Legislator Case Law & Legislation
7983ab7a-dab7-4f54-90fd-8c8a3063b802 AI generated

7983ab7a-dab7-4f54-90fd-8c8a3063b802 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7983ab7a-dab7-4f54-90fd-8c8a3063b802
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-361/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32149-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.7.2.4; 1.2.22.1.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

7983ab7a-dab7-4f54-90fd-8c8a3063b802 · Klaipėdos apygardos teismas: Å ių duomenų teismas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai nevertino, iÅ¡ esmės siekdamas pateisinti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies 3.3. Teigia, jog nuosprendis grįstas prielaidomis, o ne įrodymais paremtais motyvais ir iÅ¡vadomis. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis A. Ž. 2019 m. spalio 10 d. (nusikalstamos veikos padarymo metu) neatitiko minėto įstatymo reikalavimų ir neturėjo leidimo laikyti Å¡audmenis. Krata kaltinamojo A. Ž. namuose atlikta 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-361/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32149-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.7.2.4; 1.2.22.1.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui, nuteistajam A.

Ž. ir jo gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta 40 parų areÅ¡to, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne areÅ¡to bausme apimant Å¡velnesnę baudos bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtÄ bausmę įskaitytas A. Ž. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 11 d., t. y. 2 dienos, prilyginant jas 2 areÅ¡to paroms. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant A.

Ž. intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatant, kad A. Ž. turi bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. Ž. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė Å¡audmenis: A. Ž. (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose spintelėje, neturėdamas leidimo, laikė 27 vienetus Å¡ovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių Å¡ovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių Å¡ovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ Å¡ovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ Å¡ovinių), skirtų A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams ir skirtų Å¡audyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, Å¡autuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais, iki 2019 m. spalio 10 d. 8.15 val., kai kratos metu Å¡iuos Å¡audmenis surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ : A. Ž. 2017 m. balandžio 6 d. Skuodo r. savivaldybėje, adresu Vilniaus g. 13, Skuodas, (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui R. L., turėdamas tikslÄ Ä¯registruoti savaeigę maÅ¡inÄ ,,John Deere Gator 4x2 855“, pateikė žinomai netikrÄ Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimÄ ((duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ A. Ž. vardu, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie A.

Ž. gyvenamosios vietos adresÄ â€“ 114 London (duomenys neskelbtini) ir kurio blankai yra suklastoti, nes yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, spalvinės elektrografinės spaudos bÅ«du, dokumentas yra suklastotas iÅ¡tisai, spausdinant netikrus blankus. II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 3. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad A.

Ž. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl teisės į gynybÄ suvaržymo 3.1. Viena iÅ¡ priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡iÄ Ä¯tariamojo teisę suvaržė ir, esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam įtariamojo (sulaikyto asmens) pageidavimui pasikviesti gynėjÄ , galimybė faktiÅ¡kai nebuvo sudaryta.

Apeliantas buvo sulaikytas 7.10 val., o 2019 m. spalio 10 d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole nurodyta, kad A. Ž. pageidauja turėti gynėjÄ . Teismas nuosprendyje vertino kratos vaizdo įraÅ¡us, iÅ¡ kurių padarė iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai neva nesudarė kliūčių apeliantui ar jo žmonai paskambinti ir iÅ¡sikviesti gynėjÄ : „Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad dar iki A. Ž. telefono paėmimo policijos pareigÅ«nai jam sako, kad jeigu nori gali paskambinti. Po A.

Ž. telefono paėmimo vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nė sako, kad I. Ž. gali skambinti.“ Tačiau toks bendro pobÅ«džio teiginys, apelianto vertinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Å iuo atveju apelianto teisė į gynybÄ buvo pažeista tada, kai jis buvo sulaikytas, t. y. nuo sulaikymo momento (7.10 val.). Pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį bÅ«tent nuo 7.10 val., t. y. nuo jo sulaikymo momento, jis įgijo teisę turėti gynėjÄ . Protokole užfiksuota, kad A.

Ž. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir pageidauja, jog dalyvautų gynėjas. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atsirado pareiga užtikrinti, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus dalyvautų gynėjas. Pradedant kratÄ 7.37 val., apeliantas pakartotinai nurodė, kad pageidauja, jog dalyvautų gynėjas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai L. B. ir M. D., akivaizdžiai meluodami, įtikinėjo, kad Å¡ioje stadijoje gynėjas nebÅ«tinas ir krata bus atliekama be advokato. 3.2. Kratos atlikimo metu A.

Ž. prašė sudaryti sÄ lygas susirasti advokatÄ , tačiau M. D. nurodė, kad advokatÄ jis galės turėti apklausos metu. Tiek A. Ž., tiek ir I. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefonai buvo paimti, tačiau nė vienas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiu ikiteisminio tyrimo veiksmu buvo įformintas Å¡ių telefonų paėmimas. Todėl yra akivaizdu, kad pareigÅ«nai pažeidė kratos atlikimo tvarkÄ , A. Ž. teisę į gynybÄ , o I. Ž. neteisėtai sulaikė visos kratos atlikimo metu, jos sulaikymo neįformino.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad I. Ž. buvo nurodyta dalyvauti kratoje, paimtas telefonas, o ji neiÅ¡leista į darbÄ ir turėjo maldauti pareigÅ«nų, kad leistų jai paskambinti dėl pasikeitimo darbe. Tačiau Å¡ių duomenų teismas nevertino, padarė elementariai logikai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai neva nesudarė kliūčių apeliantui ir jo žmonai paskambinti ir iÅ¡sikviesti gynėjÄ . Akivaizdu, kad jei A. Ž. ir I. Ž. laisvė nebÅ«tų buvusi suvaržyta, nebÅ«tų buvę paimti telefonai, jie bÅ«tų turėję galimybę pasirinkti gynėjÄ , iÅ¡sikviesti jį į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ ir pareigÅ«nų nebÅ«tų reikėję praÅ¡yti leidimo paskambinti.

Šių duomenų teismas objektyviai ir nešališkai nevertino, iš esmės siekdamas pateisinti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies 3.3. Teigia, jog nuosprendis grįstas prielaidomis, o ne įrodymais paremtais motyvais ir išvadomis. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis A. Ž. 2019 m. spalio 10 d. (nusikalstamos veikos padarymo metu) neatitiko minėto įstatymo reikalavimų ir neturėjo leidimo laikyti šaudmenis. Krata kaltinamojo A. Ž. namuose atlikta 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu. Kratos metu kaltinamojo A. Ž. namuose rasti šaudmenys yra šoviniai, tai patvirtina specialisto išvada. Šovinių radimo aplinkybes patvirtina kaltinamojo A. Ž., liudytojų L. B., M. D., L Ž., E. V. parodymai, 2019 m. spalio 10 d. kratos protokolas, 2020 m. sausio 6 d. apžiūros protokolas, kurį surašant apžiūrėtas 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos A. Ž. gyvenamojoje vietoje vaizdo įrašas, pats vaizdo įrašas.

Nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad „dėl 2019 m. spalio 10 d. kratos metu kaltinamojo A. Ž. namuose rastų Å¡ovinių ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pradėtas 2019 m. spalio 14 d. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas, įtariamojo teisės ir pareigos iÅ¡aiÅ¡kintos ir apklausa, kurio metu jis kaltės nepripažino, atlikta 2020 m. sausio 2 d. Ä®vertinęs pirmiau nurodytus duomenis teismas sprendžia, kad kratos A. Ž. namuose metu faktiÅ¡kai buvo atliekama A. Ž. apklausa, todėl Å¡i apklausa negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir laikoma įrodymu. <...> Dėl to iÅ¡ minėtos apklausos sekančios liudytojų L.

B.. M. D., E. V. parodymų dalys, 2019 m. spalio 10 d. kratos protokolas, 2020 m. sausio 6 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėtas 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos A. Ž. gyvenamojoje vietoje vaizdo įraÅ¡as, vaizdo įraÅ¡o dalys, tiek, kiek jose yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. Ž. nurodė, kad kratos metu rasti Å¡oviniai yra jo, kad jie yra iÅ¡ armijos ar tarnybos policijoje laikų, nepripažįstami įrodymais“. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų, apelianto teigimu, galima padaryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad duomenys, kuriais buvo grindžiami apelianto neteisėti veiksmai ir kaltė, nebuvo pripažinti įrodymais.

Tačiau galiausiai teismas nuosprendyje pripažinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys susiję su inkriminuota veika – Å¡audmenų laikymu – nėra laikomi įrodymais, nurodė, kad „apibendrinant pirmiau aptartus ir įvertintu duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, <...> taip pat nesivadovaujant minėtais duomenimis, kurie teismo nelaikytini įrodymais, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. Ž. (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose spintelėje, neturėdamas tam leidimo, laikė 27 vienetus Å¡ovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinius Å¡ovinius 4 vnt. 5,45 mm kalibro Å¡ovinius, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ Å¡ovinius ir 15 vnt. 9 mm kalibro Makarov Å¡ovinius) iki 2019 m. spalio 10 d. 08.15 val. kuomet kratos metu Å¡iuos Å¡audmenims surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai ir tokiu bÅ«dų padarė nusikaltimÄ , numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje“. 3.4.

Su nurodyta teismo iÅ¡vada nesutinka, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimÄ dėl Å¡audmenų laikymo. Susidarė paradoksali situacija, nes teismas konstatavęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti duomenys nepripažįstami įrodymais, apeliantÄ pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl akivaizdu, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, iÅ¡ esmės neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Jokių motyvų ir konkrečių įrodymų, kuriais remiantis apeliantas nuteistas pagal BK 253 straipsnį 1 dalį, nuosprendyje nėra.

IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nėra aiÅ¡ku, kokiais konkrečiais įrodymais bei motyvais remiantis buvo konstatuota, kad apeliantas laikė Å¡ovinius. Todėl buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, įrodymai teismo vertinti neiÅ¡samiai. 3.5. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė turėdamas iÅ¡ankstinę nuomonę, nes byloje nėra jokių jo kaltės padarius aptariamÄ veikÄ Ä¯rodymų, kurie pagrįstų neteisėtus veiksmus ir tiesioginę tyčiÄ . Å oviniai buvo rasti namo, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A.

Ž. ir I. Ž., patalpose. Todėl vien Å¡ovinių suradimo faktas patalpoje ir stalčiuje neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡oviniai priklauso A. Ž. ir kad jis juos neteisėtai laikė. PrieÅ¡ingai, byloje nėra jokių duomenų, jog Å¡oviniai, rasti kratos metu, priklauso bÅ«tent jam ir kad jis turėjo galimybę spręsti Å¡ių Å¡ovinių likimÄ , kad jis apskritai žinojo apie juos ir identifikuotų save kaip Å¡ių Å¡ovinių turėtojÄ / savininkÄ . 3.6. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai A.

Ž. dėl kratos metu rastų Å¡audmenų faktiÅ¡kai neapklausinėjo, nes tyrimÄ atlikusi tyrėja E. V. buvo nėščia, o tik paÅ¡tu atsiuntė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kviečiama ir parodymų nedavė I. Ž., o teismo posėdžio metu ji aiÅ¡kiai teismui paaiÅ¡kino, kad jei bÅ«tų kvietę, ji bÅ«tų paaiÅ¡kinusi aplinkybes, susijusias su Å¡ovinių atsiradimu ir t. t. I. Ž. teisme nurodytos aplinkybės apie Å¡ovinius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo žinomos, nes apie jas ji teikė paaiÅ¡kinimus administracinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose, kurioje atsakovas buvo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio atstovai buvo A.

B., A. N. (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai). 2020 m. birželio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu I. Ž. nurodė teismui jai žinomas aplinkybes, susijusias su Å¡audmenimis. Tačiau ir po I. Ž. apklausos administracinėje byloje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nei A. Ž., nei I. Ž. apklausų nevykdė, jų nurodytų aplinkybių netyrė, o teismas I. Ž. parodymų iÅ¡ esmės nevertino. 3.7. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jo veikoje nėra neteisėtos veikos ir kaltės. Teismas subjektyviÄ jÄ valios pusę siejo su tuo, kad Å¡oviniai rasti tarp daugybės kitų daiktų, tarp kurių buvo ir apelianto asmeninių daiktų, ir to teismui pakako kaip įrodymo pagrįsti subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčiÄ .

Teismas iÅ¡ esmės net nevertino valinio momento apelianto veiksmuose, o tik nurodė: „Kratos metu Å¡oviniai rasti tarp kaltinamojo asmeninių daiktų. Tame pačiame stalčiuje buvo laikomi kaltinamojo daiktai, susiję su jo tarnybÄ policijoje <...> kaltinamasis parodė, kad tik kitÄ dienÄ po kratos atlikimo jo sutuoktinė jam papasakojo, kad pati to nežinodama nusipirko Å¡ovinius Rietavo turguje kartu su kitais daiktais. I. Ž. teisme davė parodymus, kuriais patvirtino, kaltinamojo iÅ¡keltÄ versijÄ , tačiau teismas neturi pagrindo su ja sutikti. <...> Kratos metu namuose buvo ir I.

Ž., tačiau byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų nurodžiusi tas aplinkybes apie kurias davė parodymus teisme.“ Tačiau, kaip minėta, I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausiama apie aplinkybes, susijusias su Å¡oviniais. Taip pat pažymi, kad įvairÅ«s Å¡oviniai (kaip tyrimo metu nustatyta, tai buvo seni koviniai ir statybiniai Å¡oviniai) buvo rasti sudėti į baltÄ plastikinę dėžutę, kuri buvo įdėta tarp įvairių kitų nenaudojamų daiktų. Rasti ten, kur juos tvarkydama namus padėjo I.

Ž.. Jei policijos pareigūnai būtų profesionaliai atlikę savo pareigas ir būtų nuo plastikinės dėžutės nuėmę pirštų pėdsakus, būtų nustatę, kad ant jų nėra A. Ž. pirštų pėdsakų, o tik I. Ž.. Tačiau pareigūnai net nebuvo pasiruošę tokiam veiksmui. Todėl teisme apklaustos I. Ž. parodymai nepaneigti. Tuo tarpu jokių įrodymų, kad minėtus šaudmenis laikė A. Ž., ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta. Minėta, kad teismas nuosprendyje yra konstatavęs, kad visi duomenys, susiję su krata, yra nepripažinti įrodymais. 3.8.

Teismas, vertindamas I. Ž. parodymus, nurodė, kad nėra pagrindo jais tikėti, nes ikiteisminio tyrimo metu ji apklausiama nebuvo, o kratos metu tokių parodymų nenurodė. Tačiau I. Ž., atsakydama į teismo klausimÄ , kodėl Å¡ių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, aiÅ¡kiai nurodė, kad pareigÅ«nai jos dėl Å¡ovinių į apklausÄ nekvietė, o jei bÅ«tų kvietę, ji Å¡ias aplinkybes bÅ«tų nurodžiusi. Todėl neprofesionalus, nevisapusiÅ¡kas ikiteisminio tyrimo atlikimas negali bÅ«ti pagrindas atmesti liudytojos I.

Ž. parodymus ir jų apskritai nevertinti. Be to, keisčiausia yra tai, kad teismas I. Ž. parodymus atmetė remdamasis duomenimis, kuriuos pripažino nelaikytinais įrodymais. Be to, jokių pavojingų realių padarinių Å¡iuo atveju nekilo, apelianto tyčia ne tik nenustatyta, bet ir apskritai net nenustatinėti jo ketinimai Å¡ovinius naudoti nusikalstamiems tikslams. Taigi Å¡iuo atveju nėra tokios nusikalstamos veikos objekto – realaus žalos visuomenei atsiradimo pavojaus, o tai rodo galimÄ tokios veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ . 3.9.

Mano, kad byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad 27 vnt. Å¡ovinių radimas kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia tokio apysunkio nusikaltimo padarymas. Byloje nenustatyta, kad iki kratos atlikimo A. Ž. ar I. Ž. bÅ«tų pažeidę įstatymuose įtvirtintas ginklų / Å¡ovinių naudojimo taisykles ar naudodamas ginklÄ / Å¡ovinius jis bÅ«tų padaręs nusikalstamas veikas. Å oviniai rasti padėti į spintelę tarp nenaudojamų daiktų, o iÅ¡ parodymų matyti, kad apeliantas net nežinojo apie Å¡ovinių buvimÄ , jų net nenaudojo ir neslėpė.

Apeliantas paaiÅ¡kino, kad jei jam sutuoktinė bÅ«tų pasakiusi, tai jis juos bÅ«tų pridavęs į policijos įstaigÄ kaip rastus. Todėl akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko ir jokių neteisėtų pasekmių nesiekė. I. Ž., duodama paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad Å¡ovinius rado įsigytų statybinių įrankių dėžėje. Kadangi jie buvo kartu su statybiniais įrankiais, ji pagalvojo, kad jie naudojami statyboje. Apie Å¡ovinius ji neturi jokio supratimo, t. y. visi jie jai vienodi, nesuprato, kad tai yra koviniai Å¡oviniai.

Tuo metu, kai rado šovinius, apelianto nebuvo namuose, jis buvo išvykęs ilgesniam laikui iš namų. Todėl vėliau tvarkydama kambarius, kad nesimėtytų po kojomis, ji šovinius padėjo į spintelę taip, kaip rado pareigūnai, kartu su baltos spalvos plastikine dėžute. Tyrimo metu nustatyta, kad rasti šaudmenys buvo tarp pakankamai daug kitų vadinamų statybinių šovinių, tai iš esmės patvirtina I. Ž. parodymus. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, nenustatyti jokie ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi, pagal bylos aplinkybes, nebuvo realaus žalos visuomenei atsiradimo pavojaus.

Nagrinėjamu atveju veikos pavojingumÄ teismas nuosprendyje grindė prielaidomis, iÅ¡ esmės nenustatinėjo apelianto veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Teismas iÅ¡ esmės nenustatė, kuris iÅ¡ sutuoktinių žinojo apie Å¡audmenis, kurio iÅ¡ sutuoktinių žinioje buvo Å¡audmenys, kuris iÅ¡ sutuoktinių galėtų bÅ«ti subjektu pagal BK 253 straipsnį. Teismas taip pat nevertino, ar pati veika iÅ¡ esmės nėra mažareikÅ¡mė. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies 3.10.

Nesutinka padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , o teismo iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius Å¡iÄ veikÄ vertina kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikÅ¡me (kasacinės nutartys Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015).

Taigi, net ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-648/2015).

BK 300 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – jeigu jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. 3.11. Å iuo atveju tyčiniai neteisėti veiksmai buvo konstatuoti iÅ¡ esmės remiantis dviem argumentais: kad apeliantas buvo policijos pareigÅ«nas, todėl negalėjo nesuprasti, kad dokumentas suklastotas, ir mokykloje mokėsi anglų kalbos, todėl negalėjo nesuprasti, kad dokumentai yra suklastoti, įvertinęs jų tekstÄ . Tačiau tokia teismo pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ne tik įrodymų vertinimo taisyklėms, tačiau ir elementariai logikai.

Teismas nevertino aplinkybių, kad savaeigė maÅ¡ina yra registruojama kaip traktorius, kuris registruojamas savivaldybėje. RegistracijÄ atlieka specialistas, turintis atitinkamÄ kompetencijÄ . Apeliantas niekada nedirbo darbo, susijusio su žemės Å«kio technikos registravimu, policijoje to nebuvo apmokytas. Apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) patruliu. Jo pareiginės funkcijos nebuvo susijusios su žemės Å«kio technikos registravimu ir pan. Ä®sigydamas savaeigę maÅ¡inÄ â€žJohn Deere Gator 4x2 855“ ir gavęs jos įsigijimo dokumentus iÅ¡ pardavėjo, apeliantas visų pirma juos pateikė specialistui R.

L., kuris patvirtino, kad dokumentai yra tinkami registracijai. R. L. teisme paaiÅ¡kino, kad dirba 40 m. ir jo funkcijos yra susijusios su žemės Å«kio transporto priemonių registravimu. Specialistas, patikrinęs dokumentus, ne tik nenustatė, kad dokumentai yra suklastoti, tačiau apžiÅ«rėjęs transporto priemonę nustatė faktÄ , kad jÄ galima registruoti Žemės Å«kio technikos registre. Byloje nustatytas faktas, kad buvo suklastotas visas dokumentas, t. y. jame nebuvo tokių klastojimo požymių, kaip priraÅ¡ymai, taisymai, trynimai ir pan.

Savaeigės maÅ¡inos „John Deere Gator 4x2 855“ pardavėjas pateikė A. Ž. dokumentus, kaip tyrimo metu nustatyta, suklastotus. A. Ž. paaiÅ¡kino, kad pardavėjas jam sakė, kad savaeigę maÅ¡inÄ â€žJohn Deere Gator 4x2 855“ yra parvežęs iÅ¡ Anglijos, todėl dokumentų anglų kalba tikrumas nekėlė apeliantui abejonių. 3.12. PaaiÅ¡kina, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., profesinę mokyklÄ baigė 1990 m., joje faktiÅ¡kai užsienio kalbos nebuvo mokoma. Taigi, įsigyjant savaeigę maÅ¡inÄ â€žJohn Deere Gator 4x2 855“, buvo praėję daugiau kaip 20 metų nuo tos dienos, kai jis baigė mokyklÄ , kurioje mokėsi anglų kalbos.

A. Ž. teisme paaiÅ¡kino, kad kai policijos įstaigoje buvo vertinamos anglų kalbos žinios, jis net minimalaus balo nesurinko, todėl jo asmens byloje ir įraÅ¡yta tik viena užsienio kalba – rusų. Jei A. Ž. bÅ«tų iÅ¡laikęs testÄ , tai jo asmens byloje bÅ«tų nurodyti duomenys ir apie anglų kalbÄ . Kadangi tokių duomenų nėra, todėl byloje neįrodytas faktas, kad jis moka užsienio kalbÄ ir dokumento tekstas ir turinys jam buvo suprantamas. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dokumentai yra tinkami registracijai, kreipėsi į specialistÄ R.

L., kuris, įvertinęs dokumento turinį, nustatė, kad dokumentas yra tinkamas. Todėl teismo prielaidos apie apelianto anglų kabos žinias nėra ir negali bÅ«ti pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.13. Galiausiai, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nevertino, kad suklastoto dokumento panaudojimo bylose bÅ«tina įvertinti veikos pavojingumÄ . Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K- 331/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju suklastoto dokumento pateikimas nėra pavojinga veika ir jokių pasekmių kitiems fiziniams ar juridiniams asmenimis nesukėlė bei negalėjo sukelti, nes Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro paskirtis – registruoti traktorius, savaeiges žemės ūkio ir kitos savaeiges mašinas, kurių variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabas ir puspriekabes, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims duomenis ir dokumentus apie registro objektus.

Teises ir pareigas į savaeigę maÅ¡inÄ â€žJohn Deere Gator 4x2 855“ Å¡alys įgyja sudarydamos sandorius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, t. y. Å¡alims teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai (pirkimas–pardavimas, dovanojimas ir pan.). Tuo tarpu registracija iÅ¡ esmės atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inamÄ jÄ funkcijÄ ir yra iÅ¡ esmės neprivaloma, jei savaeigė maÅ¡ina nedalyvauja vieÅ¡ajame eisme. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad A.

Ž. veika, pateikiant dokumentÄ ir nežinant, kad jis yra suklastotas, negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnį ir pripažįstama pavojinga veika. 3.14. Teismas neįvertino fakto, kad A. Ž. buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu iÅ¡ nenustatytų asmenų sÄ moningai įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės vertės turtÄ â€“ savaeigę maÅ¡inÄ â€žJohn Deere XUV“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki Å¡iol (duomenys neskelbtini) savivaldybėje registruota A.

Ž. vardu, taip pat elektrines žoliapjoves bei kitus brangius darbo įrankius, aiÅ¡kiai žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, ir tokiais veiksmais pažeisdamas teisėtų savininkų nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Elektrines žoliapjoves bei kitus brangius įrankius, žinodamas, kad jie yra vogti, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame garaže iki 2019 m. spalio 10 d., kai nusikalstamu bÅ«du gauti įrankiai ir žoliapjovės buvo surasti ir paimti Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigÅ«nų, o savaeigę maÅ¡inÄ â€žJohn Deere XUV“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki Å¡iol (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje registruota A. Ž. vardu, slepia nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. 2020 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) prokuroras L. K. priėmė nutarimÄ , kuriuo atskyrė ikiteisminius tyrimus. Å io prokuroro 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutrauktas A. Ž. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

Vyriausiasis prokuroras J. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu atmetė A. Ž. skundÄ dėl prokuroro L. K. 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patenkino A. Ž. gynėjo skundÄ ir panaikino 2020 m. rugsėjo 18 d. vyriausiojo prokuroro nutarimÄ ir pakeitė 2020 m. rugpjūčio 25 d. prokuroro nutarimÄ â€“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimÄ nutarta nutraukti, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta duomenų, kad A. Ž. žinojo, kad savaeigė mašina „John Deere XUV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra įgyta nusikalstamu būdu.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo A. Ž. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis apelianto skunde pateikiamais tais pačiais motyvais, kurie buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme ir apraÅ¡yti nuosprendyje, nėra pagrindo.

Dėl teisės į gynybÄ (ne)suvaržymo atliekant kratÄ 8. Apeliantas teigia, jog tyrėjai suvaržė jo teisę į gynybÄ , nes atlikdami kratÄ jo namuose neleido pasikviesti advokato. Teisėjų kolegija tokiam apelianto argumentui neturi pagrindo pritarti, juolab kratos metu užfiksuotus ir apylinkės teismo iÅ¡tirtus faktinius duomenis vertinti kaip nepatikimus ar surinktus pažeidžiant BPK nustatytÄ kratos atlikimo tvarkÄ .

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti.

BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nėra numatyta, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas atliekant kratÄ . Galiausiai kratos procesinio veiksmo atlikimÄ reglamentuojančio BPK 145 straipsnio 1–5 dalyse taip pat nėra nustatytas gynėjo dalyvavimo atliekant kratÄ bÅ«tinumas. Å io straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, 4 dalyje – darant kratÄ , turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis.

10. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi leista daryti kratÄ A. Ž. gyvenamojoje vietoje – name ir Å¡alia esančiame Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso A. Ž. ir I. Ž. (2 t., b. l. 111–113). 2019 m. spalio 10 d. kratos protokole užfiksuota, jog nutartis, kuria leista atlikti kratÄ , paskelbta A. Ž. ir Å¡io protokolo kopija jam įteikta pasiraÅ¡ytinai (2 t., b. l. 117–147).

Nors prieÅ¡ kratos atlikimÄ (7.37 val.) A. Ž. pareigÅ«nų buvo sulaikytas (7.02 val.), tačiau duomenų, kad pareigÅ«nai, dalyvavę kratoje, užkirto jam keliÄ pasikviesti gynėjÄ , byloje nėra ir teisėjų kolegija tokių duomenų byloje nenustatė. Kaip teisingai nuosprendyje motyvavo apylinkės teismas, kratos vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, kad dar iki A. Ž. telefono paėmimo policijos pareigÅ«nas jam sako, kad, jeigu nori, gali pasiskambinti, o po to, kai iÅ¡ A. Ž. telefonas buvo paimtas, pareigÅ«nė leido skambinti kratoje dalyvavusiai jo sutuoktinei I.

Ž.. Be to, iÅ¡ kratos protokolo matyti, kad krata buvo filmuojama, jos metu rasti daiktai fotografuojami ir sudėti į pakuotes. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria leista atlikti kratÄ A. Ž. gyvenamojoje vietoje, skundas paduotas nebuvo. Jokių pastabų ir pan. dėl kratos atlikimo procedÅ«ros A. Ž. po kratos atlikimo kratos protokole nenurodė, kratÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmų neskundė.

