2018-07-03 Nr. AB-12457-3-63-3-00275-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-456-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00275-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.9; 43.8.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties atsisakyti atnaujinti terminą ir priimti skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu (b. l. 2–8), prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-14404 „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2017 m. spalio 16 d. sprendimas) bei Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-17143 „Dėl Jūsų 2017-11-24 skundo“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimą gavo 2017 m. spalio 19 d. (b. l. 2), o Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą gavo 2017 m. gruodžio 8 d. (b. l. 3). Dėl minėtų sprendimų pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 3R-57 (AG-22/03-2018) (toliau – ir 2018 m. vasario 6 d. sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 9 d. sirgo, todėl su minėto Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo turiniu galėjo susipažinti tik 2018 m. kovo 9 d. (b. l. 7–8).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą (b. l. 27–29).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo buvo išnagrinėtas Komisijos, todėl pareiškėjos skundą dėl minėto sprendimo teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, kai yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.

Dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo apskundimo teismas pažymėjo, kad pareiškėja galėjo kreiptis su skundu į teismą, o ne į Inspekciją ar Komisiją. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką byloje Nr. AS261-500/2013, kreipimasis į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis ir praleisto termino neatnaujinęs, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl minėto 2017 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimo.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 34).

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėja gali minėtą sprendimą skųsti Komisijai. Pareiškėja paaiškina, kad taip ir padarė. Komisija pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo priėmė ir išnagrinėjo, jokių problemų dėl bylos teismingumo ir senaties terminų nebuvo kilę. Pareiškėja paaiškina, kad, iš esmės nesutikdama su Komisijos priimtu sprendimu, 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Pareiškėja nurodo, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo dėl ligos, todėl prašo tai laikyti svarbia priežastimi ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu pareiškėja ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, jog pareiškėja nesutiko su tuo, kaip Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu išnagrinėjo jos 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą. Inspekcijos Klaipėdos departamentas minėtame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų (b. l. 23). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą (b. l. 24–25). Komisija 2018 m. vasario 6 d. sprendimu šį Inspekcijos sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y., kad sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (dabar vadinama – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai). Minėtame sprendime taip pat buvo pateikta nuoroda į teisės aktą, kuriame yra įtvirtinta tokių administracinių sprendimų apskundimo tvarka (Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5).

Pareiškėja dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2018 m. balandžio 4 d., t. y. praleidusi ABTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad terminas buvo praleistas todėl, kad pareiškėja nusprendė individualų administracinį aktą (Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d.) skųsti Inspekcijai, o ne teismui.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė asmeniui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kreipimasis dėl atitinkamų sprendimų panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas ginčų nagrinėjimo institucijas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paprastai nėra laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tokie asmens veiksmai yra susiję su subjektyviu asmens pasirinktu elgesio būdu, o svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kaip minėta, yra laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės. Taigi, nors pareiškėjos elgesys (skundo padavimas Inspekcijai) atitinka operatyvumo ginant savo galimai pažeistas teises standartą, tačiau minėtas elgesys neatitinka sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standarto, atsižvelgiant į tai, kad individualaus administracinio akto apskundimo tvarka buvo aiškiai nurodyta pareiškėjos siektame nuginčyti sprendime. Pareiškėja, pateikdama skundą Inspekcijai, o ne teismui, iš esmės nusprendė savo ir Inspekcijos Klaipėdos departamento ginčą bandyti išspręsti taikiai, todėl prisiėmė su tokiu sprendimu susijusią riziką (t. y. kad bus praleisti skundo padavimo teismui terminai). Toks pareiškėjos elgesys priklausė išimtinai nuo pačios pareiškėjos valios, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių.

Dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo

Kaip minėta pareiškėja skundu taip pat siekia panaikinti Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 24 d. skundą. Dėl minėto sprendimo panaikinimo pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Komisiją, kuri, kaip minėta, 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodama, kad Inspekcija 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą (b. l. 10–11).

Pareiškėja 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą, nurodydama, kad, jos nuomone, Komisija minėtą sprendimą priėmė neįvertinusi faktinių aplinkybių, pareiškėjos skundo Komisijai argumentų, įstatymo reikalavimų. Pareiškėja paaiškino, kad skundo dėl Komisijos sprendimo neturėjo galimybės laiku parengti dėl ligos. Taigi, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja, kreipėsi į teismą, nesutikdama tiek su Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu, tiek ir su Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimu, kuriuo minėtas Inspekcijos sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo tuo pagrindu, kad pareiškėjos ir Inspekcijos ginčą jau yra išnagrinėjusi Komisija.

Vis dėlto, pareiškėja pripažįsta, kad, kreipdamasi į teismą 2018 m. balandžio 4 d., yra praleidusi terminą Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimui apskųsti. Pareiškėja prašo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. kovo 9 d. sirgo, todėl vertina, kad Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimą realiai gavo tik 2018 m. kovo 9 d. Pareiškėja pridėjo ligos aplinkybę ir jos trukmę patvirtinančius įrodymus (b. l. 14–15). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų ginčijamoje nutartyje nepasisakė, todėl teisėjų kolegija šią pareiškėjos skundo dalį (dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą), t. y. šios dalies priėmimo klausimą grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 12 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir padėti jiems jas įgyvendinti. Iš pareiškėjos suformuluotų skundo reikalavimų matyti, kad jei pareiškėjos skundas teismo bus priimtas nagrinėti ir tenkintas, pareiškėjos teisės nebus tinkamai apgintos, todėl pirmosios instancijos teismas, jeigu būtų atnaujintas terminas, pareiškėjai turėtų išaiškinti jos procesinę teisę patikslinti skundo reikalavimus, be prašymo panaikinti Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą, taip pat prašant teismo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 24 d. skundą. Be to, pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turėtų spręsti ir dėl pareiškėjos skundo atitikimo ABTĮ nustatytiems reikalavimams (be kita ko, dėl žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo).

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą ir priimti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo ir šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis (dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimą) paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą ir priimti pareiškėjos V. A. V. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-17143 „Dėl Jūsų 2017-11-24 skundo“ panaikinimo ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė