7969207a-82f8-4326-950a-e072ad6e2b08 · Vilniaus apygardos teismas

                                                       Civilinė byla Nr. 2A-1916-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00912-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 121.21.(S)          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d. Vilnius        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, Aldonos Tilindienės,        teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.        Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė        pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji yra asmuo 1951-1966 metais okupacinių režimų struktÅ«rų arba teismų sprendimais dėl kilmės (religinės kilmės) motyvų priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ Lietuvos.

Nurodė, kad jos tėvai, sesuo, brolis ir ji pati buvo Septintos dienos adventistų religinės bendruomenės nariai. Dėl religinių įsitikinimų pareiÅ¡kėjos tėvų Å¡eima buvo persekiojima KGB, todėl jie buvo priversti palikti namus, žemę ir pabėgti iÅ¡ Mažeikių. PareiÅ¡kėjos tėvas pabėgo ir apsigyveno Ylės miestelyje, Latvijoje. 1963-07-19 teismo sprendimu pareiÅ¡kėjos motinai buvo atimtos motinystės teisės. Po Å¡io sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėja kartu su motina, broliu ir seserimi pabėgo pas tėvÄ ir visi kartu apsigyveno Ylės miestelyje, Latvijoje.

PareiÅ¡kėjos tėvų Å¡eima buvo rasta ir pareiÅ¡kėja su broliu bei seserimi buvo apgyvendinti internate Žagarėje. 1966 m. pareiÅ¡kėja, jos brolis ir sesuo pabėgo iÅ¡ internatų, kuriuose gyveno ir grįžo pas tėvus į LatvijÄ . 1967 m. pareiÅ¡kėjos tėvų Å¡eima pabėgo ir apsigyveno Ukrainoje, o 1999 m. pareiÅ¡kėja grįžo į LietuvÄ .Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau LGGRTC) su pareiÅ¡kimu nesutiko, nurodydamas, jog pareiÅ¡kėja neatitinka įstatyme nurodytų sÄ lygų, kad jai bÅ«tų pripažintas nukentėjusiojo asmens tremtinio teisinis statusas.

PareiÅ¡kėjai 2005-11-28 LGGRTC generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-174 buvo pripažintas nukentėjusiojo asmens represuotojo teisinis statusas kaip asmeniui sovietinės okupacijos metais persekiotam už priklausymÄ religinei grupei. Nėra duomenų ir teismų sprendimų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų įtraukta į tremiamųjų okupacinių režimų struktÅ«rų sÄ raÅ¡us, be to pareiÅ¡kėja neatitinka ir kitų tremtiniui keliamų sÄ lygų, todėl jos pabėgimo iÅ¡ Lietuvos negalima laikyti tremtimi.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau –VSDF) valdybos Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrių su praÅ¡ymu skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijÄ , nes jai yra suteiktas represuotojo teisinis statusas kaip asmeniui, sovietinės okupacijos metais persekiotam už priklausymÄ religinei grupei.

Kadangi asmenys, persekioti už priklausymÄ religinei grupei, Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje neįvardyti, buvo priimtas sprendimas atsisakyti D. D. skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijÄ . PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teisei gauti valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensijÄ gali sukelti teisines pasekmes tik jei bus iÅ¡duotas pagal Teisinio statuso įstatymÄ , nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisinio statuso pažymėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai, likę be globos.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2005-11-28 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-174 buvo nustatytas nukentėjusio asmens – represuotojo teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (asmenys, okupacijų metu įkaltinti kalėjimuose ar kitose įkalinimo vietose, getuose koncentracijos arba kitokio tipo prievartinėse stovyklose, persekioti už priklausymÄ kokiai nors tautinei, etninei, rasinei, religinei, politinei, socialinei ar visuomeninei grupei arba organizacijai).

Represuotojo teisinis statusas pareiÅ¡kėjai buvo pripažintas kaip asmeniui sovietinės okupacijos metais persekiotam už priklausymÄ religinei grupei. Ji buvo prievarta neteisėtai atimta iÅ¡ tėvų ir perduota valstybės globos įstaigai – specialiajai internatinei mokyklai. TelÅ¡ių apskrities archyvo pažymoje dėl Juozapo ir S. D. Å¡eimos persekiojimo ir teistumo nurodyta, kad negali pateikti žinių apie D. Å¡eimos persekiojimÄ 1955 - 1966 metais už priklausymÄ religinei bendruomenei, nes jų nėra Mažeikių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1955-1966 metų slaptuose ir visiÅ¡kai slaptuose posėdžių protokoluose ir nutarimuose bei bendro pobÅ«džio posėdžių protokoluose, LTSR Ministrų Tarybos nutarimuose ir susiraÅ¡inėjimo spec. perkeltų asmenų klausimais dokumentuose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos šeima pabėgo iš Lietuvos dėl persekiojimo, tačiau D. D. nebuvo ištremta, nes nėra okupacinės valdžios administracinio ar teismo sprendimo dėl jos priverstinio iškeldinimo iš Lietuvos. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas neturėjo pagrindo netikėti, kad D. D. šeima patyrė sunkius išgyvenimus, susijusius su šeimos priklausymu religinei bendruomenei, tačiau tai nesudaro juridinio pagrindo nustatyti, kad pareiškėjos šeima buvo priversta slapstytis tam, kad išvengtų tremties.

Konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja okupacinių režimų struktÅ«rų arba teismų sprendimais dėl kilmės (religinės kilmės) motyvų buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ Lietuvos, todėl pareiÅ¡kimo netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai      PareiÅ¡kėja D. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima okupacinių rėžimų struktÅ«rų arba teismų sprendimais dėl politinių ar kilmės motyvų buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ Lietuvos. Liudytoja D. Z. parodė, kad D. Å¡eima buvo persekiojama dėl tikėjimo, jiems grėsė tremtis į SibirÄ . PareiÅ¡kėjos tėvas gavo darbÄ Latvijoje, Ylės miestelyje ir ten iÅ¡vežė vaikus, tačiau saugumas juos susekė. Liudytojas J. D. parodė, kad mamos tėvų Å¡eima buvo persekiojama saugumo, todėl jie turėjo palikti Mažeikiuose namÄ ir pabėgti į LatvijÄ .

Liudytojas V. M. parodė, kad mamos tėvų Å¡eima buvo persekiojama, seneliams grasino kalėjimu ir Sibiru, todėl Å¡eimai teko bėgti ir slėptis Ukrainoje.       Dėl religinių įsitikinimų pareiÅ¡kėjos motina S. D. atleista iÅ¡ darbo, Mažeikių ligoninėje, kur dirbo med. sesele. KGB ne kartÄ jÄ tardė ir kankino. Teisme buvo užvestos tėvystės ir motinystės teisių atėmimo bylos. Jie buvo priversti pabėgti iÅ¡ Mažeikių, kur gyveno, palikdami namus ir žemę.

Jų persekiojimas prasidėjo 1951 metais ir truko iki 1966 metų. PareiÅ¡kėja patvirtina, kad Å¡eima nebuvo iÅ¡tremta, nes pabėgo į UkrainÄ , tačiau jai buvo žinoma, kad buvo ruoÅ¡iami dokumentai Å¡eimos iÅ¡trėmimui. Be to, 1963-07-19 JoniÅ¡kio raj. liaudines teismo sprendimu D. D. motinai S. D. buvo atimtos motinystės teisės ir visi vaikai D. D., L. D. ir J. D. perduoti globos namams. Jiems nebuvo leidžiama susitikti su tėvais, jie nuolat buvo sekami ir dėl tokio smurto ir patyčių turėjo pabėgti.

PareiÅ¡kėjos nuomone, tokios aplinkybės ir byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys sudaro pagrindui teigti, kad buvo okupacinių rėžimų struktÅ«rų ir teismų sprendimai, kurių pagrindu D. D. Å¡eima buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nurodytų aplinkybių pagrindu, galima teigti, kad jos Å¡eima buvo priversta pasitraukti iÅ¡ Lietuvos tam, kad iÅ¡vengtų tremties. Vadinasi, teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinių statuso įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Suinteresuoto asmens Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmos instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Nurodė, kad ne kiekvienas pasitraukimas ar iÅ¡keldinimas iÅ¡ Lietuvos laikomas tremtimi. Duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų įtraukta į tremiamų sÄ raÅ¡Ä okupacinių režimų struktÅ«rų ar teismų sprendimais nėra, ji neatitinka ir kitų tremtiniui keliamų sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjos pabėgimÄ iÅ¡ Lietuvos negalima laikyti tremtimi.

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjos D. D. apeliacinio skundo ribose.              Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 - 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str., kad bÅ«tų pripažintas nukentėjusiojo asmens tremtinio teisinis statusas, reikia atitikti nurodytas sÄ lygas, t. y. turi bÅ«ti priimtas okupacinių režimų struktÅ«rų ar teismų sprendimas iÅ¡tremti dėl politinių ar kilmės motyvų; asmenys priversti apsigyventi ar prievarta apgyvendinti nurodytose vietose; buvo apribota laisvė pritaikius specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygas ar apribojus gyvenamosios vietos pasirinkimo teisę.

Pirmos instancijos teismas teisingai vertino byloje nurodytas faktines aplinkybes ir raÅ¡ytinius duomenis, bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, padarė teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad nors ir pareiÅ¡kėjos Å¡eima buvo pabėgusi iÅ¡ Lietuvos dėl persekiojimo (religinės kilmės), tačiau pareiÅ¡kėja nebuvo iÅ¡tremta, nes nėra okupacinės valdžios administracinio ar teismo sprendimo dėl jos priverstinio iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, t.y. ji neatitinka tremtiniui keliamų sÄ lygų ir jos pabėgimas nelaikytinas tremtimi.

Ne kiekvienas pasitraukimas ar iÅ¡keldinimas iÅ¡ Lietuvos laikytinas tremtimi, tam pripažinti reikalingos aukščiau nurodytos sÄ lygos. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja nurodė tuo pačius argumentus, cituoja liudytojų paaiÅ¡kinimus, kurie buvo iÅ¡nagrinėti ir įvertinti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimai tik patvirtina faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos Å¡eima buvo persekiojama, be to tokie paaiÅ¡kinimai buvo gauti apklausiant liudytojus pirmos instancijos teisme ir teismas, priimdamas sprendimÄ , juos vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.         PareiÅ¡kėja 2013-07-01 pateikė raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus ir pareiÅ¡kimÄ dėl represuoto teisinio statuso atsisakymo ir paaiÅ¡kinimus teismui, kuriuose praÅ¡oma žalos atlyginimo.

CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. CPK 312 str. numato draudimÄ apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimai atsisakytini priimti, kadangi juose pareiÅ¡kėja teikia paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės kartojami, bei kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (dėl žalos atlyginimo, teisinio statuso atsisakymo).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 1 p. str., n u t a r ė:                      Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos D. D. RaÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus ir PareiÅ¡kimÄ dėl represuoto asmens teisinio statuso atsisakymo.          Teisėjai                                              Asta Radzevičienė                                                             Alma Urbanavičienė                                                             Aldona Tilindienė