11. Dėl aptartų faktinių aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kratos procesinis veiksmas buvo atliktas teisėtai, krata buvo tinkamai sankcionuota, atlikta bÅ«tent tuo adresu, kuris nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, A. Ž. nutarties turinys buvo žinomas, jis turėjo galimybę stebėti atliekamÄ kratÄ , kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai užfiksuoti. Atliekant kratÄ ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nustatytos kratos ribos peržengtos nebuvo. Vadinasi, atliekant kratÄ gauti duomenys atitinka esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, nes gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu bÅ«du, taip pat juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog kratos veiksmu pažeista jo teisė į gynybÄ ar kitaip suvaržytos jo procesinės teisės ir laisvės į tinkamÄ procesÄ , įrodymų neÅ¡aliÅ¡kÄ surinkimÄ , objektyvų iÅ¡tyrimÄ ir teisingÄ Ä¯vertinimÄ . Kratos atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje, nepažeisti. Dėl A. Ž. kaltės, padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ 12. Nuteistasis A. Ž., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡oviniai rasti namo, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A.

Ž. ir I. Ž., patalpose. Vien Å¡ovinių suradimo faktas neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡oviniai priklauso apeliantui, kad jis juos neteisėtai laikė. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas turėjo galimybę spręsti dėl Å¡ių Å¡ovinių likimo, kad apskritai žinojo apie juos ir identifikavo save kaip Å¡ių Å¡ovinių turėtojÄ / savininkÄ . Å iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. TokiÄ apelianto pozicijÄ paneigia patikimi, nuosprendyje tinkamai teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai ir jų visuma.

13. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, t. y. bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

14. A. Ž. nuteistas už tai, kad savo namuose spintelėje neturėdamas leidimo laikė šaudmenis: 27 vienetus šovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių šovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių šovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių), skirtų A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirtų šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-261-677/2015).

15. Šioje baudžiamojoje byloje 2019 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(763)-IS1-786 nustatyta, kad iš 27 vnt. šaudmenų 2 vnt. yra 7,62 mm kalibro kariniai šoviniai, 4 vnt. – 5,45 mm kalibro kariniai šoviniai, 6 vnt. – 9 mm kalibro ,,Luger“ šoviniai, 15 vnt. – 9 mm kalibro ,,Makarov“ šoviniai, skirti A, B, C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirti šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais (4 t., b. l. 101–104).

Å audmenys rasti teisėtos ir pagrįstos kratos metu A. Ž. namuose spintelės stalčiuje plastikinėje dėžutėje kartu su kitais, bÅ«tent apeliantui priskirtinais, ankstesnės jo tarnybos policijoje faktÄ atspindinčiais asmeniniais daiktais – ženkleliu su A. Ž. pavarde, antpečiais, diržu, dėklu, antrankiais. Beje, tokias Å¡ovinių radimo aplinkybes, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme posėdyje, pripažino ir pats nuteistasis (9 t. b. l. 89).

16. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, jokių prieÅ¡taravimų dėl jo kaltės įrodymų padarius aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ nuosprendyje nėra. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai motyvavo, jog Å¡ovinių radimo aplinkybes, be kita ko, patvirtina kaltinamojo A. Ž., liudytojų L. B., M. D., I. Ž., E. V. parodymai, 2019 m. spalio 10 d. kratos protokolas, 2020 m. sausio 6 d. apžiÅ«ros protokolas, kurį suraÅ¡ant apžiÅ«rėtas 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos A. Ž. gyvenamojoje vietoje vaizdo įraÅ¡as, pats vaizdo įraÅ¡as.

Apeliantas, kvestionuodamas Å¡ių jo kaltės įrodymų vertinimÄ , nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog teismas įrodymais iÅ¡ nurodytųjų nepripažino tiek, kiek juose yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. Ž. nurodė, kad kratos metu rasti Å¡oviniai yra jo, kad jie yra iÅ¡ armijos ar tarnybos policijoje laikų. VersijÄ , kad Å¡ovinius su kitais daiktais Rietavo turguje įsigijo žmona I. Ž., apeliantas pateikė ne kratos metu, o apklausiamas tyrėjų ir Å¡ios versijos laikėsi apylinkės teisme ir kartoja skunde.

Tačiau tokiÄ versijÄ apylinkės teismas pagrįstai atmetė, argumentuodamas tuo, jog kratos metu Å¡oviniai buvo rasti bÅ«tent tarp minėtų A. Ž. asmeninių daiktų, o liudytojos I. Ž. parodymai teisme, jog Å¡ovinius įsigijo turguje su kitais daiktais, yra nepatikimi, nes kratos atlikimo metu ji tokių aplinkybių, radus Å¡ovinius, tyrėjams apskritai nenurodė, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl taip dabar bando padėti sutuoktiniui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Abejonių A. Ž. kalte teisėjų kolegijai nekelia ir tai, kad nuo plastikinės dėžutės, kurioje rasti Å¡audmenys, nebuvo paimti pirÅ¡tų antspaudai ar kitaip identifikuotas bÅ«tent apelianto asmuo. Vien tik Å¡is faktas, prieÅ¡ingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės padarius aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia. Ä®vertinus nurodytas Å¡audmenų radimo apelianto gyvenamoje patalpoje aplinkybes, visetÄ nurodytų surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų apelianto kaltės įrodymų ir kartu atsižvelgiant į tai, jog apelianto palaikoma žmonos pateikta versija dėl Å¡audmenų įsigijimo turguje subliuÅ¡ko, kaip iÅ¡sigalvota, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, jog rasti Å¡audmenys priklausė bÅ«tent A. Ž..

18. Apeliantas menkina padarytos aktualios veikos pavojingumÄ , teigdamas, jog dėl tokio Å¡audmenų laikymo jokių pavojingų padarinių visuomenei nekilo, jis neketino Å¡audmenų naudoti nusikalstamiems tikslams. Tačiau Å¡audmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui ir gali bÅ«ti pripažinti BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Apeliantas nuteistas net už 27 vnt. Å¡ovinių, skirtų A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams ir skirtų Å¡audyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, Å¡autuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais, laikymÄ neturint leidimo.

Toks kiekis kaunamÄ jÄ galiÄ turinčių Å¡ovinių jau savaime rodo didesnį veikos ir jÄ padariusio apelianto pavojingumÄ . Tai, kad Å¡ie Å¡audmenys, surasti ir paimti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nebuvo panaudoti kitiems nusikaltimams daryti, nesudaro pagrindo A. Ž. veikÄ vertinti kaip mažiau pavojingÄ ir teigti, kad grėsmė visuomenei nekilo. Nagrinėjamo nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos.

Visuomenės saugumui užtikrinti reikalinga valstybinė kontrolė. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , saugoti asmenį nuo kėsinimosi į gyvybę bei sveikatÄ , ginti žmogaus teises ir laisves. Todėl neteisėtas Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų laikymas pats savaime yra pavojingas visuomenės saugumui ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, numatytÄ BK 253 straipsnyje.

Galiausiai, už tokio apysunkio nusikalstamo padarymÄ A. Ž. paskirta Å¡velnesnė įstatymo sankcijoje numatyta areÅ¡to, o ne laisvės atėmimo bausmė, todėl jÄ keisti taip pat nėra teisinio pagrindo.

19. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. veikoje yra visi bÅ«tinieji nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas (Å¡audmenys – 2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių Å¡ovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių Å¡ovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ Å¡ovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ Å¡ovinių); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas (laikyti tokius Å¡audmenis A.

Ž. neturėjo nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo); subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia (A. Ž. suprato, kad tai yra Å¡audmenys, kurių laikyti, neturint leidimo, tiesiog namų sÄ lygomis negalima). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog A. Ž. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , yra teisingos, o apeliacinio skundo argumentai, kad jo veikoje nėra visų bÅ«tinųjų nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, yra nepagrįsti. Dėl A. Ž. kaltės, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ 20.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytÄ dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkÄ . Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.).

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumÄ ir funkcionalumÄ . Å ios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-198-689/2019).

21. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo (Savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus vyriausiajam specialistui R. L., turėdamas tikslÄ Ä¯registruoti savaeigę maÅ¡inÄ ,,John Deere Gator 4x2 855“, pateikė žinomai netikrÄ Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimÄ ((duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ A. Ž. vardu, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie A.

Ž. gyvenamosios vietos adresÄ â€“ 114 London (duomenys neskelbtini), kurio blankai yra suklastoti, nes yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, spalvinės elektrografinės spaudos bÅ«du, dokumentas yra suklastotas iÅ¡tisai, spausdinant netikrus blankus). Apelianto teigimu, iÅ¡vada dėl jo kaltės įrodytumo padaryta neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sureikÅ¡minus jo gebėjimÄ suprasti anglų kalbÄ , neįvertinus to, jog savaeigės maÅ¡inos dokumentus su praÅ¡ymu jÄ Ä¯registruoti jis pateikė Savivaldybės specialistui R.

L., kuris patvirtino, kad dokumentai yra tinkami registracijai. Apelianto teigimu, Å¡alims teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai (pirkimas–pardavimas, dovanojimas ir pan.), o registracija Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre iÅ¡ esmės atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inamÄ jÄ funkcijÄ ir yra neprivaloma, jei savaeigė maÅ¡ina nedalyvauja vieÅ¡ajame eisme. Todėl A. Ž. veika, pateikiant dokumentÄ nežinojus, kad jis yra suklastotas, negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnį ir pripažįstama pavojinga veika.

Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

22. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės panaudojus žinomai netikrÄ dokumentÄ , dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieÅ¡ingai, negu tvirtina apeliantas, nepažeidė. Sutinkama su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad A. Ž. kaltė dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

IÅ¡vados dėl nuteistojo A. Ž. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstos liudytojų R. L. (parodė, kad: dėl savaeigės maÅ¡inos ,,John Deere Gator 4x2 855“ priregistravimo į jį kreipėsi A. Ž., pateikė Anglijoje registruotos technikos dokumentÄ anglų kalba, su A. Ž. vardu ir pavarde, gyvenamÄ ja vieta Anglijoje; tai įtarimų nesukėlė, nes manė, jog A. Ž. įsigijo traktoriukÄ Anglijoje, apie tai su A. Ž. nekalbėjo; nėra tokių mokoma, kaip atskirti tikrus sertifikatus nuo padirbtų), M.

B. (parodė, kad: žinojo, kad A. Ž. parduoda traktoriukÄ , nuvažiavo pas jį į namus ir nusipirko už 3 000 Eur; perkant traktoriukÄ abejonių, kad jis vogtas, nebuvo, nes buvo priregistruotas, apdraustas, A. Ž. nesakė, kad traktorius vogtas užsienyje) parodymais, 2020 m. vasario 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada (pateikta iÅ¡vada, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), blankai yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri, jų pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių, tai yra dokumentų techninio klastojimo (taisymų, priraÅ¡ymų, mechaninio įrašų Å¡alinimo ir kitų pakeitimų požymių) požymių, nėra, dokumentai yra suklastoti iÅ¡tisai, spausdinant netikrus blankus), taip pat 2019 m. spalio 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 30-(792)-IS1-811, 2020 m. balandžio 14 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, 2019 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. TR/05708/058/LT/19 ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog apeliantas dirbo policijoje nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., nuo (duomenys neskelbtini) m. iki atleidimo iÅ¡ tarnybos ėjo (duomenys neskelbtini) patrulio pareigas, todėl pagrįstai nusprendė, jog jis turėjo patirties vertindamas transporto priemonių dokumentų formÄ ir turinį. Anglų kalbos apeliantas mokėsi mokykloje seniai ir nors kasdieninėje veikloje Å¡ios kalbos nevartojo, tačiau nėra jokių abejonių, jog jis negalėjo nepastebėti ir nesuprasti elementaraus adreso rekvizito turinio, t. y. jog su praÅ¡ymu įregistruoti savaeigę maÅ¡inÄ jo asmeniÅ¡kai pateikiamame transporto priemonės registracijos liudijime (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), yra anglų kalba įraÅ¡yti jo vardas, pavardė ir tikrovės neatitinkanti informacija apie jo gyvenamosios vietos adresÄ â€“ 114 London (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad netikras A. Ž. gyvenamosios vietos adresas – 114 London (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ytas Å¡iuose dokumentuose didžiosiomis raidėmis, aiÅ¡kiai ir pasikartoja net du kartus (9 t., b. l. 53, 54–57).

24. Perkeldamas panaudoto netikro dokumento formos ir turinio vertinimo pareigÄ (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui R. L., apeliantas nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog, norint įregistruoti savaeigę maÅ¡inÄ ,,John Deere Gator 4x2 855“, bÅ«tent jam teko teisė ir pareiga pateikti Savivaldybei teisingus formos ir turinio prasme dokumentus apie Å¡iÄ transporto priemonę. Be to, apeliantas tyrėjams ir apylinkės teisme parodė, kad Å¡iÄ savaeigę maÅ¡inÄ galbÅ«t įsigijo 2015 m., o dėl jos registracijos kreipėsi 2017 m.

Å i aplinkybė, kartu atsižvelgiant į tai, jog apeliantas Jungtinėje Karalystėje negyveno, jokių kitų Å¡ios maÅ¡inos įsigijimo dokumentų neturi ir nepateikė, leidžia kaip teisingÄ vertinti apylinkės teismo motyvÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra net įmanoma tokia situacija, kad, savaeigei maÅ¡inai nesant Jungtinėje Karalystėje įregistruotai A. Ž. vardu, jis kokiu nors bÅ«du bÅ«tų galėjęs turėti tikrÄ Å¡ios maÅ¡inos registracijos dokumentÄ , iÅ¡duotÄ Jungtinėje Karalystėje.

25. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. Kaltės (tiesioginės tyčios) turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , pastangas juos darant, siekiamÄ rezultatÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-516/2009).

Apeliantas teisingai nurodo, jog Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registras atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , tačiau nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog bÅ«tent suklastotų dokumentų pagrindu jis siekė Å¡iame oficialiame valstybės registre įregistruoti savaeigę maÅ¡inÄ ,,John Deere Gator 4x2 855“. Tokį sumanymÄ pavykus įgyvendinti (jam iÅ¡duotas registracijos liudijimas, valstybinio numerio ženklai) (5 t. b. l. 9), apeliantui iÅ¡ esmės pavyko užmaskuoti Å¡ios Anglijoje dar 2013 m. pavogtos savaeigės maÅ¡inos faktÄ , susikurti sau disponavimo Å¡iuo turtu realiÄ galimybę, o visa tai neabejotinai pažeidžia tikrojo savaeigės maÅ¡inos savininko nuosavybės teisę į šį kilnojamÄ jį turtÄ (4 t., b. l. 56, 57).

Panaudoto žinomai netikro dokumento pagrindu apeliantas realiai susikÅ«rė sau faktinę ir teisinę galimybę nevaržomai disponuoti Å¡iÄ savaeige maÅ¡ina kaip neva savo teisėtai valdomu turtu.

26. Galiausiai atmestinas kaip juridiÅ¡kai neaktualus Å¡iai bylai apelianto argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog jis negalėjo žinoti apie suklastotus dokumentus, nes jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu), t. y. nesurinkus duomenų, kad jis žinojo, kad savaeigė maÅ¡ina yra įgyta nusikalstamu bÅ«du. Teisėjų kolegija pastebi, jog Å¡ioje byloje apeliantui inkriminuotas kaltinimas bÅ«tent pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – už žinomai netikro dokumento panaudojimÄ , o ne pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ . Todėl nurodomo ikiteisminio tyrimo baigtis Å¡iai bylai jokios teisinės ir (ar) faktinės, juolab prejudicinės reikÅ¡mės neturi ir negali turėti.

27. Esant Å¡ių aplinkybių visumai konstatuotina, kad A. Ž. panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ , t. y., siekdamas įregistruoti savaeigę maÅ¡inÄ ,,John Deere Gator 4x2 855“, pateikė žinomai netikrÄ Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimÄ Savivaldybės tarnautojui, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , numatė galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

28. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

29. Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant A. Ž. skirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti jo teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. skirta areÅ¡to bausmė užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , bausmė individualizuota tinkamai, laikantis bausmės skyrimo pagrindų.

30. Remdamasi tuo, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiÅ¡kai motyvuotos. Nuosprendis priimtas iÅ¡samiai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, iÅ¡nagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamų veikų pobÅ«dį. Todėl naikinti nuosprendžio remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Eduardas MaÅ¡kevičius