2019-01-03 Nr. AB-295-3-61-3-03833-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-3-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03833-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pareiškėjo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. B. (J. B.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. liepos 9 d. raštą Nr. 48SD-7014-(14.48.104.) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2032-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių išbraukti V. B. pavardę iš Pretendentų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2271-(14.48.2.) ir įtraukti į naujai rengiamą projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad skundžiamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. 48SD-7014-(14.48.104.) nurodyta, jog žemės sklypo projektavimo metu buvo vadovaujamasi apribojimų planais, kuriuose nebuvo pažymėtos nustatytos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir pažymėta, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atsisakyti jau suprojektuoto žemės sklypo dėl ženklinimo metu nustatytų naujų apribojimų, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suprojektuoti jam kitą žemės sklypą rengiant naują žemės reformos žemėtvarkos projektą. Skundžiamame NŽT 2018 m. spalio 8 d. sprendime Nr. 1SS-2032-(7.5.) nurodyta, kad NŽT, atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo ir kadastrinių matavimų vietovėje metu nustatytos trys papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nebuvo aptartos su J. B. ir nepatvirtintos NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2271-(14.48.2.) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Žemėtvarkos projektas), atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo parengtas šio žemės sklypo planas ir kadastro duomenų byla, iš kurios būtų galima nustatyti esančių inžinerinių įrenginių (komunikacijų) įtaką šio žemės sklypo eksploatacijai pagal Žemėtvarkos projekte nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebuvo išnagrinėtas J. B. pateiktos pastabos pagrįstumas. Be to, informavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vėdėjui buvo pavesta kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl paskiausios topografinės informacijos pateikimo ir į VĮ Valstybės žemės fondą dėl Žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos pateikimo. Taip pat NŽT Vilniaus rajono skyriui, gavus minėtą informaciją ir Žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, pavesta pakartotinai įvertinti, ar J. B. suprojektuotas žemės sklypas yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti bei 2018 m. balandžio 27 d. ženklinimo metu pateiktos pastabos (pretenzijos) pagrįstumą. Taip pat nurodyta, kad apie priimtus sprendimus NŽT Vilniaus rajono skyrius informuos atskiru raštu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundžiamas Sprendimas ir Raštas buvo priimti iki sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, todėl šie aktai pateko į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją, todėl buvo apskųsti NŽT vadovui. Teismo vertinimu, skundžiamas NŽT Sprendimas nėra galutinis institucijos priimtas sprendimas, juo nebuvo įtvirtinami kokie nors įpareigojimai ar nustatomos teisės pareiškėjui, o tik pateikiama informacija, kad administracinė procedūra, pradėta pagal J. B. prašymą, nėra baigta, kadangi NŽT Vilniaus rajono skyriui buvo pavesta surinkti papildomus duomenis ir iš naujo įvertinti J. B. prašymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad raštas yra tik aiškinamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų. Todėl pareiškėjo skundą dėl jam teisinių pasekmių nesukeliančio NŽT Sprendimo teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo.

III. Pareiškėjas J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog NŽT 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2032-(7.5.) pažeidžia jo teises bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad skundžiamas NŽT Sprendimas nėra galutinis institucijos priimtas sprendimas, juo nėra įtvirtinami kokie nors įpareigojimai ar nustatomos teisės pareiškėjui, o tik pateikiama informacija, kad administracinė procedūra, pradėta pagal J. B. prašymą, nėra baigta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad raštas yra tik aiškinamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Viliaus rajono skyrių dėl natūra suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsisakymo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. 48SD-7014-(14.48.104.) pareiškėjas buvo informuotas, kad pretendentui V. B. suprojektuotas grąžinant natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (0,14 ha), kurio vietos pakeisti negalima. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuoto žemės sklypo dėl ženklinimo metu nustatytų naujų apribojimų. Minėtą NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštą pareiškėjas apskundė NŽT, kuri 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-2032-(7.5.) nurodė, jog Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl paskiausios topografinės informacijos pateikimo, į VĮ Valstybės žemės fondą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo. Taip pat Vilniaus rajono skyriui pavesta pakartotinai įvertinti, ar pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti bei ženklinimo metu pateiktos pastabos (pretenzijos) pagrįstumą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas NŽT 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2032-(7.5.) nėra galutinis institucijos priimtas sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas NŽT 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2032-(7.5.) yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo nenustatomos jokios teisės ar pareigos pareiškėjui, t. y. nesukuriamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjui J. B.. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl pagrįsta teismo išvada, kad ginčijamas pareiškėjo ginčijamas NŽT 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2032-(7.5.) nesukelia jam teisinių pasekmių.

Pažymėtina, jog kai NŽT Vilniaus rajono skyrius pakartotinai įvertins, ar pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas yra tinkamas bei įvertins ženklinimo metu pateiktos pastabos (pretenzijos) pagrįstumą, ir priims galutinį sprendimą, pareiškėjui sukeliantį teisines pasekmes, jį pareiškėjas galės ginčyti teisme.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė