2020-12-09 Nr. AB-23271-3-61-3-04255-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skundą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-12-09 Nr. AB-23271-3-61-3-04255-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 3R-491(AG-409/04-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1527-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04255-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skundą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 3R-491(AG-409/04-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
2. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. liepos 23 d. pareiškėja laikė kvalifikacinį auditoriaus apskaitos egzaminą. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Tarnyba gavo visų egzaminą laikiusių asmenų (taip pat ir pareiškėjos) pretenziją „Dėl kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1.4-2.6.6 nuostatų pažeidimo“. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Tarnyba gavo pareiškėjos skundą „Dėl kvalifikacinio auditoriaus apskaitos egzamino įvertinimo, kurį egzaminų komisija patvirtino 2018 m. liepos 25 d.“. Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V3-18 (toliau – ir Įsakymas) visų egzaminą laikiusių asmenų pretenzija pripažinta pagrįsta, o Lietuvos auditorių rūmams nurodyta sudaryti galimybę pretenziją pateikusiems asmenims iki 2018 m. gruodžio 31 d. nemokamai perlaikyti egzaminą ir prieš tvirtinant galutines egzaminų užduotis užtikrinti, kad egzaminui bus skiriama pakankamai laiko. Tačiau Tarnybos 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (7.19)D2-2710 (toliau – ir Raštas) atsisakyta nagrinėti individualią pareiškėjos pretenziją.
3. Atsakovas teigė, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, peržengė skundo ribas, kadangi nagrinėjo Įsakymą, kurio pareiškėja neskundė. Priešingai, kitoje administracinėje byloje, kurioje pareiškėja dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, ji Įsakymą įvardija kaip visiškai pagrįstą, atitinkantį protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus. Šiuo atveju Komisija nagrinėjo, ar Įsakymas reguliuoja tuos pačius santykius kaip ir Raštas, tačiau tokių aplinkybių Komisija neturėjo pagrindo to vertinti, nes jos nebuvo skundžiamos. Be to, Komisijai nėra suteikta teisė išeiti už skundo ribų.
4. Šiuo atveju Tarnyba nustatė, kad pareiškėjos laikytas egzaminas nebuvo parengtas tinkamai, todėl jis niekaip nepatikrino jos kvalifikacijos ir pasirengimo atlikti finansinių ataskaitų auditą. Pripažinus, kad egzaminas nebuvo parengtas taip, kad kandidatų žinios būtų realiai įvertintos, atskirų užduočių nagrinėjimas neteko prasmės. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintu efektyvumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba patenkino kitą, alternatyvų pareiškėjos reikalavimą, buvo priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti pateiktą pretenziją.
5. Pareiškėja E. Č. atsiliepime į atsakovo skundą prašė Komisijos sprendimą palikti galioti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos pateiktą 2018 m. rugsėjo 6 d. pretenziją, o atsakovo skundą atmesti.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. ji pateikė individualią pretenziją, prašydama peržiūrėti laikyto egzamino darbo vertinimą. Atsakovas Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos pretenziją tuo pagrindu, kad yra patenkinta bendroji pretenzija. Taigi individuali pretenzija yra visiškai kitokio turinio nei bendroji pretenzija ir jai neprieštarauja. Be to, skiriasi ir ginčo šalys: bendrojoje pretenzijoje ginamos pažeistos egzaminą laikiusių asmenų teisės, o individualiojoje – skundžiami Lietuvos auditorių rūmų veiksmai, kurie pažeidė tik pareiškėjos teises, todėl joje pateiktas prašymas nėra alternatyvus reikalavimas, kaip tai apibūdina Tarnyba.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinių ginčų komisija privalo priimti sprendimą nutraukti bylą, jeigu yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o IAGNTĮ 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas pagrindas administracinių ginčų komisijai skundą palikti nenagrinėtą dėl nagrinėjamo ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. Komisija, kilus įtarimų dėl galimai alternatyvaus ginčo egzistavimo, yra įpareigota įvertinti ir nustatyti, ar individualia ir bendra pretenzijomis bei Tarnybos sprendimais nėra sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl atsakovo argumentai, kad Komisija išėjo iš skundo ribų, laikytini nepagrįstais.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu atsakovo Tarnybos skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja E. Č. 2018 m. liepos 23 d. laikė kvalifikacinį auditoriaus apskaitos egzaminą ir jo neišlaikė. Ji kartu su kitais egzaminą laikiusiais asmenimis 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateikė pretenziją „Dėl kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1.4-2.6.6“ (toliau – Bendroji pretenzija). Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybai pateikė skundą, kuriuo prašė peržiūrėti jos egzamino testo užduočių vertinimą pagal pateiktas aplinkybes, argumentus ir motyvus. Tarnybos direktorius 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V3-18 „Dėl kandidatų į auditorius pretenzijos“ pripažino Bendrąją pretenziją pagrįsta ir nurodė Lietuvos auditorių rūmams iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryti galimybę pretendentams nemokamai perlaikyti egzaminą. Tarnyba 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (7.19)D2-2710 informavo, kad skundas nebus nagrinėjamas. Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, kuriuo atsisakyta nagrinėti jos skundą dėl egzamino vertinimo teisėtumo, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri ginčijamu Sprendimu panaikino Raštą bei įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą iš esmės.
10. Taip pat teismas nustatė, kad Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą tuo pagrindu, kad tiek pareiškėjos skunde, tiek Bendrojoje pretenzijoje pateikiami argumentai ir prašymai dėl to paties kvalifikacinio auditoriaus apskaitos egzamino, bei tai, kad Bendroji pretenzija yra išnagrinėta ir Įsakymu konstatuota, jog nurodytas egzaminas neatitinka Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2018 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1.4-2.6.6 „Dėl Kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Kvalifikacinių Auditorių rūmų narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Egzaminų tvarkos aprašas) 39 punkto reikalavimų. Tarnyba, priimdama Raštą, vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V3-7 patvirtinto Skundų dėl Lietuvos auditorių rūmų sprendimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Skundų nagrinėjimo aprašas) 12 punktu, pagal kurį nenagrinėjami skundai, jeigu tuo pačiu klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas arba Audito tarnyba priėmė sprendimą, o asmuo nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti Audito tarnybos priimtą sprendimą, ir VAĮ 3 straipsnio 6 punktu.
11. Teismas pažymėjo, jog visi egzaminą laikę asmenys (įskaitant ir pareiškėją) Bendrojoje pretenzijoje reiškė nusiskundimus dėl netinkamai, pažeidžiant Egzaminų tvarkos aprašą, parengto egzamino. Šia pretenzija buvo prašoma: 1) peržiūrėti egzamino užduotis, nešališkai įvertinant tiek jas, tiek joms atlikti skirtą laiką ir pridėti kiekvienam laikiusiam egzaminą po 22,29 balo, t. y. tiek, kiek dėl egzamino neatitikimo Egzaminų tvarkos aprašo reikalavimams kiekvienas kandidatas prarado ne tik dėl uždavinių neperskaitymo, bet ir dėl skubotų ir nepakankamai apgalvotų atsakymų, klaidų bandant suspėti atsakyti visas egzamino užduotis, skiriant laiką užduotims, parengtoms su klaidomis; 2) po balų perskaičiavimo visiems, neišlaikiusiems egzamino, sudaryti sąlygas 6 mėnesių laikotarpyje nemokamai perlaikyti tinkamai parengtą protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį apskaitos egzaminą. Tuo tarpu pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 6 d. skunde Tarnybai reiškė nesutikimą su egzamino teorinės dalies klausimų ir praktinės dalies užduočių vertinimu ir prašė peržiūrėti egzamino vertinimą. Įvertinęs minėtus reikalavimus, teismas nurodė, jog Bendrojoje pretenzijoje ir pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skunde nesutikimo su egzamino rezultatais argumentai nėra tapatūs, nes Bendrojoje pretenzijoje reiškiami nusiskundimai dėl egzamino organizavimo tvarkos pažeidimų (laiko užduotims atlikti, užduočių formulavimo ir t. t.), o pareiškėjos skunde – dėl galimai neteisingo egzamino užduočių vertinimo. Teismo vertinimu, vien tai, kad Bendroji pretenzija ir pareiškėjos skundas yra dėl to paties egzamino, nesudaro pagrindo teigti, kad jų pagrindas yra tapatus.
12. Tarnybos Apskaitos ir metodologijos skyrius, išnagrinėjęs Bendrąją pretenziją, 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. D4-1265 pateikė siūlymą pripažinti Bendrąją pretenziją iš dalies pagrįsta. Minėtame sprendime vertinama ne tik Bendroji pretenzija, bet ir papildomai gauti skundai bei Egzamino ekspertų ir vertintojų komisijos išvados dėl egzamino užduočių ir jų vertinimo bei padaryta išvada, kad egzamino užduočių apimtis neatitinka joms spręsti skirto laiko. Taip pat nustatytas galimas interesų konfliktas. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Tarnybos Apskaitos ir metodologijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. D4-1265, Įsakymu pripažino, kad egzaminas buvo parengtas pažeidžiant Egzaminų tvarkos aprašo 39 punkto reikalavimus, todėl visiems jį laikiusiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, suteikta galimybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. nemokamai perlaikyti egzaminą. Įvertinęs minėtus sprendimus, teismas nurodė, jog pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skunde reiškiami argumentai dėl egzamino užduočių vertinimo teisingumo nebuvo tiriami ir vertinami, todėl Įsakymas nėra laikytinas sprendimu, priimtu dėl pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skunde reiškiamų reikalavimų.
13. Įvertinęs visus duomenis, teismas sprendė, kad neegzistavo Skundų nagrinėjimo aprašo 12 punkte nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu skundas paliekamas nenagrinėtu, todėl Tarnyba Raštu nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą, o Komisija Sprendimu pagrįstai panaikino Raštą ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą iš esmės.
14. Teismas atsakovo skundo argumentą, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, išplėtė ginčo ribas, laikė nepagrįstu, nes Tarnybos Apskaitos ir metodologijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. D4-1265 ir Įsakymo turinį Komisija analizavo tik tuo tikslu, kad išsiaiškintų, ar Bendrojoje pretenzijoje ir pareiškėjos skunde keliamas ginčas yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o jų teisėtumo nerevizavo.
III. 15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti.
16. Atsakovas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 28 d. buvo suorganizuotas pakartotinis egzaminas, kurį laikė ir pareiškėja. Vadovaujantis Lietuvos auditorių rūmų pateikta informacija, pareiškėja egzaminą išlaikė, todėl ši administracinė byla neteko bylos dalyko (teismo sprendimas niekaip nebepakeistų šalių teisių ir pareigų) ir tapo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, prašo bylą nutraukti.
17. Atsakovo teigimu, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Tarnybos 2019 m. sausio 28 d. prašymo dėl administracinės bylos nutraukimo. Tarnybos įsitikinimu, teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmę ir nenustatė visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių, o konkrečiai neįvertino tos aplinkybės, kad pakartotinai organizavus egzaminą ir pareiškėjai išlaikius jį, byla neteko prasmės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 3R-491(AG-409/04-2018), kuriuo buvo panaikintas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. (7.19)D2-2710, kuriuo buvo nenagrinėtas pareiškėjos skundas, ir Tarnyba įpareigota išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Tarnybos skundą atmetė, konstatavęs, kad neegzistavo Skundų nagrinėjimo aprašo 12 punkte nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu skundas paliekamas nenagrinėtu, todėl Tarnyba Raštu nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą, o Komisija Sprendimu pagrįstai panaikino Raštą ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą iš esmės.
20. Nesutikdamas su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimu, atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog 2018 m. gruodžio 28 d. įvyko pakartotinas egzaminas, kurį pareiškėja išlaikė, todėl administracinė byla neteko bylos dalyko ir ji turi būti nutraukta.
21. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-102-756/2020 ir kt.).
22. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-354-552/2020).
23. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
24. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-809-556/2018).
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) prasme Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, kuri, be kita ko, tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu. Be to, Audito įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 10 punktas suteikia teisę Tarnybai turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. Pagal Audito įstatymo 75 straipsnį šios įstaigos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 23 d. laikė kvalifikacinį auditoriaus apskaitos egzaminą ir jo neišlaikė. 2018 m. rugpjūčio 6 d. ji Tarnybai pateikė skundą, kuriuo prašė peržiūrėti jos egzamino testo užduočių vertinimą pagal pateiktas aplinkybes, argumentus ir motyvus. Tarnyba ginčijamu 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (7.19)D2-2710 informavo, kad skundas nebus nagrinėjamas, kadangi Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V3-18 „Dėl kandidatų į auditorius pretenzijos“ Bendroji pretenzija buvo pripažinta pagrįsta ir nurodyta sudaryti pretendentams galimybę perlaikyti egzaminą. Nesutikdama su Raštu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri jos skundą tenkino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą. Tarnyba 2018 m. gruodžio 3 d. dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą. Visgi, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. gruodžio 28 d. buvo suorganizuotas pakartotinis kvalifikacinis auditoriaus apskaitos egzaminas, kurį pareiškėja E. Č. išlaikė (b. l. 36–37).
28. Šiame kontekste analizuodama nagrinėjamos administracinės bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai išlaikius pakartotinį kvalifikacinį auditoriaus apskaitos egzaminą, jos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundo dėl 2018 m. liepos 23 d. laikyto kvalifikacinio auditoriaus apskaitos egzamino netinkamo testo užduočių vertinimo pagal pateiktas aplinkybes, argumentus ir motyvus naujas nagrinėjimas Tarnyboje niekaip negalėtų pakeisti pareiškėjos teisių bei pareigų apimties. Esamomis aplinkybėmis, kai atsakovui geranoriškai patenkinus Bendrąją pretenziją buvo sudarytos galimybės visiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjai, perlaikyti netinkamai organizuotą apskaitos egzaminą ir pareiškėjai jį išlaikius, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas yra savitikslis, pareiškėjos teisių ir pareigų apimties negalintis pakeisti, taigi, iš esmės beprasmis procesas.
29. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą.
30. Apibendrinant, šioje nutartyje aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjos materialioji reikalavimo teisė šioje administracinėje byloje yra išnykusi, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 3R-491(AG-409/04-2018) panaikinamas, o Tarnybos prašymas nutraukti administracinę bylą, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies punktu, tenkinamas – skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 3R-491(AG-409/04-2018) panaikinti.
Administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skundą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė