2024-08-22 Nr. CB-5412-2-70-3-03618-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3173

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03618-2022-6

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 14 d. paduotu suinteresuoto asmens D. G. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl globos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiam vaikui, pareiškėja ir išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys – D. L., J. L., D. G., D. G.. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, jog nutartimi nuolatiniu vaiko globėju paskirti numatytas asmuo bylos duomenimis yra galimai padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio būtent vaikas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą bei su tuo susijusią fizinę ir psichinę žalą. Ši aplinkybė kaip potencialiai nesuderinama su vaiko globėjo statusu yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.269 straipsnio 6 punkte.

Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nevertindami J. L. padaryto administracinio nusižengimo santykio su globėjo gebėjimais atlikti nuolatinio globėjo pareigas bei geriausiais vaiko interesais, skundžiamas nutartis priėmę teismai pažeidė savo pareigą vertinti ne atskirus įrodymus, o jų visumą, taip pat nepašalino esminių prieštaravimų.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog J. L. paskyrimas vaiko globėju pažeidė CK 3.269 straipsnio 7 punkto nuostatą, pagal kurią jaunesnio nei dešimties metų vaiko globėju gali būti skiriamas tik asmuo iki šešiasdešimt penkerių metų. Po penkerių metų J. L. esant jau septyniasdešimties metų jis jokiu būdu negalės būti autoritetu bene sudėtingiausią amžiaus laikotarpį išgyvensiančiam keturiolikmečiam vaikui.

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog kasacinis teismas anksčiau nėra pasisakęs dėl to, ar CK 3.249 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas globos (rūpybos) principas „brolių ir seserų neišskyrimas” taikytinas tuo atveju kai ne du ar daugiau globojamų (rūpinamų vaikų), o potencialus globėjas ir globojamas vaikas yra brolis ir sesuo (arba broliai ar seserys).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė