2013-05-15 Nr. AB-1723-3-61-3-03324-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438–462/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, VMI prie LR Finansų ministerijos) 2012 m. kovo 22 d. pavedė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Panevėžio AVMI) atlikti būtinus kontrolės veiksmus IĮ „Aujama“ ir IĮ „Aujama kredit“ atžvilgiu bei su šiomis įmonėmis susijusių asmenų atžvilgiu, siekiant nustatyti galimai vykdomą nelegalią veiklą bei neapskaitytas pajamas. Šiame pavedime nurodyta, kad R. T. yra susijusi su minėtomis įmonėmis, yra vienos šių įmonių vadovė ir apskaitą tvarkantis asmuo, tačiau neteikė metinių pajamų mokesčio deklaracijų už 2005–2010 metus. Vykdydama šį pavedimą, Panevėžio AVMI 2012 m. spalio 3 d. užduotimi vyriausiajai specialistei V. G. pavedė atlikti mokesčių mokėtojo T. R., gyv. P. L. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinį patikrinimą. Pareiškėja laikėsi nuomonės, kad jos patikrinimą turėjo atlikti ne Panevėžio AVMI, o Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) ir minėtą užduotį apskundė VMI prie LR Finansų ministerijos. VMI prie LR Finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad galiojantys norminiai aktai suteikia teisę centriniam mokesčių administratoriui pačiam spręsti, kuriam teritoriniam VMI padaliniui pavesti atlikti patikrinimą, t.y. davė neigiamą atsakymą. Pareiškėja mano, kad VMI prie LR Finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. d. atsakymas yra neteisingas ir prašo jį naikinti, bei pavesti mokestinį patikrinimą atlikti Kauno AVMI.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą šį skundą prašė atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 135 straipsnis, Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta jokių sąlygų, kurios ribotų centrinio mokesčių administratoriaus diskreciją pavesti mokestinį tyrimą atlikti kitam vietos mokesčių administratoriui. Be to, tokie centrinio mokesčių administratoriaus veiksmai yra sąlygoti tam tikros kontrolės taktikos elementų. Minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė pasirinkti tyrimui atlikti konkretų mokesčių administratorių. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. administracinę bylą Nr. A442-1238/2011), kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. VMI prie FM nuomone, analogiškos pozicijos galima laikytis ir pareiškėjos atveju, kuomet yra ginčijamas centrinio mokesčių administratoriaus raštas dėl pavedimo atlikti mokestinį tyrimą. Toks pavedimas atlikti tyrimą yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Todėl, atsakovo vertinimu, toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, anot atsakovo, MAĮ nėra įtvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo nušalinimo pagrindai, todėl, vertinant pareiškėjos argumentą dėl mokestinio tyrimo atliekančio darbuotojo pakeitimo, būtina vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normomis, reguliuojančiomis pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimą, nustatytą VAĮ 25 straipsnyje. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepateikė jokių svarių argumentų dėl Panevėžio apskr. VMI vyriausiosios specialistės V. G. šališkumo atliekant šį mokestinį tyrimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-1819-365/2013 pagal pareiškėjos R. T. skundą nutraukė.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Panevėžio AVMI 2012 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą dėl užduoties atlikti mokestinį tyrimą, kurio tikslas analizuoti ir sisteminti mokėtojo veiklos duomenis. Atsakovas VMI prie FM 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (11.26)-46-34043 netenkino pareiškėjos prašymo; sprendime jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis. Todėl minėto 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, negali būti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybą apribojimas.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjos reikalavimai – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. (21.3-32-4)-R-10002 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 3 d. sprendimą skirti užduotį atlikti mokestinį tyrimą dėl mokesčių mokėtojos R. T. panaikinti ir pavesti jį atlikti Kauno apskrities VMI, taip pat negali būti nagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes ,net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. AS62-180/2011, Nr. AS858-336/2012). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtosios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teismui skųsti mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) priimamų sprendimų (veiksmų), kurie nėra tiesiogiai susiję su minėto galutinio sprendimo šioje procedūroje priėmimu, bet sukelia savarankiškas materialias teisines pasekmes tikrinamam mokesčių mokėtojui (pvz., turto arešto aktas (Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 2 p., 101 str.), nurodymas kredito (mokėjimo) įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 3 p., 102 str.) (LVAT byla Nr. A442–1238/2011).

III. Atskiruoju skundu pareiškėja panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog mokesčių mokėtoja buvo išnaudojusi galimybę išspręsti ginčą pasitelkiant ikiteisminę procedūrą, tačiau kompromiso šalims pasiekti nepavyko. Pareiškėjos nuomone, nesutikdama su procedūriniu sprendimu, mokesčių mokėtoja šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje, t. y. pateikdamas skundą teismui, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjos nuomone, bylos nagrinėjimo dalykas šioje byloje laikytinas tinkamu, o pirmosios instancijos teismo nutartis bylą nutraukti – nepagrįsta.

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį galioti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinės bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, taikė teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja administraciniam teismui ginčija VMI prie FM 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (21.3-32-4)-R-10002 (b. l. 5), kuriuo atsisakyta naikinti Panevėžio AVMI 2012 m. spalio 3 d. sprendimą (b. l. 4) skirti užduotį atlikti mokestinį tyrimą bei atsisakyta tenkinti prašymą pavesti mokestinį patikrinimą atlikti Kauno AVMI, pagrįstumo ir teisėtumo.

Įvertinusi aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, kad iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263).

Papildomai akcentuotina, jog administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, inter alia, laikomi: pavedimas atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (Mokesčių administravimo įstatymo 120 str.; pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 118 str. 1 d. 4 p.; pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑408/2011); pranešimas apie pradedamą mokestinį patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 121 str. 1 d.; pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑438/2011).

Akcentuotina, jog vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darytina vienareikšmiška išvada, kad pareiškėja neturi teisinio subjektiškumo ginčyti atsakovo priimto tarpinio (procedūrinio) pobūdžio sprendimo, susijusio su pavedimų atlikti mokestinį patikrinimą bei kitą mokesčių mokėtojo kontrolės procedūrą – mokestinį tyrimą – skyrimu. Atitinkamai, tokius pareiškėjos reikalavimus pagrįstai atsisakyta nagrinėti administraciniame teisme (administracinė byla pagrįstai ir teisėtai nutraukta; ABTĮ 101 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo prašymą pratęsti atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą terminą, kadangi atsakovas nenurodė bei įrodymais nepagrindė objektyvių šio termino pratęsimo priežasčių egzistavimo (atsakovo 2013 m. gegužės 9 d. raštas Nr. (1.18-31-4)-R-3818.

Įvertinus tai, kas išdėstyta pareiškėjos R. T. atskirasis skundas yra atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas