2023-03-15 Nr. BB-2063-1-01-1-44521-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Aurelijaus Gutausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-03-15 Nr. BB-2063-1-01-1-44521-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistojo A. Š. gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, A. Š. nutraukti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1390/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44521-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Aurelijaus Gutausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo A. Š. gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, A. Š. nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad A. Š. sužalojo E. D. abipusių muštynių metu, abiem pusėms atliekant puolamuosius veiksmus, todėl muštynėse nebuvo besiginančiųjų ir A. Š. muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekilo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir vienpusiškai, iškraipydamas kai kurių įrodymų turinį, juose esančią informaciją interpretuodamas ir vertindamas išimtinai kaltinimui palankia linkme, dėl to padarė klaidingą faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą - kad A.
Š. nekilo teisė į būtinąją gintį - ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 1, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, taip iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Kasatorė teigia, kad įvykio metu A. Š. veikė instinktyviai, bandydamas atremti pavojingą ir grėsmingą kėsinimąsi, keliantį realią grėsmę jo sveikatai, o ne siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį.
Teismai inkriminuodami A. Š. chuliganiškas paskatas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to neteisingai A. Š. veiksmus kvalifikavo ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad negalima tuo pačiu metu tos pačios veikos padaryti ir iš chuliganiškų paskatų dėl neva mažareikšmės dingsties, ir išprovokuotam nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, tai yra nusikalstamą veiką įvykdant kaip atsakomąją reakciją į provokuojantį elgesį. Veiksmai atlikti kaip atsakomoji reakcija į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį nesuderinami su chuliganiškomis paskatomis, todėl pirmosios instancijos teismo pripažinimas, kad A.
Š. veiksmus paskatino būtent provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys eliminuoja galimybę tuo pačiu inkriminuoti A. Š. chuliganiškų paskatų aplinkybę. A. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties, todėl teismai, pripažindami A. Š. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėja nesutinka su A. Š. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistojo gynėja, prašydama baudžiamąją bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, A. Š. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir BK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl būtinosios ginties ir A. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Kasatorės teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, A. Š. palankią įvykio interpretaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo A. Š. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Alenas Piesliakas
Aurelijus Gutauskas