2020-04-01 Nr. AB-6614-3-62-3-01201-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-854-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01201-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. (K.) Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. (K.) Č. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. jis buvo kalinamas Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 2 netinkamomis kalinimo sąlygomis. Gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei nustatyta teisės aktuose, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Pastatas, kuriame buvo pareiškėjo gyvenamosios patalpos, yra avarinės būklės, jo konstrukcijose yra asbesto. Gyvenamosiose patalpose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, ištrupėję avarinės būklės laiptai, medinės grindys išlaužytos su didžiuliais tarpais, kuriuose nuolat kaupdavosi dulkės ir šiukšlės, surūdiję vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, estetinė išvaizda labai bloga. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, žiemą radiatoriai blogai šildavo, patalpose buvo šalta. Gyvenamosiose patalpose apšvietimas buvo silpnas, todėl nebuvo įmanoma užsiimti šviesos reikalaujančia veikla.

2.2. Pareiškėjas bausmę atlikdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 10 būrio gyvenamąsias patalpas Nr. 1 ir Nr. 2. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti sporto aikštelėse, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis įstaigos koplyčioje, užsiimti leistina, prasminga veikla. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Alytaus PN užtikrina higienos normų reikalavimus atitinkančius gyvenamųjų patalpų fizikinius parametrus – oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, apšvietą. Už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką pagal galiojančius teisės aktus atsakingi patys nuteistieji. Bendrabučio miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami per langus.

3.2. Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2 būklė yra bloga, tačiau pastatas nėra avarinės būklės, kadangi pripažinus pastatą avarinės būklės nuteistieji negalėtų jame gyventi. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų ir neturtinės žalos fakto, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo K. Č. skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Alytaus PN atvyko 2017 m. liepos 5 d., Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 2-657 buvo paskirtas į 3 lokalinio sektoriaus 10 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 1, todėl vertintinas laikotarpis yra nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 20 d. bausmę atliko 10 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 45,37 kv. m ir kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio gyvenamoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas yra 44,17 kv. m ir kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,68 kv. m gyvenamo ploto; nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas buvo etapuotas; nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas yra 44,17 kv. m ir kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,68 kv. m gyvenamo ploto; nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo etapuotas; nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas yra 44,17 kv. m ir kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,68 kv. m gyvenamo ploto; nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 45,37 kv. m ir kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė 11 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 3 planą, tačiau ginčas yra kilęs dėl 10 būrio gyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir Nr. 2, todėl teismas šio pareiškėjo pateikto dokumento neanalizavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pirminiame skunde nurodė, kad buvo laikomas kartu su 14–16 asmenų, tačiau patikslintame skunde nurodė, kad buvo laikomas kartu su 11 asmenų. Teismas vertino, kad pareiškėjo parodymai yra prieštaringi, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais rėmėsi, darydamas savo išvadas. Teismas konstatavo, kad minimali pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentų, kad gyvenamųjų patalpų sienos, lubos, grindys, laiptai, vandens ir kanalizacijos vamzdžiai techniškai netvarkingi, gyvenamojoje patalpoje nebuvo vėdinimo, buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, silpnas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, pagrįstumą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12, 14, 16, 17 ir 39 punktais. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA.1-309(22.1.14.3.1.12) Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas į bylą pateikė Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosioms patalpoms Nr. 2 būtinas remontas, tačiau nenurodyta, kad pastatas būtų avarinės būklės arba netinkamas gyventi.

9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nors byloje nepateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros ir drėgmės koeficientų, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad patalpose buvo šalta, drėgna, blogas apšvietimas, bet nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose kamerose ir kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo netinkama oro temperatūra, kokio apšvietimo jam trūko (dirbtinio ar natūralaus apšvietimo), byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpoje, kurioje gyveno. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinti kaip pakankami neturtinei žalai konstatuoti.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pastatas, kuriame buvo pareiškėjo gyvenamosios patalpos, yra avarinės būklės, jo konstrukcijoje yra asbesto, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl blogos gyvenamųjų patalpų techninės būklės, asbesto buvimo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto ar prastos pastato būklės tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pastato, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, konstrukcijoje yra asbesto, gyvenamųjų patalpų nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, ištrupėję laiptai, išlaužytos grindys, surūdiję vandens ir kanalizacijos vamzdžiai, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, nesusiejo šių galimų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl asbesto, techniškai netvarkingų patalpų, negalėjimo jas tinkamai išvalyti, didelės oro drėgmės, žemos oro temperatūros sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ir pan., todėl nesant tokių duomenų teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė.

11. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas K. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas bausmę atlieka 3 lokaliniame sektoriuje, kurio būklė pripažinta kaip avarinė (langai nesandarūs, drėgna, blogas apšvietimas, durys sandariai neužsidaro, nuo sienų ir lubų nubyrėję dažai, virtuvėje daug tarakonų, šiukšlių, laiptinėje laiptų pakopos nuskilinėję, pastato Nr. 2 fasadas trupa ir gabalais krenta plytos bei dulkės). Teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino, taip pat neįvertino ir jo patirtų dvasinių išgyvenimų.

12.2. Nors gyvenamosios patalpos Nr. 2 yra avarinės būklės, atsakovo atstovas turėjo atlikti remontą, kad pareiškėjas galėtų laisvės atėmimo bausmę atlikti geresnėmis kalinimo sąlygomis. Atsakovo atstovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, todėl pareiškėjui kilo žala, kuri turi būti atlyginta.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo K. Č. skundas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad pareiškėjo skunde nurodytos pretenzijos dėl kalinimo sąlygų Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 yra nepagrįstos ir neįrodytos.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino jo kalinimo sąlygas Alytaus PN, kadangi jis buvo laikomas 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 2, kurios yra avarinės būklės.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 2 būklės atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, minėta patalpa yra avarinės būklės, atsakovo atstovas turėjo atlikti šių patalpų remontą, kad pareiškėjas galėtų laisvės atėmimo bausmę atlikti geresnėmis kalinimo sąlygomis.

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, šiuo atveju Alytaus PN administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Alytaus PN administracijai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

20. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimų pastate, kuriame jis atliko laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, jog ginčo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 2 nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo etapuotas į kitas įstaigas), nėra. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos Nr. 2 yra blogos būklės. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 10–11). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas gyvenamosioms patalpoms Nr. 2 (b. l. 53–56). Be to, Alytaus PN atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad 2011 metais buvo parengtas Alytaus PN gyvenamųjų patalpų Nr. 2 rekonstrukcijos techninis projektas ir darbo projektas. Valstybei neskyrus finansavimo bendrabučio rekonstrukcijos darbai nebuvo pradėti iki atsiliepimo į skundą pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.). Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2018 m. liepos mėnesį pradedami rekonstrukcijos darbai (b. l. 42).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl blogų gyvenimo sąlygų Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 2 (byrėjo tinkas, langai nesandarūs, rėmai supuvę), kurių atsakovo atstovas nepaneigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl šios pareiškėjo skundo dalies nenustatyti.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, todėl valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, jog yra gerbiamas jų orumas bei kitos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kurias įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (21 str. 3 d.), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) (3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016 ir kt.).

24. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2183-756/2019 ir kt.).

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

26. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

27. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 2, kuriose buvo prastos higienos sąlygos, tačiau pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai ir dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Byloje pateikti pareiškėjo asmens sveikatos ligos istorijos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog nurodyti sveikatos sutrikimai (diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir jų pasekmės yra susijusios su nustatytu pažeidimu. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją arba Nacionalinės visuomenės sveikatos centrą.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo (blogos Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamųjų patalpų Nr. 2 būklės) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl Alytaus PN 3 sektoriaus 10 būrio gyvenamųjų patalpų Nr. 2 būklės ir nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, o kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. (K.) Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo K. (K.) Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. (K.) Č. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė