Legislator Case Law & Legislation
798c0ba2-c6a3-4042-a86e-2c04a9dbdb2c AI generated

798c0ba2-c6a3-4042-a86e-2c04a9dbdb2c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 798c0ba2-c6a3-4042-a86e-2c04a9dbdb2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-17-574/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02840-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10., 21.11.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2200 Eur dydžio bauda, panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

798c0ba2-c6a3-4042-a86e-2c04a9dbdb2c · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas, bÅ«damas bendrovės vadovu ir akcininku, atsidÅ«ręs įkalinimo įstaigoje turėjo visas galimybes pakeisti bendrovės vadovÄ . Be to, apie bendrovės finansinę padėtį galėjo nieko nežinoti tik tuo atveju, jei pats tuo nesidomėjo, todėl nežinojimas negali bÅ«ti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės. Teismo posėdžio metu pats apeliantas nurodė, kad jam buvo žinoma, kad jis yra skiriamas bendrovės vadovu, todėl turėjo suprasti kokiÄ atsakomybę prisiima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-17-574/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02840-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10., 21.11.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2200 Eur dydžio bauda, panaikinimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. S. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tokiu bÅ«du pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teises ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu M. S. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

3. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ gali padaryti tik juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo, atsakingas už bendrovės atliktus mokėjimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis buvo tik formalus įmonės vadovas ir jo paaiÅ¡kinimai teisme yra patvirtinti objektyvia bylos medžiaga. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis įmonės vadovu tapo nuo 2017 m. balandžio 3 d., o jau po kelių savaičių buvo sulaikytas ir dvejus metus buvo laikomas kalėjime Å veicarijoje, todėl akivaizdu, kad apie bendrovės finansinę padėtį jis nieko nežinojo. Net ir darant prielaidÄ , kad jis žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, bÅ«damas įkalinimo įstaigoje svetimoje Å¡alyje nieko negalėtų padaryti. Iki tokios blogos finansinės situacijos bendrovę privedė ne jis, o kiti asmenys.

4. Teismų praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali bÅ«ti pripažintas asmuo, faktiÅ¡kai vadovaujantis įmonei. Todėl nustatant asmens vadovavimo bendrovei realumÄ , svarbÅ«s ne tik traukiamų atsakomybėn asmenų subjektyvÅ«s parodymai, bet ir objektyvÅ«s bylos duomenys, kaip antai įmonės veiklos dokumentai, darbuotojų paaiÅ¡kinimai apie realų vadovavimÄ ir kt. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, ko jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principÄ , kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinę bylÄ , bÅ«tų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, pareigÅ«no ar teismo padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina asmens kaltę ir kitas aplinkybes.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VMI prie FM praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jis po kelių savaičių, kai tapo UAB „R.“ vadovu, pateko Å veicarijoje į kalėjimÄ ir ten praleido du metus, todėl negalėjo nieko žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau VMI prie FM su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas buvo bendrovės vadovu ir akcininku, todėl jis turėjo pareigÄ bendrovės veikla, o buvimas įkalinimo įstaigoje neatleidžia apelianto nuo vadovo pareigų ir nuo atsakomybės už pareigų nevykdymÄ .

Apeliantas, bÅ«damas bendrovės vadovu ir akcininku, atsidÅ«ręs įkalinimo įstaigoje turėjo visas galimybes pakeisti bendrovės vadovÄ . Be to, apie bendrovės finansinę padėtį galėjo nieko nežinoti tik tuo atveju, jei pats tuo nesidomėjo, todėl nežinojimas negali bÅ«ti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės. Teismo posėdžio metu pats apeliantas nurodė, kad jam buvo žinoma, kad jis yra skiriamas bendrovės vadovu, todėl turėjo suprasti kokiÄ atsakomybę prisiima.

Jei bendrovėje ir veikė kiti asmenys, tai tÄ galėjo daryti tik su apelianto žinia ir jo pasiraÅ¡ytais įgaliojimais, kadangi kaip bendrovės vadovas, jis atsako už bendrovės veiklÄ , net jei bendrovės vardu veikia ne jis pats, o kiti įgalioti asmenys. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. S. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , yra įrodyta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , nustatydamas pažeidimo padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais).

10. M. S. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis nebuvo tikrasis bendrovės direktorius, nes tam neturėjo nei reikiamos patirties, nei išsilavinimo, sutiko užimti pareigas įkalbėtas kitų asmenų, nes tuo metu neturėjo darbo.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti.

12. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklÄ . Pagal minėto straipsnio 12 dalį, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ bei kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Jis turi veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

13. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „R.“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 25 d. 2018 metais. Valstybinė mokesčių inspekcija sistemingai bandė iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitų ir turto, 2018 m. rugsėjo 12 d. suraÅ¡ytas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-148931 (2018-10-01, perskaičiavus delspinigius, pakeista -196 359,10 Eur) nuraÅ¡yti 225 208,70 eurų mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčio mokėtojų sÄ skaitų, 2018 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-173012 iÅ¡ieÅ¡koti 196 368,34 eurų mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto.

Bankroto byla bendrovei „R.“, iÅ¡kelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimÄ 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nustatyta, kad UAB „R.“ įmonės vardu registruoto turto (VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenys) ir/ ar transporto priemonių (VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenys) neturi. VÄ® „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2016 metus, bendrovė turto iÅ¡ viso deklaravo už 28 176,00 Eur, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams Å¡iÄ sumÄ virÅ¡ija.

14. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad M. S. nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. buvo bendrovės „R.“ direktorius, nuo 2017 m. vasario 23 d. - ir įmonės akcininkas, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent jam tenka atsakomybė už tai, kad pagal einamas pareigas privalėdamas žinoti ir žinodamas bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus kreditoriams, turėdamas pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „R.“ iÅ¡kėlimo, Å¡ios pareigos nevykdė.

M. S. prisiėmė visÄ atsakomybę už bendrovės „R.“ veiklÄ , kai tapo įmonės vadovu ir akcininku. Aplinkybė, kad jis turėjo motyvÄ solidžiau atrodyti prieÅ¡ jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ , todėl sutiko bÅ«ti įmonės direktoriumi, ar jo laisvė buvo suvaržyta dėl jo sulaikymo Å veicarijoje, neatleido nuo pareigų bendrovei ir neÅ¡alina jo atsakomybės už neveikimÄ dėl bankroto bylos neinicijavimo.

15. Sutiktina su Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į pateiktÄ skundÄ nurodytais argumentais, kad apeliantas, bÅ«damas bendrovės vadovu ir akcininku, atsidÅ«ręs įkalinimo įstaigoje turėjo galimybes pakeisti bendrovės vadovÄ . Be to, jis apie bendrovės finansinę padėtį galėjo nieko nežinoti tik tuo atveju, jei pats tuo nesidomėjo, todėl nežinojimas negali bÅ«ti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės. Teismo posėdžio metu pats apeliantas nurodė, kad jam buvo žinoma, kad jis yra skiriamas bendrovės vadovu, todėl turėjo suprasti kokiÄ atsakomybę prisiima. Jei bendrovėje ir veikė kiti asmenys, tai tÄ galėjo daryti tik su apelianto žinia ir jo pasiraÅ¡ytais įgaliojimais, kadangi kaip bendrovės vadovas, jis atsako už bendrovės veiklÄ , net jei bendrovės vardu veikia ne jis pats, o kiti įgalioti asmenys.

16. Apeliantas remiasi teismine praktika, formuojama nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017), tačiau vadovautis šia teismine praktika, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad koks nors kitas asmuo ar asmenys būtų atlikę įmonėje vadovo pareigas, tokių asmenų neįvardija ir pats apeliantas.

17. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimÄ , skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Teisėja Jurgita Mačionytė