2020-07-01 Nr. AB-12976-3-62-3-00566-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1073-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00566-2018-

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos jis buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad apie tris mėnesius Alytaus pataisos namai neaprūpino jo gydytojo paskirtais medikamentais. Teigė, kad jis yra neįgalus, apie 10 metų vartoja įvairius medikamentus dėl lėtinių ligų, tačiau nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos gydytojo paskirti medikamentai (duomenys neskelbtini) ir kt. jam nebuvo išduoti. Gydytojas pareiškėjui paaiškino, kad tokių vaistų Alytaus PN vaistinėlėje nėra, todėl galimybės nėra jų išduoti.

3. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, prašydamas leisti jam įsigyti reikiamus vaistus už asmenines lėšas, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Negavus reikiamų vaistų stipriai pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė pažeminimą, psichologinį sukrėtimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas nuolat vartoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kurie nėra skirti gydymui, o tik kaip profilaktinė priemonė. Medikamentų vartoti nuolat jam nereikia. Vaistai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo užsakyti ir įteikti 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas nuolat etapuojamas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, yra stebimas, atliekami tyrimai ir pan.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 840 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kuri buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 19 d.) neaprūpinus jo reikiamais medikamentais.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad Alytaus PN neužtikrino jam tęstinio medikamentinio gydymo, nes neaprūpino medikamentais, vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BK), Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

10. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi šioje byloje vertinama, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

11. Teismas nurodė, kad klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjui išaiškinta teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pagal jam diagnozuotas ligas reguliariai vartoja medikamentus, tarp jų ir vaistus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir kt.), šios aplinkybės neneigia atsakovo atstovas atsiliepime. Teismas nustatė, kad medikamentus (duomenys neskelbtini) ir kt. jam skyrė gydytojas, tačiau, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 3 d. medicinos išrašo pareiškėjas gavo ne visus vaistus. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad medikamentai „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo išduoti 2018 m. balandžio 27 d. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų buvęs aprūpintas reikiamais medikamentais („(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) į bylą nebuvo pateikta. Iš Alytaus pataisos namų gydytojo V. M. 2018 m. balandžio 3 d. medicinos išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama medikamentus įsigyti už asmenines lėšas. Todėl teismas sprendė, kad šie duomenys pagrindžia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu gydytojo paskirti medikamentai jam nebuvo išduoti ir medikamentų jis negalėjo įsigyti.

13. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. kovo 19 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sveikatos pablogėjimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir pan., teismas vertino, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl lėtinių ligų, nemigos, bronchinės astmos, tačiau konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

15. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti iš viso 84 dienas), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 840 Eur suma.

III. 16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista 840 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apie pareiškėjo aprūpinimą medikamentais ginčo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu vaistai „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskirti gydytojo. Būtent medikamentas „(duomenys neskelbtini)“ (2 vnt. tepalo) pareiškėjui buvo paskirtos 2017 m. gruodžio 13 d. gydytojo V. M., nors 2017 m. spalio 27 d. atliktas (duomenys neskelbtini) nustatė, kad kojų (duomenys neskelbtini) sutrikimų nėra. Medikamentai „(duomenys neskelbtini)“ yra kaip maisto papildai ir jų nuolat skirti nereikia, o su pertraukomis. Šie papildai ligų negydo ir būtent Alytaus PN pareiškėją keletą kartų konsultavo specialistai Alytaus S. K. ligoninėje, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, LSMU ligoninės Kauno klinikose ir nei vienas šių vaistų nerekomendavo. 2018 m. balandžio 27 d. pareiškėjui prašant, medikamentai „(duomenys neskelbtini)“ (2 dėžutės), jam buvo užsakyti ir Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas A. M. Č. įteikė. Byloje nebuvo nustatyta kitų pareiškėjo laikymo sąlygas pažeidžiančių aplinkybių.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

20. Pareiškėjas G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas teigia, kad jis yra neįgalus (pripažintas (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumas). Alytaus PN jam yra paskirti vaistai: (duomenys neskelbtini). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN visą laiką gaudavo skirtus vaistus, tačiau vaistų (duomenys neskelbtini) išdavimas buvo nutrauktas. Norėdamas išsiaiškinti priežastį, dėl ko neduodami skirti vaistai, pareiškėjas kreipėsi į gydytojus su paklausimu ir gydytojas jam paaiškino, kad tokių vaistų Alytaus PN vaistinėje nėra ir jie neturi ką duoti pareiškėjui. Esant tokiai situacijai pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Alytaus PN direktorių, kad leistų reikiamų vaistų pareiškėjui nusipirkti iš jo sąskaitoje, administruojamų pataisos namų, esančių pinigų, tačiau Alytaus PN direktorius, nepaaiškinęs priežasties, neleido už savo pinigus nusipirkti vaistų. Negavus daugiau kaip 2 mėnesius reikiamų vaistų, pareiškėjui stipriai pablogėjo sveikata. Jis patyrė pažeminimą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta. Teigia, kad kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių, kad leistų perduoti artimiesiems pareiškėjui gyvybiškai svarbius vaistus, tačiau pataisos įstaigos direktorius atsisakė leisti perduoti vaistus, nors pati pataisos įstaiga aprūpinti jam reikiamų vaistų negalėjo.

22. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju jis patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuoto gydymo, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. jeigu būtų leidę jam nusipirkti už savo pinigus, arba leidę vaistus perduoti jo artimiesiems. Atsakovo atstovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinimas teisės aktų garantuojamas gydymas, neleidžiant nusipirkti vaistų už savo pinigus, ar neleidžiant juos perduoti yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie sukėlė pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Todėl yra visos sąlygos neturtinei atsakomybei kilti. Apeliantas apeliaciniame skunde bando suklaidinti teismą, teigdamas, jog kalti dėl aprašomo incidento pareiškėjo skunde ne pataisos namų administracija, o Alytaus PN medikai ir pareiškėjas tariamai turi dėl patirtos neturtinės žalos kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pabrėžia, kad ne dėl Alytaus PN medikų jis negavo reikiamų vaistų, o negavo jų todėl, kad Alytaus PN direktorius neleido jų pareiškėjui perduoti jo artimiesiems. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai argumentuotai ir teisingai įvertino visas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų (nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 19 d.) neaprūpinus pareiškėjo reikiamais medikamentais), atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

25. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje privalo nurodyti, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie tiksliai vaistai turėjo būti išduodami pareiškėjui pagal jam paskirtą gydymą už ginčo laikotarpį, kokiu laikotarpiu tie vaistai turėjo būti vartojami. Taip pat teismas nenustatė, kokie tiksliai ir kada vaistai buvo išduoti, o kokie buvo neišduoti. Taip pat teismas netyrė, ar buvo kokios nors neigiamos pasekmės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Medicininiai išrašai, kuriais rėmėsi teismas, beveik visi neįskaitomi. Neapklausus atsakovo atstovo atitinkamo gydytojo, reikiamų aplinkybių nustatyti neįmanoma. Atsakovas teigė, kad vaistų nuolat vartoti pareiškėjui nereikėjo (b. l. 28). Ši aplinkybė teismo nebuvo tirta ir teismas dėl to nepasisakė. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuolat vartoja vaistus „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas teigia, kad šie vaistai nebuvo paskirti gydytojo. Tarp teismo nurodytų dokumentų tokio vaisto nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo išvadų patikrinti negali. Iš apelianto paaiškinimų seka, kad pareiškėjas buvo konsultuojamas įvairiose ligoninėse ir jam „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rekomenduojami. Svarstytina, ar ginčo periode nebuvo keičiamos gydymo rekomendacijos.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumus, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovo atstovą pateikti tikslius duomenis apie aplinkybes, nurodytas šios nutarties 26 punkte. To nepadaręs ir vadovaudamasis tik pareiškėjo paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei yra naikinamas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ramutė Ruškytė