Legislator Case Law & Legislation
79817c14-69ba-486c-b39f-9a90e985d99f AI generated

79817c14-69ba-486c-b39f-9a90e985d99f · Kauno apygardos teismas

Case Number 79817c14-69ba-486c-b39f-9a90e985d99f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir G. A. 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieÅ¡ nepilnametį O. D., o bÅ«tent: G. A. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, V. B. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, po ko nukentėjusysis O. D. nugriuvo ant žemės, V. B. ir G. A. bendrai įspyrė nemažau kaip deÅ¡imt smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritį, taip smurtaudami padarė nukentėjusiajam O. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl poodinės kraujosruvos kairės akies virÅ¡utinio voko srityje, muÅ¡tinės žaizdelės virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio žandikaulio III trečio danties iÅ¡ kairės, apatinio žandikaulio III danties iÅ¡ kairės nuskėlimÄ , veido sumuÅ¡imÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Legislator headnote

AI generated

79817c14-69ba-486c-b39f-9a90e985d99f · Kauno apygardos teismas: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad Å¡i bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-397/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39983-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ JÅ«ratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistojo G. A. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

A. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdymui dienos. Pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti G. A. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas V. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir G. A. 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieÅ¡ nepilnametį O. D., o bÅ«tent: G. A. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, V. B. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, po ko nukentėjusysis O. D. nugriuvo ant žemės, V. B. ir G. A. bendrai įspyrė nemažau kaip deÅ¡imt smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritį, taip smurtaudami padarė nukentėjusiajam O. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl poodinės kraujosruvos kairės akies virÅ¡utinio voko srityje, muÅ¡tinės žaizdelės virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio žandikaulio III trečio danties iÅ¡ kairės, apatinio žandikaulio III danties iÅ¡ kairės nuskėlimÄ , veido sumuÅ¡imÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

2. Alytaus apylinkės teismas iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma G. A. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. A. prašė, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę kaip numato BK 62 straipsnis arba paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę ir subendrinus jÄ su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ skiriant jam įpareigojimu pagal BK 75 straipsnį. 3.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atkreipiamas dėmesys, jog Å¡ioje byloje G. A. kaltu yra prisipažinęs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taip pat pažymima, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, be to, nuteistasis G. A. buvo labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo veiksmų prieÅ¡ jo Å¡eimos narį tetÄ B. A. 3.2. Skundo autoriaus teigimu, nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusysis O.

D. teisme duodamas parodymus teigė, kad jis buvo trypiamas ir ant jo veido buvo likę batų žymės bei nubrozdinimai, tačiau nei ligoninės priimamajame, nei specialisto išvadoje to nebuvo užfiksuota. Taip pat apklausos metu nukentėjusysis duodamas parodymus teigė, kad jį trypė abu kaltinamieji, tačiau teisme duodamas parodymus nurodė, kad kaltinamasis V. B. jį tiesiog spardė, o G. A. jį trypė. Nuteistojo manymu teismas turėtų imtis atitinkamų veiksmų prieš nukentėjusįjį taip kaip tai numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

1. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ nepateikta.

2. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, Å¡velninti paskirtÄ bausmę taikant jam BK 62 straipsnio nuostatas arba bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

4. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus.

Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Ä®vertinęs aplinkybių visetÄ , apylinkės teismas G. A. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

6. Ä®statymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų bÅ«ti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktikÄ nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi bÅ«ti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Teismas G.

A. skirdamas bausmė rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ neiÅ¡nykusio teistumo metu, nusikalstama veika baigta, anksčiau eilę kartus teistas, Å¡is teistumas jau devintas, taip pat baustas administracine tvarka.

Ä®vertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius G. A. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iÅ¡ ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , G. A. turi bÅ«ti skirtos Å¡io įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis, manant, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingÄ resocializacijÄ ir įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino jo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o Å¡velninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, taikant BK 75 straipsnio arba BK 62 straipsnio nuostatas. 8.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačiÄ diskrecijÄ atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis).

ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). 8.2.

Skundžiamu nuosprendžiu G. A. galutinė bausmė paskirta 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai nuteistasis atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sÄ lygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygoms, teismas, tik įvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigÄ ) taikyti BK 75 straipsnį.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.). 8.3.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. A. Å¡is teistumas jau devintas. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymÄ konkrečiam terminui, tačiau nei viena jų nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. NusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nuteistasis padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog net tris kartus teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymas bÅ«davo atidedamas, t.y.

G. A. buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Tačiau jis tokio teismų pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistojo elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nuteistasis nedaro yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog švelnus baudžiamumas G.

A. nėra veiksmingas. Å i iÅ¡vada darytina atsižvelgus į ankstesnes jo atžvilgiu nagrinėtas baudžiamÄ sias bylas ir priimtus nuosprendžius. 8.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Jau minėta, jog G. A. bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas net tris kartus, tačiau nesėkmingai, jokių reikÅ¡mingų duomenų, kurie patvirtintų, jog pakartotinis Å¡io instituto taikymas bÅ«tų efektyvesnis, nenustatyta. 8.5. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1-6 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų G. A. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino tik iÅ¡ dalies, neigė sudavęs smÅ«gius kojomis nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį suÅ¡velninti savo atsakomybę, ir prieÅ¡taraujančius kitiems bylos duomenims.

Tokį nuteistojo dalinį prisipažinimÄ dėl įvykdyto nusikaltimo, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo. Be to, G. A. pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl Å¡velninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad G. A. paskirtoji 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

2. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog yra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis apklausiamas teisme davė kitokius parodymus nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistÄ jį G. A. kaltu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo O. D. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s ir sutampantys esminėmis detalėmis, be to, jie sutapo ir nuteistojo V. B. parodymais, juos patvirtino ir kiti byloje esantys bei iÅ¡tirti įrodymai.

Tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta jokių reikÅ¡mingų aplinkybių dėl kurių nukentėjusysis bÅ«tų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieÅ¡ G. A., tokiu bÅ«du siekdamas jį apklabėti bei melagingai apkaltinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nesivadovauti ar abejoti nukentėjusiojo O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

3. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo G. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas