7964dc32-da88-4c9a-b22d-2d035eef7531 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2185-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-00285-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė: pareiÅ¡kėjas V. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-08 sprendimÄ Nr. 1D-322(11);

2) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių 6060,91 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį;

3) įpareigoti atsakovus mokėti pareiÅ¡kėjui Vidaus reikalų ministerijos paskirtÄ 402,92 Lt dydžio pensijÄ . Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 iki 2012 m. jam buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuota tiek pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas)           4 str. 1 d., tiek pagal 5 str. 1 d. Per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012 m. lapkričio mėn. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 6060,91 Lt pensijos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad paskirtų valstybinių pareigÅ«nų ir karių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjas yra įgijęs teisę gauti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pripažinęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymÄ Ä¯gijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos.

Vadinasi, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, todėl pareiÅ¡kėjas yra priverstas savo teises ginti teisme. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 21–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas perskaičiuota nebuvo.

Jam paskirta pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, nes pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Mokėdama pareiÅ¡kėjui sumažintÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , Vidaus reikalų ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė teisėtai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau, pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį.

Pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra, nes valstybinė pensija jam buvo mokama vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010-2012 metais.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui V. S. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2005-02-09 sprendimu Nr. 2/17-497 nuo 2004 m. gruodžio mėn. paskirta 366,29 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjas 2012-12-17 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusiÄ paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 20).Vidaus reikalų ministerija 2013-01-08 sprendimu Nr. 1D-322(11) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str., pritaikius pagal Å¡io įstatymo 2 priedÄ apskaičiuotÄ koeficientÄ .

Laikinasis įstatymas sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ (b. l. 6–7). PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-08 sprendimÄ Nr. 1D-322(11), priteisti iÅ¡ atsakovių 6060,91 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį ir įpareigoti atsakovus mokėti pareiÅ¡kėjui Vidaus reikalų ministerijos paskirtÄ 402,92 Lt dydžio pensijÄ (b. l. 1–5).

Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b.                                Nr. AS525-575/2010).

Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį.

Ä® valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2012-12-17 (b. l. 20). Teismas, paisydamas iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, ir atsižvelgdamas į tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi per trejų metų terminÄ , konstatuoja, kad V. S. turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismÄ nepraleido.

Atsakovės teigia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , nes Konstitucinio Teismo nutarimas yra taikomas santykiams susiklosčiusiems po jo įsigaliojimo.Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynima, turi taikyti Konstitucijos                   110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2013-01-04 pažyma Nr. 11PP(P)-81 (b. l.

8) tvirtina, kad V. S. paskirta 402,92 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki           2012-08-31 buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis. Per minėtÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis buvo 12893,44 Lt. Pritaikius pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytÄ formulę apskaičiuotÄ koeficientÄ , nurodyta 12893,44 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos suma buvo perskaičiuota ir pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta – 8041,29 Lt.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui V. S. laikotarpiu nuo           2010-01-01 iki 2012-08-31 turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 12893,44 Lt pensijos, o ne – 8041,29 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 4852,15 Lt suma. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto įstatymo susidariusios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas, visiÅ¡kai paÅ¡alinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Teismo vertinimu, toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui V. S. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 4852,15 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui V. S. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovus mokėti jam Vidaus reikalų ministerijos paskirtÄ 402,92 Lt dydžio pensijÄ . Ä®vertinęs 2013-01-04 pažymoje Nr. 11PP (P)-81 pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad nuo 2012-09-01 pareiÅ¡kėjui yra mokama paskirto dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija yra perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas teismui nėra pateikta.

Be to, pareiÅ¡kėjui paskirta 402,92 Lt dydžio pensija nevirÅ¡ija ribinio valstybinės pensijos dydžio, t. y.     650 Lt, todėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatytas pensijos ribojimas (galiojantis iki 2013-12-31) pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikomas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti mokėti jam Vidaus reikalų ministerijos paskirtÄ 402,92 Lt dydžio pensijÄ yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjui priteistos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti. Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013-01-08 sprendimÄ Nr. 1D-322(11) iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos prieÅ¡tarautų teisėtumo principui.

PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-08 sprendimo Nr. 1D-322(11) dalį, kuria atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                nusprendžia: pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-08 sprendimo Nr. 1D-322(11) dalį, kuria atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti V. S. 4852,15 Lt (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų litų ir 15 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas JÅ«ra Marija Strumskienė