797f6bfa-dff3-495a-8db9-772c3c2ec974 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2177-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06391-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11; 1.3.5.10; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl alternatyvaus darbuotojos teisių gynimo bÅ«do taikymo, pripažinus darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.IeÅ¡kovė S. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. dirbo pas atsakovę Reklamos ir rinkodaros skyriaus virÅ¡ininke. 2016 m. rugsėjo 15 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ . 2017 m. sausio 12 d. buvo atleista iÅ¡ darbo.

Ä®spėjimu buvo informuota apie tai, kad UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ valdyba dėl bendrovės ekonominių, technologinių ir vidinių struktÅ«rinių pertvarkymų priežasčių patvirtino naujÄ valdymo struktÅ«rÄ , pareigybių ir darbo vietų (etatų) sÄ raÅ¡Ä , todėl naikinama Eismo tarnybos Reklamos ir rinkodaros skyriaus virÅ¡ininko pareigybė.IeÅ¡kovės nuomone, jos pareigybės panaikinimas nėra realus, vykdytų funkcijų nėra atsisakyta, darbo sutarties nutraukimas įvykdytas pažeidžiant DK nuostatas.

Esminių struktūrinių pakeitimų, susijusių su skyriumi, kuriame ieškovė dirbo, t.y. Reklamos ir rinkodaros, nebuvo atlikta, buvo keičiamas tik skyriaus pavadinimas. Skyrius, kaip ir jam priskirtos funkcijos, išliko pilna apimtimi. Reklamos ir rinkodaros skyriuje buvo trys pareigybės - skyriaus viršininkė (ieškovė), rinkodaros specialistas ir vadybininkas. Valdybos sprendimu pervadintame Komunikacijos ir reklamos skyriuje liko taip pat trys pareigybės - komunikacijos vadovas, rinkodaros specialistas, projektų vadovas.

Darbuotojų skaičius skyriuje taip pat nebuvo sumažintas. Vietoje buvusių skyriaus viršininkės ir vadybininko pareigybių pervadintame skyriuje buvo įsteigtos komunikacijos vadovo ir projektų vadovo pareigybės. Pasak ieškovės, jos vykdytos funkcijos buvo paskirstytos šioms dviem pareigybėms. Tos pačios funkcijos, kurias ji vykdė, ir toliau išliko, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Skyriaus pavadinimo pakeitimas ir funkcijų perskirstymas nesudaro teisėto pagrindo atleidimui.

Dėl atsakovės pareigos siÅ«lyti laisvÄ darbo vietÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad pervadintame Komunikacijos ir reklamos skyriuje buvo įsteigta nauja Projektų vadovo pareigybė, kuriai didele dalimi buvo perduotos jos funkcijos ir kuri buvo laisva. Kartu su įspėjimu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jai buvo įteiktas laisvų pareigybių sÄ raÅ¡as, į kurias atsakovas organizuos iÅ¡orinę ir vidinę atrankÄ , tačiau jame nebuvo Projektų vadovo pareigybės. IeÅ¡kovė nurodė, kad dar esant laisvai pareigybei, ji savo iniciatyva pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ užimti Projektų vadovo pareigybę, tačiau jai buvo atsakyta, jog ji neatitinka kvalifikacinių reikalavimų Å¡iai pareigybei.

IeÅ¡kovės teigimu, ji galėtų atitikti Projektų vadovo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, kadangi projektų vadovo pareigybė yra žemesnės kvalifikacijos nei skyriaus vadovo pareigybė. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad V. B. nutraukus su atsakove darbo sutartį, projektų vadovo pareigybė jai taip pat nebuvo pasiÅ«lyta. Komunikacijos ir reklamos skyriaus pareigybė - Komunikacijos vadovo, kuriai buvo priskirta dalis vykdytų funkcijų, taip pat nebuvo nurodyta laisvų pareigybių sÄ raÅ¡e. Å i pareigybė nebuvo įvardinta ir konsultacijose su profesine sÄ junga.

Komunikacijos vadovo pareigybei, kuris yra skyriaus vadovas, keliami netgi mažesni reikalavimai nei Projektų vadovo pareigybei ir Å¡iuos reikalavimus, ieÅ¡kovės teigimu, ji atitinka, tačiau apie Å¡iÄ pareigybę ir galimybę į jÄ kandidatuoti informuota nebuvo.Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ turinio ieÅ¡kovė nurodė, kad jai įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus. Ä®spėjimo turinys, kuris yra esminė garantija darbuotojui, siekiant pasiruoÅ¡ti laukiantiems pokyčiams, visiÅ¡kai neatitiko DK numatytos prasmės, kadangi jokios informacijos, reikalingos pasiruoÅ¡ti pokyčiams, nebuvo suteikta.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį ne kartÄ siÅ«lė darbo sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu, siÅ«lydama iÅ¡mokėti papildomÄ dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Paskutinę darbo savaitę ir net paskutinę darbo dienÄ , t.y. sausio 12 d., buvo primenamas Å¡is pasiÅ«lymas. Toks atsakovės elgesys akivaizdžiai parodo, jog atleisdama ji supranta savo veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , todėl siekia Å¡alių susitarimo, taip tikėdamasis užkirsti keliÄ teisminiams ginčams.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad siekiant kuo efektyviau naudoti bendrovės žmogiÅ¡kuosius ir materialiuosius iÅ¡teklius, optimizuoti Bendrovės valdymÄ , mažinti sÄ naudas, sumažinti vadovų skaičių, apjungti skyrius su panaÅ¡iomis funkcijomis, nuspręsta keisti UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ valdymÄ , todėl 2016 m. liepos 14 d. bendrovės valdyba protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naujÄ valdymo struktÅ«rÄ . Vadovaujantis DK 47 straipsniu, bendrovėje buvo organizuoti trys darbdavio ir darbuotojų atstovų konsultacijų posėdžiai, po kurių bendrovės valdybos posėdyje buvo patvirtintas galutinis pareigybių sÄ raÅ¡as.

Konsultacijų 2016 m. rugsėjo 7 d. posėdyje buvo pateikta bendrovėje veikiančioms darbuotojų profesinėms sÄ jungoms lentelė „UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ pareigybių ir darbo vietų (etatų) sÄ raÅ¡as pokyčiai 2016 m. rugpjūčio 11 d. projektas“, kurioje buvo nurodyta kokias pareigas preliminariai bus siÅ«loma užimti konkretiems darbuotojams. Darbuotojų atstovai neprieÅ¡taravo, vėliau jokių apskundimų nebuvo, todėl darbdavys toliau vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus.

Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡ytas visų posėdyje dalyvavusių darbuotojų atstovų. 2016 m. rugsėjo 14 d. įspėjimu ieÅ¡kovė informuota apie darbo sutarties nutraukimÄ bei esančias laisvas darbo vietas. Pasak atsakovės, visus sprendimus dėl Bendrovės reorganizavimo priėmė ir vėlesnius Å¡ios struktÅ«ros pakeitimus tvirtino Bendrovės valdymo organas - valdyba. Vykdant struktÅ«rinius pertvarkymus, buvo konsultuojamasi su Bendrovėje veikiančių profesinių sÄ jungų atstovais dėl numatomų bendrovės struktÅ«rinių pertvarkymų neigiamų pasekmių suÅ¡velninimo.Atsakovė iÅ¡ dalies sutiko, kad ieÅ¡kovės ir Rinkodaros specialisto vykdytų dubliuojamų funkcijų – reklaminių plotų pardavimų, nebuvo atsisakyta, tačiau naujam Komunikacijos ir reklamos skyriui buvo priskirtos ir kitos funkcijos: iÅ¡orinės ir vidinės komunikacijos.

Atsakovė pažymėjo, kad buvęs Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius iš tiesų užsiėmė reklaminių plotų pardavimu ir niekada neatliko viešųjų ryšių ar komunikacijos funkcijos. Nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. naujai įsteigtam Komunikacijos ir reklamos skyriui buvo pavestos naujos funkcijos: savarankiškai bendrauti su žiniasklaida, rašyti pranešimus spaudai, kitoms media priemonėms, t.y. perduotos iki to laiko tik Vilniaus miesto savivaldybei priskirtos funkcijos. Būtent tuo tikslu 2016 m. balandžio 14 d. valdyba nusprendė įsteigti Komunikacijos vadovo pareigybę.

Dėl struktÅ«rinių padalinių vadovų ir pavaduotojų kandidatÅ«rų ir buvo konsultuojamasi 2016 m. rugpjūčio 11 d.Dėl darbdavio pareigos siÅ«lyti Projektų vadovo vietÄ atsakovas nurodė, kad steigiant Komunikacijos ir reklamos skyrių, prie Å¡io skyriaus prijungtas Komunikacijos vadovo, iki struktÅ«rinių pertvarkymų vykdžiusio savarankiÅ¡kas funkcijas, etatas bei, siekiant vykdyti ES finansuojamus projektus, pritaikant Å¡iuolaikines IT technologijas, koordinuoti reklamos pardavimo kanalus, įsteigta Projektų vadovo pareigybė.

Atsakovė pažymėjo, kad ji negalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei jos profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę atitinkamos darbo vietos dėl objektyvių priežasčių, nes tokios darbo vietos nebuvo. Atsakovė sutiko, kad apie darbo sutarties nutraukimÄ turėjo ieÅ¡kovę įspėti iÅ¡ naujo. PaaiÅ¡kino, jog įvyko žmogiÅ¡ka klaida. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl iÅ¡vestinis reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį tenkino, taikydamas alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , negrÄ Å¾inat ieÅ¡kovės į pradinį darbÄ . Teismas pripažino ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ neteisėtu; panaikino UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieÅ¡kovės S. M. atleidimo iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu; laikė, kad tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu; priteisė iÅ¡ atsakovės 5466,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 10 d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo – po 68,33 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant 5 darbo dienų savaitei, bei 1400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai.Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovės darbo funkcijos iÅ¡liko, jos ir toliau Komunikacijos ir reklamos skyriuje buvo vykdomos, kas įrodo poreikį asmens, kuris tas funkcijas atliktų.

Teismas pažymėjo, kad Komunikacijos ir reklamos skyriuje pareigybių skaičius nepakito, t.y. iÅ¡plėstas Reklamos ir rinkodaros skyriaus funkcijas atlieka Komunikacijos ir reklamos skyriui priskirtos trys pareigybės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad realÅ«s pertvarkymai skyriuje nebuvo įvykdyti, tik pakeistas skyriaus pavadinimas, o ieÅ¡kovės darbas perskirstytas visoms Komunikacijos ir reklamos skyriaus pareigybėms, papildant pareigybių nuostatas kitomis funkcijomis. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė buvus svarbias priežastis, kuriomis jis grindė darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ .

Atsakovės nurodyti, struktÅ«riniai pertvarkymai negali bÅ«ti laikomi svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, kadangi ieÅ¡kovės darbo funkcijų atlikimo poreikis iÅ¡liko. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmas, perskirstant ieÅ¡kovės darbo funkcijas žemesnės kvalifikacijos rinkodaros specialisto pareigoms bei perskirstant (dubliuojant) ieÅ¡kovės vykdytÄ skyriaus vadovavimo funkcijÄ Komunikacijos vadovo pareigybei, vertintinas kaip pažeidžiantis ieÅ¡kovės teises bei prieÅ¡taraujantis DK 35 straipsnyje įtvirtintiems darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principams.

Teismas iÅ¡ konsultacijų protokolų, pareigybių bei darbo vietų projektų dokumentų ir liudytojo E. S. parodymų nustatė, kad skyriuje, kuriame dirbo ieÅ¡kovė, struktÅ«riniai pertvarkymai vyko nenuosekliai, pažeidžiant atrankos į laisvas darbo vietas tvarkÄ . Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad atrankai į Projekto vadovo ir Komunikacijos vadovo darbo vietas buvo sudaryta komisija ir profesinės sÄ jungos atstovams bÅ«tų pateiktas sprendimo paskirti V. B. ir R. N. į atitinkamas pareigas pagrindimas.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pažeidė vidinės atrankos į laisvas Projekto vadovo ir Komunikacijos vadovo pareigybes procedÅ«rÄ , tuo pačiu ir ieÅ¡kovės teises kandidatuoti į Å¡ias pareigybes.Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius ieÅ¡kovės kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus ieÅ¡kovė galėjo pretenduoti į Å¡ias pareigybes pagal turimÄ iÅ¡simokslinimÄ . Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė bendrovėje nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. užėmė vadovaujančias pareigas, pripažino, kad ji turi pakankamÄ pagal laisvų pareigybių apraÅ¡ymus vadovavimo patirtį.

Be to, nustatė, kad ieÅ¡kovė turi patirties vidinės ir iÅ¡orinės komunikacijos srityje, kÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovės rengti ir pateikti į bylÄ praneÅ¡imai spaudai.Teismas pažymėjo, kad atsakovė pažeidė darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo procedÅ«rÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove pagal DK 129 straipsnį turėjo bÅ«ti nutraukta, pasibaigus ieÅ¡kovės nedarbingumo laikotarpiui, nuo 2017 m. sausio 8 d. Tačiau atsakovė darbo sutartį su ieÅ¡kove nutraukė nuo 2017 m. sausio 12 d.

Atsakovė nurodė, kad vėlesnis darbo sutarties nutraukimas įvyko dėl žmogiÅ¡kos klaidos, už darbo laikÄ su ieÅ¡kove yra atsiskaityta. Teismo vertinimu, atsakovė privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, o toks neatidumas tik įrodo atsakovės veiksmų prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ . Teismas pripažino, kad atsakovė nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove pagal DK 129 straipsnį, nesant tam svarbios priežasties bei pažeidė pareigÄ siÅ«lyti ieÅ¡kovei kitÄ darbÄ ir, esant jos sutikimui, perkelti jÄ Ä¯ Å¡ias pareigas.

Teismas konstatavo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove yra nutraukta neteisėtai, panaikinamas UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu.Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju galimas alternatyvus ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das – grÄ Å¾inimas į darbÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į pirmesnį darbÄ tiek dėl organizacinių priežasčių (naujos Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės paskyrimo), tiek dėl to, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti dėl kilusio interesų konflikto jos atleidimo procedÅ«roje, todėl darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės teisės gintinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad atsakovės pateikta pažyma apie ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį patvirtina, kad ieÅ¡kovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 1434,93 Eur, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 68,33 Eur. Teismas konstatavo, kad už priverstinę pravaikÅ¡tÄ susidaręs vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (teismo sprendimo priėmimo) yra 5466,40 Eur (68,33 Eur vidutinis darbo dienos užmokestis × 80 darbo dienų), o nuo teismo sprendimo iki jo įsiteisėjimo po 68,33 Eur, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad ieÅ¡kovė po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo bÅ«tų įsidarbinusi kitoje darbovietėje. Å iÄ aplinkybę patvirtino pati ieÅ¡kovė teismo posėdyje. Teismas vertino, kad nustatyto dydžio kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ atitinka DK 300 straipsnio 4 dalies paskirtį bei kompensuoja ieÅ¡kovei, kurios atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pakeisti teismo sprendimÄ : grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę S. M.

į pirmesnį darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 5466,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 10 d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos - po 68,33 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ ieÅ¡kovės naudai, o likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nurodo, kad:nėra organizacinių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovė negalėtų bÅ«ti gražinama i darbÄ , todėl ieÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu Å¡ioje dalyje ir mano, jog jis yra keistinas.

Teigia, jog tas faktas, jog į pareigybę, kuriai priskirtos ieÅ¡kovės vykdytos funkcijos, t.y. Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovė, pažeidžiant pirmumo likti darbe teisę yra priimtas kitas asmuo, nesudaro pagrindo priimti sprendimÄ negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ . GrÄ Å¾inus ieÅ¡kovę į darbÄ , iÅ¡ darbo galimai atleidžiant be pagrindo įdarbintÄ darbuotojÄ , jokių nuostolių, iÅ¡skyrus (galimai) iÅ¡eitines iÅ¡mokas, atsakovė nepatirs. Tuo labiau, kad konstatavus atsakovės nesÄ Å¾iningus veiksmus, neteisėtÄ ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo, pirmiausiai turi bÅ«ti žiÅ«rima ne neteisėtus veiksmus atlikusio asmens, o ieÅ¡kovės, kuri netesėtai buvo atleista iÅ¡ pareigų, interesų.

Net jeigu ir neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo patirs vienokių ar kitokių dėl to iÅ¡laidų.bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai suabsoliutino ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes bei netinkamai įvertino aplinkybes apie Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, todėl argumentas apie konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius vertintinas kaip hiperbolizuotas. IeÅ¡kovė pažymi, kad Å¡alių santykiai nėra tiek konfliktiÅ¡ki, kad nebÅ«tų galima grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ . IeÅ¡kovė iki darbo sutarties nutraukimo nekonfliktavo nei su vadovybe, nei su kolegomis, tinkamai atliko savo pareigas, nesulaukė jokių priekaiÅ¡tų iÅ¡ vadovų, neturėjo drausminių nuobaudų.

Kitokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad dabartiniai ieÅ¡kovės teiginiai, kad teismas hiperbolizavo konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius turi bÅ«ti vertintinas kritiÅ¡kai ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes jie prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės nuostatoms – ieÅ¡kinyje ji iÅ¡ pat pradžių nebuvo suformulavusi praÅ¡ymo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , be to pati pripažino, kad jai nebus sudarytos sÄ lygos dirbti dėl įtemptos situacijos.

Atsakovės nuomone, teismas teisingai vertino, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės funkcijos yra perskirstytos ir jas atlieka kiti darbuotojai, tame tarpe ir Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovė, o ne, kad į ieÅ¡kovės buvusiÄ ir neva iki Å¡iol egzistuojančiÄ darbo vietÄ priimtas kitas darbuotojas, tuo įrodant kitos DK 300 straipsnio 4 dalies sÄ lygos egzistavimÄ , todėl ieÅ¡kovės argumentai yra atmestini.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. dirbo pas atsakovę, darbo sutartis ne kartÄ keista, pagal iki atleidimo iÅ¡ darbo momentu sutartas darbo sÄ lygas, ieÅ¡kovė 2014 m. liepos 1 d. buvo perkelta į Eismo tarnybos Reklamos ir rinkodaros skyriaus virÅ¡ininko pareigas.

Darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. sausio 12 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. I t., b.l. 9-13). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, tačiau apeliantė praÅ¡o grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ pagal DK 300 straipsnio 3 dalį ir panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kuriÄ teismas taikė DK 300 straipsnio 4 dalyje straipsnis nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl galiojusių DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalių aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iÅ¡ DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikytinas. BylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis).

Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo bÅ«do parinkimas turi bÅ«ti motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008).

Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jų konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. darbuotojo negrÄ Å¾inimÄ Ä¯ darbÄ ir kompensacijos priteisimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013).Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė (apeliantė) atitiko Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės pareigybei keliamus reikalavimus bei turėjo pirmenybės teisę užimti Å¡ias pareigas pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas, kadangi į Å¡ias pareigas paskirta darbuotoja (R.

N.) dirbo pas atsakovÄ tik nuo 2016 m. balandžio mėn. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į pirmesnį darbÄ tiek dėl organizacinių priežasčių (naujos Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės paskyrimo), tiek dėl to, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti dėl kilusio interesų konflikto jos atleidimo procedÅ«roje.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apeliante, jog apylinkės teismo sprendime nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į pirmesnį darbÄ dėl organizacinių priežasčių – naujos Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės paskyrimo, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Darbuotojas turi teisę grįžti į pirmesnį darbÄ , jei jo atleidimas pripažįstamas neteisėtu.Tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl galiojusio DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo yra teisinga, nes Å¡iuo metu apeliantės pareigybė yra panaikinta. Apeliaciniame skunde apeliantė aiÅ¡kiai nurodė, kad jos teisių gynimo tinkamas bÅ«das bÅ«tų grÄ Å¾inant ieÅ¡kovę į darbÄ , iÅ¡ darbo galimai atleidžiant be pagrindo įdarbintÄ darbuotojÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ji pageidauja užimti pareigas, kurių nėjo.

Tokio teisių gynimo bÅ«do taikyti nei pagal įstatymÄ , nei pagal kasacinio teismo praktikÄ negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, jog į pareigas, kurių ieÅ¡kovas apskritai niekada nėjo darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas. Nenurodžius apeliaciniame skunde kitų sÄ lygų dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , naikinti sprendimÄ pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ motyvÄ dėl organizacinių priežasčių nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis).

Taip pat apeliantė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog ieÅ¡kovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į pirmesnį darbÄ dėl to, jog jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti dėl kilusio interesų konflikto jos atleidimo procedÅ«roje. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ apeliantė nurodė, kad jos ir Å¡iuo metu Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovės santykiai nuo pat jos paskyrimo buvo įtempti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje atkreipė dėmesį į atsakovo elgesį (5 ieÅ¡kinio argumentas), kad darbdavys siekia jÄ atleisti.

Tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Å¡alių santykius ir perspektyvos kartu dirbti nebuvimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nepaisant apeliantės pageidavimo tęsti darbo santykius su atsakove, galimai nepalankių tolesnio darbo sÄ lygų buvimo aplinkybė nėra paneigta, todėl apeliantės skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Dėl kitų apeliantų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.32. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nenurodė, jog patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų nesvarstoma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :atmesti S. M. apeliacinį skundÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  RÅ«ta Burdulienė Virginijus Kairevičius RÅ«ta Petkuvienė