797ed9f4-34d9-438a-9cd4-453c77eefc3a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                        Civilinė byla Nr. 2-249-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00982-2014-2                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2737-657/2014 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams antstoliams S. U. ir M.

P. dėl žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Aldengas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas solidariai iÅ¡ atsakovų antstolių S. U. ir M. P. priteisti 1 836 000 Lt dydžio žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad antstolio S. U. suraÅ¡ytų turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pagrindu, ieÅ¡kovei priklausantis turtas buvo perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „DZO Capital“, nors iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės turto priverstine tvarka vykdė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kadangi turtas buvo perduotas iÅ¡imtinai tik vienam iÅ¡ieÅ¡kotojui, nors tuo metu iÅ¡ieÅ¡kotojų buvo ir daugiau, buvo pažeistos ir kitų iÅ¡ieÅ¡kotojų teisės ir teisėti interesai. Be to, ieÅ¡kovė ir UAB „DZO Capital“ yra susijusios įmonės per jų akcininkus, turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainÄ , nei jis yra vertas iÅ¡ tikrųjų. Antstolis M. P. priėmė patvarkymÄ , kuriuo prisijungė prie iÅ¡ieÅ¡kojimo antstolio S. U. vedamoje vykdomojoje byloje dėl pradėto to paties skolininko – UAB „DZO Capital“ turto realizavimo.

Antstoliui S. U. sustabdžius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00219, antstolis M. P. 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu toliau vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „DZO Capital“ ir 2010 m. balandžio 9 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , kuriuo neteisėtai pardavė iÅ¡ BUAB „Aldengas“ 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. aktais UAB „DZO Capital“ įgytÄ turtÄ Å¡io skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui. Å iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė antstolių veiksmuose.IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų antstolių S. U. ir M.

P. nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos. Nurodė, kad atsakovams reiÅ¡kiamas reikalavimas 1 836 000 Lt sumai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymas taptų nebeįmanomas, o tokiu atveju bÅ«tų pažeisti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir jo kreditorių interesai, todėl siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ Å¡ioje byloje yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dienai antstolių priimti aktai, iÅ¡ kurių kildinami ieÅ¡kinio reikalavimai, nėra pripažinti neteisėtais. Be to, antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ atliekant antstolio funkcijas, draudžiama privalomuoju draudimu.

Teismo nuomone, didelė ieÅ¡kinio suma, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nelaikytina esmine aplinkybe, galinčia padidinti sprendimo įvykdymo negalimumo rizikÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas BUAB „Aldengas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:1. Teismas neįvertino, jog vien didelė ieškinio reikalavimų suma laikytina pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

2. Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nepagrįstai vertino faktines aplinkybes, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ . Atsiliepimais į atskirÄ jį skundÄ atsakovai antstolis S. U. ir antstolis M. P. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ grindžiami Å¡iais argumentais:1. Didelė ieÅ¡kinio reikalavimo suma, nesant duomenų apie atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus, turto slėpimÄ ar kitokį siekį iÅ¡vengti, tikėtina, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, savaime nelemia poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.2.

Teismo atlikto iÅ¡ankstinio pareiÅ¡kimo pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, o ne ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų materialinių reikalavimų pagrįstumo vertinimas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ios teisinės nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.IeÅ¡kovas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis visų pirma grindžia ieÅ¡kinio sumos dydžio reikÅ¡mingumu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumÄ sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė grėsmės bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, dėl to praÅ¡ymo netenkino.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neteisėtos, kadangi jau vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktikÄ taikydamas ieÅ¡kinio sumos kriterijų teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228/2008; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008).

Be to, sprendžiant dėl reikalavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo, svarbu įvertinti ir asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti tam tikrus suvaržymus, statusÄ . Å iuo atveju laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡oma taikyti antstolių turtui, kurie, ieÅ¡kovo teigimu, įstatymo reikalavimų neatitinkančiu pareigų vykdymu sukėlė jam žalÄ . Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.).

Todėl sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimų (kildinamų iÅ¡ valstybės įgalioto asmens, vykdžiusio profesinę veiklÄ , sukeltos žalos atlyginimo) įvykdymo užtikrinimo klausimÄ , turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys, jog antstolis yra valstybės jam pavestas funkcijas vykdantis asmuo, kuriam taikomi griežti profesiniai, asmeniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai. Vienas iÅ¡ bÅ«tinų įvykdyti reikalavimų, siekiant eiti antstolio pareigas, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra jo civilinės atsakomybės draudimas (Antstolių įstatymo 8 str. 1 d.).

Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais. ŽalÄ , padarytÄ atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ . Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, žalÄ padaręs antstolis atlygina draudimo iÅ¡mokos ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ .

Å is antstolio veiklos reikalavimas garantuoja antstoliui pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimÄ , ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ir, apeliacinio teismo vertinimu, eliminuoja bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pasisakė dėl bylos esmės. Teismas pažymi, jog į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas atlieka tik ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ , kÄ nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir atliko.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė klausimų, nagrinėjamų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , ribas, dėl ko atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Teismui nusprendus, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį. Teisėja                             Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė