2019-10-02 Nr. AB-18547-2-06-3-08475-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1182-575/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08475-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. F. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), jai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji nepagrįstai ir neteisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-169-718/2015 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-33119465-15 buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, teismui konstatavus, jog byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

3. Pareiškėjos teigimu, jai padaryta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, nepatogumais, susijusiais su dalyvavimu net keturiuose teismo posėdžiuose, dėl ko jai reikėjo prašytis iš darbo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. birželio 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. F. dėl to, kad 2015 m. birželio 23 d., 2 val., būdama savo namuose, ji neleido kaimynams ramiai ilsėtis, nes daužė, spardė sienas bei duris, taip sukeldama didelį triukšmą. 2015 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 31N-33119465-15 už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, J. F. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Klaipėdos AVPK 2015 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 31N-33119465-15 buvo panaikintas, teismui konstatavus, jog nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. F. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

6. Atsakovas pažymėjo, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti 2015 m. birželio 23 d., apie 15.25 val. dėl naktį sukelto triukšmo. Atvykus policijos pareigūnams, į juos su pareiškimais kreipėsi namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojos E. J. ir J. L.. Grįžę iš įvykio vietos, policijos pareigūnai budėtojui pateikė E. J. ir J. L. pareiškimus bei tarnybinį pareiškimą dėl reagavimo į pranešimą dėl viešosios tvarkos trikdymo. 2015 m. birželio 29 d. buvo gautas J. F. paaiškinimas. Įvertinusi surinką informaciją, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. tą pačią dieną J. F. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs surinktus įrodymus, 2015 m. birželio 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas S. B. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir J. F. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas J. F. brolis A. F. davė J. F. naudingus parodymus. Teismas neįvertino artimais giminystės ryšiais susijusio asmens realaus buvimo bute įvykio metu bei galimo jo parodymų neobjektyvumo ir tokiam įrodymui suteikė didesnę reikšmę bei svarbą nei kitiems įrodymams.

7. Atsakovas teigė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo padaryta išvada, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pareigūnai nesilaikė teisė aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai. Pareiškėjos neturtinės žalos įvertinimas nepagrįstas, nes nepateikta jokių objektyvių duomenų. Nei ATPK, nei kiti įstatymai nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie J. F. anksčiau padarytus teisės pažeidimus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 13 d., t. y. praėjus beveik 22 mėnesiams po 2015 m. rugsėjo 21 d. priimto Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvertinusi 2015 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo turinį, E. J. ir J. L. pareiškimus bei 2015 m. birželio 29 d. J. F. paaiškinimą, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. F. dėl to, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 2 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama savo namuose, nakties metu ji daužė, spardė sienas bei duris, rėkavo, taip sukeldama didelį triukšmą ir neleisdama kaimynams ramiai ilsėtis, taip trikdydama viešąją rimtį. J. F. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį.

10. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 31N-33119465-15 už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. F. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-169-718/2015 Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimas buvo panaikintas, teismui konstatavus, jog nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. F. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

11. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas bei teismų praktiką dėl deliktinės atsakomybės taikymo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,.

12. Teismas, įvertinęs ATPK 256 ir 257 straipsnius, nurodė, kad jeigu pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (toks įsitikinimas turi būti pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

13. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį J. F. buvo patraukta iš esmės 2015 m. birželio 23 d., 15.36 val. E. J. ir J. L. pareiškimų pagrindu. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir laikas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2015 m. birželio 23 d., apie 2 val., tačiau iš 2015 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, policijos pareigūnai nuvyko tik 2015 m. birželio 23 d. 15.36 val. ir nenustatė, jog yra trikdoma viešoji tvarka. 2015 m. birželio 29 d. paaiškinime Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viršininkui J. F. buvo nurodžiusi, jog jos ir kaimynų santykiai yra konfliktiški. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės tiek dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, tiek dėl paties pažeidimo fakto.

14. Kadangi esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo ir asmenų, surašiusių pareiškimus (nukentėjusiųjų), paaiškinimų, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi policijos pareigūnė jų nepašalino (nesiekė pašalinti), neapklausė nukentėjusiųjų, nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog jos vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl šio asmens nubaudimo, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios pareigūnės veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų - pareigūno veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą.

15. Teismo vertinimu, kadangi jau administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadijoje egzistavo esminiai prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo ir asmenų, surašiusių pranešimus (nukentėjusiųjų), paaiškinimų, kurių administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas nepašalino (nesiekė pašalinti), t. y. neapklausė nukentėjusiųjų, nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, vykdant pareigą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visų bylos aplinkybių visetą ir išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai bylai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnas negalėjo remtis tik savo vidiniu įsitikinimu, o privalėjo rinkti papildomus įrodymus, tam, kad objektyviai ir patikimai būtų įsitikinta E. J. ir J. L. pranešimuose nurodytais faktais ir juos būtų galima vertinti kaip patikimus bei objektyvius, buvo būtina betarpiškai apklausti tiek apie administracinio teisės pažeidimo įvykį pranešusius asmenis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą J. F.. Toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas, kilę prieštaravimai nepašalinti, pareiškėjos J. F. 2015 m. birželio 29 d. paaiškinime keliama versija netirta ir ji objektyviais neginčijamais duomenimis nepaneigta, todėl teismas padarė išvadą, jog visiškai nepagrįstai E. J. ir J. L. pranešimuose nurodyti faktai buvo įvertinti kaip patikimi ir nekeliantys abejonių.

16. Kadangi konstatuota, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnė, tiek nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnas savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o vykdydami dalį šių funkcijų veikė, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), tokius Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų paviršutiniškus, nerūpestingus veiksmus teismas pripažino aplaidžiais ir vertino kaip neteisėtais. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme neteisėtumas pasireiškė tuo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nebuvo laikytasi ATPK 256 straipsnyje, 280 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvų.

17. Dėl neturtinės žalos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstas ir neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir administracinės nuobaudos paskyrimas, t. y. pareiškėjos apkaltinimas priešingu teisei, kaltu (tyčinis arba neatsargus) veikimu arba neveikimu, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 9 str.), teismo vertinimu, pareiškėjai galėjo sukelti neigiamus dvasinius išgyvenimais, pažeminimą. Tai leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos.

18. Teismas nenustatė, kad pareiškėja kaip nors būtų prisidėjusi prie aptartų Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų netinkamo veikimo, kliudžiusi institucijai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo vertinimui, jog atsakovui civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma.

19. Vertinant pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, jog neturtinę žalą darantys veiksmai nelaikytini mažareikšmiais, smulkmeniškais ir vienkartinio pobūdžio. Teismas įvertino tai, kad nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento iki bylos išnagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškėja vyko į tris teismo posėdžius, dėl ko turėjo prašytis išleidžiama iš darbo Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Teismas padarė išvadą, jog tokiu būdu pareiškėja pakankamai ilgą laiką ir ne momentiškai, bet pakankamai intensyviai dėl nepagrįstai reiškiamo kaltinimo tariamai trikdžius viešąją rimtį, patyrė neigiamus išgyvenimais, pažeminimą, nepatogumus. Akivaizdu, kad neturtinę žalą sąlygoję veiksniai nebuvo priimtini pareiškėjos, kaip gero asmens, ar jos teigiamos reputacijos vertinimo požiūriu.

20. Byloje nenustačius, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai pareiškėjai būtų nulėmę negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.

21. Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundas priskirtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 36 straipsnyje reglamentuotai neapmokestinamų skundų kategorijai, o byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, jog paduodama skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pareiškėja sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Teismas nusprendė sumokėtą žyminį mokestį grąžinti (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. 22. Atsakovas Klaipėdos AVPK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą, pripažįstant pažeistas pareiškėjos teises dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas nurodo, kad Nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta todėl, kad teismas kitaip, nei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas, vertino bylos aplinkybes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų pakankamumo aspektu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio pažeidimo protokolą ar priėmusi nutarimą veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų.

24. Pareigūno nutarimo, kuris iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių ar kitokių asmens teisių ar laisvių suvaržymo, priėmimas pats savaime negali nulemti tokio neigiamo poveikio asmens emocinei būsenai, kuris gali būti pagrįstai įvertintas pinigais. Šioje byloje reikšminga tai, kad nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo (2015 m. birželio 29d.) iki jo panaikinimo ir bylos nutraukimo (2015 m. rugsėjo 21 d.) jokios asmeninės ar specialiosios pareiškėjos teisės ar laisvės arba kokie nors kiti teisėti interesai apriboti, o juo labiau pažeisti nebuvo.

25. Asmens patirtų dvasinių kančių poveikis asmens psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia tokias kančias sukeliantys faktoriai. Pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2017 m. birželio 13 d., todėl pareiškėjos kreipimasis į teismą nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjos realiai patirtas poveikis psichinei sveikatai ir nepatogumai (patirta neturtinė žala) buvo tokie jautrūs ir tokio masto, jog tai reikėtų kompensuoti pinigais.

26. Nustatydamas neturtės žalos dydį teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjos (ne)pateiktus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, kurių vieni laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pareiškėja nenurodė, o teismas nenustatė, jog dėl pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn ji būtų patyrusi neturtinę žalą, taip pat nenustatė likusios žalos pasekmės.

27. Pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra neproporcinga kompensuoti pareiškėjos galimai patirtus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

28. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos veiksmus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad 2015 m. birželio 23 d. 2 val. kilusio triukšmo metu pareiškėjos bute buvo jos brolis. Tokiais veiksmais pareiškėja yra prisidėjusi prie policijos pareigūnų atitinkamo (ne)veikimo, todėl yra pagrindas vertinti atsakovo civilinės atsakomybės netaikymo klausimą.

29. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Pareiškėja pažymi, kad visapusiško ir objektyvaus įrodymų tyrimo pareiškėjos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nebuvo. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ir nesilaikydama bendrųjų reikalavimų.

31. Pareiškėja teigia, kad yra jautrus žmogus, sergantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl jai negalima jaudintis. Dėl nuobaudos pareiškėja buvo susijaudinusi ir labai išgyveno, patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pažeminimą (buvo gėda teisme, nors žinojo, kad yra nekalta), todėl patyrė neturtinę žalą.

32. Dėl atsakovo argumento, kad pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2017 m., pareiškėja pažymi, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo surašyti 4 protokolai bei priimti nutarimai, dėl kurių vyko skirtingi teismų procesai. Pareiškėja taip pat teigia, kad daug dirba, be to, teismo procesuose ji dalyvavo pati, neturėjo atstovo advokato. Pareiškėjai taip pat buvo sunku išsiprašyti iš darbo.

33. Pareiškėja pažymi, kad apie brolio buvimą bute pareiškėja nurodė pareigūnui nutarimo priėmimo metu, todėl atsakovo teiginiai dėl pareiškėjos elgesio administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nepagrįsti. Be to, byloje yra šaukimas į teismą pareiškėjos broliui, todėl buvo žinoma apie pareiškėjos brolį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jam administracinę nuobaudą, atlyginimo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ATPK 256, 280 ir 284 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. pareigūnai tinkamai neištyrė pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmus pripažino aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, nenustatė, kad buvo pažeistas administracinis procesas, be to, pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik po 22 mėnesių, o tai patvirtina, kad pareiškėjos patirti nepatogumai nėra tokio masto, kad reikėtų kompensuoti pinigais.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja A. B. 2015 m. birželio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. F. dėl to, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 2 val., būdama savo namuose, nakties metu ji daužė, spardė sienas bei duris, rėkavo, taip sukeldama didelį triukšmą ir neleisdama kaimynams ramiai ilsėtis, taip trikdydama viešąją rimtį. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. F. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-169-718/2015 Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimas buvo panaikintas, teismui konstatavus, jog nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. F. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

40. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

41. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

42. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

43. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).

44. Iš paminėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo matyti, kad, teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo prie išvados, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėja padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Teismui kilo abejonių dėl liudytojų parodymų: 1) kaimynės apie pareiškėjos keliamą triukšmą pranešė ne įvykio metu; 2) pareiškimą surašiusi J. L. nurodė, kad durų niekas nespardė ir nedaužė, ji tik girdėjo daužymą į sieną. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, praėjus 6 dienoms nuo inkriminuojamo pažeidimo padarymo.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius pareiškėjos veikoje administracinio teisės pažeidimo, yra pagrindas konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys Klaipėdos AVPK pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nebuvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėja padarė ATPK 183 straipsnyje nustatytą pažeidimą, tačiau Klaipėdos AVPK pareigūnai nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo, nutarimu pareiškėjai skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjai, ji patyrė tam tikrų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų.

46. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas be teisėto pagrindo patraukė administracinėn atsakomybėn pareiškėją, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjai 2015 m. birželio 29 d. nutarimu buvo paskirtas tik įspėjimas, be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio svarbi aplinkybė yra tai, jog pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi beveik po 22 mėnesių. Tai įrodo, jog pareiškėjos patirta žala nebuvo tokio laipsnio, kad būtų sukėlusi didelius dvasinius skausmus. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

49. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės teisės pažeidimo nagrinėjimo procesą.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius