7982fd81-417d-4e9d-80ea-8811a02a042a · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-574/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40677-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.26.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamosios medicinos priemonės, R.

K. bei jos gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pripažinta, kad R. K., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. K., sirgdama psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 15.30 val. vieÅ¡oje vietoje - Vilniuje, prie Balžio ežero, Å¡aukė, vartojo necenzÅ«rinius, įžeidžiančius žodžius, nukentėjusiajam L. R. bėgant, pakiÅ¡o kojÄ , kelis kartus koja spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas, dėl to L. R. nukrito į vandenį, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu R. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. Skunde nurodo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnis bei apeliantės teisės ir laisvės, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme R. K. nebuvo užtikrintas rungimosi principas ir byla iÅ¡nagrinėta apeliantei nedalyvaujant, neleidus jai pasiaiÅ¡kinti, nesuteikiant jai galimybės įgyvendinti jos procesinės teisės nuÅ¡alinti tiek prokurorÄ , tiek bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ .

L. R. buvo nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi visuomenės rimtį ir tvarkÄ sutrikdė ne R. K., o bÅ«tent L. R., bėgiodamas pro R. K., Å¡okinėdamas į vandenį, apdrabstė jÄ Å¾emėmis ir vandeniu. Taip pat L. R. motina D. R. pasitelkusi Å¡unį, gÄ sdino ir grasino R. K., todėl R. K. turėjo bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja. Tai, kad R. K. nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, rodo prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ ir tendencingumÄ veikti prieÅ¡ apeliantę. Nepripažįstant, kad bÅ«tent apeliantė nukentėjo nuo L.

R. ir D. R. veiksmų, kad jos veiksmai tebuvo atsakas į neteisėtus jų veiksmus, baudžiamoji byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta teisingai ir nepažeidžiant rungimosi principo. Apeliantei nedalyvaujant procese, bylÄ nagrinėjusi teisėja, turėdama iÅ¡ankstinę nuomonę, kad apeliantė yra nepakaltinama, nutartyje įrašė faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančius duomenis, kad neva apeliantės elgesys surikdė pliažo rimtį, nors pliaže esantys asmenys buvo Å¡okiruoti bÅ«tent nuo įžūlaus ir chuliganiÅ¡ko paauglių elgesio, tarp kurių buvo ir L.

R.. Teisėja nepagrįstai nutartyje įrašė, kad ta aplinkybė, kad paaugliai trukdė R. K. ilsėtis, neįtakoja R. K. atliktų veiksmų vertinimo.

3. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-199/2018 prieÅ¡tarauja pats sau, kadangi psichiatrai konstatavo, kad R. K. gyvena savo bute kartu su savo dukra, nekeldama jokio pavojaus aplinkiniams, gali savanoriÅ¡kai lankytis pas gydytojus - gydytis ambulatoriÅ¡kai, tačiau akte taip įraÅ¡yta, kad apeliantė negali bÅ«ti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apeliantė nurodo, kad adekvačiai vertina susidariusiÄ situacijÄ prie Baldžio ežero ir gali duoti parodymus teisme. Nurodo, kad nuo 2017-08-09 iki dabar, esant reikalui, lankosi pas gydytojus bei vartoja jų paskirtus vaistus. Todėl apeliantė praÅ¡o, kad bÅ«tų atlikta nauja teismo psichologinė - psichiatrinė ekspertizė.

4. Teismo posėdžio apeliantė ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas 5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta apeliantei nedalyvaujant, nesuteikiant teisės įgyvendinti jos procesines teises, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų L. R. ir D. R. parodymais. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

6. Nors apeliantė ginčija Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d.–spalio 16 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas dėl jos psichikos sveikatos bÅ«klės, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo teiginiais. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-199/2018 matyti, kad R. K. psichikos sveikatos bÅ«klę vertino ekspertai – teismo psichiatras ir teismo psichologė, ekspertizė atlikta ne tik iÅ¡ medicininių dokumentų, bet ir bendraujant su tiriamÄ ja R.

K. (t. 1, b.l. 145-149), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija ir neÅ¡aliÅ¡kumu, ekspertizės akto teisingumu bei skirti pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Taigi pagerėjus asmens psichikos sveikatos bÅ«klei, teismas gali panaikinti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymÄ .

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik nukentėjusiųjų L. R. ir D. R. pozicijÄ dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ , taip pat apeliantės R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, palygino ir sugretino visus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais.

Pagal BPK 399 straipsnio 2 dalį, teisėjas, gavęs iÅ¡ prokuroro bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, perduoda jÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo R. K. paskyrimo. Gynėjas dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 399 straipsnio 2 dalį, teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamÄ jį posėdį bÅ«tų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto iÅ¡vadÄ tam nekliudo jo ligos pobÅ«dis.

Kaip matyti iÅ¡ Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados, joje nurodoma, kad R. K. pagal savo psichikos bÅ«klę negali bÅ«ti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime (t. 1, b.l. 145-149). Atsižvelgiant į minėtos ekspertizės iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. negali dalyvauti teisiamajame posėdyje.

8. Visgi, atsižvelgiant į R. K. apeliacinio skundo argumentus, į tai, kad apeliantė atvyko į teismo posėdį ir jame dalyvavo, byloje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apeliantė apklausta. R. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš pat ryto su kaimyne atvažiavo ant tiltelio. Žmonių dar nebuvo, po to prisirinko. Ant tiltelio buvo ne vien jos su drauge, deginosi, lakstė vaikai, kuriais aplinkiniai buvo pasipiktinę. Visi piktinosi vaikais, nes jie lakstė per kojas ir smėlį purtė ant akių.

Ji porÄ kartų tuos vaikus sudrausmino. Po to L. R. piktybiÅ¡kai lakstė, smėlį purtė į akis. Patys jie ten Å¡okinėjo į vandenį, griuvinėjo. Jis automatiÅ¡kai užsikabino už jos kojos. Arba jis ant jos bÅ«tų griuvęs, arba jÄ Ä¯ vandenį nutempęs. Jis stambaus kÅ«no sudėjimo berniukas, jis neskendo, ten gylis nedidelis, nebuvo sužalotas. IÅ¡kėlė kojÄ , kad apsigintų, atstÅ«mė berniukÄ , nes kitaip jis bÅ«tų griuvęs ant jos, laikydamasis už tos kojos. AtstÅ«mė tik vienÄ kartÄ .

Matyt R. prarado pusiausvyrÄ , užsikabinęs kojomis, todėl griebė už jos kojos. Kai berniukas įkrito į vandenį, rimtis buvo sutrikdyta. Jo mama ant jos užsiundė Å¡unį, trenkė pagaliu, pati yra nukentėjusi. Buvo iÅ¡kviesta policija. Ji iÅ¡ karto, vietoje papasakojo pareigÅ«nams apie Å¡unį. Jie paklausė D. R., tačiau ji pasakė, kad jokio Å¡uns nebuvo. Tada jie paklausė vaikų, ar buvo Å¡uo ir vaikai atsakė, kad buvo. Po to tyrėja S. J. irgi nebuvo teisinga jos atžvilgiu, nes kai reikėjo man eiti į L.

R. apklausÄ , ji padavė popierių kuriame paraÅ¡yta, kad jei neatvyks, bus skirta bauda ir tuo pačiu sakė, kad neitų, nes nereikia. Ji serga nustatyta liga, vartoja vaistus, augina vaikÄ , retkarčiais dirba. AÅ¡ vartoju vaistus esant reikalui. Vaistus man iÅ¡raÅ¡o psichiatrė N., Å eÅ¡kinės poliklinikoje. Paskutinį kartÄ pas gydytojÄ buvo prieÅ¡ 2 mėnesius, lankosi reguliariai, kadangi reikalingi vaistai (t. 2, b.l. 28-31). Esminėse detalėse R. K. parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

9. Nors apeliantė teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas yra prieÅ¡taringi, tačiau kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. IÅ¡ nukentėjusiojo L. R. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad pradėjo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti nepagarbius, įžeidžiančius žodžius. Å iÄ Ä¯vykių versijÄ patvirtina liudytojos B.

O., I. V., V. K. parodymai, kurios tiesiogiai matė įvykusį konfliktÄ . Kolegija, patikrinusi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinį, sugretinus bei palyginus juos tarpusavyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų duotų parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, spręsdamas ar R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, klausimÄ , kadangi jie yra iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki ir juose nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų.

Apeliantė teigia, kad nukentėjusysis ir liudytojai jÄ apklaba ir yra suinteresuoti, tačiau kolegija Å¡iÄ pozicijÄ laiko nepagrįsta. Nukentėjusiojo ir liudytojų B. O., I. V., V. K. parodymai esminėse detalėse vieni kitus papildo ir kartu su aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais sudaro visumÄ , patvirtinančiÄ pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

10. Apeliantė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta apeliacinės instancijos teisme, bei pateiktame apeliaciniame skunde pateikia savo įvykių versijÄ , kurioje nurodo, kad ne ji, o nukentėjusysis L. R. elgėsi neteisėtai, trukdė ilsėtis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i apeliantės pateikta įvykių versija yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, motyvuotai jÄ atmetė. Apeliantės nurodyta įvykių versijÄ iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitų liudytojų nurodytoms aplinkybėms.

Be to, kaip matyti iÅ¡ R. K. praneÅ¡imo Bendruoju pagalbos telefonu, tÄ pačiÄ dienÄ , praėjus beveik dviem valandoms po D. R. praneÅ¡imo apie įvykį, nurodė, kad jai begulint ant lieptelio, per jÄ pradėjo lakstyti vaikai, jų paprašė, kad to nedarytų, tačiau priėjusi vieno vaiko motina, jÄ apipylė vandeniu (t. 1, b.l. 94). Jokių aplinkybių apie tai, kad buvo muÅ¡ama pagaliu bei pjudoma Å¡unimi, R. K. nenurodė. Be to, Å¡ios aplinkybės buvo nustatinėjamos kito pradėto ikiteisminio tyrimo metu ir, kaip teigia pati R.

K., įvyko po to, kai nukentėjusysis L. R. buvo įstumtas į vandenį.

11. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nutartį, tiek, kiek tai susiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagrįstai pripažino, kad R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veika pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiÅ¡kia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

12. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018).

13. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010).

Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015).

14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. K. sukeltÄ konfliktÄ matė nukentėjusysis L. R., liudytojai B. O., I. V., V. K., A. A.. IÅ¡ nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų matyti, kad prie ežero buvo ir daugiau žmonių. Teismas padarė motyvuotÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. K. užgaulÅ«s ir smurtiniai veiksmai vyko vieÅ¡oje vietoje, atkreipė aplinkinių dėmesį, nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡kviesta policija, t. y. tokiu elgesiu ji demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Aplinkybė, kad vėliau po Å¡io konflikto pati R. K. galėjo nukentėti, reikÅ¡mės kvalifikuojant veikÄ neturi. Neprivaloma nustatyti kokie tiksliai necenzÅ«riniai žodžiai buvo pavartoti, kadangi vien tai, jog asmuo vieÅ¡oje vietoje vartoja necenzÅ«rinius žodžius ar nepagarbius žodžius jis demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams. Atvejai, kai asmenys vartoja nepagarbius ar necenzÅ«rinius žodžius vieÅ¡oje vietoje, jie demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai. R. K., prieÅ¡ingai nei teigia apeliaciniame skunde, vartojo įžeidžiančius žodžius, nukentėjusiajam L.

R. bėgant, pakiÅ¡o kojÄ , kelis kartus koja spyrė, dėl ko nukentėjusysis nukrito į vandenį, tokiu bÅ«du įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriuose apeliantė teigia, kad dėl Å¡ių veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, yra nepagrįsti, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek įvykį matę liudytojai buvo sukrėsti tokio R. K. elgesio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R.

K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

15. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, naikinti skundžiamÄ nutartį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė R. K. apeliacinio skundo netenkinti. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija Norkūnaitė