2017-11-08 Nr. AB-20733-3-62-3-02233-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-978-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02233-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 metų lapkričio mėnesio buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad patalpų plotas buvo apie 18 kv. m., jose gyveno apie 18 asmenų, daug vietos užėmė baldai, taigi pareiškėjui teko tik apie 0,3 kv. m. laisvo ploto. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Patalpose vasaros laiku būdavo labai karšta, temperatūra pakildavo iki 35 laipsnių, o žiemą – šalta, temperatūra nukrisdavo iki 10 laipsnių. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Dėl tarpų grindyse nebuvo galimybės jų išvalyti. Prausyklose ir tualetuose buvo drėgna, šalta, buvo pelėsis, nubyrėjęs tinkas. Pažymėjo, kad laikydamas pareiškėją minėtomis sąlygomis atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kuris draudžia asmenis žeminti, kankinti ar kitaip bausti. Prašė skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrio 5 miegamąjį, kuriame jam teko 2,81 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. - į 2 būrio 7 miegamąjį, kuriame pareiškėjui teko 7,34 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. kovo 13 d. – į 2 būrio 4 miegamąjį, kuriame teko 4,26 kv. m., nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 21 d. – į 3 būrio 3 miegamąjį, kuriame pareiškėjui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto ir nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas gyveno 3 būrio 2 miegamajame, kuriame teko jam 2,28 kv. m. gyvenamojo ploto. Paaiškino, kad gyvenamojo ploto trūkumą pareiškėjui kompensavo tai, jog jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, sportuoti, užsiimti kita veikla. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog vienam asmeniui tenkantis kameros gyvenamasis plotas turi būti skaičiuojamas neįskaitant baldų užimamo ploto, o jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, ar kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino įstaigą dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2014 gruodžio 12 d. patikrinimo aktai. Teigė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. V. į Alytaus pataisos namus atvyko 2012 m. lapkričio 13 d., išvyko 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nesant objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo miegamajame metu buvusį nuteistųjų skaičių, teismas vertindamas ar nebuvo ploto pažeidimo ginčo laikotarpiu apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą – gyvenamąjį plotą padalindamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

6. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. (25 paros) 16 būrio 5 miegamajame pareiškėjui trūko 0,28 kv. m., nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (8 paros) 3 būrio 3 miegamajame – 0,86 kv. m. ir nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. (488 paros) 3 būrio 2 miegamajame – 0,82 kv. m. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista iš viso 521 parą.

7. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad didelį kameros plotą užėmė baldai, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog Taisyklių 111.1. punkte asmeniui tenkanti kameros ploto norma turi būti skaičiuojama neįskaitant baldų užimamo ploto.

8. Vertindamas kamerų atitikimą higienos normoms teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010).

9. Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pasisakė, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktai nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų (temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio ir pan.) pataisos namuose. Todėl, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros, drėgmės, ventiliacijos ir pan., šias aplinkybes laikė nustatytomis.

10. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Alytaus pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 521 parą neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat pasisakė, jog liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų higienos ir sanitarinių sąlygų, todėl konstatavo, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

11. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis teigė, kad užsikrėtė tuberkulioze, teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį, atvira tuberkulioze sergantys asmenys laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo duomenų, kad minėtos nuostatos Alytaus pataisos namuose nebuvo laikomasi. Pareiškėjo argumentus jog jis Alytaus pataisos namuose užsikrėtė tuberkulioze laikė deklaratyviais, todėl atmestinais.

12. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgęs į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (trūko nuo 0,28 iki 0,86 kv. m.), pažeidimo trukmę (521 para), įvertinęs tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, taip pat konstatavęs kitus higieninių ir sanitarinių sąlygų neatitikimus, darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Atsakovas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

14. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė turtinę ar neturtinę žalą, kuo grindžiamas žalos dydis ir kuo ji konkrečiai jam pasireiškė.

15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė Marijampolės PN.

18. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma, jo nuomone pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų - žalos.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

22. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. (25 paras pareiškėjui trūko 0,28 kv. m.), nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (8 paras pareiškėjui trūko 0,86 kv. m.) ir nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. (488 paras trūko 0,82 kv. m.).

24. Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo atžvilgiu buvusį ploto pažeidimą. Ploto pažeidimo mastas vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (EŽTT 2017 m. spalio 17 d. Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą), negali būti vertintinas kaip mažareikšmis ar trumpalaikis.

25. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

26. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, bei tuo, kad atsakovo padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė