2020-08-26 Nr. AB-15687-4-45-3-00186-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4856-261/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00186-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams A. P. R., V. T.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui J. B.,

užsieniečiui W. W. K. ir jo atstovui K. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio W.W. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio W. W. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos entras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio W. W. K. sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. spalio 8 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis W. W. K. 2019 m. lapkričio 13 d. atvyko į Lietuvą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Asmuo buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2020 m. sausio 3 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl paso grąžinimo, gavęs pasą išvyko iš centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, 2020 m. sausio 7 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. 2020 m. gegužės 15 d., įgyvendinant Migracijos departamento vykdomą nuotolinę apklausą, užsienietis atsisakė toliau dalyvauti apklausoje, apklausa buvo nutraukta, todėl toks užsieniečio elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas. Migracijos departamentas 2020 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė, todėl sprendimas neįsiteisėjęs ir dėl to vertinama, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra aiškūs. Užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę, užsienietis, neteisėtai išvykęs iš Lietuvos, vyko į Prancūziją, todėl, nenorėdamas grįžti į savo kilmės valstybę, nebūdamas sulaikytas, užsienietis bandys pasislėpti, trukdydamas įvykdyti Migracijos departamento sprendimą. Pažymėjo, kad užsienietis iki atvykdamas į Lietuvą, du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje dėl nacionalinės darbo vizos, tačiau viza jam nebuvo išduota. Tik po to užsienietis atvyko į Lietuvą ir paprašė prieglobsčio, todėl akivaizdu, kad užsienietis tik siekia įsitvirtinti Šengeno erdvėje. Prašė pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams.

3. Užsienietis W.W. K. prašė teikimo netenkinti.

4. Paaiškino, kad iš savo valstybės išvyko į kitą šalį, norėdamas gauti prieglobstį. Išvykęs iš Lietuvos vyko į Prancūziją, kur taip pat norėjo prašyti prieglobsčio. Jis sulaikytas ilgą laiką, negali susisiekti su šeima, jam labai rūpi dukra. Dėl sulaikymo jo psichikos būklė žymiai pablogėjo –nemiega, nevalgo, būdamas sulaikytas negali gauti reikalingų dokumentų, nes (duomenys neskelbtini) priklausė partijai ir dėl to kyla problemos atsisiųsti dokumentus.

5. Pareiškėjo atstovas advokatas K. M. nurodė, kad su teikimu nesutinka. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kada užsienietis, tame tarpe ir prieglobsčio prašytojas, gali būti sulaikytas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Nėra duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis. Pareiškėjo atstovo nurodytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus užsienietis padarė anksčiau, iki Migracijos departamento sprendimo priėmimo. Taip pat nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, nes nesutiko dalyvauti apklausoje, iš tikrųjų užsienietis prašė Migracijos departamentą apklausą atidėti dėl prastos psichikos būsenos, tačiau Migracijos departamentas apklausos neatidėjo, ją nutraukė ir priėmė sprendimą pagal tokius duomenis, kokius turėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas du kartus netenkino užsieniečio skundų dėl jo sulaikymo, tačiau tuo metu nebuvo viršytas 6 mėn. terminas, tuo tarpu terminas pasibaigs liepos 8 d. Tuo atveju, jei egzistuoja sulaikymo pagrindai, užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimu teikimą patenkino ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui W. W. K., gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. spalio 8 d.

7. Teismas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. Užsieniečių registracijos centrui perduotas (duomenys neskelbtini) pilietis W. W. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui priėmus sprendimą užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės ir užsienietį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2020 m. sausio 7 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. balandžio 8 d.

Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi užsieniečio apeliacinio skundo netenkino, nustatęs, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas sulaikyti užsienietį vadovaujantis įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kadangi užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra aiškūs, užsienietis, žinodamas, kad negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, išvyko.

Užsienietis išvyko pasiėmęs Migracijos departamente jo asmens byloje saugomą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl teismas vertino, kad užsienietis jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Teismas konstatavo, kad pagrįstai galima manyti, jog užsienietis, nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. liepos 8 d. Užsieniečiui šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi skundo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad yra pagrindas toliau sulaikyti užsienietį vadovaujantis įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. siekiant galutinai išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, kadangi užsienietis, būdamas informuotas, kad negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos, apgaule pasiėmęs Migracijos departamente jo, kaip prieglobsčio prašytojo, asmens byloje saugomą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą), ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad užsienietis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese, be to, užsienietis kelis kartus buvo pažeidęs Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles.

Teismas nurodė, kad pagrįstai galima manyti, jog yra rizika, kad užsienietis neteisėtai gali elgtis ir ateityje, t. y., nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, išvykti iš Lietuvos dar kartą ir kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio sistema ir yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė –Migracijos departamentas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu (Nr. 15/6-3) 12PR-84) nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), tačiau šis sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi užsienietis jį apskundė apeliacine tvarka, todėl užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Taip pat iš esmės nepasikeitė ir aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, todėl teismas vertino, kad išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 7 ir 10 punktuose nurodytoms aplinkybėms, t. y. užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra aiškūs, nes Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs, ir yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes išvyko ir Lietuvos žinodamas, kad negali išvykti iki jo prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimo ir nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais.

9. Užsieniečio atstovas prašė netenkinti teikimo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, tačiau tokios išimtys nenustatytos. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 yra išaiškinusi, kad maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas gali būti taikomas užsieniečiui ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje užsieniečiai nėra išskiriami pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Vis dėlto šešių mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dvylikai mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje yra pasisakęs, jog užsienietis, būdamas informuotas, kad negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, 2020 m. sausio 6 d. išvyko iš Lietuvos, apgaule pasiėmęs Migracijos departamente jo, kaip prieglobsčio prašytojo, asmens byloje saugomą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą), ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad užsienietis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese. Be to, užsienietis atsisakė tęsti 2020 m. gegužės 15 d. Migracijos departamento vykdytą nuotolinę apklausą ir nors nurodo, kad tą darė dėl psichikos būsenos, tačiau byloje nėra pažymos apie tai, kad dėl psichikos būsenos asmuo negalėjo dalyvauti apklausoje. Šios aplinkybės ir tai, kad, Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietis iš savo šalies išvyko dėl ekonominio, o ne politinio pobūdžio priežasčių ir priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, užsienietis jį apskundė, tuo siekdamas atidėti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į savo kilmės šalį, sudaro pagrindą vertinti, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų pareigūnais ir yra pagrindas manyti, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė siekdamas kitų, ne su pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos įgijimu, susijusių tikslų, ir, nebūdamas sulaikytas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), todėl sulaikymas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas, ir labai tikėtina, kad minėtas tikslas nebūtų pasiektas taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą pratęsė.

III. 12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1137-405/2020, t. y. Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. Užsieniečio vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo atsiradusi nauja teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, t. y. užsieniečio laikas, bendrai praleistas sulaikyme iki teismui priimant skundžiamą sprendimą, sudarė šešių mėnesių terminą, o tenkinus Centro teikimą ir pratęsus jo sulaikymo terminą iki 2020 m. spalio 8 d. – akivaizdžiai jį viršijo. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo viršijamas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus užsieniečių sulaikymui skirtas 6 mėnesių terminas.

14. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje padaryta išvada dėl užsieniečio nebendradarbiavimo su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais, kuria sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo padaryta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasisakant dėl užsieniečio nebendradarbiavimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros kontekste, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar yra aplinkybių, kurios sudaro savarankiškai pagrindą išvadai, kad užsienietis nebendradarbiauja jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu, t. y. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 5 dalies taikymo kontekste. Aplinkybė, kad užsienietis trukdytų vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos – byloje nebuvo nustatyta.

15. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir darydamas išvadas apie užsieniečio tariamą atsisakymą bendradarbiauti su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais ir darbuotojais neturėjo teisinio pagrindo remtis Migracijos departamento sprendime padarytomis išvadomis dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, t. y. kad minėtas prašymas esą buvo pateiktas tik dėl ekonominių priežasčių, kadangi šis Migracijos departamento sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir yra vykstančio teisminio ginčo dalykas. Aplinkybė, kad užsienietis minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie užsieniečio veiksmai gali būti vertinami kaip nebendradarbiavimas ir trukdymas įvykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 5 dalies prasme. Užsienietis tiesiog naudojasi jam teisės aktų suteiktomis materialinėmis bei procesinėmis teisėmis.

16. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, jog užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę, tačiau užsienietis, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, todėl turėjo ir turi būti taikoma Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Jeigu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalies prasme, dėl ko jam negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, tai tokiu atveju, užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti ir netaikoma, o jo apgyvendinimo klausimą, panaikinus jam skundžiamu sprendimu neteisėtai pratęstą sulaikymo terminą, išspręs Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

17. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Pažymi, kad nuo atvykimo į Užsieniečių registracijos centrą dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. sausio 6 d. užsienietis tris kartus, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. gruodžio 26 d. pažeidė Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam buvo surašyti pažeidimo protokolai ir skirtos drausminio poveikio priemonės. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos, tokiu būdu sutrukdė prašymo motyvų nustatymui nei nagrinėjimui, kadangi motyvų nėra įmanoma išaiškinti be paties užsieniečio dalyvavimo. Pažymi, kad Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. birželio 25 d. pateikė raštus dėl informacijos suteikimo apie prieglobsčio prašytojo bylos eigą, kuriuose pažymėjo, jog užsienietis yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio prašytojams suteiktomis privilegijomis, įskaitant judėjimo laisvės apribojimo netaikymą. Tikėtina, kad Užsienietis vėl gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, slėptis nuo išsiuntimo bei trukdyti jį įvykdyti.

19. Užsienietis, pasinaudojęs galimybe laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokio jo elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi jam atvykus į Užsieniečių registracijos centrą, jis pasirašytinai buvo supažindintas su savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečių registracijos centras nesutinka su užsieniečio nuomone, jog jis nėra atlikęs veiksmų, kurie būtų vertinami kaip trukdymas vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

20. Užsienietis yra sulaikytas nuo 2020 m. sausio 9 d. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį ir Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau negu būtina, be kita ko, sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo Lietuvos Respublikos įvykdyti. Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo negalėjo būti įvykdytas, nes užsienietis jį apskundė ir 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi paskirta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria uždrausta vykdyti jo išsiuntimą kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

21. Užsieniečio atžvilgiu negalima taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo, nes užsienietis nuosekliai nesilaiko Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus migracijos kontrolės srityje, nebendradarbiauja su Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėti Lietuvos Respublikoje. Skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti patenkintos visos Įstatymo 115 straipsnyje numatytos sąlygos, vien nustatytos asmens tapatybės bei grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui nebuvimo nepakanka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo termino Užsieniečių registracijos centre pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Užsieniečių registracijos centras Teikime prašė pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 5 dalies 2 punktu, 114 straipsniu ir 116 straipsnio 2 dalimi, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. spalio 8 d.

24. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

26. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

27. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Pažymėtina, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai.

28. Iš į bylą pateiktų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. Užsieniečių registracijos centrui perduotas (duomenys neskelbtini) pilietis W. W. K., kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui priėmus sprendimą užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės ir užsienietį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2020 m. sausio 7 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje iki 2020 m. balandžio 8 d. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. liepos 8 d. Užsienietis šį sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi skundo netenkino. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu (Nr. 15/6-3) 12PR-84) nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), tačiau šis sprendimas neįsiteisėjęs ir klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra sustabdytas.

29. Skundžiamu 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikimą – pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui W. W. K. paskirto sulaikymo terminą iki 2020 m. spalio 8 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai pažeidė 6 mėnesių sulaikymo terminą, todėl šio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad W. W. K. sulaikymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jo sulaikymas ilgesniam laikui yra neproporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad W. W. K. keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinai išspręstas prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo klausimas ir užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės jam negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria W. W. K. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. spalio 8 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 115 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir tinkama.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas 2020 m. liepos 8 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi, jis turi būti pakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

W. W. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą – pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui W. W. K. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. spalio 8 d. tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiui W.W. K. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius