Legislator Case Law & Legislation
797841e6-a2b6-41b1-8832-ca1ebf2b57f2 AI generated

797841e6-a2b6-41b1-8832-ca1ebf2b57f2 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 797841e6-a2b6-41b1-8832-ca1ebf2b57f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 19 d., 16.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ , Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. G. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 16.22 val. iki 16.50 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.45 val.

Legislator headnote

AI generated

797841e6-a2b6-41b1-8832-ca1ebf2b57f2 · Panevėžio apygardos teismas: VisÄ laikÄ jis netingėjo dirbti, o dirbo atsitiktinius darbus, padėjo Å¡eimai, imdavosi visko, kad uždirbti Å¡eimai pinigų, nevogė.3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.4. Apeliacinis skundas atmetamas.5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.6. Apeliaciniame skunde neginčijama M. D. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl teismas dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-581/2018                                                             Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00234-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos:

              1.2.20.5.1.;1.1.8.1.1.;2.4.6.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Danutės Å vitinienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu septyniasdeÅ¡imt penkioms paroms.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. D. skirta bausmė – areÅ¡tas penkiasdeÅ¡imt parų.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, M.

D. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams ir deÅ¡imt dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. spalio 8 d.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. M. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 19 d., 16.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ , Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. G. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 16.22 val. iki 16.50 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.45 val.

į jo namų kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini) atėjęs Ž. P. peiliu grasino nužudyti R. D. ir jo mažametį sÅ«nų N. D. (gim. (duomenys neskelbtini).).2. Skundu nuteistasis M. D. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendį - paÅ¡alinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikÄ padarė dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas); vietoje paskirtos areÅ¡to bausmės paskirti kitÄ bausmę – baudÄ ; panaikinti bausmių subendrinimÄ .

Be to, nuteistojo M. D. gynėja apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .2.1. Skunde nuteistasis savo kaltės dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neginčija. Akcentuoja nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodydamas, kad melagingus parodymus jis davė tada, kai buvo pas brolį (R. D.) namuose. Pažymi, jog jis prisibijojo savo brolio Å«maus bÅ«do, ypač tada, kai jis bÅ«davo iÅ¡gėręs, todėl negalėjo broliui prieÅ¡tarauti, nes jo veiksmai galėjo bÅ«ti neadekvatÅ«s. Pažymi, kad jo apklausa vyko brolio namuose ir jo akivaizdoje, todėl Å¡ios aplinkybės (baimė dėl galimų brolio prievartos veiksmų) ir lėmė tai, kad jis davė melagingus parodymus.

Pasak apelianto, brolio Å«mų charakterį atspindi ir jo noras atkerÅ¡yti Ž. P., todėl bijojo, kad brolio kerÅ¡tas nebÅ«tų nukreiptas į jį. Mano, kad dėl paminėtų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėjo bÅ«ti pripažinta tai, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pabrėžia, kad nusikaltimÄ padarė bijodamas girto brolio ir jo nuožmaus charakterio bei galimų pasekmių, fizinio smurto, kas laikytina ir fizine ir psichine prievarta.

Mano, kad dėl to, jog jis davė melagingus parodymus, dalinai yra kalti policijos pareigÅ«nai, kurie apklausinėjo jį brolio namuose, jam matant ir girdint, o brolio apklausa vyko prieÅ¡ pat jo apklausÄ , girdėjo jo parodymus, todėl jiems tik pritarė.2.2. Mano, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodo, jog tuo metu, kai davė melagingus parodymus, jis buvo tik truputėlį iÅ¡gėręs ir tai neturėjo jokios reikÅ¡mės jo apsisprendimui duoti melagingus parodymus.

Pažymi, kad jo girtumas alkotesteriu nustatinėjamas nebuvo. Taip pat akcentuoja, kad jeigu policijos pareigÅ«nai, kurie vykdė jo apklausÄ , bÅ«tų matę girtumo požymius, tuomet jie nebÅ«tų galėję apklausinėti jo kaip liudytojo, tačiau tÄ darė. Mano, kad pareigÅ«nai suprato, jog jo bÅ«sena yra adekvati, ir tai, pasak apelianto, paneigia teismo prielaidÄ , kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teigia, kad Å¡iuo atveju dėl jo girtumo teismas vadovavosi prielaida, kas yra draudžiama vertinant įrodymus ir priimant nuosprendį.2.3.

Pažymi, kad už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, o teismas, parinkdamas jam areÅ¡to bausmę, Å¡io pasirinkimo neaptarė. Mano, kad kitos, alternatyvios bausmės paskyrimas, bÅ«tų veiksmingesnis, labiau atitiktų bausmės tikslus bei neatimtų galimybės jam gyventi Å¡eimoje ir rÅ«pintis vaikais. Pažymi, kad teismas, parinkdamas areÅ¡to bausmę suprato, kad pagal bausmių sudėjimo taisykles, galutinę bausmę vis tiek paskirs realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad įstatymo leidėjas numato, kad arešto bausmė neturėtų būti skiriama esant mažamečiams vaikams ir turi būti atsižvelgiama į jų interesus (BK 49 straipsnio 6 dalis) pažymėdamas, kad jo šeima yra daugiavaikė, mažiausiam sūnui yra 3 metai ir 5 mėnesiai.2.4. Nesutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytu motyvu, kad jis nesistengia visuomenėje priimtinais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui. Pažymi, kad nors jis ir neturi darbo, tačiau yra registruotas darbo biržoje ir jo ieško.

VisÄ laikÄ jis netingėjo dirbti, o dirbo atsitiktinius darbus, padėjo Å¡eimai, imdavosi visko, kad uždirbti Å¡eimai pinigų, nevogė.3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.4. Apeliacinis skundas atmetamas.5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.6. Apeliaciniame skunde neginčijama M. D. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl teismas dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, praÅ¡o nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybė, numatytÄ Â BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte, paÅ¡alinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, panaikinti bausmių subendrinimÄ , taip pat taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ minėtose apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, nustatydamas nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bendrindamas bausmes ir nuteistajam paskirdamas galutinę bausmę baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės 8. Apeliantas skunde praÅ¡o nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte - veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės. Å ios aplinkybės buvimÄ apeliantas motyvuoja tuo, kad melagingus parodymus jis davė dėl to, kad to paprašė jo brolis R. D.. Nurodo, kad parodymų davimo metu buvo ir gyveno pas brolį R.

D. namuose, jis girdėjo jo (M. D.) duodamus paaiÅ¡kinimus policijos pareigÅ«nams. Teigia, kad R. D. buvo Å«maus bÅ«do, ypatingai tada, kai bÅ«davo iÅ¡gėręs, todėl jo prisibijojo, nenorėjo prieÅ¡tarauti, bijojo neigiamų pasekmių – R. D. fizinio smurto, jo neadekvačių veiksmų, kas, apelianto nuomone, laikytina ir fizine ir psichine prievarta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti apelianto praÅ¡omÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.8.1.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra veikos padarymas dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės.8.2. Veika, padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Å i aplinkybė paprastai pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai nustatoma, kad kaltininkui dėl iÅ¡orinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo sumažinta galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantÄ , kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebÅ«tų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs teisiamÄ jį atlikti neteisėtus veiksmus.

BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme psichinė prievarta – tai grasinimai naudoti smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ , paskleisti nepalankias žinias apie kaltininkÄ ar jo artimuosius ir pan. Fizinė prievarta – fizinės jėgos panaudojimas prieÅ¡ žmogų, sukeliant skausmÄ ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-699/2015).8.3. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti, jog M. D. melagingus parodymus davė dėl jo atžvilgiu panaudotos psichinės ar fizinės prievartos, nėra.

IÅ¡ nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių matyti, kad nuteistasis savo elgesį duoti melagingus parodymus iÅ¡ esmės sieja su tuo, kad bijojo R. D. veiksmų – galimo smurto ar kito neprognozuojamo elgesio dėl to, jeigu jis (M. D.) bÅ«tų nedavęs melagingų parodymų, kaip kad prašė R. D.. Tačiau nei pats nuteistasis nenurodo, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad R. D. atliko kokius nors aktyvius tyčinius veiksmus – grasino, naudojo fizinį smurtÄ ar kitus, kurie iÅ¡ tiesų įtakojo M.

D. daryti nusikalstamÄ veikÄ . Vien nuteistojo manymas ir baimė, kad jam atsisakius duoti melagingus parodymus, R. D. jo atžvilgiu galimai atliks kažkokius neigiamus veiksmus, kai tuo tarpu pats R. D. jokių aktyvių veiksmų, įtakojusių M. D. duoti melagingus parodymus, neatliko, nesudaro pagrindo pripažinti, kad veikÄ nuteistasis padarė dėl psichinės ar fizinės prievartos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje nėra apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės 9. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodo, kad veikos padarymo metu jis buvo tik truputėlį iÅ¡gėręs, tačiau tai neturėjo jokios reikÅ¡mės jo apsisprendimui duoti melagingus parodymus. Teigia, kad jo neblaivumas alkotesteriu nustatinėjamas nebuvo ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo neblaivumÄ , byloje nėra, todėl teismo iÅ¡vada dėl minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo yra grindžiama tik prielaida, ko daryti negalima.9.1.

Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau paminėtais apelianto argumentais nesutinka, kadangi byloje esančių duomenų visumos visiÅ¡kai pakanka pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad M. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.9.2. Nagrinėjamu atveju M. D. neblaivumas nebuvo nustatytas alkotesteriu, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 3 dalį įrodymais byloje gali bÅ«ti tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas minėtÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais M. D. parodymais, kad įvykio dienÄ kartu su R. D. vartojo alkoholį, gėrė labai stiprų alų; melagingus parodymus davė dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs, negalvojo apie pasekmes, todėl taip ir pasielgė (1 t., b. l. 29, 172-173). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. D. taip pat nurodė, kad įvykio dienÄ su R. D. vartojo alkoholį, taip pasielgė iÅ¡gėręs „ant greitųjų“(2 t., b. l. 11).

Tai, kad įvykio dienÄ M. D. vartojo alkoholį bei buvo neblaivus ikiteisminio tyrimo metu parodė ir R. D. (1 t., b. l. 22, 145 - 146). Paminėti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankami pripažinti, kad M. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡alinti Å¡ios pagrįstai apylinkės teismo nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaip yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl bausmės 10. Skundu nuteistasis nesutinka su teismo paskirta arešto bausme, nurodydamas, kad kitos, straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės paskyrimas būtų veiksmingesnis, labiau atitiktų bausmės tikslus bei neatimtų galimybės jam gyventi šeimoje ir rūpintis vaikais. Pažymi, kad jo šeima yra daugiavaikė, mažiausiam sūnui yra 3 metai ir 5 mėnesiai, dėl ko, apelianto teigimu, skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus ir skiriama kita bausmė.

Taip pat apeliantas praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad minėtiems apelianto praÅ¡ymams tenkinti nėra jokio pagrindo.10.1. Nuteistasis M. D. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimÄ teisingumui (BK 235 straipsnio 1 dalis). Už Å¡ios veikos padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pirmosios instancijos teismas M. D. paskyrė septyniasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmę, kuriÄ , vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – areÅ¡tÄ penkiasdeÅ¡imt parų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam M. D. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, teisingai bei pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas.10.2.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. D. teisiamas penktÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė per Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, taip pat nuteistas KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme, kuriÄ yra atlikęs, baustas administracine tvarka. Teismas įvertino tai, kad M.

D. turi Å¡eÅ¡is nepilnamečius vaikus, nurodė pagal galimybes teikiantis jiems iÅ¡laikymÄ , yra registruotas darbo biržoje, uždarbiauja dirbdamas įvairius darbus, yra dirbęs KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijoje, taip pat atsižvelgė ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių. Teismas pagrįstai nustatė M. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ skirdamas areÅ¡to bausmę ir jos trukmę nustatydamas didesnę nei Å¡ios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismo paskirta galutinė penkiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta arba neteisinga. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis gyvena daugiavaikėje Å¡eimoje, atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apelianto asmenybę, nesudaro pagrindo skirti kitos rūšies bausmę. Aplinkybes, kad nuteistasis turi vaikų, kuriais privalo rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti, nuteistasis neabejotinai turėjo įvertinti darydamas nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio. 10.3.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis. M. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu M. D. šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę (nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 4 d.). Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 19 d., M.

D. padarė naujÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai bei teisingai bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , bausmes iÅ¡ dalies sudėjo. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ankstesniu nuosprendžiu M. D. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (dveji metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai) yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, todėl skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai prie ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės iÅ¡ dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, t. y. prie Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtÄ bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintÄ dvejų metų septynių mėnesių ir deÅ¡imties dienų laisvės atėmimo bausmę, kurios keisti nėra teisinio pagrindo.11.

Nors apeliantas skundu ir neprašė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto gynėja prašė šį straipsnį pritaikyti. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos vertinimu, tam nėra bÅ«tinų sÄ lygų.11.1. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.11.2. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M.

D. yra teisiamas penktÄ kartÄ . VeikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. D. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistu, kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, naujÄ veikÄ nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu už apysunkio (BK 307 straipsnio 2 dalis) ir sunkaus (BK 307 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymÄ , vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Taip pat M. D. buvo teistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 d. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas savo artimajam giminaičiui) keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, baustas administracine tvarka. Visi aukščiau paminėti duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Nors nuteistojo atžvilgiu buvo taikomos jo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos – bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis turėjo elgtis itin nepriekaištingai, tačiau BK 41 straipsnyje numatyti tikslai pasiekti nebuvo, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis vėl nusikalto ir teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino.

Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl keisti ar naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                   Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                            Valdas CiesiÅ«nas                                                                                                    Danutė Å vitinienė