2019-08-07 Nr. AB-3929-3-64-3-01849-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1425-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01849-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC) 2017 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 124–125), prašydamas iš atsakovo E. P. (toliau – ir atsakovas) priteisti 34,76 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava) bei 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (prašymo teismui parengimą).

2. Šiaulių RATC paaiškino, kad atsakovas nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra būsto savininkės R. P., mirusios 2004 m. vasario 21 d., sūnus. Atsakovas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. yra nesumokėjęs 34,76 Eur dydžio rinkliavos, kuri apskaičiuota pagal Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, patvirtintus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 (toliau – Nuostatai). Šiaulių RATC nurodė, kad pagal Nuostatų 4.2 punktą, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir (arba) namo numerį arba nustatyta tvarka nėra įregistruota nuosavybės teisė) moka rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta pagal Šiaulių RATC turimus duomenis nustatyta šių asmenų gyvenamojoje patalpoje skaičiaus pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintus rinkliavos dydžius.

3. Atsakovas E. P. atsiliepime su pareiškėjo Šiaulių RATC prašymu nesutiko (b. l. 113–114).

4. Atsakovas paaiškino, kad prašyme nurodytu adresu negyvena nuo 2002 metų ir Šiaulių RATC paslaugomis nesinaudoja. Atsakovas nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), pareiškėjo prašyme nurodyto buto nuosavybės dokumentų nesitvarkė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 19,75 Eur rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 9,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. liepos 30 d. atliko laisvės atėmimo bausmę, nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. kovo 3 d. buvo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos žinioje, gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 11 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas taip pat nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Baltgroup“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. sausio 24 d. dirbo UAB „Sidc LT“, nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. sausio 24 d. dirbo UAB „Olandijos techninė konsultacija“, 2017 m. kovo 9–16 d. dirbo UAB „RJF Baltic“, 2017 m. kovo 17–27 d. dirbo UAB „Pilsena“, nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. dirbo UAB „Milastina“. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad laikotarpis nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. nėra įrodytas nei atsakovo darbu, nei gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), todėl už nurodytą laikotarpį rinkliava priteistina iš atsakovo pareiškėjui vadovaujantis Nuostatų 4.2 punktu.

III. 7. Atsakovas E. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą (b. l. 153–154).

8. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), buvo net komandiruotas į užsienį. Dirbti (duomenys neskelbtini) ir gyventi (duomenys neskelbtini) rajone yra neįmanoma, nes šias vietoves skiria 197 km. Atsakovas nurodo, kad savo transporto neturi, taip pat nėra įgijęs teisės vairuoti. Atsakovas nurodo, jog nesupranta, kodėl turi mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja; taip pat nėra šių patalpų savininkas.

9. Pareiškėjas Šiaulių RATC atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 162–164).

10. Šiaulių RATC atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Papildomai Šiaulių RATC pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), todėl atliekų nesukūrė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 19,75 Eur rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad Šiaulių RATC atliekų tvarkymo paslaugos jam neteikė (atsakovas ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas neturi pareigos mokėti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia savivaldybės tarybai teisę savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyti vietines rinkliavas, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais kriterijais. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, vietinių rinkliavų mokėtojams nustato lengvatas, taip pat nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Kartu pažymėtina, kad nustatant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą savivaldybė turi vadovautis ir kriterijais, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

14. Atsakovas, kaip minėta, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo rinkliavą už ginčo laikotarpį, nes tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir nesinaudojo Šiaulių RATC paslaugomis. Be to, pasak atsakovo, jis nėra minėto buto (duomenys neskelbtini) rajone savininkas.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, ir kurią pareiga mokėti atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog minėta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 nurodė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas, teigiantis, jog nėra buto Radviliškio rajone savininkas ir jame negyveno, ginčo laikotarpiu buvo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintus ir ginčo laikotarpiu galiojusius Nuostatus. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 4 punktas, kuriame buvo nustatyta, kas (kokie fiziniai ir juridiniai asmenys) tuo metu buvo laikomi vietinės rinkliavos mokėtojai. Kreipdamasis į teismą, Šiaulių RATC nurodė, kad rinkliava atsakovui buvo skaičiuojama pagal Nuostatų 4.2 punktą. Šiuo punktu vadovaudamasis, rinkliavą iš atsakovo priteisė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Nuostatų 4.2 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Radviliškio rajono savivaldybėje: vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir (arba) namo numerį arba nustatyta tvarka nėra įregistruota nuosavybės teisė). Taigi, Nuostatų 4.2 punkte rinkliavos subjektu yra nurodytas toks gyvenamosios paskirties patalpų gyventojas, kuris gyvena patalpose, kurioms nustatyta tvarka: 1) nėra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir (arba) namo numerį, arba 2) nėra nustatyta tvarka įregistruota nuosavybės teisė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo rinkliavą Nuostatų 4.2 punkto pagrindu, nevertinęs, ar atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko Nuostatų 4.2 punkte nurodytą vieną iš alternatyvių sąlygų (t. y. gyveno patalpose, kurios neturi adreso arba gyveno patalpose, kurios neturi savininko).

17. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 5 d. išrašo (toliau – Išrašas) matyti, kad nekilnojamasis turtas (butas) yra įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data – 1995 m. vasario 8 d.) (b. l. 35–36). Darytina išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu neatitiko 4.2 punkte nustatytos sąlygos, jog jis ginčo laikotarpiu buvo gyventojas patalpos, kuriai nebuvo suteiktas adresas, nurodant gatvę ir (arba) namo numerį. Kaip minėta, Nuostatų 4.2 punkte nustatytos sąlygos yra alternatyvios, todėl nagrinėjamu atveju taip pat buvo būtina įvertinti ir kitą sąlygą, t. y., ar atsakovas gyveno patalpose, kurių nuosavybės teisė neįregistruota.

18. Pareiškėjas pagal Gyventojų registro duomenis nustatė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. atsakovas savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini). Atsakovas šios aplinkybės neginčija, tačiau, kaip minėta, Nuostatų 4.2 punktas vietinės rinkliavos mokėtoją sieja ne su bet kokiu gyventoju, tačiau su gyventoju tokiose patalpose, kurioms yra nustatytos dvi minėtos alternatyvios sąlygos. Dėl sąlygos, susijusios su patalpos nuosavybės teisių neįregistravimu, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo laikotarpiu nuosavybės teisės į minėtą butą nebuvo įregistruotos. Priešingai, 2017 m. spalio 5 d. Išraše nurodyta, kad minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė (su apribotu disponavimu) nuo 1995 m. vasario 8 d. priklauso R. P. (gimusiai 1959 m. sausio 27 d.) (b. l. 35). Nenustačius faktinės aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta tvarka įregistruota patalpų (buto) nuosavybės teisė, negalima konstatuoti, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 4.2 punktą.

19. Šiaulių RATC prašyme nurodė, kad atsakovas yra būsto savininkės R. P., mirusios 2004 m. vasario 21 d., sūnus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas priėmė R. P. palikimą, todėl vien tai, kad atsakovas yra jos sūnus nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Be to, jei atsakovas ginčo laikotarpiu buvo minėto buto savininkas (kaip R. P. įpėdinis, priėmęs jos palikimą), pareiga mokėti ginčijamą rinkliavą atsakovui turėjo kilti pagal Nuostatų 4.1 punktą, o ne pagal Nuostatų 4.2 punktą.

20. Dėl Nuostatų 4.2 punkto taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad subjektai, kurie turi mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyti Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Šioje teisės normoje nurodytų subjektų sąrašas yra baigtinis (LVAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-1062/2017). Pažymėtina, kad šiame sąraše nėra įtraukti nuomininkai ar kitais pagrindais gyvenantis toks asmuo, kuris nėra saistomas sutarties (įgaliojimo), nurodyto Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtoje nutartyje yra konstatavęs, kad savivaldybės, priimdamos sprendimus, be kita ko, nustatydamos vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi paisyti konstitucinių nuostatų, Konstitucinio Teismo doktrinos. Konstitucinis Teismas savo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. Iš Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo nuostatų matyti, kad savivaldybės turi paisyti įstatymų, taip pat įstatymų pagrindu priimtų Vyriausybės nutarimų, ministrų ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminių teisės aktų.

22. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio (2012 m. balandžio 19 d. redakcija, kuri aktuali ginčui) 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtino ir Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles. Minėtų taisyklių 1 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių tikslas – nustatyti bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius.

23. Pažymėtina, kad savivaldos norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo patikra priskirta apygardos administraciniams teismams (ABTĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

24. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Nuostatų 4.2 punkto pagrindu nepagrįstai priteisė iš atsakovo rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo E. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė