797dc08d-395b-4e4b-8975-09afcbde2267 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13360-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ apygardos teismas Nu T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, nuteistajai L.

U., jos gynėjai advokatei Irmai Bekerei, nuteistajam E. P., jos gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, nuteistajam A. T., jos gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui, nukentėjusiajam G. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. U. ir nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinus su 2014 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 4 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi, paskirta bausme, kurios vykdymas 2015 m. gegužės 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija (nuo 2015-03-24)), 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas L.

U. atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir paskirti įpareigojimai: dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G.

J. dalį (1/3) padarytos turtinės žalos – 1 666,67 Eur dydžio. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo G. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iš E. P., A. T. ir L. U. solidariai priteista G. J. 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Tuo pačiu nuosprendžiu E. P. ir A. T. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. L. U. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su E. P. ir A. T., 2017 m. kovo 16 d., bÅ«nant (duomenys neskelbtini), ir vartojant alkoholinius gėrimus, 22.00 val. E. P. telefonu paskambino D. O. ir pokalbio metu paprašė padėti surasti moterį, kuri galėtų su G. J. praleisti vakarÄ , E. P. pažadėjo jam padėti, po to pasiÅ«lė kartu buvusiems A. T. ir L. U. nuvykti pas G. J. ir neteisėtai paimti jo turimus pinigus, A. T. ir L. U. sutikus, E. P. su L.

U. taksi automobiliu nuvyko pas G. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur E. P. G. J. pristatė L. U. kaip moterį, galinčiÄ su juo praleisti vakarÄ , iÅ¡ G. J. paėmė 60 eurų ir grįžo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu L. U. įkalbėjo G. J. taksi automobiliu nuvykti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 17 d. 1.44 val., kur G. J. nupirko nenustatytos vertės prekių - alkoholio, po to, tuo pačiu taksi automobiliu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2.21 val., L.

U. su G. J. nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio prie jų priėjo jų laukę E. P. ir A. T., sudavus smÅ«gius G. J. į įvairias kÅ«no vietas ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pagrobė G. J. priklausantį turtÄ â€“ jo turėtÄ maiÅ¡elį su 5 000 eurų ir maiÅ¡elį su nenustatytos vertės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įgytomis prekėmis. II. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimai į juos 2.

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. U. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu. 2.1. Skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas teisingai nustatė tik tas aplinkybes, kurias pati pripažino: kad kartu su E. P., A. T., I. I. vartojo alkoholinius gėrimus ir atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, sumanė pasinaudoti proga gauti pinigų iÅ¡ G. J.. Kompanijos tikslas ir planas buvo jai apsimetus mergina už pinigus, kurios nukentėjusysis G.

J. ieÅ¡kojo, paimti iÅ¡ jo 100 Eur bei nuo jo pasprukti. Kad bÅ«tų lengviau pasiÅ¡alinti, ketino įkalbėti nukentėjusįjį nupirkti gėrimų, kad tuo tikslu iÅ¡eitų iÅ¡ jo namų, tačiau įkalbinėti jo neprireikė, nes G. J. pats pasiÅ«lė važiuoti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti gėrimų. Å iÄ aplinkybę pripažino nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas be pagrindo Å¡iuos jo parodymus laikė netiksliais. Jeigu G. J. nebÅ«tų pasiÅ«lęs važiuoti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, tuomet bÅ«tų pasiÅ«liusi tai padaryti, o jeigu jis nebÅ«tų sutikęs, tai bÅ«tų ieÅ¡kojusi kitų bÅ«dų nuo jo pasprukti.

Vykimo į parduotuvę tikslas buvo ne jį plėšti, o nuo jo pabėgti. Plėšti jo neturėjo net minties. Kai taksi automobiliu su G. J. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė maiÅ¡elį su pirkiniais ir nuėjo, t. y., pabėgo nuo jo. Nueidama dar girdėjo, kaip G. J. apsižodžiavo su prieÅ¡ais nuo sekančios laiptinės ateinančiais 4 jaunuoliais, bet ar buvo tarp jų konfliktas, ar nebuvo, ar tai jie apiplėšė G. J., ar ne jie - nematė. JÄ Ä¯ vidų įleido A. T., kuris į laukÄ išėjęs nebuvo, todėl galėjo nematyti ir negirdėti kas vyko lauke, jeigu ten kas ir bÅ«tų vykę.

Neplanavo apiplėšti nukentėjusiojo, apiplėšime nedalyvavo ir, kad nukentėjusysis bÅ«tų plėšiamas nematė. 2.2. Pažymi, jog didžioji dalis teismo nustatytų aplinkybių yra tik spėjimas, niekuo nepagrįstos prielaidos, neturinčios nieko bendro su realiai egzistavusiais įvykiais. Pvz. remdamasis liudytojo I. K. parodymais, jog jis matė prie parduotuvės sustojusį automobilį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie liudytojo parodymai nepaneigia, kad automobilyje be taksi vairuotojo galėjo bÅ«ti ir kiti asmenys, tame tarpe - kaltinamieji.

Toks įrodymų vertinimas yra ydingas, nes svarbu ne tai, ko įrodymas nepaneigia, o tai, kÄ jis patvirtina. Jokių įrodymų, kad liudytojo minėtame automobilyje buvo kaltinamieji byloje nėra. 2.3. Nurodo, kad teismas atmetė jos teisme duotus parodymus, laikydamas juos akivaizdžiai melagingais paaiÅ¡kinimais, siekiant bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės vien todėl, kad jie skyrėsi nuo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau toks vertinimas nepagrįstas. Teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ buvo po dviejų naktinių darbo pamainų, iÅ¡gėrusi, todėl užėjus į Å¡iltÄ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpÄ ir vėl išėjus į laukÄ , dingo atmintis ir nuo tos vietos visus įvykius menkai prisimena, tik nuotrupomis, kurias bandė sujungti į vientisÄ pasakojimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat minėjo, kad išėjusi iÅ¡ parduotuvės pasijuto apsvaigusi ir neprisimena, kas toliau vyko. Atrodė, jog ėjo pėsčiomis neÅ¡ina juodos spalvos maiÅ¡eliu, važiavo taksi — apie tai ir papasakojo. Neturėjo tikslo meluoti, nes pati tikėjo tuo kÄ , sakė, t. y., sÄ Å¾iningai klydo. Kita vertus, pats kartu su ja buvęs nukentėjusysis dėl galimai tų pačių priežasčių teismui pasakojo, jog jį apiplėšė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir net susipažinęs su vaizdo kameros įraÅ¡ais savo parodymų ir toliau laikėsi, nes yra įjuos giliai įtikėjęs. Tačiau teismas nekaltino jo meluojant, o jo pasakojimÄ pavadino tiesiog nepasitvirtinusia įvykių versija.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų visumos iÅ¡rinko tik tuos teiginius, kurie neprieÅ¡taravo kaltinimui, o prieÅ¡taraujančius interpretavo ir aiÅ¡kino taip, kad Å¡ie neprieÅ¡tarautų. Tokiu bÅ«du teismas be jokio pagrindo dviejų į tÄ pačiÄ situacijÄ pakliuvusių asmenų parodymus traktavo skirtingai. Kaltinamasis turi teisę duoti parodymus po visų įrodymų iÅ¡tyrimo ir tai, kad pasinaudojo Å¡ia teise, savaime nesudaro pagrindo teismui juos atmesti, jais nesivadovauti, laikyti nepatikimais ir pan. 2.4.

Skunde akcentuojama ir tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi taksi vairuotojo I. K. parodymais, kuris pasakojo, jog G. J., iÅ¡lipęs iÅ¡ taksi sukonfliktavo su kitais asmenimis, iÅ¡ viso 4-5 asmenys, iÅ¡ kurių du buvo priėję prie nukentėjusiojo. Teismas padarė prielaidÄ , jog Å¡ie asmenys ir buvo kaltinamieji, tačiau pamirÅ¡o paminėti, jog liudytojas tarp minėtų asmenų, kaltinamųjų neatpažino. Nukentėjusysis G. J. taip pat neatpažino kaltinamųjų, kaip jį apiplėšusių asmenų.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. iÅ¡ nuotraukų atpažino jÄ ir E. P., kadangi pas jį buvo atvykę į namus, taksi vairuotojÄ I. K., vežusį į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis bÅ«tų atpažinęs ir kaltinamuosius, jei Å¡ie iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų jį apiplėšę. Be to, teismui nurodė, kad prieÅ¡ nueinant, nukentėjusysis turėjo kontaktÄ su 4 jaunuoliais, kurie ėjo nuo kitos laiptinės. Todėl teismo iÅ¡vada, jog plėšimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį įvykdė bÅ«tent kaltinamieji - yra tik niekuo nepagrįsta prielaida ir visi byloje surinkti įrodymai yra aiÅ¡kinami taip, kad Å¡iÄ prielaidÄ kaip nors pateisinti. 2.5.

Nurodo, kad G. J. parodymus, jog ji neva žiÅ«rėjo ir Å¡ypsojosi, kai jis buvo plėšiamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, paneigia parduotuvės vaizdo kameros įraÅ¡ai, tai tik jo haliucinacija. Kitų įrodymų, jog žinojo apie plėšimÄ , kaip nors jame dalyvavo ar jį matė - byloje nėra. Pirminiais savo parodymais jos nekaltino ir pats nukentėjusysis G. J., nes nelaikė, kad ji susijusi su jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Vėlesni jo parodymai įtakoti paties tyrimo, o jo nuomonės tokiam pasikeitimui nėra pagrindo.

Jis du metus atakavo savo skambučiais, SMS žinutėmis. IÅ¡ pradžių prašė pagalbos iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, kvietė susitikti, reikalavo grÄ Å¾inti tÄ 100 Eur, vėliau reikalavo daugiau pinigų ir kuo toliau, tuo didesnės sumos. IÅ¡ pradžių su juo kalbėjo mandagiai, bet jam nesiliaujant skambinus, bÅ«davo, kad ir apsižodžiuodavo. Bet niekada nėra sakiusi jam, jog tai ji iÅ¡ jo pagrobė pinigus. TÄ 100 Eur, kuriuos jis sumokėjo, pasiÅ«lė jam grÄ Å¾inti, bet jis nesutiko.

Daugiau niekuo negalėjo jam padėti. Jokiais veiksmais neprisidėjo prie kitų asmenų veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį, turto grobimo ir smurto scenos nematė ir joje nedalyvavo, tokiai veikai nepritarė, apie nukentėjusiojo su savimi turėtÄ geltonos spalvos maiÅ¡elį ir jo turinį nieko nežinojo, jo pas nukentėjusįjį nepastebėjo, jo neėmė, todėl jai negali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimo bendrininkės vaidmuo. 2.6. Skunde teigia, jog negalima tikėti I. I. parodymais, nes jie neatitinka tikrovės. Mano, kad ji buvo įbauginta, kad davė tokius parodymus.

Nes jeigu jos parodymai bÅ«tų tiesa (kad ji dalyvavo nusikaltimo planavime, žinojo apie įvykdytÄ nusikaltimÄ , jo visas smulkmenas ir, užuot iÅ¡kvietusi policijÄ , suteikė prieglobstį kaltininkams, gavo dalį grobio ir pan.), tai ji pati sėdėtų teisiamųjų suole. Mano, kad tyrėjai jÄ Ä¯baugino ir pasinaudojo, kad gauti kaltinimui palankius parodymus. Å i liudytoja ilgÄ laikÄ vengė atvykti į teismÄ duoti parodymus. Kai ji atvyko į teismÄ 2020 m. birželio 9 d., tai teismas daug kartų (daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus per visÄ apklausÄ ) jÄ Ä¯spėjo, kad ji turi duoti parodymus ir jei teismas matys, kad jie skiriasi nuo anksčiau užfiksuotų, tai iÅ¡karto duos teikimÄ prokuratÅ«rai dėl jos baudžiamosios atsakomybės. Matėsi, kad I.

I. yra išsigandusi. Jos parodymai buvo fiksuojami jai patvirtinant teismo pagarsinamus teiginius. Jeigu jos nurodytos aplinkybės skirdavosi nuo anksčiau duotų parodymų, o taip atsitikdavo nuolat, teisėjas pagarsindavo jos anksčiau duotus parodymus ir klausdavo ar ji juos tvirtina, tuomet ji atsakydavo teigiamai. Nieko plačiau liudytoja paaiškinti negebėjo. Susidarė įspūdis, kad ji norėjo duoti kaltinimui palankius parodymus, tačiau nelabai žinojo kokie jie yra, todėl teismo nuolat buvo „užvedinėjama ant kelio“.

Liudytoja apklausos teisme metu nei vieno teiginio pati nepasakė, kol jis jai teismo nebuvo pagarsintas patvirtinimui. Nurodo, kad neprisimena, nors į teismo klausimÄ ar ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra tiesa, atsakė teigiamai. Tai kyla klausimas, kaip ji gali tvirtinti, jog ankstesni jos parodymai yra tiesa, jei ji net neprisimena apie kÄ tie jos parodymai buvo. Kyla pagrįstų abejonių dėl itin sklandaus jos liudijimo pas tyrėjÄ 2019 m. rugsėjo 3 d., nes vėliau teismui tokių pat smulkių parodymų ji nedavė. 2.7.

Teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti tokį skirtingÄ liudytojos I. I. parodymų teikimÄ bei nepripažinti ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų įrodymu, jais nesivadovauti. Be to, Å¡i liudytoja yra nuolat girtaujanti, todėl kai kurios detalės, apie kurias ji pasakojo teisme, yra tik jos vaizduotėje. I. I. teismui liudijo, kad E. P. ir A. T. drabužiai buvo kruvini ir iÅ¡ to ji supratusi, kad tÄ vyrÄ primušė jie, tačiau tai tik subjektyvi liudytojos nuomonė apie aplinkybes, kurių ji pati nematė ir kuri nebÅ«tinai atitinka objektyviÄ tiesÄ , kuriÄ nustatyti yra teismo pareiga. 2019 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu ji teigė „A.

T. kruvini rÅ«bai, t. y., kruvinos kelnės, batai ir striukė, E. P. buvo kruvinos kelnės“; 2019 m. rugsėjo 9 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu ji teigė, kad „A. buvo visas kruvinas. A. buvo kruvini striukė, kelnės, batai, E. - kelnės biÅ¡ki. Kraujo dėmės pas A. buvo didelės“; 2020 m. birželio 9 d. bylos nagrinėjimo metu ji teigė „A. kruvina ant kojų. NusikaltimÄ padarė jie, nes grįžo kruvini. Kraujo buvo nelabai daug“. Kuo daugiau laiko nuo įvykio praėję, tuo mažiau kraujo liudytoja benurodo mačiusi.

Nors teismo nuosprendis grindžiamas liudytojos parodymais apie tai, kad kaltinamieji patys jai girdint kalbėjo kÄ ir kokiu bÅ«du yra primušę, tačiau apklausos teisme metu tokių parodymų ji nedavė ir kÄ kalbėjo kaltinamieji grįžę, teigė neprisimenanti. Teismas klausinėjo jos apie tai daugiau kaip 10 min., tačiau ji nieko paaiÅ¡kinti negebėjo. Teismui pagarsinus jos ankstesnius parodymus, ji juos patvirtino, bet į klausimÄ , kodėl pati teismui to nepapasakojo, atsakyti nesugebėjo. Å ių liudytojos parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, moksliniai tyrimai.

Kaltinamųjų bei nukentėjusiojo rūbai nebuvo ištirti, juose nebuvo ieškota jų tapatybei nustatyti DNR, pirštų antspaudų ar kitų biologinių medžiagų. Objektyvių duomenų, kad ant kaltinamųjų rūbų buvo dėmės ir kad jos buvo kraujo, kuris priklausė nukentėjusiajam, byloje nėra. 2.8. Šie liudytojos I. I. parodymai kelia abejonių įvertinus jos polinkį į alkoholį bei kaltinamojo E. P. parodymus, jog jis buvęs su juodais treningais, todėl ant jų neįmanoma pamatyti kraujo dėmių; bei A.

T. parodymus, jog sekančiÄ dienÄ jis tais pačiais rÅ«bais vyko į PC „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti, todėl negalėjo bÅ«ti „visas kruvinas“ kaip teigiama liudytojos parodymuose, nes tokiu atveju praeiviai bÅ«tų iÅ¡kvietę jam greitÄ jÄ pagalbÄ arba policijÄ . Jis siÅ«lė peržiÅ«rėti PC „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įraÅ¡us tikslu įsitikinti, jog jokių kraujo dėmių ant jo rÅ«bų nebuvę. Apklausiamas apie jo patirtus kÅ«no sužalojimus G.

J. parodė, kad „smÅ«gis nebuvo stiprus. SÄ monės neprarado. Jokių sužalojimų nebuvo padaryta“. Net jei daryti prielaidÄ , kad nukentėjusiajam buvo iki kraujo prakirsta lÅ«pa, tai teismo nuosprendyje nepaaiÅ¡kinta, kaip kraujo dėmių galėjo atsirasti ant abiejų kaltinamųjų rankų ir kojų, jei nukentėjusysis aiÅ¡kiai įvardino, kad jam buvo suduota vieno asmens vienas smÅ«gis ranka i veidÄ . Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis aiÅ¡kiai nurodė, kad „apiplėšė vienas, kitas stebėjo.

Trenkė nestipriai, sudavė vaikiÅ¡kai“. Todėl įvertinus nukentėjusiojo sužalojimus bei jo nurodytas užpuolimo aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad I. I. matytos dėmės ant kaltinamųjų rÅ«bų kaip nors yra susijusios su nukentėjusiojo užpuolimu. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo vieno smÅ«gio ranka į lÅ«pÄ , objektyviai gali atsirasti kraujo dėmių ant dviejų užpuolikų rankų, kojų, batų. 2.9. Be to, byloje nėra įrodyta, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo priemonė užvaldyti jo turtÄ .

Nueidama matė konflikto užuomazgas, kurio iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, turėjęs kažkokių pretenzijų, grubiai užkliudęs kitus asmenis. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad be tos 50 Eur kupiūros, kuria nukentėjusysis atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tame geltonos spalvos maišelyje buvo dar nors viena kupiūra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad nukentėjusiajam išlipus iš taksi adresu (duomenys neskelbtini), jis su savimi dar turėjo geltonos spalvos maišelį, kuriame, kaip jis teigia, buvę sudėti pinigai.

Nes tÄ maiÅ¡elį jis galėjo prarasti taksi automobilyje. Pirminiais parodymais nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad jis buvo be priežasties sumuÅ¡tas ir tik po įvykio pasigedo geltonos spalvos maiÅ¡elio. TÄ maiÅ¡elį jis galėjo prarasti iki konflikto, kurio metu patyrė kÅ«no sužalojimus, arba po jo, kuomet bastėsi po miestÄ nežinomu marÅ¡rutu iki buvo rastas pareigÅ«nų ir nuvežtas į nuovadÄ . Todėl kyla abejonių, ar tai tikrai buvo plėšimas, o ne pvz. vagystė, arba gal pinigus jis tiesiog pametė. 2.10.

Skunde argumentuojama, kad teismo iÅ¡vados dėl jos elgesio po nusikalstamos veikos padarymo nepagrįstos, prieÅ¡taraujančios kitai bylos medžiagai. Teismas nustatė, kad davė I. I. 20 Eur Å¡uns maistui ir laikė, kad Å¡iuos pinigus galėjo jai sumokėti iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų pinigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs, kad iÅ¡ G. J. pinigus už moterį (50 — 100 Eur) paėmė E. P., o ne ji. Tačiau teismas nenustatė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo geltonos spalvos maiÅ¡elį, kuriame esÄ buvo pinigai, iÅ¡ G.

J. pagrobė bÅ«tent ji. Todėl vien ta aplinkybė, kad davė I. I. 20 Eur, neįrodo jog dalyvavo apiplėšime ir turėjo pagrobtų pinigų. Kalba eina apie tokiÄ pinigų sumÄ (20 Eur), kuriÄ gali turėti ir turi kiekvienas normalus žmogus su savimi. Yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, todėl su savimi visada turi pinigų. Teismui buvo nurodžiusi, kad iki įvykio turėjo savų pinigų, tačiau iÅ¡ jų neketino finansuoti baliaus, todėl kiti asmenys apie tai galėjo ir nežinoti. Be to, nukentėjusiojo teigimu geltonos spalvos maiÅ¡elyje kupiÅ«ros buvo po 50-100 Eur, o ji I.

I. davė 20 Eur, todėl ta kupiūra niekaip negalėjo būti iš to dingusio maišelio. Ji tik buvo susitarusi iš nuketėjusiojo paimti 100 Eur, kuriuos šis turėjęs perduoti ir perdavė laisva valia, nenaudojant prieš jį jokių smurtinių veiksmų. Juodos spalvos maišelį su parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įgytomis prekėmis paėmė iš taksi automobilio, nes tuos gėrimus G. J. pasiūlė nupirkti ir nupirko jai. 2.11. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio teismas be jokio pagrindo nesirėmė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos E. Ž. parodymais teisme, kad nukentėjusysis „išsitraukė 50 Eur iš maišelio.

IÅ¡sitraukė maiÅ¡elį iÅ¡ kiÅ¡enės ir ilgai ten knaisiojosi. MaiÅ¡elis lengvas, iÅ¡sitraukė, knaisiojosi, galvojo dėsis prekes į maiÅ¡iukÄ , bet nesidėjo, susikiÅ¡o atgal“. Todėl jeigu tame maiÅ¡elyje bÅ«tų buvusi juodos spalvos odinė vyriÅ¡ka piniginė su pinigais - 5000 Eur, kuri tikrai sveria, bei dar 5000 Eur grynųjų pinigų, kaip kad teigia nukentėjusysis, tai su jais viduje maiÅ¡elis liudytojai tikrai nebÅ«tų atrodęs tuščias. Jei tame maiÅ¡elyje bÅ«tų buvę tiek pinigų, tai nukentėjusiajam nebÅ«tų reikėję tiek ilgai po jį knaisiotis ir jų ieÅ¡koti.

IÅ¡ G. J. ir D. O. telefoninio pokalbio, įraÅ¡yto Å¡iems asmenims nežinant, akivaizdu, kad nukentėjusysis tarėsi su liudytoju D. O., kad Å¡is paliudytų jam palankias aplinkybes apie jo neva turėtų pinigų kiekį (II t. 167, 170 b. 1.). Å ių duomenų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nors G. J. teigia pinigus paveldėjęs, tačiau to nėra oficialiai įforminęs. Jo tėvas sodybÄ pardavė ir už jÄ gautus pinigus nuo sÄ skaitos nuėmė, todėl galimai pats ir iÅ¡leido, iki įvykio.

Be to, Å¡ie liudijimai yra susiję su tuo, kiek pinigų nukentėjusysis galėjo turėti apskritai, kiek iÅ¡leido, kiek dar jam galėjo likti ir pan., tačiau kiek konkrečiai pinigų su savimi jis turėjo įvykio dienÄ geltonos spalvos maiÅ¡elyje, jokia bylos medžiaga nėra nustatyta. Neįtikinama, kad asmuo apskritai gali turėti liudytojÄ turimų pinigų sumai pagrįsti, nes įprastai tokie duomenys asmenų nėra vieÅ¡inami. Ta aplinkybė, kad paÅ¡alinis asmuo D. O. buvo informuotas apie G.

J. turimus pinigus, jų kiekį, laikymo vietÄ bei daugkartinis bendras girtavimas daro jį įtariamuoju dėl tų pinigų dingimo bei tuo paaiÅ¡kinama aplinkybė, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ geltonos spalvos maiÅ¡elis, kuriame pasak nukentėjusiojo buvo jo pinigai, atrodė lengvas. Turtinės žalos dydis neįrodytas ir teismo buvo priteistas visiÅ¡kai nepagrįstai. Teismas priteisė nepagrįstai didelę ir neturtinės žalos sumÄ , nes apklausiamas apie jo patirtus kÅ«no sužalojimus G.

J. parodė, kad „smÅ«gis nebuvo stiprus. SÄ monės neprarado. Jokių sužalojimų nebuvo padaryta“. Jis taip pat nurodė, kad dėl jo patirto vieno smÅ«gio „Jokių žymių nebuvo, todėl pas ekspertus nėjo, į gydytojus nesikreipė“. IÅ¡ to seka, kad teismo priteista 1500 neturtinės žalos suma neatitinka faktiÅ¡kai nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio, prieÅ¡tarauja teismų praktikai. Teismas turėjo įvertinti ir paties nukentėjusiojo neteisėtÄ elgesį bei didelį nerÅ«pestingumÄ : (1) jis siekė atlygintinai pasinaudoti prostitucijos paslaugomis, kas užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 487 str.) ir jei ne toks nukentėjusiojo neteisėtas elgesys, tai Å¡ios istorijos apskritai nebÅ«tų buvę; (2) jis su savo turtu elgėsi labai nerÅ«pestingai, nes vidury nakties, bÅ«damas neblaivus, nešėsi, jo teigimu, 10 000 Eur grynųjų pinigų susidėjęs į maiÅ¡elį, kurio didžioji dalis styrojo iÅ¡lindęs jam iÅ¡ kiÅ¡enės, kas užfiksuota parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameros įraÅ¡e; (3) apie turimus pinigus, jų kiekį, laikymo vietÄ informavo paÅ¡alinį asmenį D.

O. su kuriuo dar ir nuolat girtaudavo. Atsakingi ir rūpestingi savininkai taip nesielgia. Civilinis ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. J. praÅ¡o patikrinti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeisti nuosprendžio dalį bei paskirti teisingÄ bausmę kaltiems asmenims ir visiÅ¡kai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant iÅ¡ kaltų asmenų 10 000 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , skundÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka. 3.1. Nesutinku su teismo padaryta iÅ¡vada, kad pripažintiems kaltais ir nuteistiems asmenims skirta bausmės rÅ«Å¡is, nesusijusi su laisvės atėmimu ir pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimas atidėtas.

Teismas nustatė ir pripažino, kad trys asmenys neteisėtai veikė jo atžvilgiu bendrininkų grupėje, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , ne kartÄ praeityje teisti - daugiau nei po 3 kartus, tačiau vis tiek teismas, nors ir pripažino juos kaltais, tačiau paskyrė akivaizdžiai per Å¡velniÄ bausmę. 3.2. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamieji neprisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ , nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas laikytina sunkiančia aplinkybe, tačiau teismas vis tiek padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidedamas.

A. T. ir L. U. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami pripažinti recidyvistais, o E. P. buvo nusikaltimo iniciatorius, tačiau ir įtakos neturėjo ir liko tinkamai neįvertinta, paskiriant jiems akivaizdžiai per Å¡velniÄ bausmę. Yra įsitikinęs, kad teismas nustatęs tiek daug sunkinančių kaltinamųjų aplinkybių (veikė bendrininkų grupėje, buvo apsvaigę nuo alkoholio, ne kartÄ praeityje teisti, linkę nusikalsti, du iÅ¡ jų pripažinti recidyvistais), netinkamai jas visas įvertino, netinkamai pritaikė įstatymÄ ir jiems paskyrė akivaizdžiai per Å¡velniÄ bausmę. 3.3.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl įvykio, kurio metu buvo apiplėštas vietos. Tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad buvo apiplėštas bÅ«tent parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėja matė visÄ Ä¯vykio eigÄ . Parduotuvėje buvo L. U. ir dar du jaunuoliai. Kaip po įvykio atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini) g., sunku paaiÅ¡kinti, nepamena, buvo iÅ¡tiktas Å¡oko. Yra įsitikinęs, kad filmuota medžiaga, paimta iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, buvo suklastota, siekiant, kad kaltininkai iÅ¡vengtų atsakomybės. PraÅ¡o įvertinti Å¡ias aplinkybes ir priimti aiÅ¡kų, teisingÄ , pagrįstÄ ir visas faktines aplinkybes atitinkantį teismo nuosprendį. 3.4.

Nesutinkama ir su teismo priimtu sprendimu dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Teismas nustatė, kad liudytojų parodymų, kurie tarpusavyje yra visiÅ¡kai sutampantys, duotų parodymų apie sužinotas aplinkybes, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautų duomenų bei iÅ¡ kaltinamųjų asmenų elgesio po nusikaltimo padarymo akivaizdu, kad tokiÄ pinigų sumÄ nusikaltimo naktį buvo pasiėmęs kartu su savimi ir jos neteko, taip pat neteko ir maiÅ¡elio su parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įgytomis prekėmis, kurias buvo nusipirkęs iÅ¡ savo turimų pinigų.

Teismas konstatavo, kad turėjo didelę pinigų sumÄ , tačiau dėl nežinomų priežasčių jÄ Ä¯vardijo kaip 5000 Eur, nors dar tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl dvigubai didesnės pinigų sumos - turtinės žalos 10 000 Eur atlyginimo. Teismas nustatė, kad jo tėvas pardavė žemę už 15 000 Eur iki savo mirties. Å iuos pinigus rado paveldėtame bute. Pinigų buvo daugiau (apie 15 000Eur), tačiau dalis buvo iÅ¡leista anksčiau, o įvykio metu turėjo su savimi pasiėmęs 10 000 Eur sumÄ , kuriuos laikė prie savęs maiÅ¡elyje ir kurių įvykdyto plėšimo metu neteko.

Tyrimo pradžioje buvau itin sukrėstas dėl nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo, todėl nurodė netiksliÄ - 5000 Eur plėšimo metu pagrobtÄ sumÄ , tačiau tolesnio tyrimo metu nurodė tiksliÄ sumÄ - 10 000 Eur, kuri buvo iÅ¡ jo pagrobta plėšimo bÅ«du, dėl kurios ir pateikė civilinį ieÅ¡kinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Taip pat nesutinka, dėl teismo priteistos sumažintos 1500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, nors civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ kaltų asmenų 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Po nusikaltimo padarymo patyrė didžiulį Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė emocinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus. Kreipėsi į psichologÄ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Gėrė ir iki Å¡iol vartoja vaistus. Patyrė daug nepatogumų gyvenime. Butas paskendo skolose, turėjo imti paskolas. Ir visa tai susiję su kaltininkais, kadangi plėšimo metu neteko visų savo santaupų.

4. Nuteistojo A. T. gynėjas advokatas A. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nukentėjusiojo skundÄ , kuriuo praÅ¡o nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistu.

5. Atsiliepimu į L. U. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis G. J. praÅ¡o ne iÅ¡teisinti L. U., bet sugriežtinti jai paskirtÄ bausmę dvigubai ir priteisti adekvatų civilinį ieÅ¡kinį. Teigia, jog jokioje laiptinėje (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir jokių 4 jaunuolių nematė. L. U. ir E. P. yra nusikaltimo organizatoriai ir dalyviai. L. U. telefonu jam pasakė „Nu kÄ parÅ¡eli, praradai savo pinigus ir dėl senaties termino tu jų nebeatgausi“. Kad turėjo 10000 Eur pardavus tėvų žemę, įrodo pirkimo – pardavimo dokumentai, registrų centro pažyma, taip pat, parduotas turtas deklaruotas ir mokesčių inspekcijoje.

Kiek žmogus turi pinigų su savimi tai jo asmeninis reikalas. Po plėšimo patyrė stiprų emocinį Å¡okÄ , dėl ko gydėsi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. L. U. posėdžių pertraukų metu jį engdavo. Vaizdo įraÅ¡o ekspertizė suklastota, nes ekspertui jÄ vežė policijos tyrėja S. K., kuri kabinete jam grasino uždėsianti 15000 Eur baudÄ ir padarysianti jį įtariamuoju, jei nepakeis parodymų.

6. Atsiliepimu į nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundÄ L. U. praÅ¡o nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. U. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusysis G. J. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis E. P. ir jo gynėja advokatė prašė nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas advokatas A. R. prašė nuosprendį palikti nepakeistÄ . Prokuroras prašė nuteistosios ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais. Tik laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes galimas tinkamas baudžiamosios atsakomybės klausimų išsprendimas, taigi ir teisėto nuosprendžio priėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014).

9. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Dėl nuteistosios L. U. apeliacinio skundo 10. Nuteistosios L. U. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jos kaltės įvykdžius plėšimÄ nukentėjusiojo G. J. atžvilgiu.

11. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ .

12. Plėšimui bÅ«dinga tai, kad jis padaromas tik veikimu. Taigi, plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais. Veikimas baudžiamosios teisės prasme – tai aktyvus pavojingas visuomenei žmogaus elgesys, numatytas baudžiamajame įstatyme. Plėšimo baudžiamosios teisės norma numato tris kaltininko veikimo bÅ«dus svetimam turtui pagrobti: fizinio smurto panaudojimÄ , grasinimÄ jį tuoj pat panaudoti ir kitokį galimybės nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis atėmimÄ .

Visi Å¡ie svetimo turto pagrobimo bÅ«dai yra lygiaverčiai ir bet kurio iÅ¡ jų panaudojimas nusikalstamam tikslui pasiekti sudaro plėšimo sudėties objektyviÄ jÄ pusę. Plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kÅ«nui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 180 straipsnio komentare iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės bÅ«tų panaudojamos prieÅ¡ atimant turtÄ , to turto užvaldymo metu arba siekiant jį iÅ¡laikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl L. U. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Kaip matyti, L. U. iÅ¡ esmės nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su E. P. ir A.

T., nuvyko pas nukentėjusįjį G. J. į namus siekdama juo pasinaudoti, įkalbėjo G. J. taksi automobiliu nuvykti į parduotuvę, po ko nukentėjusysis nupirko nenustatytos vertės prekių - alkoholio, po to, tuo pačiu taksi automobiliu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur išlipus iš taksi automobilio prie jų priėjo jų laukę E. P. ir A. T., po ko šiems sudavus smūgius G. J. į įvairias kūno vietas ir atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė G.

J. priklausantį turtÄ â€“ 5 000 eurų ir maiÅ¡elį su nenustatytos vertės prekėmis. AukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis teisingomis iÅ¡vadomis, iÅ¡ naujo jų nedetalizuoja, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias apylinkės teismo padarytas teisingas iÅ¡vadas dėl L. U. nuteisimo.

14. Susipažinus su nuteistųjų parodymais, akivaizdu, kad jie prieštarauja vieni kitiems, todėl apylinkės teismas tinkamai jais rėmėsi tik tiek, kiek tai atitiko kitus byloje ištirtus ir teismo tinkamais pripažintus įrodymus. Kaip matyti, apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji L. U. kalta prisipažino iš dalies. Neneigė fakto, kad su E. P. vyko pas nukentėjusįjį su mintimi, kad juo pasinaudos, po ko, nukentėjusiajam padavus pinigus E. P., ji liko viena su G. J.. Taip pat, kad su nukentėjusiuoju vyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti alkoholio.

IÅ¡ pradžių neigė aplinkybę, kad su G. J. taksi automobiliu iÅ¡ parduotuvės vyko į (duomenys neskelbtini) g., tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos nustačius tokias aplinkybes, nebeneigė to. Nurodė, kad iÅ¡važiavo taksistas ir įvyko konfliktas. Dėl paties nukentėjusiojo sumuÅ¡imo ir jo turto pagrobimo, aiÅ¡kino visiÅ¡kai neįtikinamas aplinkybes, t. y., kad matė konfliktÄ , nes nukentėjusysis užkliudė žmones. Gal G. J. pastÅ«mė, patampė, gavosi stuktelėjimas, tačiau su nukentėjusiuoju nebendravo, pamatė, kad jos tai neliečia ir nuėjo.

Be to, apeliaciniame skunde teigia, jog ji išvis nematė ar kas nors smurtavo prieš nukentėjusįjį. Tokie nuteistosios parodymai aukštesniojo teismo vertinimu laikytini kaip bendrininkų nusikalstamų veiksmų slėpimas ir pačios jos siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Aplinkybę, kad G. J. buvo užpultas taksistui iÅ¡vykus, patvirtina ir paties taksisto liudytojo I. K. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad įsėdus į automobilį moteris pasakė adresÄ , vyras nelabai žinojo, jis buvo nieko prieÅ¡, vadinasi, sutiko. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., jų laukė draugai ir maÅ¡ina. Jie kalbėjo grubiai, suprato, kad nukentėjusysis jų nepažinojo. Tuo tarpu tyrimo metu parodė, kad moteris pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) g., be to, telefonu aiÅ¡kino kur sustojo ir kur važiuos, jam paleidus keleivius, prie jų priėjo tas pats vyras, kuris buvo sustojęs prie jo prie parduotuvės ir jį koliojo.

Kiek vyrų buvo sustojus nepamena, bet mano, kad tikrai du, jie ginčijosi tarpusavyje, muÅ¡tynių nematė, tačiau matėsi, kad konfliktas tuoj pereis į muÅ¡tynes (1 t. b. l. 192-193, 2 t. b. l. 10-11). Tai, kad tÄ vakarÄ jis vežė bÅ«tent nuteistÄ jÄ L. U. ir nukentėjusįjį G. J., patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, kuriuose užfiksuota, kad I. K. atpažino L. U., kaip moterį, kuri įvykio metu važiavo jo automobilyje ir G. J., kaip vyrÄ , kuris įvykio metu važiavo jo automobilyje.

16. Be to, faktÄ , kad bÅ«tent L. U. ir E. P. buvo pas nukentėjusįjį atvykę patvirtina ir paties nukentėjusiojo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuoti duomenys, t. y., kad L. U. atpažino, kaip moterį, kuri prisistatė „(duomenys neskelbtini)“, taksi vairuotojÄ I. K., E. P., kuris prisistatė „(duomenys neskelbtini)“. Apie nuteistosios nusikalstamus veiksmus iÅ¡ dalies patvirtina ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, t. y., kad vyras skambino L.

U. ir pasakė, kad reikia važiuoti pirmadienį į nuovadÄ , dėl to, kur iÅ¡ senio nunešė 3 tÅ«kstančius. Kito skambučio metu jau moteris klausia L. U., dėl ko čia viskas buvo, o Å¡i atsako, kad viskas buvo prieÅ¡ du metus, pas italÄ (galimai V. B.) baliavojo, nuėjo pas tokiÄ kaimynę (galimai I. I.) ir kažkas paskambino, pasakęs, kad jam reikia mergų, tuomet L. U. savo draugams pasakė, kad „važiuojam, aÅ¡ apsimesiu merga“(2 t., b. l. 154-164).

17. Visi trys nuteistieji liudytojos I. I. bei liudytojo D. O. parodymus kritikavo, teigdami, kad jie meluoja, tačiau akivaizdu, kad jie patvirtina visas kaltinime nurodytas aplinkybes bei byloje esančiÄ medžiagÄ .

18. Kaip jau minėta, aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, jų nekartoja, tačiau ir Å¡ioje vietoje atkreipia dėmesį į esminius liudytojų parodymus, t. y., liudytoja I. I. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė A. T., L. U. ir E. P.. Girdėjo, kad E. P. sakė „reikia atkirsti vienÄ senį, kuris turi pinigų“. „Nukirtę“ žadėjo grįžti tuo pačiu adresu. L. U. turėjo suvilioti, ta idėja buvo L.

U., ji taip pasakė. Paskui jie grįžo, pamatė kraujo dėmes. Buvo kraujuoti A. T. ir E. P. rÅ«bai. Grįžę jie kalbėjo, kad kažkÄ primušė. L. U. davė 20 eurų tÄ patį vakarÄ po iÅ¡važiavimo, kad Å¡uniukui valgyti nupirktų. Suprato, kad iki iÅ¡važiavimo pinigų ji neturėjo. Å ioje vietoje pastebėtina aplinkybė, kad pirmÄ kartÄ apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja I. I. davė kitokius parodymus, tačiau apklausiama antrÄ ir trečiÄ kartÄ , iÅ¡ jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme kaip teisingus.

Å iÄ liudytojos versijÄ dalinai patvirtina ir liudytojo A. J. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriais jis parodė, kad kalbantis telefonu I. I. papasakojo, kad buvo pas tyrėjÄ dėl asmenų, kurie nuvažiavę į pietinį apiplėšė žmogų bei grįžę su alkoholiu baliavojo. Tyrimo metu įvardino 3 000 Eur sumÄ , apie kuriÄ jam pasakė I. I.. Taip pat, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad vyras paklausė, tai kiek ten dingo pinigų, I.

I. atsakė, kad labai daug, tačiau sumos neįvardijo. I. I. nurodė, jog ji žino, kas ir tai padarė ir nurodė - (duomenys neskelbtini) (E. P.), L. U., A. T.. Taip pat nurodė, kad jie trys iÅ¡važiavo ir padarė (2 t. b. l. 147-149). Liudytojas D. O. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad G. J. pinigus buvo susidėjęs į geltonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ maiÅ¡elį, kurį laikydavo prie savęs, vidinėje striukės kiÅ¡enėje. Apiplėšimas įvyko tÄ pačiÄ naktį, kuomet buvo atvykęs E. P. su moterimi.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siekiu pakenkti nuteistiesiems, juolab, liudytoja I. I. iki to įvykio buvo draugiškuose santykiuose su nuteistaisiais, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir patys nuteistieji.

19. Nukentėjusiojo nurodoma įvykių versija, kad jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas bei iÅ¡ jo buvo pagrobti pinigai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ne tik, kad nepasitvirtino, tačiau ir buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., visų pirma 2017 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų apžiÅ«ra (2017 m. kovo 17 d. 01:43:59 nukentėjusysis ir moteris (L. U.) prieina prie parduotuvės kasos. 01:47:01 val. nukentėjusysis iÅ¡ striukės iÅ¡orinės kairės pusės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukia geltonos spalvos maiÅ¡elį, kažkÄ iÅ¡sitraukia ir 01:47:22 įsideda atgal į kiÅ¡enę.

Laukinė vaizdo stebėjimo kamera Nr. 4 01:48:35 val. užfiksuoja, kaip abu išeina iš parduotuvės, o iš nukentėjusiojo striukės kairės išorinės kišenės kyšo geltonos spalvos maišelis, 01:48:40 val. vyras ir moteris sėda į taksi automobilį bei nuvažiuoja; liudytojos E. Ž. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad moteris (L. U.), buvusi su nukentėjusiuoju, su nukentėjusiojo nurodytais vyrais nekalbėjo. Konflikto tarp jų nebuvo. Pinigus nukentėjusysis ėmė iš maišelio.

Vyras ramiai apsipirko ir ramiai išėjo, nebuvo jokių ginčų, jokių kivirčų. Liudytojo I. K. parodymai, kad nukentėjusįjį su L. U. iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė į (duomenys neskelbtini) g.; pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. kovo 17 d. 2.25 val. atvykus į įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini) , rastas G. J., kuris buvo neblaivus, jo lÅ«pos buvo kruvinos bei viena koja basa (1 t. b. l. 73, 74-75). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ių duomenų pakanka, kaltinime nurodyto nusikaltimo vietos padarymo sukonkretinimui.

20. Apibendrinant L. U. nusikalstamus veiksmus, kuriuos nustatė ikiteisminio tyrimo institucijos ir kuriuos tinkamais pripažino pirmosios instancijos teismas, ir su kuriais sutinka aukštesnysis teismas, akivaizdu, kad paties nusikaltimo padarymo pradžia buvo nuo pačios nuteistosios ir E. P. sumanymo pasinaudoti nukentėjusiuoju, pradžioje jiems nuvykus pas nukentėjusįjį į namus ir L. U. apsimetus „(duomenys neskelbtini)“, po ko, jai telefonu bendraujant su kitais nuteistaisiais, galimai informuojant pastaruosius kur ji yra su nukentėjusiuoju, iki kol taksi vairuotojui nurodė kur reikia važiuoti, t. y., į (duomenys neskelbtini) g., kur jų jau laukė kiti du nuteistieji, E. P. ir A.

T.. Net jei ir iÅ¡ anksto nebuvo tartasi, kad nuteistieji apiplėš nukentėjusįjį G. J., pagrobdami visus jo pinigus, tačiau kaip ir nurodė liudytojas D. O., kad nukentėjusysis su pinigais elgėsi neatsargiai ir nuteistiesiems L. U. ir E. P. galimai pamačius nukentėjusiojo valdomus pinigus, tokia mintis galėjo kilti eigoje, pažymėtina, kad susitarimas dėl turto užvaldymo bÅ«do, užpuolant nukentėjusįjį, naudojant prieÅ¡ jį pavojingÄ sveikatai smurtÄ ir atimant jam galimybę prieÅ¡intis, pasireiÅ¡kia ne tik aktyviais veiksmais, tačiau ir konkliudentiniais veiksmais, be abejo turint tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ .

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendrininkavimo atveju kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ tyčinį nusikaltimÄ , kad turi bÅ«ti įrodytas bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus byloje esančių įrodymų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pasitvirtino, jog nuteistieji E. P., A. T. ir L. U. suvokė savo nusikalstamų veiksmų bendrumÄ ir visi trys veikdami bendrai siekė to paties nusikalstamų veiksmų rezultato – užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudojant fizinį smurtÄ ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis.

Nors kaip teigia pati nuteistoji, ji smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau akivaizdu, kad ir nesiprieÅ¡ino jos kitų dviejų bendrų veiksmams, todėl akivaizdu, kad veikė iÅ¡ vien. Pagal teismų praktikÄ tokiu atveju visos plėšimo metu dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ kaltininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016).

22. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – įvykio eiga bei tai, kokiu bÅ«du buvo pagrobtas turtas, kurį vėliau ir paėmė nuteistieji, teisingai įvertinta kaip plėšimas, padarytas bendrininkų grupe, nes visų trijų nuteistųjų bendromis pastangomis pasiektas rezultatas – G. J. priklausančių pinigų užvaldymas. Ä®vertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistosios L. U. dalyvavimo plėšime ir jos kaltės. Esant byloje nustatytiems bendrininkavimo požymiams, nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės kuris konkrečiai iÅ¡ bendrininkų panaudojo fizinį smurtÄ ir kuris pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. iÅ¡ netekusio galimybės prieÅ¡intis nukentėjusiojo pagrobė turtÄ â€“ pakanka nustatyti, kad kaltininkas suprato kitų bendrininkų veiksmus, siekiamus tikslus ir jiems pritarė, t. y. tyčia padarė šį nusikaltimÄ .

Taigi, nuteistosios L. U. praÅ¡ymas iÅ¡teisinti jÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl nukentėjusiojo G. J. apeliacinio skundo 23. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. J. praÅ¡o tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi ir iÅ¡ kaltų asmenų priteisti 10 000 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , bei peržiÅ«rėti nuteistiesiems paskirtas bausmes, jas sugriežtinant.

24. Kaip matyti, apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio vertino tai, kad: nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur suma yra dvigubai didesnė nei buvo nurodyta tyrimo pradžioje, tai, kad nėra konkrečių duomenų, kokiÄ sumÄ G. J. paveldėjo iÅ¡ mirusio tėvo, tai, kad tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojas D. O. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, kad buvo suskaičiavę tik dalį rastų pinigų – 5000 Eur. Su tuo sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas, papildomai pažymėdamas tai, kad protokole – pareiÅ¡kime nukentėjusysis G.

J. nurodė, kad iÅ¡ jo buvo pagrobta 5 000 Eur. IÅ¡kart po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams taip pat nurodė, kad iÅ¡ jo buvo pagrobta 5 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. parodė, kad parduotuvėje vienas vyras jam du kartus smogė į veidÄ kumščiu, po ko pasigedo maiÅ¡elio su 5000 Eur. Ir tik papildomos apklausos metu bei reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, jau nurodė, kad pagrobta 10 000 Eur. Pastebėtina ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad negali įrodyti, kad buvo daugiau nei 5 000 Eur, bet praÅ¡o priteisti 13 000 Eur sumÄ .

25. Pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis ir jo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetencijÄ Ä¯gyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šiuo atveju, apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, susijusius su nukentėjusiajam atlygintina turtine žala. Akcentuotina tai, kad teisės taikymo principai suponuoja teisę nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui reikalauti iÅ¡ kaltininko ar už jo veiksmus atsakingo asmens visiÅ¡ko žalos atlyginimo, tačiau ne nepagrįstos žalos ir juo labiau, netoleruotinas siekis, pasinaudoti esama situacija, praÅ¡ant priteisti didesnę žalÄ , nei iÅ¡ tiesų patirta.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas palieka galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal kaltinime nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos priteisimo. Priteistos turtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl tenkinti Å¡io apeliacinio skundo praÅ¡ymo taip pat nėra teisinio pagrindo.

26. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo apylinkės teismas vertino tai, jog nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, nes po įvykio G. J. į medikus nesikreipė, nevartojo vaistų, buvo įvertintas ir pats nukentėjusiojo neatsakingas elgesys (nakties metu, bÅ«damas sunkaus neblaivumo laipsnio - 2,94 prom., su savimi neÅ¡iojosi didelę pinigų sumÄ , nors tÄ naktį nieko brangaus pirkti neplanavo). Teismo atsižvelgta ir į nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jų veiksmus, turtinę padėtį.

27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis G. J., kaip nuteistųjų jo atžvilgiu panaudoto plėšimo auka, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, neturtinės žalos atlyginimo atveju, visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl nukentėjusiajam G. J. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir iÅ¡samiai pasisakė dėl visų Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas G. J. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

29. Dėl nuteistojo praÅ¡ymo peržiÅ«rėti nuteistiesiems paskirtas bausmes, teisėjų kolegija pažymi, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iÅ¡ kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikÅ¡mės aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

30. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl bausmių dydžio kiekvienam iÅ¡ nuteistųjų, jas grindė objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis. Teismas įvertino visas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ ir rūšį, kiekvieno jų asmenybę bei vaidmenį darant nusikaltimÄ , nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , t. y., kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes (E. P. nusikalto bÅ«damas neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis;

A. T. nusikalto bÅ«damas 4 kartus teistas, jam nustatytas nedarbingumas; L. U. nusikalto bÅ«dama 5 kartus teista, bausta administracine tvarka, dirbanti). Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad nuteistiesiems paskirtos per Å¡velnios bausmės, kadangi apylinkės teismas nuteistiesiems paskyrė griežčiausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , ir nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, paskirtų bausmių vykdymÄ atidėjo. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos didesnio pavojingumo ir per Å¡velnaus baudžiamumo, iÅ¡ esmės siejami tik su nukentėjusiojo nesutikimu su teismo atliktu faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmių skyrimui, vertinimu, tačiau jie nepagrindžia nukentėjusiojo teiginio, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ skirdamas nuteistiesiems bausmes.

Dėl proceso iÅ¡laidų 31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

32. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimis nuteistajam A. T. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. R., nuteistajam E. P. paskirta gynėja advokatė S. K. (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 174,06 Eur iÅ¡laidų. 2020 m. gruodžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 99 Eur iÅ¡laidų.

33. Kaip matyti, byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios L. U. ir nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistieji E. P. ir A. T. apeliacinių skundų neteikė, gynėjai jiems buvo paskirti tik vadovaujantis imperatyvia BPK 322 straipsnyje nurodyta norma. Be to, atsižvelgiant į nuteistųjų turtinę padėtį (A. T. yra nedirbantis, turintis negaliÄ ; E. P. pastovių pajamų negauna, vykdo individualiÄ veiklÄ ), jÄ Ä¯vertinus su turimais finansiniais įsipareigojimais nukentėjusiajam, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už E. P. ir A. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jų neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nuteistajai L. U., apeliacinės instancijos teisme negauta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios L. U. ir nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus atmesti. Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. T. ir E. P.. Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė