796990eb-b79b-43f2-8509-2e37eee415db · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-355-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01442-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovo A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. P. praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1264-580/2017 pagal ieÅ¡kovo K.

V. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B. F., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. P., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 579 240,03 Eur skolÄ , 47 625,12 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas už praleistÄ piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas A. P. pateikė prieÅ¡iekinį atsakovams A. P. ir B. F., praÅ¡ydamas pripažinti 2013-02-04 paskolos sutartį nesudaryta CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat praÅ¡o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-11-24 nutartimi nutarė atsakovo A. P. praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmesti ir nustatyti jam terminÄ iki 2016-12-07 sumokėti 5 213 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. nagrinėjamu atveju reikalingumÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , kylanti iÅ¡ CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, tenka to praÅ¡ančiam asmeniui. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iÅ¡ jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sÄ skaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobÅ«džio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus.

Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė dviejų banko sÄ skaitų, kuriose neturi pinigų, iÅ¡raÅ¡us, tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡kus atsakovo darbo užmokestis, turimas turtas, kitos pajamos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra atstovaujamas advokato, kuriam reikalingumas pateikti turtinę padėtį patvirtinančius duomenis yra akivaizdžiai žinomas.

Dėl to teismas sprendė, kad duomenų nepateikimas yra sÄ moningas, tuo tarpu, neteikiant duomenų apie pajamas ir turtÄ , negalima nustatyti aplinkybės, jog atsakovas negali sumokėti žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetamas ir nustatomas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti – žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 138 str.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A.

P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) priėmimo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo pajamų dydį, teikia pažymÄ apie paskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, kuri patvirtina, kad apelianto darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto) yra 331 Eur, todėl jis neturi galimybių sumokėti 5 213 Eur dydžio žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų nesunkiai realizuoti, o gautus pinigus panaudoti žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi teismas, turėdamas prieigÄ prie viešųjų registrų, esant abejonių dėl bylos Å¡alių dėstomų teiginių, turi galimybę pastaruosius patikrinti.Apeliantui vienintelis priklausantis turtas yra gyvenamasis butas, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau buto pardavimas užtruktų neapibrėžtÄ laikÄ .

Apeliantas neturi kitokio pobÅ«džio pajamų (negauna dividentų), todėl darbo užmokestis yra vienintelis pajamų Å¡altinis, o butas - vienintelis apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas.Apeliantui priklauso minėtas nekilnojamasis turtas, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo ir žyminio mokesčio priteisimo atveju, galėtų bÅ«ti realizuojamas nekilnojamasis turtas ir įvykdoma prievolė, susijusi su žyminio mokesčio sumokėjimu.Atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas K. V. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartį palikti nepakeistÄ , atskirtÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus: Atsakovas, praÅ¡ydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , pateikė UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažymÄ dėl iÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2016 m. liepos – spalio mėn. Tokie duomenys patvirtina faktÄ , jog atsakovas gauna pastovias pajamas. Atsakovas yra buvęs UAB „Vilniaus vandens parkas“ vadovas, taip pat UAB „Eiguva“ akcininkas, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra socialiai remtinas, gauna paÅ¡alpÄ ar kt.

Atsakovas, gavęs ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, galimai iÅ¡sigrynino asmeninėse sÄ skaitose turimas lėšas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, todėl jis turi galimybę susimokėti žyminį mokestį. Atsakovas nesÄ Å¾iningai perleido dovanojimo sandoriais didžiÄ jÄ dalį savo turimo nekilnojamojo turto kitiems asmenims, sÄ moningai ženkliai pablogindamas finansinę padėtį ir taip siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymų su kreditoriais, o Å¡iuo atveju ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartis paliktina nepakeista. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas kopijÄ , Nekilnojamojo turto registro 2016-11-30 iÅ¡raÅ¡o kopijÄ .

IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alių pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, yra reikÅ¡mingi nagrinėjamam klausimui, o bylos Å¡alys turėjo galimybę žinoti apie tokių dokumentų pateikimÄ ir su Å¡iais pateiktais dokumentais susipažinti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos įrodymus priima į bylÄ ir juos vertina.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

Vienas iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokiÄ padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).

CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . Taigi, pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , o nagrinėjamu atveju – bÅ«tinumÄ atidėti 5 213 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ , tenka apeliantui (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kadangi pastarasis nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas sunkiÄ savo finansinę padėtį grindžia UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažyma apie paskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, Nekilnojamojo turto registro 2016-11-30 iÅ¡raÅ¡u, taip pat „Swedbank“, AB sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina bÅ«tinumo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina sunkios apelianto finansinės padėties, kadangi minėti iÅ¡raÅ¡ai yra pateikti tik iÅ¡ vieno banko, t. y. „Swedbank“, AB. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė duomenų, kad neturi sÄ skaitų ir lėšų jose kituose bankuose bei kredito įstaigose, kad negauna kitų rÅ«Å¡ių pajamų, kad neturi santaupų ar kitų pajamų Å¡altinių.

Pažymėtina, kad apelianto pateikta UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį vertintina kritiÅ¡kai, kadangi apeliantas, bÅ«damas UAB „Vilniaus vandens parkas“ vadovu, pats jÄ pasirašė. Apeliantas taip pat nepateikė kitų galimų įrodymų (pvz. metinės turto ir pajamų deklaracijos), leidžiančios daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl sudėtingos apelianto finansinės padėties, nors tokia pareiga, kaip minėta, tenka praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo reiÅ¡kiančiam asmeniui.

Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pats patikrinti vieÅ¡uosius registrus ir įsitikinti apie apeliantui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ bei jo finansinę padėtį. Kaip minėta, pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ pagrįstumÄ , o nagrinėjamu atveju – bÅ«tinumÄ atidėti 5 213 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ , tenka apeliantui, todėl apeliantas, o ne teismas privalėjo pateikti visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl bylos baigties Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo A.

P. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, sprendžia, kad nustatytinas naujas terminas iki 2017 m. balandžio 7 d. (įskaitytinai) 5 213 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį paliktÄ nepakeistÄ . Nustatyti atsakovui A. P. terminÄ iki 2017 m. balandžio 7 d. (įskaitytinai) sumokėti 5 213 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Teisėjas Kazys KailiÅ«nas