2025-09-10 Nr. AB-13919-3-65-3-01100-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-756-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01100-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1.; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir atsakovo V. V. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, V. V., O. D. S. (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Via Lietuva“) dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 27 87183-17823 dalį dėl 743 kv. m., patenkančių į valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 123 Biržai Pandėlys-Rokiškis juostos užimtą žemę; 2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2004 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. Č. bei A. Č. pardavė G. K. S., atstovaujamam A. S., žemės sklypą 1,02 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 743 kv. m., patenkančių į valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 123 Biržai- Pandėlys-Rokiškis juostos užimtą žemę; 3) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. kovo 25 d. įsakymo „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rajone ir jų padalijimo projektų patvirtinimo ir servitutų nustatymo“ Nr. Ž-1081, 1.2.2. p. dalį dėl 743 kv. m., patenkančių į valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 123 Biržai-Pandėlys-Rokiškis juostos užimtą žemę; 4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. sausio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. K. S., O. D. S., atstovaujami A. S., pardavė V. V. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 743 kv. m. patenkančių į valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 123 Biržai-Pandėlys-Rokiškis juostos užimtą žemę ir 5) taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybei (pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (toliau – ir AB „Via Lietuva“) parengtą schemą, joje nurodytas koordinates) 0,0743 ha (743 kv. m.) iš 0,4962 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 123 Biržai-Pandėlys-Rokiškis, o iš Lietuvos Respublikos valstybės V. V. priteisti 155,72 Eur.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. teismui pateikė pareiškimą dėl prašymo atsisakymo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad AB „Via Lietuva“ 2025 m. gegužės 8 d. pateikė informaciją (nuomonę) dėl šios administracinės bylos baigties ir nurodė, kad mato galimybę ginčą užbaigti taikiai, neprieštarautų ir palaikytų atsisakymą nuo pareiškimo administracinėje byloje. Tokiu atveju AB „Via Lietuva“, formuodama valstybinės reikšmės kelio sklypą, keliui skirto žemės sklypo ribą priderintų prie suformuoto atsakovo V. V. žemės sklypo ribos.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, V. V., O. D. S. (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Via Lietuva“) dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Atsakovas V. V. 2025 m. gegužės 14 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, prašydamas išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovas prašė priteisti 3 750 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Via Lietuva“ 2025 m. gegužės 21 d. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad: (i) atlikusi kelio atkarpos kadastrinius matavimus, AB „Via Lietuva“ nustatė, kad į kelio ribas patenka žemės sklypo, priklausančio V. V., 743 kv. m. dalis. Aplinkybė, kad valstybinės reikšmės keliui skirtos žemės dalis ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais neteisėtai atiteko privačion nuosavybėn, pasak AB „Via Lietuva“ yra įrodyta, nepaneigta ir neišnykusi iki šiol.

Tuo pagrindu AB „Via Lietuva“ kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą dėl atitinkamų administracinių aktų dalių panaikinimo, kurių pagrindu keliui priklausanti žemė buvo neteisėtai perleista privačiam sklypui (sklypams), ir restitucijos taikymo arba imtis kitų priemonių dėl pažeidimo pašalinimo. AB „Via Lietuva“ teisminio proceso eigoje nekeitė nuomonės, kad kreipimasis ginti viešąjį interesą buvo inicijuotas pagrįstai, kadangi formuojant privatų žemės sklypą buvo pažeistas imperatyvus teisinis reguliavimas ir tuo pagrindu dalis valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto (valstybinės reikšmės kelio juostos) atiteko privačion nuosavybėn. Prokuratūra, priėmė sprendimą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą; (ii) po byloje ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo buvo pakeistas (papildytas) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 11 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį tuo atveju, jeigu urbanizuotose teritorijose ir (ar) miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse esančių kelių, įrašytų į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ar vietinės reikšmės kelių sąrašą, ar jų ruožų kelio juostos dėl užstatymo ar kitų priežasčių neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto minimalaus pločio ir nėra galimybės jų paplatinti, šios kelio juostos susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatomos siauresnės (faktiškai esamo pločio) su visais tame kelyje ar jo ruože esančiais kelio elementais.

Taigi, pasikeitęs teisinis reguliavimas, pasak AB „Via Lietuva“, iš esmės leido suformuoti siauresnes, nei įtvirtinta Kelių įstatyme, valstybinės reikmės kelių juostas urbanizuotose gyvenamosiose teritorijose; (iii) ši įstatymo nuostata (išimtis dėl kelio juostos pločio) negaliojo nei ginčijamų aktų sudarymo, nei kelio kadastro matavimų (kurie atlikti 2011 m.) atlikimo metu. Todėl tokia išimtis negalėjo būti taikoma ir kelio valdytojas pagal tuo metu (2011 m.) galiojusį teisinį reguliavimą negalėjo nusistatyti siauresnės kelio juostos ties atsakovo sklypu; (iv) AB „Via Lietuva“, susipažinusi su į bylą šalių pateiktais procesiniais dokumentais, teismų praktiką tokiose bylose, atsižvelgusi į tai, kad griežtas Kelių įstatymo nuostatos, numatančios minimalius valstybinės reikšmės kelio juostos pločius, laikymasis šiuo atveju gali sukelti didelius nepatogumus ir nuostolius žemės sklypo savininkui, lemti nepasitenkinimą valstybės institucijų veikla, atsižvelgdama į žemės sklypų formavimo datą, į tai, kad žemės sklype valstybinės reikšmės kelio gretimybėje yra suformuota sodyba, sutvarkyta aplinka, pateikė nuomonę viešąjį interesą šioje byloje ginančiam prokurorui, kad egzistuoja galimybė bylą baigti taikiai arba be teismo sprendimo, t. y. taikant procedūrą, kai kelio valdytojas išimties tvarka taikys Kelių įstatymo nuostatą dėl siauresnės kelio juostos nustatymo (ir vertina, kad ši nuomonė turėjo įtakos pareiškimo atsisakymui); (v) teismų praktikoje, aiškinant šį teisinį reguliavimą, nurodoma, kad ši įstatymo išimtis taikoma urbanizuotoms ir istoriškai apgyvendintoms gyvenamosios teritorijoms, t. y., ne pavienėms sodyboms, esančioms kelio aplinkoje.

Visgi, AB „Via Lietuva“ priėmė sprendimą šiuo konkrečiu atveju išimties tvarka, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taikyti pasikeitusį teisinį reguliavimą ir ginčo situaciją išspręsti nesiekiant panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius; (vi) tiek trečio suinteresuoto asmens pozicija, tiek vėliau sekęs prokuroro pareiškimo atsisakymas, nelemia išvados, kad teisminis procesas inicijuotas nepagrįstai. Priešingai, akivaizdu, kad sprendimas atsisakyti pareiškimo nulemtas tikslo teikti prioritetą asmens nuosavybės neliečiamumui, siekiant išvengti galimų atsakovo nepatogumų ir nuostolių, kurie neabejotinai kiltų pareiškimo tenkinimo atveju; (vii) AB „Via Lietuva“ nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgti į nurodytas priežastis, lėmusias tiek ginčo situaciją, tiek pareiškimo atsiėmimo aplinkybes ir atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų nepriteisti; (viii) atsakovo atstovo pateikti duomenys, AB „Via Lietuva“ vertinimu, objektyviai nepagrindžia patirtų išlaidų ryšio su nagrinėjama byla.

Atsakovas nepateikė nei teisinių paslaugų ataskaitos nei kitų objektyvių duomenų, o apsiribojo vien banko sąskaitos išrašo iškarpos pateikimu, todėl manytina, kad išlaidos netenkina realumo kriterijaus. Be to, patirtos teisinių paslaugų išlaidos (jeigu būtų laikoma, kad jos realios ir patirtos šioje byloje), AB „Via Lietuva“ nuomone, yra neprotingai didelės, įvertinus bylos sudėtingumą, laiko sąnaudas (apie kurias konkrečių duomenų nėra), procesinio dokumento apimtį, turinį ir kokybę ir kitus kriterijus. Net ir tuo atveju, jeigu rekomenduojami maksimalūs dydžiai nėra viršijami, tai savaime nepagrindžia tokio dydžio išlaidų būtinumo; (ix) AB „Via Lietuva“ laikosi pozicijos, kad atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidoms priteisti yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateiktoje nuomonėje laikosi pozicijos, kad: (i) advokato prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, aiškiai per didelės, siekiama pasipelnyti; (ii) advokatas apsiribojo vien banko sąskaitos išrašo iškarpos pateikimu; pareiškėjo nuomone, tokie duomenys nepagrindžia patirtų išlaidų. Advokatas nepateikė objektyvių apskaičiavimų ir išlaidų nepagrindė. Pareiškėjas referuoja į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje išaiškinta, kad prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu, o šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą; taip pat nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos) tam tikrų aspektų išaiškinimo; (iii) atsakovo atstovo pateiktame atsiliepime, pareiškėjo vertinimu, dėstomos tos pačios aplinkybės, kaip pareiškime, tik pateikiamas kitoks jų vertinimas ir nurodyta teismų praktika. Būtinybės pareiškėjo atstovui išvykti į kitą vietovę nebuvo, sprendžiami teisiniai klausimai ne nauji, byla nesudėtinga, todėl, pareiškėjo vertinimu, prašoma priteisti suma nepagrįsta; (iv) pareiškėjas prašo nelaikyti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai; pareiškimo atsisakyta, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Via Lietuva“ pateikė informaciją (nuomonę) dėl šios administracinės bylos baigties ir nurodė, kad palaikytų pareiškimo administracinėje byloje atsisakymą.

Tokiu atveju kelio valdytojas (AB „Via Lietuva“), formuodamas valstybinės reikšmės kelio sklypą, keliui skirto žemės sklypo ribą priderintų prie suformuoto atsakovo V. V. žemės sklypo ribos. Pareiškimo atsisakymas nereiškia, kad teisminis procesas inicijuotas nepagrįstai. Priešingai, akivaizdu, kad sprendimas atsisakyti pareiškimo nulemtas tikslo teikti prioritetą asmens nuosavybės neliečiamumui, siekiant išvengti galimų nepatogumų ir nuostolių, kuriuos atsakovas neabejotinai patirtų pareiškimo tenkinimo atveju; (v) buvo pateiktas pagrįstai, jame nurodyti imperatyvių teisės normų pažeidimai buvo padaryti, o pareiškėjas veikė sąžiningai.

Atitinkamai, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsižvelgti į nurodytas priežastis, lėmusias tiek ginčo situaciją, tiek pareiškimo atsiėmimo aplinkybes, taigi, atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų nepriteisti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo V. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad nutraukus administracinę bylą, bylos baigtis nagrinėjamu atveju pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nusprendė, kad atsakovas šiuo atveju turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vertindamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad atsakovas į bylą pateikė tik bankinių pavedimų išrašus, kurie patvirtinta, kad buvo atlikti du mokėjimai. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateiktos už atitinkamas teisines paslaugas išrašytos sąskaitos, taip pat kiti dokumentai, detalizuojantys atliktų paslaugų apimtį bei pagrindžiantys, jog teisinės paslaugos buvo susijusios su nagrinėta administracine byla. Tačiau atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas neturi jokių kitų teisminių ginčų administraciniuose ar bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas atsakovui buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 27 d., atsakovo atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo teismui šioje byloje pateiktas 2025 m. sausio 14 d., prie šio prašymo pridėtas atsakovo ir jo atstovo 2025 m. sausio 7 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 1/2025 išrašas; sutarties dalykas – teisinės paslaugos administracinėje byloje Nr. eI3-21667-1244/2024, atsiliepimas pateiktas 2025 m. sausio 17 d. (nepraleidus teismo tam nustatyto termino), teismas vertino, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas, teismo įpareigotas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą pareiškimą, kreipėsi į atstovą teisinės pagalbos, tuo tikslu sudarė teisinių paslaugų sutartį ir už teikiamas paslaugas atliko minėtus mokėjimus. Atsižvelgęs į tai, ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, kad atsakovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą (teisinis klausimas nebuvo itin sudėtingas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, kurį sudarė konsultacija ir atsiliepimo parengimas, specialių žinių reikalingumą, nedidelę bylos apimtį, taip pat į pareiškėjo kreipimosi į teismą su pareiškimu vadą (trečiojo suinteresuoto asmens kreipimasis į pareiškėją dėl poreikio ginti viešąjį interesą) ir bylos baigtį (susipažinęs su atsakovo atsiliepimu ir įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, pareiškėjas atsisakė teismui pateikto pareiškimo), be to, nesant galimybės dėl atsakovo atstovo nepateiktos detalios informacijos įvertinti darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendė sumažinti atsakovui V. V. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 300 Eur ir šią sumą priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

III. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį (pastaba: atskirajame skunde nurodyta Regionų administracinio teismo nutarties priėmimo data laikoma rašymo apsirikimu ir keistina į 2025 m. gegužės 27 d.) ir atmesti atsakovo V. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, perteklinės ir akivaizdžiai per didelės. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateiktos už teisines paslaugas išrašytos sąskaitos, taip pat kiti dokumentai, detalizuojantys atliktų paslaugų apimtį ir pagrindžiantys, jog teisinės paslaugos buvo susijusios su nagrinėta administracine byla. Atsakovas nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, nagrinėjamas klausimas nebuvo sudėtingas, atsakovui suteiktas teisines paslaugas sudarė tik konsultacija ir atsiliepimo parengimas, nėra galimybės įvertinti atsakovo atstovo darbo laiko sąnaudų. Atsiliepime dėstomos tos pačios aplinkybės kaip ir pareiškime, tik pateikiamas kitoks jų vertinimas ir nurodoma teismų praktika. Būtinybės išvykti į kitą vietovę nebuvo, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, byla nesudėtinga, todėl prašoma priteisti suma yra nepagrįsta.

Pareiškėjas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, kadangi pareiškėjas atsisakė pareiškimo tik tada, kai AB „Via Lietuva“ pateikė informaciją dėl šios administracinės bylos baigties ir nurodė, kad palaikytų pareiškimo atsisakymą. Atsisakymas nuo pareiškimo nereiškia, kad teisminis procesas inicijuotas nepagrįstai. Priešingai, akivaizdu, kad sprendimas atsisakyti pareiškimo buvo įtakotas teikti prioritetą asmens nuosavybės neliečiamumui, bei siekiant išvengti galimų atsakovo nepatogumų ir nuostolių, kurie neabejotinai kiltų pareiškimo tenkinimo atveju. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas buvo paduotas pagrįstai, pareiškime nurodyti imperatyvių teisės normų pažeidimai buvo padaryti, pareiškėjas veikė sąžiningai, todėl atsakovo atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Via Lietuva“ prisidėjime prie pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirojo skundo, nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais, ir prašo jį tenkinti. AB „Via Lietuva“ palaiko trečiojo suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą priimti papildomą sprendimą išdėstytus argumentus ir jų nekartoja.

Atsakovas V. V. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant visas atsakovo patirtas išlaidas.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismui nutraukus bylą, bylos baigtis pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bei ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad jis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas patirtas išlaidas pagrindė pateiktais mokėjimo pavedimų išrašais ir detalizavo jas pateiktame prašyme. Atsakovas pateikė teisinių paslaugų sutarties išrašą, patvirtinantį, kad advokatas atsakovui teisines paslaugas teikė vienoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju aišku, jog visos advokatui sumokėtos sumos, kurių mokėjimas pagrįstas dokumentais, yra šioje konkrečioje byloje atsakovo patirtos išlaidos. Be to, atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis, jos yra pagrįstos, todėl neturėtų būti dar labiau mažinamos.

Atsakovas V. V. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo atskiruoju skundu, nurodo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes įvertinti pareiškimo (ne) pagrįstumo, nuosavybės neliečiamumo, galimų nepatogumų ir nuostolių klausimus iki pateikiant pareiškimą teismui. Būtent pareiškimo pateikimas sąlygojo atsakovo išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu. Pareiškėjo teiginiai, jog pareiškimas pateiktas pagrįstai, pareiškime nurodyti imperatyvių teisės normų pažeidimai buvo padaryti, o pareiškėjas veikė sąžiningai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas patirtas išlaidas pagrindė pateiktu banko išrašu ir detalizavo jas pateiktame prašyme. Atsakovas į bylą pateikė teisinių paslaugų sutarties išrašą, patvirtinantį, jog advokatas atsakovui teikė teisines paslaugas konkrečioje administracinėje byloje. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose numatytas maksimalus jų dydis, yra pagrįstos, todėl neturėtų būti mažinamos arba apskritai nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies atsakovo V. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nusprendė, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją yra per didelė, ir pagrįsta tik į bylą pateiktu banko išrašu, todėl ją sumažino iki 1 300 Eur. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, tvirtindamas, kad turi būti priteista visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovui jokios bylinėjimosi išlaidos, bylą nutraukus, negalėjo būti priteistos. Tokiai pareiškėjo pozicijai pritaria, be kita ko, ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja

ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017 ir kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010 ir kt.).

Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas byloje kilo dėl atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kuri patenka į valstybinės reikšmės kelio Nr. 123 Biržai-Pandėlys-Rokiškis juostos užimtą žemę, grąžinimo Lietuvos Respublikos valstybei, ir atlyginimo atsakovui už paimamą minėtą žemės sklypo dalį. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. teismui pateikė pareiškimą dėl prašymo atsisakymo, prašydamas nutraukti administracinę bylą. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad AB „Via Lietuva“ pareiškėjui pateikė informaciją dėl šios administracinės bylos baigties ir nurodė, jog mato galimybę užbaigti ginčą taikiai. AB „Via Lietuva“ patikino, kad formuodama valstybinės reikšmės kelio sklypą, keliui skirto žemės sklypo ribą priderintų prie suformuoto atsakovo žemės sklypo ribos. Regionų administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo atsisakymas nuo prašymo pateiktas nustatytu terminu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir interesų, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir nutraukė administracinę bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui nutraukus bylą dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog bylos baigtis pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai.

Atsakovas 2025 m. gegužės 14 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė priteisti jam 3 750 Eur bylinėjimosi išlaidoms už suteiktą teisinę konsultaciją ir parengtą atsiliepimą į pareiškimą atlyginti. Atsakovas kartu su prašymu pateikė Swedbank išrašą, patvirtinantį, kad atsakovas 2025 m. sausio 7 d. (2 000 Eur) ir 2025 m. kovo 6 d. (1 250 Eur) sumokėjo iš viso 3 250 Eur avansus už teisines paslaugas. Daugiau jokių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų pastarasis teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą ir kartu su juo pateiktą banko išrašą bei kitas aplinkybes, nusprendė atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad būtų priteistos atsakovui bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos, jų nepagrindus objektyviais įrodymais, iš viso negalėjo nagrinėjamu atveju būti priteistos. Tuo tarpu atsakovas prašo priteisti visas jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad atsakovas neturi jokių kitų administraciniuose arba bendrosios kompetencijos teismuose inicijuotų bylų, pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas atsakovui buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 27 d., atsakovo atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo teismui šioje byloje buvo pateiktas 2025 m. sausio 14 d., prie šio prašymo pridėtas atsakovo ir jo atstovo 2025 m. sausio 7 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 1/2025 išrašas; sutarties dalykas – teisinės paslaugos administracinėje byloje Nr. eI3-21667-1244/2024, atsiliepimas pateiktas 2025 m. sausio 17 d. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, nusprendė, kad pastarosios patvirtina atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertino tai, kad byloje nagrinėjamas klausimas nebuvo itin sudėtingas, teisines paslaugas sudarė konsultacija ir atsiliepimo parengimas, taip pat atsižvelgė į nedidelę bylos apimtį, pareiškėjo kreipimosi į teismą vadą ir bylos baigtį, ir tai, kad nėra galimybės dėl atsakovo atstovo nepateiktos detalios informacijos įvertinti darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas atsakovui šioje byloje, todėl dėl nurodytų priežasčių sumažino atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartus kriterijus, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju atlyginti atsakovui jo patirtas išlaidas. Teismas, be kita ko, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, turėjusiomis įtakos priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, pagrįstai sumažino atsakovui priteistinas teismo išlaidas.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo ir atsakovo atskiruosius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo ir atsakovo atskirieji skundai atmetami, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo V. V. atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė