2021-05-05 Nr. AB-9617-3-62-3-01002-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-446-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01002-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. jam buvo apribota teisė į tinkamą ir norimą mitybą. Pareiškėjas maitinasi vegetarišku maistu, tačiau parduotuvėje leistinų prekių pasirinkimas yra labai skurdus, nebūna šaldytų ir marinuotų vaisių, daržovių, burokėlių, žirnelių, pupelių, manų kruopų, paprikų, 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, aliejaus, vaisių pasirinkimas taip pat ribotas, nėra šviežių uogų, ananasų. Neleidžiama pirkti cukraus, medaus, uogienių, sintetinių saldiklių taip pat dažnai nebūna. Dėl sveikatos problemų (serga (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra skiriamas dietinis maitinimas, į kurį įtraukti ir mėsos produktai, nes dietinis maitinimas nėra patvirtintas vegetarams. Todėl pareiškėjas dalies maisto turi atsisakyti ir gamintis atskirai. Prekių kainos parduotuvėje labai aukštos, neatliekamą jų kontrolė. Be to, trūksta kitų reikiamų prekių: balto popieriaus, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo ir kt. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi dėl šių problemų į pataisos įstaigos administraciją raštu bei į pareigūnus žodžiu. Dėl šių veiksnių kentė alkį, jautė bendrą silpnumą, apatiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas yra vegetaras, jam skirtas dietinis maitinimas su mėsa. Komisija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina prekių kainas ir palygina jas su prekių kainomis kitose parduotuvėse. Radus netikslumų, kreipiamasi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Pontem“ dėl neatitikčių pašalinimo. Pataisos įstaiga turi teisę kontroliuoti tik kainas, asortimento kontroliuoti neturi prievolės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės pagalbos tarnybos specialistus nesikreipė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog pataisos įstaigos komisija tikrina parduotuvėje parduodamų prekių kainas bei teikia pastabas, nustatydama terminą trūkumams pašalinti. Parduotuvėje tiekiamas platesnis prekių asortimentas, nei numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. V-172. Pareiškėjas gauna maitinimą pataisos įstaigoje, o ši atlieka savo funkcijas tinkamai.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo metu kreipėsi su skundais dėl aliejaus, virtų ir marinuotų burokėlių, žirnelių, pupelių, saldiklio, popieriaus negalėjimo įsigyti parduotuvėje, Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas problemą pripažino, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl šių prekių negalėjimo įsigyti ginčo laikotarpiu pripažino pagrįstomis.

9. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu siekė įsigyti 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo ir kt. ir kad šios prekės jam nebuvo parduotos (pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai apie nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. rašytus skundus neapima ginčo laikotarpio, todėl nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs). Teismas nenustatė, o ir pareiškėjas neteikė argumentų apie tai, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl nurodytų produktų nebuvimo pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Iš byloje esančio UAB „Pontem“ 2018 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. kainoraščio bei 2019 m. gegužės 2 d. – 2019 m. gegužės 31 d. kainoraščio matyti, kad parduotuvėje 2018–2019 m., be kita ko, buvo galima įsigyti ananasų, įvairių kitų vaisių, daržovių. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo įsigyti 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais.

10. Teismas nustatė, kad įgyvendinant Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-139 „Dėl komisijos tikrinti įstaigoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainas sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri ne rečiau kaip du kartus per mėnesį turi tikrinti prekių kainas Pravieniškių PN-AK veikiančiose UAB „Pontem“ parduotuvėse ir sulyginti su prekių kainomis Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad tokie patikrinimai buvo atliekami ginčo laikotarpiu. Taigi laisvės atėmimo įstaigai nepaneigus pareiškėjo nurodytų teiginių dėl neatliekamos kainų kontrolės pataisos įstaigos parduotuvėje ir per aukštų prekių kainų, teismas juos pripažino pagrįstais.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog jam, kaip vegetarui, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinama teisė į tinkamą maitinimą, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu paskirtas dietinis maitinimas, pagal kurį pareiškėjui tiekiamas maistas, pagamintas su mėsos produktais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2015–2017 m. pataisos namuose gavo vegetarišką maitinimą pagal jo paties pateiktus prašymus. Nors pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos suteikimo, ar jam gali būti paskirtas dietinis maitinimasis, pritaikytas vegetarui (b. l. 49), tačiau iš pateiktų atsakymų matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl vegetarinės mitybos paskyrimo bei konsultavimosi dėl to su gydančiu gydytoju (b. l. 51, 53). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, kad jam būtų paskirtas vegetarinis maitinimas, o šis būtų atsisakęs tokį prašymą patenkinti. Taip pat į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų prieštaravęs dietinės mitybos, į kurią įtraukta mėsa, paskyrimui, būtų ginčijęs tokios mitybos jam paskyrimą ar prašęs ją pakeisti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iš esmės būtų nepatenkintas jam tiekiamu dietiniu maitinimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. skunde Kalėjimų departamentui reiškė pretenzijas dėl pabrangusios kiaulienos šoninės, iš jo pateiktų UAB „Pontem“ išduotų kvitų kopijų matyti, kad pareiškėjas parduotuvėje 2019 m. įsigijo kiaulienos spirgučių, kiaulienos šoninės. Išdėstytos aplinkybės yra prieštaringos pareiškėjo teiginiams apie jo pasirinkimą būti vegetaru (nevartoti mėsos produktų) ir apie tai, kad atsakovo atstovas varžo šią jo teisę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog jam, kaip vegetarui, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinama teisė į tinkamą maitinimą.

12. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas būtų laikęsi teisės aktų reikalavimų dėl pataisos įstaigos parduotuvės kontrolės.

13. Teismas pažymėjo, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimų nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus. Byloje nustačius, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nustatyti pažeidimai nesukėlė pareiškėjui tokių pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį.

III. 14. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad:

14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai dėl 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo įsigijimo neapima ginčo laikotarpio. Pateikti Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 17 d. raštas ir Kalėjimų departamento 2019 m. balandžio 26 d. raštas patvirtina aplinkybę dėl minėtų prekių nebuvimo parduotuvėje. Vienoje sprendimo vietoje teismas patvirtino šį faktą, kitoje – konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs ir atmestini. Atsakovo pateikti kainoraščiai nieko neįrodo, nes juose nurodyta tik galimų prekių kaina. Atsakovas turėjo pateikti tuo metų gautų prekių sąskaitą faktūrą.

14.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas parduotuvėje pirko kiaulienos šoninės ir spirgučių, nereiškia, kad pareiškėjas valgo mėsos produktus. Pareiškėjas teigia, kad jis mėsos gaminius su kitais nuteistaisiais keisdavosi į kitus produktus, kurių nebūdavo parduotuvėje ir kuriuos kiti asmenys nelegaliai gaudavo iš valgyklos.

14.3. Pažeistos teisės pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, nes neteisėti veiksmai darė pakankamai didelį neigiamą poveikį pareiškėjui. Pašto ženklų, tušinukų, rašymo popieriaus, taksofono kortelių papildymui nebuvimas labai apsunkino bendravimą su artimaisiais, tai mažino socialinius ryšius, sukėlė dvasines kančias, pareiškėjas pergyvendavo dėl artimųjų, su kuriais negalėdavo susisiekti. Be to, buvo apsunkintos galimybės ginti savo pažeistas teises. Dėl maisto produktų nebuvimo parduotuvėje pareiškėjas teigia patyręs milžinišką neigiamą poveikį. Pareiškėjas yra vegetaras, o jam tiekiamas dietinis maitinimas su mėsos produktais, todėl pareiškėjas priverstas gaminti pats, o nesant reikiamų produktų ši galimybė iš jo buvo atimta. Dėl to dažnai kęsdavo alkį, tai jį slėgė. Atsakovo neatliekami patikrinimai parduotuvėje tai pat labai neigiamai veikdavo pareiškėją, nes jis nuolat jautėsi apgaudinėjamas, nuolat reikėdavo galvoti, kaip prasimanyti pinigų maistui, parduotuvėje pareiškėjas stipriai ir ilgam susierzindavo. Ši situacija pareiškėją stumdavo į neviltį. Pareiškėjas gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, vartojo psichotropinius vaistus, visi šie pažeidimai neabejotinai prisidėjo prie pareiškėjo sveikatai daromos žalos.

15. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, jei bus tenkintas jo skundas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas, iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui teismas sudarė visas galimybes susipažinti su atsakovo teikiamais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, pareiškėjas turėjo galimybę juos ginčyti ir neigti, teikti prašymus, įrodymus, naudotis visomis kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, objektyviai paneigiančių Pravieniškių PN-AK pateiktus įrodymus ir argumentus. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas buvo itin aktyvus, išreikalavo papildomus įrodymus, išsamiai ir motyvuotai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negalėjo parduotuvėje įsigyti aliejaus, virtų ir marinuotų burokėlių, žirnelių, pupelių, saldiklio, popieriaus, taip pat pripažinęs pagrįstais jo nusiskundimus dėl neatliekamos kainų kontrolės pataisos įstaigos parduotuvėje ir per aukštų prekių kainų, kitus pareiškėjo argumentus atmetęs kaip nepagrįstus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nebuvimo galimybių įsigyti 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas parduotuvėje pirko kiaulienos šoninės ir spirgučių, nereiškia, kad pareiškėjas valgo mėsos produktus. Taip pat laikosi pozicijos, kad jam turi būti atlyginta neturtinė žala pinigais, ir detaliai dėsto savo patirtus neigiamus išgyvenimus.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

22. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

23. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-822/2019; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1374-602/2018).

24. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Taip pat apeliacinės instancijos teisme negalima pareikšti reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnyje, jei toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-61-520/2021; kt.).

25. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pareikštas naujas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kurio jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 17 d. raštas ir Kalėjimų departamento 2019 m. balandžio 26 d. raštas patvirtina aplinkybę dėl 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo nebuvimo pataisos įstaigos parduotuvėje ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 7-2240 ir Kalėjimų departamento 2019 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 2S-1770, taip pat pareiškėjo skundų, į kuriuos atsakyta minėtais raštais, turinį, nustatė, kad juose nėra rašoma apie 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo nebuvimą pataisos įstaigos parduotuvėje, šios prekės minėtuose dokumentuose apskirtai nėra minimos. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, aiškiai nurodė, dėl kurių prekių negalėjimo įsigyti pareiškėjo argumentai pagrįsti, dėl kurių – ne, ir pateikė šių savo išvadų motyvus. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas prieštaringai vienoje sprendimo vietoje konstatavo pažeidimą, o kitoje nurodė, kad pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs ir atmestini. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu siekė įsigyti 3 ir 5 grūdų kruopų mišinio, šviežių uogų, ananasų, pašto ženklų, taksofono kortelių papildymui, tušinukų, rašalo ir kad šios prekės jam nebuvo parduotos, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimą ir atitinkamai atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjo argumentai, nurodyti šios Nutarties 15 punkte.

27. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą.

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą neturtinę žalą kildino iš nepakankamo produktų asortimento parduotuvėje ir per didelių, pataisos įstaigos nekontroliuojamų kainų. Todėl į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka klausimas, ar pareiškėjui pagrįstai buvo paskirtas maitinimas su mėsa ir jos produktais. Aplinkybės dėl pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo, į kurio valgiaraštį įtraukti ir mėsos produktai, šioje byloje vertintinos kaip pareiškėjo paaiškinimai, kuriais grindžiamas poreikis pareiškėjui parduotuvėje įsigyti įvairesnių vegetarinių maisto produktų. Kadangi pagal pareiškėjo skunde apibrėžtas ginčo ribas šios bylos nagrinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme sudarė pareiškėjo skunde nurodyti galbūt neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įsigyti jo nurodytų produktų pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir per didelių kainų, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, nurodyti šios Nutarties 11 punkte (pirmosios instancijos teismo sprendimo 5 lapo priešpaskutinė ir paskutinė pastraipos, 6 lapo pirma pastraipa), be kita ko, dėl to, kad pareiškėjas pirko kiaulienos šoninės ir spirgučių, laikytini pertekliniais, peržengiančiais šios bylos nagrinėjamo ribas, dėl to naikintini. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo paaiškinimų, susijusių su kiaulienos šoninės ir spirgučių įsigijimo aplinkybėmis, kaip neturinčiais teisinės reikšmės šioje nagrinėjamoje byloje.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamo maitinimo neužtikrinimo nepatvirtinus atskiro dietinio vegetarinio valgiaraščio nuteistiesiems, buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-266-261/2021. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, jo prašymu, Pravieniškių PN-AK maitinosi pagal vegetarinį valgiaraštį, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. gydytojui paskyrus dietinį maitinimą (RB), buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, kuriame buvo patiekalų iš mėsos ir jos produktų. Minėtoje byloje teismas pripažino, tokia situacija neatitinka su nuteistųjų dietiniu maitinimu susijusio teisinio reguliavimo, konstatavo pareiškėjo teisės į teisės aktų reikalavimus (fiziologines mitybos normas, asmens religinius įsitikinimus bei sveikatos būklę) atitinkantį maitinimą pažeidimą ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. negalėjo parduotuvėje įsigyti aliejaus, virtų ir marinuotų burokėlių, žirnelių, pupelių, saldiklio ir popieriaus, taip pat pripažinti pagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl neatliekamos kainų kontrolės pataisos įstaigos parduotuvėje ir per aukštų prekių kainų), įvertinusi tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas pataisos įstaigos tiekiamas tinkamas maitinimas (žr. šios Nutarties 28 p.), dėl ko pareiškėjas turėjo didesnį poreikį, lyginant su asmenimis, kuriems užtikrinamas tinkamas maitinimas, parduotuvėje įsigyti įvairių vegetariškų produktų, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad minėtų maisto produktų trūkumas iš dalies negalėjo būti kompensuotas kitais parduotuvėje galimais įsigyti produktais (pvz., kitomis daržovėmis, be kita ko, šviežiomis), byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad dėl rašymo popieriaus trūkumo pareiškėjas būtų netekęs galimybės susirašinėti su artimaisiais ar ginti savo teises kreipdamasis į įvairias institucijas ar teismą, ar kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, pareiškėjui priteistinas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui O. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė