797f1914-e878-404a-a890-64692f36040f · Plungės apylinkės teismas

                                                                                            Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-135-404/2018                                                                                        Proceso Nr. 1-01-1-24016-2017-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:                                                                               1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.2.4.4.1;                                                                 2.1.14; 2.1.15.3.3.2                                               (S) PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS N U O S P R E N D I SLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU 2018 m. gegužės 8 d.Plun­gė              Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rÅ«mų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­lijai Budrikienei, dalyvaujant prokurorei Eleonorai Kudriavcevai, kaltinamajai D.

K., jos gynėjai advokatei Angelijai Morkvėnienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. R., jos atstovui advokatui Mariui Griciui,vieÅ¡ame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iÅ¡­nag­ri­nė­jo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ , ku­rio­je D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, Å«kininkė, deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

             Teismas n u s t a t ė:   2017 m. gegužės 12 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, gyvenamojo namo virtuvėje, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamoji D. K. tyčia kumščiu sudavė nenustatytÄ smÅ«gių skaičių S. R. į įvairias kÅ«no vietas, taip nukentėjusiajai S. R. padarė daugybinius galvos-veido sužalojimus, kraujosruvas, galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės pusės 7-8-9-10-11 Å¡onkaulių lūžius. Galvos smegenų sukrėtimas ir Å¡onkaulių lūžiai sukėlė nukentėjusiajai S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamoji D.

K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos dienos rytÄ ji su vyru savo automobiliu važiavo į Žemaičių Kalvarijos miestelį apsipirkti, vežėsi S. R., kuri norėjo nusiimti pinigų, važiavo ir G. S.. Ä® S. R. namus grįžo apie vidudienį, virtuvėje iÅ¡gėrė S. R. atneÅ¡tÄ nepilnÄ butelį degtinės, dalį alaus iÅ¡ parsivežtos pakuotės. Tuo metu jos vyras A. K. apšėrė gyvulius, užkÅ«rė ugnį, sutvarkė kambarį, iÅ¡ kurio iÅ¡nešė du didelius kibirus Å¡iukÅ¡lių – sudaužytus sieninį laikrodį, Å¡viestuvÄ , indus.

Apie 15 valandÄ iÅ¡važiavo į namus, tada S. R. nebuvo sužalota. Apie 16 valandÄ A. K. išėjo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ paÅ¡erti jų gyvulius, namuose ji su darbininku S. J. pasimelžė karves. Kai iki 19 valandos negrįžo jos vyras, ji paskambino V. V. ir pasiteiravo ar nėra pas jį, po to paskambino L. R., iÅ¡ kurio sužinojo, kad A. K. yra pas juos. Tada paskambino G. L., kuris jÄ nuvežė pas R.. Važiavo parsivežti todėl, kad ryte reikėjo gyvulius Å¡erti, buvo nepatenkinta tokiu vyro elgesiu.

Nuvažiavus automobilį pasistatė prie garažo, ji nuėjo į trobÄ . Virtuvėje prie stalo sėdėjo vienas jos vyras, su kuriuo besikalbant įėjo G. L. ir pradėjo skubinti važiuoti, nes buvo sutaręs su draugais važiuoti į SedÄ . A. K. žinojo, kad dar yra alaus ir nenorėjo važiuoti į namus, todėl ant vyro galėjo supykti, bet jį prašė važiuoti geruoju. Viso to pokalbio su vyru metu virtuvėje S. R. nebuvo, kitur jos neieÅ¡kojo. Jei bÅ«tų S. R. muÅ¡usi, G. L. bÅ«tų girdėjęs, kad ji Å¡aukia.

Kitos dienos rytÄ jai vyras pasakė, kad nuėjęs vakare rado sumuÅ¡tÄ S. R., kad jÄ sumušė jos vyras L. R., prašė sutvarkyti kambarį. Ji apkaltinta nepagrįstai, todėl praÅ¡o iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. R. teisme parodė, kad vakare pas juos į namus A. K. atėjo pėsčias, su juo gėrė alų, tada begeriant atvažiavo kaltinamoji, kuri jÄ skaudžiai mušė. Po pirmo smÅ«gio ji nugriuvo, prarado sÄ monę ir ne viskÄ prisimena.

Kai jÄ mušė Å¡aukė vyro pagalbos, bet jis buvo girtas ir gulėjo lovoje. A. K. matė, kad jÄ muÅ¡a, bet negelbėjo. Pasisakė V., kad jÄ sumušė D., kai jie buvo atėję paÅ¡erti jų gyvulius. Buvo sumuÅ¡ta galva, sulaužyti penki Å¡onkauliai, gydoma ligoninėje ir namuose, turėjo iÅ¡laidų vaistams, kentėjo skausmÄ . Pagal pareikÅ¡tÄ jos ieÅ¡kinį iÅ¡ kaltinamosios praÅ¡o jai priteisti 80 Eur turtinei ir 10000 Eur neturinei žalai atlyginti, iÅ¡laidas advokatui.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 966/2017(03) konstatuoti S. R. padaryti sužalojimai: daugybiniai galvos-veido sumuÅ¡imai, kraujosruvos, galvos smegenų sukrėtimas ir kairės pusės VII-VIII-IX-X-XI Å¡onkaulių lūžiai.

Sužalojimai padaryti sumuÅ¡us bukais daiktais, sudavus daug smÅ«gių. S. R. padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir Å¡onkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (T.1, b. l. 22-23).Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2088/2017(03) konstatuota, kad 2017-05-14 S. R. padaryti sužalojimai - galvos smegenų sukrėtimas ir dauginiai Å¡onkaulių lūžiai įtakojo ankstesnį ligų paÅ«mėjimÄ , bet nebuvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji nuo 2017-10-14 iki 2017-10-25 gydėsi ligoninėje.

Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktu 7.1, S. R. 2017-05-14 padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taisyklėse virÅ¡utinė sveikatos sutrikdymo trukmės riba neapibrėžta, o sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastas tiek sveikam, tiek paliegusiam asmeniui vertinamas vienodai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 966/2017(03) S. R. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (T. 1, b. l. 33-35).           Liudytoja R. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, kuri jai paskambino gegužės 16 dienÄ ir pasakė, kad jÄ sumušė D. už tai, jog jos vyras A. buvo atėjęs į namus, jie sėdėjo ir gėrė.

Paklausus kodėl ji nesikreipė iÅ¡ karto į ligoninę sakė, kad kentėjo kol galėjo, manė praeis. Jai atvykus į ligoninę Plungėje mama atrodė baisiai - veidas mėlynas, lÅ«pa iÅ¡tinusi, kojos ir visas kÅ«nas juodas nuo sumuÅ¡imo. Vėliau mama buvo perkelta į ligoninę Klaipėdoje. Po to sumuÅ¡imo mamai buvo stipriai pablogėjusi atmintis. Nors tarp mamos ir kaltinamosios yra buvę konfliktų ir anksčiau, mama negalėjo pameluoti, kad jÄ sumušė D. K., o tėvas nėra buvęs rankos pakėlęs prieÅ¡ mamÄ net ir bÅ«damas neblaivus.

Net po sužalojimo D. K. skambindavo mamai ir grasindavo sakydama, kad dar ne viskas, todėl buvo pakeista jos telefono kortelė.           Liudytojas L. R. teisme parodė, kad vakare į jų namus atėjo A. K., sakė susipykęs su D., nori pailsėti. Su jo žmona jis sėdėjo kambaryje, kÄ veikė nematė. Vėliau nuėjęs į svetainę rado žmonÄ sėdinčiÄ ant fotelio, buvo kruvinos rankos, lÅ«pos. Nieko negirdėjo ir nematė kas vyko, nes miegamasis už dviejų durų.

Greitosios pagalbos nekvietė manydami, kad praeis, bet viskas ėjo blogyn. Kai atsigavo žmona jam papasakojo, kad jÄ sumušė D., bet nežino už kÄ . Minėjo, kad įvažiavo maÅ¡ina, parėjo D. ir jai trenkė. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad grįžę iÅ¡ Žemaičių Kalvarijos iÅ¡gėrė butelį degtinės pas R. A. K. negėrė, šėrė gyvulius, ugnį pakÅ«rė, Å¡lavė du kambarius, nesimatė jokių grumtynių pėdsakų, S. R. nebuvo sužalota.            Liudytojas V.

V. teisme parodė, kad gegužės 12 dienos vakare paskambino D., sakė nepareina K. ir prašė jÄ pavežti pas jį, bet jis tada negalėjo. KitÄ rytÄ paskambino R., prašė ateiti paÅ¡erti gyvulius. Kai atėjo, S. gulėjo mėlyna, buvo sumuÅ¡ta akis, sakė, kad sumušė peklamarė D., kad K. iÅ¡važiavus K. grįžo atgal.                 Liudytojas G. L. teisme parodė, kad jam paskambino K. ir paprašė nuvažiuoti parsivežti K. nuo R.. Ten nuvažiavus D.

įėjo į namo vidų, jis parÅ«kęs po 2-3 minučių irgi nuėjo, pro tarpdurį matė prie stalo sėdintį A., ant stalo buvo alaus buteliai, A. buvo girtas, R. nematė. Atgal grįžo su K., K. buvo susinervinusi, ji susibarė su A.. Teisme pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 174-175), G. L. nepripažino, kad galėjo rÅ«kydamas užtrukti iki penkių minučių. K. nenorėjo važiuoti, kol jį įkalbėjo važiuoti, praėjo dar kiek laiko. Paskui D. atėmė iÅ¡ jo kažkokius dokumentus ir jis įlipo į maÅ¡inÄ .

K. lakstė po kiemÄ , o D. jį gaudė.               Liudytojas V. L. teisme parodė, kad apie R. sumuÅ¡imÄ jam pasakojo K., kai pamelavę apie besiverÅ¡iuojančiÄ karvę jį pasikvietė pas save ir pavaiÅ¡ino alumi. K. pasakojo, kad R. visa mėlyna, sudaužyta, kruvina buvo tada, kai jis tÄ vakarÄ buvo pas juos nuėjęs vienas, kur gėrė.             Liudytojas A. K. teisme parodė, kad vakare išėjęs pėsčias į fermÄ apsiÅ¡erti savo gyvulius, sugalvojo nueiti pas R. atsigerti alaus, kurio parsivežė iÅ¡ Žemaičių Kalvarijos ir liko neiÅ¡gerto.

Atėjęs S. rado virtuvėje, buvo alaus, abu susėdo prie stalo, matėsi jos sumuÅ¡tas veidas - buvo mėlynė akyje, sutinusi lÅ«pa. Paklausus kas jÄ sumušė, sakė, kad L.. Pabuvusi apie penkiolika minučių ji per svetainę nuėjo į miegamÄ jį, sakėsi, kad skauda. Liko prie stalo vienas, tada į kiemÄ Ä¯važiavo maÅ¡ina, įėjo K., iÅ¡ paskos G. su cigarete, jį iÅ¡sivedė į maÅ¡inÄ ir iÅ¡vežė į namus.            Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisme buvo pagarsinti mirusios (T. 2, b. l. 107) liudytojos M.

V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metui, kad ji sumuÅ¡tÄ S. R. pamatė 2017-05-14, gal 10 valandÄ , gulėjo miegamojo kambaryje, miegojo, buvo visa kruvina, su mėlynėmis ant rankų ir kojų, veidas mėlynas, praskelta lÅ«pa ir kakta. Jos vyras V. V. apšėrė R. gyvulius ir abu iÅ¡važiavo į namus. Po kelių dienų nuvažiavo vėl apÅ¡erti R. gyvulius, tada S. R. pasakė, kad jÄ sumušė peklamarė D. K.. Ji pati labai bijo D. K., jei reiks liudys teisme (T. 1, b. l. 151).Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjo Tomo AndruÅ¡kos tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad 2017-05-17, 7.57 valandÄ , gautas praneÅ¡imas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini).

Pranešėja teigia, kad sekmadienį, t. y. 2017-05-14, jÄ sumušė kaimynė K.. Moteris negali judėti, sumuÅ¡tas veidas, sunku kvėpuoti. Buvo prigrasinta, kad visiÅ¡kai susidoros su pranešėja, jeigu kreipsis pagalbos. Kadangi moteris bijojo, todėl paskambino tik dabar. Nuvykus minėtu adresu pasitiko L. R., kuris paaiÅ¡kino, kad D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas juos ir sumušė jo žmonÄ . Konflikto teigė nematė, nes pats buvo miegamajame kambaryje, tik žmona jam paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė kaimynė D..

Atvykusi greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotoja apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ moterį S. R. ir dėl jos patirtų sužalojimų iÅ¡sivežė į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Paklausus S. R. kas jÄ Å¡itaip sužalojo, moteris paaiÅ¡kino, kad sekmadienį, t. y. 2017-05-14, apie 12.30 valandÄ , buvo atvykusi kaimynė D. K., kuri sumušė jÄ iki sÄ monės netekimo. Å iai atsigavus D. K. pagrasino, kad jei kam nors pasiskųs, užmuÅ¡ visiÅ¡kai, dėl to ji, bijodama grasinimų, iki dabar nesikreipė pagalbos.

S. R. teigė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , tačiau iÅ¡karto buvo iÅ¡vežta medikų. Konflikto priežastis galimai buvo ta, kad D. K. vyras A. K. vartojo alkoholį su S. R.. Nuvykus pas D. K. ji teigė, kad pas kaimynę S. R. buvo nuvykę penktadienį, t. y. 2017-05-12, nuo 12 iki 14 valandos, kartu su savo vyru A. K.. Teigė, kad sekmadienį pas S. R. net nebuvo nuvažiavę ir su ja nekonfliktavo. Gautas iÅ¡ Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos praneÅ¡imas, kad S. R. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės 7, 8, 9, 10, 11 Å¡onkaulių lūžiai.

S. R. paguldyta į Plungės r. savivaldybės ligoninės traumatologijos skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d., LR BK 145 str. 1 d. (T. 1, b. l. 13-14).Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimasLietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.D. K. kaltinama tyčinio nusikaltimo padarymu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal šį straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato pareigos įtariamajam, kaltinamajam duoti parodymus prieÅ¡ save, pripažinti kaltę. Naudodamasi Å¡ia procesine teise D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės nepripažino, teisme pateikė savo versijÄ , kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti jos sutuoktinis L.

R.. TokiÄ kaltinamosios pasirinktÄ gynybos taktikÄ teismas vertintina siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu ir žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios S. R. parodymai nėra pilnai nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme dėl įvykio dienos, laiko, bÅ«do (T. 1, b. l. 43-44, 58-59, 60-61; T. 2, b. l. 138-139), tačiau visų apklausų metu nuosekliai nurodė jÄ sužalojusį asmenį – D. K., Å¡iais parodymais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusiajai padarytÄ nesunkų sužalojimÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 966/2017(03).

IÅ¡ nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad 2017-05-12 kaltinamoji nukentėjusiosios namuose lankėsi du kartus. Nesuinteresuota liudytoja G. S. teisme patvirtino, kad lankantis pirmÄ kartÄ nukentėjusiosios namuose nesimatė jokių grumtynių pėdsakų, S. R. nebuvo sužalota. Antrojo atvykimo metu L. R. neblaivus miegojo miegamajame kambaryje nuo virtuvės atskirtame dvejomis durimis ir nieko nematė bei negirdėjo. KaltinamÄ jÄ atvežęs G. L. apie penkias minutes sėdėjo automobilyje (T. 1, b. l. 174-175), teisme liudytojas šį laikÄ sutrumpino perpus nepateikdamas įtikinamų argumentų, dėl ko teismas remiasi liudytojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad nieko nematė bei negirdėjo kas vyko namo viduje.

Virtuvėje buvo S. R. ir A. K. , kuris turėjo galimybę matyti įvykio aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tarpusavyje prieÅ¡taraujančius, tačiau kaltinamajai palankius parodymus. Å ie A. K. parodymai vertintini kritiÅ¡kai dėl suinteresuotumo palankia bylos baigtimi jo sutuoktinei – kaltinamajai D. K. , dėl prieÅ¡taravimų nustatytoms įvykio aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ liudytoju apklaustas A. K. neigė buvęs pas S. R. nuo 2017-05-12 (T. 1, b. l. 157), antrÄ kartÄ apklaustas A.

K. pateikė versijÄ , kad S. R. sumušė jos sutuoktinis L. R. už tai, kad rytÄ iÅ¡vykus į Žemaičių KalvarijÄ užrakino lauko duris ir jis negalėjo iÅ¡eiti, net pats atėjęs antrÄ kartÄ turėjo lįsti per langÄ Ä¯ vidų (T. 1, b. l. 160-161), trečios apklausos metu A. K. pateikė versijÄ , kad skambinant telefonu S. R. sakė jog jis jÄ sumušė (T. 1, b. l. 164), teisme duodamas parodymus A. K. pateikė versijÄ , kad S. R. sumušė jos sutuoktinis L. R. (T. 2, b. l. 145-146).IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nesurinkta duomenų, patvirtinančių kaltinamosios iÅ¡keltÄ versijÄ , kad smurtÄ prieÅ¡ S. R. pavartojo jos sutuoktinis L.

R.. Kaltinamoji teisme pripažino, kad antrÄ kartÄ Ä¯ R. namus važiavo parsivežti sutuoktinį, nes nebuvo patenkinta jo elgesiu, virtuvėje, nesant liudytojų, per penkias minutes turėjo galimybę pavartoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir jėga iÅ¡sivežti sutuoktinį į namus, kur pastarasis vykti nenorėjo IÅ¡ surinktų, teisme iÅ¡tirtų, nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad nukentėjusiÄ jÄ S. R. sužalojo kaltinamoji D.

K. veikdama tiesiogine tyčia ir padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimasSkiriant bausmę kaltinamajai D. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, neteista. Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl kaltinamajai skirtina valstybinį kaltinimÄ palaikančios prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas.

Civiliniai ieškiniaiIeškovo - Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusioji S. R. buvo gydoma dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamosios D. K. neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi atsakovė D. K. (BPK 115 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 77-78).Ieškovės – S. R. ieškinys.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. Reikalavimas dėl 80,0 Eur priteisimo už vaistus ir kelionės iÅ¡laidas nepagrįstas jokiais įrodymais (kelionės bilietais, degalų įsigijimo čekiais, vaistų pirkimų čekiais ar pan.).

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, ji atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais, ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė įvertino 10000 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo S. R. nuo 2017-05- iki 2017-05-22 buvo gydoma VÅ¡Ä® Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, nuo 2017-05-22 iki 2017-05-30 buvo gydoma VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nuo 2017-05-30 iki 2017-06-22 atlikta stacionari reabilitacija (T. 1, b. l. 77). Neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusioji patyrė skausmÄ ir laikinus nepatogumus, skundžiasi liekamaisiais reiÅ¡kiniais (pablogėjusi atmintis).

Ä®vertinus Å¡ias reikÅ¡mingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu, praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra per didelis. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ vieningÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-106/2008, 2K-534/2009, 2K-375/2010, 2K-360/2011, 2K-68/2014, 2K-509/2015, 2K-24/2017 ir kt.), kai priteisiamos sumos sudaro nuo 144,81 Eur iki 7.240,50 Eur, atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes ir pasekmes.

 Dėl atstovavimo iÅ¡laidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nukentėjusiosios S. R. atstovas advokatas Marius Gricius teismui pateikė iÅ¡laidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitÄ (kopijÄ ) (T. 2, b. l. 133), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui už teisines paslaugas ir atstovavimÄ sumokėjo 1000,0 Eur.

Advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmos instancijos teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiÄ jÄ advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo pirmos instancijos teisme dviejuose posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė nevirÅ¡ijo po tris valandas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500,0 Eur.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: D. K. pri­pa­Å¾in­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius. Ä®pareigoti nuteistÄ jÄ 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 10 (deÅ¡imt) valandų.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ D. K. priteisti 1741,36 Eur (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 ct) gydymo iÅ¡laidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

S. R. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ D. K. priteisti 1000,0 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 500,0 Eur (penkis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų S. R. , likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bÅ«­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smÄ Plungės rÅ«mus. Tei­sė­jas                                                 (paraÅ¡as)                                      Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis