2017-12-18 Nr. AB-23830-3-61-3-00597-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2017-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00597-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Trūko gryno oro, nes prie langų esančios grotos neleido prieiti prie lango. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, dėl ko jam skaudėjo galvą, tačiau į medikus nesikreipė, nes galvojo, kad jie nepadės. Kameros buvo neremontuotos, jose buvo graužikų ir kitų parazitų. Vasarą būdavo tvanku ir karšta. Kamerose nebuvo šilto vandens. Tualetas nebuvo atitvertas nuo bendros kamerų erdvės. Dėl drėgmės ant sienų veisėsi pelėsis. Pasivaikščioti buvo vedamas vieną kartą per dieną, ne ilgiau kaip valandai. Į dušą buvo vedamas kartą per savaitę, buvo suteikiama tik 10 min. laiko nusprausti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs stresą, kankinančia nemigą ir nerimą, tapo irzlus, buvo pažemintas jo orumas.

3. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi praleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pateikti.

5. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad kamerų remontas laisvės atėmimo įstaigoje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K yra atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Pareiškėjui buvo suteikta teisė ne mažiau kaip vieną valandą per parą būti gryname ore. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jis neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. vasario 9 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. vasario 8 d. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už kalinimą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. vasario 8 d. pritaikė ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Todėl teismas nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.

8. Išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas per mažo kamerų ploto sąlygomis, t. y., kai jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kamerų ploto, buvo kalinamas 104 paras. Teismas taip pat konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu tualetu. Teismas pripažino, kad pareiškėjas buvo laikomas neremontuotose kamerose, kuriose veisėsi ir pelėsis. Teismas konstatavo, kad buvo pažeista ir pareiškėjo teisė tinkamai nusiprausti duše.

9. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos dėl dokumentų kopijų bylai parengimo, pažymėjęs, kad tokio pobūdžio išlaidos nėra atlyginamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 10. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

11. Lukiškių TI-K teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neteisėti veiksmai nebuvo padaryti, dėl to nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat atsakovo atstovas nurodo, kad jam turėtų būti priteistas dokumentų kopijų rengimo išlaidų atlyginimas.

12. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atstovaujančio atsakovui Lietuvos valstybei, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje nustatyta, jog buvo padaryti neteisėti veiksmai, Lukiškių TI-K jį kalinant netinkamomis sąlygomis. Todėl buvo pagrindas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pabrėžia, kad Lukiškių TI-K prašymas iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, ir dėl to priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neteisėti veiksmai nebuvo padaryti, dėl to nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinio skundo ribas.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

19. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

20. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Minėtas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie pareiškėjo kamerų plotą ir jose laikytų asmenų kartu su pareiškėju skaičių laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. (b. l. 8–17), konstatavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis 104 paras. Išnagrinėjusi minėtus bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad visas 104 paras pareiškėjui teko kalėti mažesnio nei 3 kv. m kamerų ploto sąlygomis, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis kamerose tualetu, kuris buvo atskirtas tik 1,5 aukščio sienele nuo bendros kamerų erdvės. Lukiškių TI-K šios aplinkybės apeliaciniame skunde nepaneigė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas (atskyrimas tik 1,5 aukščio sienele) nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl pripažintina, kad šis pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

24. Lukiškių TI-K nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl neremontuotų pareiškėjo kamerų, jose besiveisusio pelėsio, pirmosios instancijos teismas pripažino šias aplinkybes pagrįstomis. Iš bylos duomenų matyti, kad kamera Nr. 119 atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimus (toliau – ir HN 76:2010) nuostatas (b. l. 36–37). Tačiau šioje kameroje pareiškėjas buvo laikytas tik dalį paros. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad kitos kameros (Nr. 154, 147, 135, 119, 263), kuriose pareiškėjas buvo laikytas pirmosios instancijos teismo vertintu jo kalinimo laikotarpiu, atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iš esmės buvo laikytas kamerose, kurios buvo neremontuotos ir kuriose veisėsi pelėsis, dėl ko buvo pažeisti HN 76:2010 56 ir 62 punktai.

25. Įvertinusi, kad pats pareiškėjas pripažino, jog jam Lukiškių TI-K buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę 10 min. nusiprausti duše, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės. Lietuvos teisės aktai (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas, HN 76:2010 68 punktas) įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teisė po šiltu dušu nusiprausti bent vieną kartą per savaitę buvo suteikta ir įvertinus tai, kad nesustatyta, jog dėl nesinaudojimo dušu dažniau pareiškėjui būtų kilę kokių nors neigiamų pasekmių (pvz., sveikatos sutrikimų), teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė palaikyti kūno higieną Lukiškių TI-K buvo pažeista.

26. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus, t. y. kalino pareiškėją 104 paras mažesnio nei 3 kv. m kamerų ploto sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į privatumą, kamerose, kurios buvo neremontuotos ir kuriose veisėsi pelėsis. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, o priteista 1 000 Eur suma nėra neprotingai per didelė jo patirtai žalai kompensuoti.

28. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos dėl dokumentų kopijų bylai parengimo, kadangi minėti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Ši pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015; 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-575/2017).

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė tinkamai pasinaudoti dušu Lukiškių TI-K, tačiau pagrįstai nustatė kitus Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus ir dėl to priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo Lukiškių TI-K apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė