2026-05-27 Nr. AB-11011-3-64-3-03963-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedkreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės čia, tikrovės;
Legislator headnote
AI generated2026-05-27 Nr. AB-11011-3-64-3-03963-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-556-968/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03963-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė:
1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas);
2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės čia, tikrovės;
3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. Įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi;
4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo dalies apskundimo terminą;
5) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www.infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 str. 1, 3 d.; Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1–2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas;
6) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymas;
7) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu;
8) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. Įsakymas);
9) pripažinti, kad tikslingai vilkinama ir antrus metus blokuojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą ir priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią, nepagarbią laikyseną priteisti 50 000 Eur žalos atlyginimą;
10) pripažinti apgaviką atsakovą / darbdavį, iš esmės pažeidusiu Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos nuostatas, jo elgsenoje esant savavaldžiavimą ir persekiojimą, inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą;
11) pripažinti / suvokti, kad pagrobta / grobiama (antri metai) pareiškėjo gyvenimo nūdiena ir ateitis.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2025 m. gruodžio 5 d. yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamiems įsakymams apskųsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo dalies panaikinimo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo dalies panaikinimo. Teismas taip pat atsisakė priimti skundą dalyje dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. Įsakymo panaikinimo, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą terminą.
Teismas nurodė, kad skundo reikalavimas pripažinti atsakovą apgaviku nenagrinėtinas teisme, o atskirosios nutarties priėmimo ar pranešimo prokurorui klausimas sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu.
Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl pripažinimo, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti atitinkami teiginiai prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šią skundo dalį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo.
Pažymėjęs, kad pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismas nurodė, kad priėmimo stadijoje teismui nustačius, kad yra pagrindas nepriimti pareiškėjo skundo, tolesnis skundo turinio ir formos atitikimas ABTĮ 24–25 straipsnių nuostatoms nebevertinamas.
III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas antrus metus vengia vykdyti teisingumą, neužtikrina sąžiningo bylos nagrinėjimo ir be pagrindo varžo pareiškėjo teisę į pažeistų teisių bei interesų gynybą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl įsakymų panaikinimo paduoti ir nenurodė svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas, o kiti pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, dėl pareiškėjo skunde (pareiškime) nurodytų reikalavimų panaikinti įsakymus ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose LVAT nutartyse (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025). Administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai sudaro pareiškėjo reikalavimų pagrindą, kai nėra priimamas nagrinėti konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas – dalykas, administracinė byla vien dėl faktų nustatymo negali būti pradėta.
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Pareiškėjas skunde formulavo reikalavimą dėl moralinės (neturtinės žalos) atlyginimo, kurią prašė priteisti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš antstolių veiksmų, kuriais išieškomos, nurašomos iš pareiškėjo sąskaitų piniginės lėšos.
Administraciniai teismai sprendžia bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje, tarp jų, dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.; ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Įstatymai antstoliams viešojo administravimo įgaliojimų nesuteikia (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.; 3 str. 2 d.), todėl jie nepriskirtini prie viešojo administravimo subjektų. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia prisiteisti žalos, patirtos dėl antstolio veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimų vykdymu, atlyginimą, darytina išvada, kad šis ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai nepriimta nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
LVAT praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025).
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, LVAT ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-993-492/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti anksčiau, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinamai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Veslava Ruskan