79633db7-dc31-43b4-83dc-486711ea6362 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1-176-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00016-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo GiedraiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Dariaus KantaraviÄiaus ir Nerijaus MeiluÄio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam L.
Legislator headnote
AI generated79633db7-dc31-43b4-83dc-486711ea6362 · Kauno apygardos teismas: vieno muÅ¡imo metu sudavÄ 20-40 kartų, o tokių atvejų buvo per parÄ daug. Buvo situacija, kai liepÄ J. laikyti rankas iÅ¡kÄlus į viršų, nes žaidÄ nardais iÅ¡ atsispaudimų, jis pralaimÄjo kelis kartus, tai turÄjo daryti atsispaudimus, taÄiau negalÄjo, todÄl rankas laikÄ iÅ¡kÄlus. Kai baigÄsi visi žaidimai, tada muÅ¡Ä. Jo veiksmai buvo pertekliniai, pažeminti nenorÄjo, tiesiog nesusivaldÄ. J. sÄ monÄ buvo praradÄs daug kartų, tikslaus skaiÄiaus nepasakys.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1-176-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00016-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo GiedraiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Dariaus KantaraviÄiaus ir Nerijaus MeiluÄio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam L.
L., jo gynÄjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentÄjusiajam R. J. (R. J.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. L., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedÄs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, teistas: 1) 2016 m. vasario 2 d. Jurbarko r. apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi - 3 m. laisvÄs atÄmimo, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi - bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 m., 2016 m. lapkriÄio 9 d.
Jurbarko r. apylinkÄs teismo nutartimi bausmÄs vykdymo atidÄjimas panaikintas; 2) 2017 m. kovo 27 d. Jurbarko r. apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį â 3 m. 4 mÄn. laisvÄs atÄmimo; 3) 2017 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį â 3 m. 8 mÄn. laisvÄs atÄmimo; 4) 2017 m. rugsÄjo 25 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį â 4 m. 6 mÄn. laisvÄs atÄmimo, bausmÄs neatlikÄs, teistumas neiÅ¡nykÄs, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 8 punkte.
Teismas n u s t a t Ä : L. L. laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 29 d. 14 val. iki 2019 m. gegužÄs 2 d. 5 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) patalpose, kameroje Nr. 13, demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, dÄl menkavertÄs dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbÄjimo, niÅ«niavimo, triukÅ¡mavimo, maisto padÄjimo ant jo indų, o taip pat tyÄiodamasis iÅ¡ E. J. â nurodydamas klÅ«poti ant grindų iÅ¡keltomis rankomis, o Å¡iam nuleidus rankas - smurtaudamas, Å¡iomis aplinkybÄmis tyÄia sudavÄ E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du, ilgalaikiu nuolatiniu muÅ¡imu, žalojanÄio įrankio â metalinio strypo panaudojimu, daugybÄs kÅ«no sužalojimų padarymu sukelia nukentÄjusiajam dideles fizines kanÄias bei skausmÄ , padarÄ E. J. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarÄlÄje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairÄje plaÅ¡takoje, deÅ¡inÄje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje, kairÄje Å¡launyje, kairÄje blauzdoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkiÄ galvos traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius, dÄl ko, įvykus komplikacijoms â galvos smegenų suspaudimui ir edemai (pabrinkimui), antrinei deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emijai, smegenų kamieno foraminaliniam (tonziliariniam) strigimui, komai ir Å«miniam kvÄpavimo funkcijos nepakankamumui, (duomenys neskelbtini) LSMUL Kauno klinikose E. J. mirÄ, tuo bÅ«du jis dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kankindamas nužudÄ kitÄ Å¾mogų.
Kaltinamasis L. L. teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodÄ, kad nukentÄjusįjį matÄ pirmÄ kartÄ toje kameroje. Ä® uždarÄ zonÄ papuolÄ už narkotikų vartojimÄ , buvo patalpinÄ 15 parų, po to rado telefonÄ , tai dar skyrÄ parų, ten prabuvo apie keturis mÄnesius. GegužÄs pradžioje sÄdÄjo su G. K. ir I. Å .. Su I. Å . buvo normalÅ«s santykiai, su G. K. nesutardavo, su juo kameroje praleido gal 15 parų. G. K. matÄ pirmÄ kartÄ , bet spÄjo su juo susipykti. 13 kameroje santykius iÅ¡siaiÅ¡kino, nors jis praÅ¡Äsi iÅ¡keliamas.
J. įkÄlÄ, kai Å . liko kelios valandos. Su J. prabuvo gal 4 dienas. J. buvo matÄs, kai Äjo į medicinos punktÄ , taÄiau su juo nebendravo. Jis J. žinojo, nes Å¡is buvo pavogÄs jo âbrasokÄ â (paketÄ ). 2018 m. gale matÄ, kad J. pavogÄ tÄ ,,brasokÄ â, taÄiau pykÄio nejautÄ, nesureikÅ¡mino. Kai J. įkÄlÄ Ä¯ kamerÄ , tai jų pykÄiai prasidÄjo pirmos dienos vakare, norÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl ,,brasokoâ, J. sakÄ, kad jam liepÄ kažkas paimti. Pradžioje aiÅ¡kinosi žodžiais, o po to fiziniais veiksmais, kojomis ir rankomis muÅ¡Ä J. daug kartų į visas kÅ«no vietas.
Tuo metu kameroje buvo K. ir Å .. Jie papraÅ¡Ä, kad nebelystų prie J., valandÄ nelindo. Po to vÄl pradÄjo lysti, dÄl ko nepamena, priežastis buvo mažareikÅ¡mÄ. Kitas dienas irgi smurtavo. PraÅ¡Ä, kad J. iÅ¡keltų iÅ¡ kameros, taÄiau neiÅ¡kÄlÄ. Kadangi neiÅ¡kÄlÄ, todÄl toliau smurtavo. Operatyvininkus perspÄjo, kad jei neiÅ¡kels, tai smurtaus toliau. AntrÄ dienÄ papraÅ¡Ä, kad K. ir J. padÄtų nulaužti stalo kojÄ . Su ta koja smurtavo prieÅ¡ K. ir J.. K. sudavÄ kelis kartus ir J. kelis kartus per kojas ir rankas.
DÄl kažkokio konflikto smurtavo. TÄ dienÄ dauÅ¾Ä tik su stalo koja. TÄ dienÄ kai iÅ¡Äjo Å . smurtavo prieÅ¡ K. psichologiÅ¡kai, o fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ J.. Po kurio laiko smurtavo prieÅ¡ J. kojomis ir rankomis, strypu į visas kÅ«no dalis. PadarÄ akivaizdžius sužalojimus. Kairys žandas buvo iÅ¡tinÄs ir mÄlynas. Jį erzino J., nes buvo psichiÅ¡kai nesveikas, žalodavosi, daužydavo galvÄ Ä¯ sienÄ . J. visas buvo sužalotas, ne tik veidas, jis net negalÄjo pastovÄti. PareigÅ«nai matÄ ant J. veido ir kojų sužalojimus.
PareigÅ«nams J. pasakÄ, kad pats nukrito. J. pas pareigÅ«nus klausÄ ar yra vietų kitose kamerose, pareigÅ«nas žadÄjo pakviesti virÅ¡ininkÄ , taÄiau jis neatÄjo. Jis miegojo kameros deÅ¡inÄje pusÄje apaÄioje, virÅ¡ jo miegojo J.. TÄ naktį apie 3 val. iÅ¡girdo, kad J. ir K. konfliktuoja, liepÄ jiems apsiraminti. Jie apsiramino trumpam, po to vÄl pradÄjo konfliktuoti. Dar kartÄ papraÅ¡Ä, kad apsiramintų. VÄliau jiems vÄl pradÄjus, nieko nelaukÄs atsistojo ir sudavÄ K. ir J..
J. vienÄ kartÄ su rankÄ davÄ Ä¯ galvÄ , jis suklupo ant žemÄs, tada tris kartus įspyrÄ Ä¯ galvÄ ir nuÄjo toliau miegoti. Po 5 minuÄių pamatÄ, kad J. toliau guli ant žemÄs. PriÄjo prie jo, pradÄjo daužyti per veidÄ , bet jis neatsigavo, tada K. papraÅ¡Ä, kad padÄtų jį užkelti į lovÄ . Po to K. papraÅ¡Ä, kad iÅ¡kviestų pareigÅ«nÄ . PareigÅ«nams sakÄ, kad J. iÅ¡krito iÅ¡ lovos tris kartus. Tuo metu J. atrodÄ neatpažįstamai, buvo visas veidas mÄlynas.
Buvo mÄlynos ir rankos, ir kojos. J. spyrÄ deÅ¡ine koja į kairį smilkinį, o parkritusiam ant grindų - deÅ¡ine koja du kartus spyrÄ Ä¯ pakaušį. Jo atžvilgiu smurto iÅ¡ J. nebuvo, tik jis nervino, jautÄ pyktį dÄl J. elgesio. J. jo maisto nelietÄ, palietÄ kito žmogaus maistÄ . Å . ir K. kiÅ¡osi gal pirmÄ dienÄ dÄl J., po to nebesikiÅ¡o. AntrÄ kartÄ muÅ¡Ä 2-2,5 val. PertraukÄles darÄ. Kraujo nebuvo, gal vakare pradÄjo kraujas iÅ¡ nosies bÄgti. SmÅ«giavo į rankas, kojas, nugarÄ .
PrieÅ¡ patikrinimus nemuÅ¡Ä. J. niÅ«niuodavo, tai erzindavo, erzino jo visas elgesys. Nepamena, kad bÅ«tų raÅ¡Äs raÅ¡telį Å .. Kai muÅ¡Ä nukentÄjusįjį skambÄjo visas aukÅ¡tas. Jie dauÅ¾Ä Ä¯ duris, kad iÅ¡kviesti pagalbÄ J.. Nulaužta koja buvo už palangÄs, jÄ galima buvo matyti akivaizdžiai, taÄiau pareigÅ«nai nepastebÄjo. 2019 m. gegužÄs 2 d. paraÅ¡Ä nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , taÄiau tai paraÅ¡yta pagal G. K., pusÄ parodymų ne taip suraÅ¡yti, prisipažinime raÅ¡tas skiriasi.
J. vieno muÅ¡imo metu sudavÄ 20-40 kartų, o tokių atvejų buvo per parÄ daug. Buvo situacija, kai liepÄ J. laikyti rankas iÅ¡kÄlus į viršų, nes žaidÄ nardais iÅ¡ atsispaudimų, jis pralaimÄjo kelis kartus, tai turÄjo daryti atsispaudimus, taÄiau negalÄjo, todÄl rankas laikÄ iÅ¡kÄlus. Kai baigÄsi visi žaidimai, tada muÅ¡Ä. Jo veiksmai buvo pertekliniai, pažeminti nenorÄjo, tiesiog nesusivaldÄ. J. sÄ monÄ buvo praradÄs daug kartų, tikslaus skaiÄiaus nepasakys.
ApžiÅ«rÄ daro kas pusvalandį. PareigÅ«nai nebuvo aptikÄ, kad smurtauja, taÄiau mano, kad pareigÅ«nai buvo pastebÄjÄ J. sužalojimus. J. rÄkÄ, kai buvo muÅ¡amas. Kai sudavinÄjo smÅ«gius nukentÄjusiajam, tai tikslas buvo jį nuraminti ir kad pavirÅ¡utiniÅ¡kai matytųsi sužalojimai, kad jį iÅ¡keltų iÅ¡ kameros. NeturÄjo tikslo jį nužudyti, tik norÄjo, kad J. perkeltų į kitÄ kamerÄ . Jis yra labai greitai užsidegantis, bausmÄ atlieka nuo 16 metų. VisÄ situacijÄ vertina blogai.
Su nukentÄjusiaisiais nebendravo, neatsipraÅ¡Ä. Gailisi dÄl to kÄ padarÄ. Civilinius ieÅ¡kinius sutinka atlyginti (4 t., b. l. 176-179). Be kaltinamojo parodymų, L. L. kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose, padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais: - nukentÄjusiojo R. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis yra E. J. tÄvas. Su sÅ«numi, kai jis buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose susiskambindavo retai, sÅ«nus skambindavo dažniau broliui ir mamai.
Brolis pasakojo, kad E. praÅ¡Ä pinigų, kadangi turi rimtų problemų, jį spaudžia. Iki sÅ«naus suÄmimo su juo bendravo prieÅ¡ savaitÄ. Ä® pataisos namus nuvažiavÄs nebuvo, buvo supykÄs, už tai kÄ padarÄ. Su sÅ«numi iki suÄmimo dažnai matÄsi. SÅ«nus pas juos atvažiuodavo, taÄiau su jais negyveno. SÅ«nus nedirbo, nes nuo gimimo turÄjo cukraligÄ, fiziÅ¡kai neiÅ¡sivystÄs. Jis 180 Å«gio, o svÄrÄ tik 49 kg. SÅ«nus pastoviai vartojo vaistus. Kas atsitiko sužinojo iÅ¡ buvusios žmonos.
SÅ«naus kÅ«nÄ atsiÄmÄ pats, bendravo su ekspertu. T. G. yra jo buvusi žmona, E. mama. Iki 15 metų nedalyvavo sÅ«naus auginime, nes to nenorÄjo buvusi žmona. Nuo 15 metų su juo pradÄjo bendrauti, dirbo jo įmonÄje, 20 metų jis iÅ¡Äjo. Kiek galÄjo tiek padÄjo savo sÅ«nui. Kai sÅ«nus antrÄ kartÄ pakliuvo į kalÄjimÄ su juo nebendravo. Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10000 eurų neturtinÄs žalos. Sunku įvertinti kiek kainuoja sÅ«naus gyvybÄ. Tuo momentu, kai sužinojo apie sÅ«naus mirtį papuolÄ Ä¯ ligoninÄ, buvo tiek nusilpÄs, kad pasigavo kažkokiÄ infekcijÄ , gulÄjo reabilitacijoje.
DÄl 10000 eurų tarÄsi su atstovu, kadangi nežino kaip vertinti jo iÅ¡gyvenimus, jis buvo Å¡eimos narys. SÅ«nų laidojo jis ir buvusi žmona, mokÄjo po 1000 eurų (4 t., b. l. 62, 63); - liudytojo I. Å . (I. Å .) parodymais, kuriais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka bausmÄ nuo 2009 metų. 2019 m. buvo pirmam bÅ«ryje. L. L. matÄ vienÄ kartÄ , jis buvo atÄjÄs į pirtį. 2019 m. balandžio 23 â 30 d. buvo nuobaudos zonoje. Kai atlikinÄjo nuobaudÄ su juo kameroje buvo L.
L., K. ir paskutinÄ dienÄ Ä¯kÄlÄ J.. J. buvo matÄs, jis buvo 22 bÅ«ryje. K. nepažinojo. Nuobaudos zonoje nuteistieji elgÄsi kaip visada, viskas buvo gerai. J. prisiÅ¡nekÄjo ir porÄ gavo nuo L.. TrenkÄ porÄ kartų ranka lyg į veidÄ ar į krutinÄ. Tai buvo kai tik J. uždarÄ, gal 2019 m. balandžio 29 d. Jis miegojo kairÄje pusÄje apaÄioje, o virÅ¡uje miegojo K.. DeÅ¡inÄje pusÄje miegojo L. apaÄioje, o J. virÅ¡uje. L. J. sudavÄ po kiek laiko, kai jis buvo atvestas į kamerÄ .
J. atvedÄ apie 15-16 val. Jis užstojo J., sakÄ kad gali daryti kÄ nori, kai iÅ¡eis iÅ¡ kameros. J. žinojo du metus, jis invalidas. 9.30 val. Äjo visi pasivaikÅ¡Äioti iÅ¡skyrus L., jis norÄjo miegoti. PasivaikÅ¡Äiojimo metu J. pasiÅ«lÄ iÅ¡eiti į kitÄ kamerÄ , nes kai jis iÅ¡eis ir nebus kas jį užstoja. J. į pareigÅ«nus nesikreipÄ, kad jį perkeltų į kitÄ kamerÄ . NematÄ ar pasivaikÅ¡Äiojimo metu jis su kuo nors bendrautų. MatÄ, kad J. L. spyrÄ pataikÄ Ä¯ smilkinį vienÄ kartÄ .
Jį paleido apie 14-14.30 val. Kameroje taip pat J. sakÄ, kad pasipraÅ¡ytų į kitÄ kamerÄ , kalbÄjo rusiÅ¡kai, kad nesuprastų L.. Akivaizdžių sužalojimų pas J. nematÄ. Buvo Å¡alta, todÄl miegojo su rÅ«bais. L. su laidu iÅ¡ lempos per subine sudavÄ J.. L. bandÄ iÅ¡laužti stalo kojÄ . Jį įkalinimo įstaigoje vadina (duomenys neskelbtini). Buvo pas jį rastas raÅ¡telis. J. prisipažino, kad prisikalbÄjo, jis praÅ¡Ä atleidimo. Kai atÄjo J., L. pasakÄ, kad jis prisiÅ¡nekÄjo.
MuÅ¡imo priežastis buvo, kad J. prisiÅ¡nekÄjo, bet kitÄ dienÄ jį gynÄ, nes nebuvo už kÄ muÅ¡ti. Buvo porÄ kartų J. parkritÄs, taÄiau sÄ monÄs nebuvo praradÄs. Kol buvo kameroje, tai tik L. muÅ¡Ä J.. 2019 m. balandžio 29 d. J. gavo už reikalÄ , o 2019 m. balandžio 30 d. L. pradÄjo jį žeminti. BudÄtojams L. L. veiksmus nesakÄ, tik iÅ¡einant pasakÄ, kad geriau J. iÅ¡keltų, taÄiau neiÅ¡kÄlÄ. SÄdi daug metų, viskÄ Å¾ino, J. 5 paros bÅ«tų pragaras toje kameroje.
NorÄjo, kad iÅ¡ jo nesityÄiotų, todÄl ir pasakÄ budÄtojui dÄl iÅ¡kÄlimo. Kameros tikrinamos vienÄ kartÄ , 8 ryto. Vakariniai patikrinimai kartais vykdavo. NukentÄjusysis elgÄsi kameroje normaliai, taÄiau lindo prie stalo, o jam negalima lysti, nes jis priklauso žemiausiai kastai. Naktis praÄjo paprastai (4 t., b. l. 111-113); - liudytojo G. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2019 m. bausmÄ atlikinÄjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 22 bÅ«ryje, po to triume, o vÄliau perkÄlÄ Ä¯ pirmÄ bÅ«rį.
Nuobaudoje praleido mÄnesį, nes nenorÄjo eiti į bÅ«rį. Nuo 2019 m. balandžio 24 d. su juo kameroje buvo (duomenys neskelbtini) (I. Å .), L., nukentÄjusysis. Pradžioje buvo trise, o po to balandžio 29 d. atvedÄ J.. PrieÅ¡ atvedant J. santykiai buvo paprasti, nekonfliktavo. Kai atvedÄ J., tai kaltinamasis pasakÄ âO papuoleiâ, tai suprato, kad kažkÄ J. padarÄ. Pradžioje nieko nevyko, po to prasidÄjo spaudimas J., žodžiais, judesiais, buvo suduota gal kelis kartus, bet nestipriai į Å¡onus, į petį.
Jam tai nepatiko, tai L. klausÄ kodÄl taip elgiasi, o L. sakÄ, kad J. jam skolingas. L. jų neklausÄ. Pamena, kad Å . sÄdÄjo ant savo gulto, o jis sÄdÄjo ant suoliuko. Kaltinamasis pavalgo ir vÄl papriekabiauja prie J., paguli ir vÄl jį muÅ¡a, ir panaÅ¡iai. L. J. dauÅ¾Ä gal porÄ kartų, gal daugiau iki iÅ¡einant Å .. Buvo stalo metalinÄ koja, taÄiau su ja L. sudavÄ gal kelis kartus per kojas ir per Å¡onÄ J.. NematÄ, kad su ta koja daužytų per galvÄ , gal ir per peÄius sudavÄ.
Jiems leidžia pasivaikÅ¡Äioti du kartus per dienÄ . J. vaistus atneÅ¡davo vakare, prieÅ¡ miegÄ . J. vaistų negerdavo, atsisakydavo. J. vaistus iÅ¡gÄrÄ jis prieÅ¡ einant miegoti. Jis J. sakÄ, kad praÅ¡ytųsi į kitÄ kamerÄ , nes jį sudaužys L.. Gal šį pokalbį L. iÅ¡girdo, taÄiau po pasivaikÅ¡Äiojimo kaltinamasis pasakÄ, kad daugiau nebelys prie J.. Iki vakaro buvo ramu. DienÄ prieÅ¡ mirtį buvo momentas, kai J. klÅ«pÄjo ant kelių. Kaltinamasis jam liepÄ klauptis ant kelių ir pakelti rankas į viršų.
Kaltinamasis vaikÅ¡Äiojo aplink nukentÄjusįjį ir darydavo tam tikras bausmes, tai įspirdavo, tai trenkdavo su geležiu į Å¡onÄ ar į kojas, jei jis nuleisdavo rankas. Tai trÅ«ko apie valandÄ . Tuo metu jau I. Å . kameroje nebuvo. Kai iÅ¡Äjo į vakarinį pasivaikÅ¡ÄiojimÄ , tai lyg pas J. buvo patinÄs žandas. J. pareigÅ«nų nepraÅ¡Ä jį perkelti į kitÄ kamerÄ . PasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje jis sÄdÄjo kampe, priÄjÄs jam sakÄ, kad pasipraÅ¡ytų į kitÄ kamerÄ .
Vakarinio patikrinimo metu J. gulÄjo. PareigÅ«nai liepÄ atsistoti, Å¡is atsistojo, taÄiau buvo su drabužiais. Vakare iÅ¡gÄrÄs vaistų nuÄjo miegoti. Buvo, kad J. palietÄ lÄkÅ¡tÄ, tai L. supyko, kad jam prikosÄs į lÄkÅ¡tÄ. J. negali nei liestis, nei valgyti iÅ¡ tų paÄių lÄkÅ¡Äių, kaip kiti. L. priklauso nuskriaustųjų kastai, o J. yra dar žemiau už nuskriaustuosius. Å . ir jis taip pat yra nuskriaustieji. Kai tik gavo Äiužinį, tai iÅ¡ karto Äjo miegoti, tuo metu J. su L. bendravo, viskas buvo normaliai.
Naktį kÄlÄsi į tualetÄ ir matÄ, kad J. miega Äiužinį pasidÄjÄs ant žemÄs. NeatkreipÄ dÄmesio, ar jis su sÄ mone ar ne. ParyÄiais jį prikÄlÄ L. ir pasakÄ, kad J. nukrito nuo lovos. TaÄiau, jei E. bÅ«tų kritÄs nuo lovos, tai bÅ«tų užkritÄs ant stalo, o jis gulÄjo gale lovos. L. papraÅ¡Ä padÄti užkelti J. ant lovos. UžkÄlus, iÅ¡girdo, kad J. labai prastai kvÄpuoja, pradÄjo dÅ«sti, springti. PradÄjo E. kalbinti, taÄiau Å¡is nereagavo, todÄl paspaudÄ greitai pagalbos mygtukÄ .
AtÄjo pareigÅ«nas prie langelio, pasakÄ, kad žmogui bloga, kad dÅ«sta, kad reikia kviesti daktarÄ . PareigÅ«nas nuÄjo ir pasikvietÄ dar vienÄ pareigÅ«nÄ , atÄjo dviese, užÄjo, pažiÅ«rÄjo ir vÄl iÅ¡Äjo. Po kiek laiko atÄjo seselÄ. VisÄ tai užtruko apie 20 minuÄių. Mano, kad seselÄs nesuprato kas yra J., suleido kažkokių vaistų, tada su neÅ¡tuvais jį iÅ¡sineÅ¡Ä. Stalo koja buvo nulaužta, kai atÄjo į tÄ kamerÄ . Iki einant miegoti matÄ, kad pas J. iÅ¡tinÄs veidas.
Visi miega su rÅ«bais, nes kameroje labai Å¡alta. Kai kÄlÄ J. į lovÄ daugiau sužalojimų nepastebÄjo, kadangi kameroje labai tamsu. Kai atÄjo pareigÅ«nai, tai juos iÅ¡vedÄ Ä¯ koridorių, nematÄ kas vyksta kameroje. L. muÅ¡Ä J. nuo 5 iki 10 kartų. J. neturÄjo savybių, kurios erzintų, kÄ pasakydavo, tai ir darydavo, buvo nepiktybinis. Gali bÅ«ti, kad lyg J. buvo suduota į nosį, tai kaltinamasis jam liepÄ nusiplauti kraujÄ . Kameroje daugiau daiktų su kuriais galima žaloti nebuvo.
L. nepatiko J., nebuvo jokios kitos problemos. Kaip suprato, kad L. pats nusprendÄ, kad J. problema. PirmÄ vakarÄ J. miegojo virÅ¡ kaltinamojo. J. pažinojo iki to momento, nes buvo abu 22 bÅ«ryje. Smurtas buvo įvairiai, tai kas 10 minuÄių, tai bÅ«davo ramiau. Jis su L. ir J. kameroje praleido tris naktis, o ketvirtÄ jį iÅ¡vežÄ. L. jo papraÅ¡Ä padÄti iÅ¡laužti stalo kojÄ . Ta nulaužta koja buvo laikoma už lango ant palangÄs. Patikrinimai bÅ«na ryte ir vakare, pareigÅ«nai nulaužtos kojos nepastebÄjo.
L. kelis kartus J. sudavÄ su koja. Bijojo praneÅ¡ti pareigÅ«nams L. L. elgesį, nes pats gali atsidurti tokioje vietoje. J. į antrÄ aukÅ¡tÄ su visu Äiužiniu ir užkÄlÄ (4 t., b. l. 113-116); - liudytojos V. E. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini), dirba 14 metų. 2019 m. gegužÄs 1-2 d. dirbo parÄ . Buvo iÅ¡kvietimas į kamerÄ . Kai atbÄgo, J. gulÄjo prie gulto galva į duris, buvo be sÄ monÄs, iÅ¡blyÅ¡kÄs, iÅ¡ burnos Äjo putos, buvo pulsas ir kvÄpavimas.
Pradžioje buvo panaÅ¡u į epilepsijos priepuolį, todÄl nuo burnos nuvalÄ putas ir gleives iÅ¡ burnos, kad atlaisvinti kvÄpavimo takus. PareigÅ«nams liepÄ iÅ¡vesti kitus nuteistuosius, nes jie šūkaliojo. MatÄ, kad asmuo mirÅ¡ta, tai iÅ¡karto kvietÄ greitÄ jÄ . Burnoje buvo siaubingai daug gleivių ir putų. KvÄpavimas buvo, bet jis buvo sunkus ir su kriokimu. Nebuvo kada jo apžiÅ«rÄti, nes bandÄ atlaisvinti kvÄpavimo takus, todÄl nepastebÄjo ar jis buvo sužalotas. Greitoji atvažiavo gal po 5 minuÄių.
Ji visÄ laikÄ bandÄ atlaisvinti kvÄpavimo takus, kol atvyko greitoji. J. buvo ligotas, jam bÅ«davo skiriami inhaliatoriai, vaistai. Apie iÅ¡kvietimÄ jÄ informavo budintysis. 2019 m. gegužÄs 1 d. 20.30 val., maždaug Å¡iuo metu vakare budintis medikas eina iÅ¡dalinti gydytojo paskirtų vaistų į uždarÄ jÄ zonÄ . Eina iÅ¡ eilÄs prie kamerų, kam paskirti vaistai iÅ¡dalina, bÅ«na, kad kreipiasi kokios nors medicininÄs pagalbos, taip pat tada konsultuoja. Minimu metu ji padavÄ Ä¯ 13 kamerÄ , E. J. paskirtus vaistus, 4 iÅ¡tirpintas tabletes ,,Truxalâ, kurios yra raminanÄios, psichotropinÄs, taÄiau matÄ, kad J.
Å¡iuos vaistus supylÄ kitam prie jo priÄjusiam nuteistajam į puodelį, kuris juos iÅ¡gÄrÄ. Nuteistieji vaistus turi iÅ¡gerti prie jų, taÄiau J. juos atidavÄ kitam nuteistajam. Supyko, aiÅ¡kino, kad taip daryti negalima, kad apie tai bus informuotas gydytojas, kuris gali ,,nuimti vaistusâ, jei nuteistasis jų negeria. Kitas nuteistasis kažkÄ nepatenkintas pasakÄ, kad neÄmÄ, taÄiau ji matÄ, kad juos iÅ¡gÄrÄ ne E. J.. Jei nuteistasis pasilenkia, tai per kameros langelį mato virÅ¡utinÄ jo kÅ«no dalį.
TÄ vakarÄ jokių pokyÄių J. iÅ¡vaizdoje nematÄ, jis visada buvo iÅ¡balÄs, ligotas. J. visuomet eidavo pas gydytojus dÄl sveikatos, buvo visų skriaudžiamas. Tokia J. bÅ«klÄ galÄjo bÅ«ti dÄl sumuÅ¡imo, taÄiau ji nematÄ ar jis sumuÅ¡tas ir nežinojo, kad galimai sumuÅ¡tas. BudÄtojas paskambino ir liepÄ atbÄgti, sakÄ, kad J. nukritÄs nuo gulto. J. buvo apsirengÄs ilgomis kelnÄmis ir ilgomis rankovÄmis. Kai atÄjo į kamerÄ , tai joje kraujo nematÄ, tik ant lÅ«pų Å¡iek tiek buvo (4 t., b. l. 146-148); - liudytojo R.
P. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis nuo 2019 m. gegužÄs 1 d. 8 val. ryto iki 2019 m. gegužÄs 2 d. 8 val. ryto budÄjo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Apie 5 val. ryto uždarosios zonos budintis R. A. atÄjÄs į budÄtojų dalį pasakÄ, kad nuteistajam yra blogai, kad jam reikia pagalbos. Nieko nelaukÄs paskambino bendrosios praktikos slaugytojai V. E. ir jÄ iÅ¡kvietÄ skubiai ateiti į uždarÄ jÄ zonÄ . Jis su R. A. nuÄjo į uždarÄ zonÄ Ä¯ 13 kamerÄ .
Toje kameroje atlikinÄjo bausmÄ L. L., E. J. ir dar vienas buvo nuteistasis. Atidarius kamerÄ deÅ¡inÄje pusÄje antrame aukÅ¡te gulÄjo J., girdÄjosi karkimas, sÄ monÄs nebuvo, nes nereagavo. AtÄjo slaugytoja ir ji pradÄjo daryti pirminÄ apžiÅ«rÄ . Kai įÄjo į kamerÄ , tai J. buvo ant lovos antrame aukÅ¡te, L. stovÄjo, kitas nuteistasis sÄdÄjo. Jis asmeniÅ¡kai iÅ¡orinių sužalojimų nepastebÄjo. Nuteistieji nukÄlÄ J. žemyn ir tuo metu atÄjo slaugytoja. MatÄ, kad jis be sÄ monÄs, kriokÄ, nereagavo.
L. sakÄ, kad J. naktį du kartus iÅ¡krito iÅ¡ lovos, pats ant jos užlipo, o kai nukrito treÄiÄ kartÄ , tai jie užkÄlÄ jį ant lovos. Sužalojimų nematÄ, taÄiau detaliai neapžiÅ«rinÄjo. GreitÄ jÄ iÅ¡kvietÄ jis slaugytojos pavedimu. Greitoji pagalba atvažiavo gal per 5-7 minutes. BudÄjo visÄ parÄ , iÅ¡ vakaro nuteistieji nesiskundÄ. I. Å . budÄjo nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Kamerų apÄjimai bÅ«na ryte, kai keiÄiasi kameros ir vakare apie 20 val. 2019 m. gegužÄs 1 d. 20 val. jis asmeniÅ¡kai dalyvavo nuteistųjų vakariniame patikrinime, buvo nuÄjÄs į kamerÄ Nr.
13. Ä®Äjus į kamerÄ , nuteistasis G. K. atsistojo, o nuteistieji L. L. ir E. J. gulÄjo savo lovose. Pareikalavo, kad pastarieji atsikeltų iÅ¡ lovų. Nuteistųjų G. K., L. L. ir E. J. elgesys ir iÅ¡vaizda jokių įtarimų nesukÄlÄ. ApÄjimų metu į kamerÄ užeina. Nuo nuteistųjų bÅ«na 1-1,5 m. atstumu, kamerose apÅ¡vietimas ne ypatingas. Patalpos apžiÅ«ra vykdoma vizualiai, detalios apžiÅ«ros niekas nedaro, tai vyksta dienos metu, kai vyksta nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimai.
IÅ¡ pareigÅ«nų kameroje buvo jis, Å . ir A. (4 t., b. l. 171-173); - liudytojo I. Å . parodymais, kuriais nustatyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) saugumo skyriaus valdymo dinaminÄs priežiÅ«ros specialistu. Uždaroje zonoje dirbo pirmÄ ir paskutinÄ kartÄ , kadangi tuo metu trÅ«ko darbuotojų, papraÅ¡Ä jo pasilikti nakÄiai, nes nebuvo kam dirbti. Kai atÄjo į uždarÄ zonÄ dirbti, tai jau nuteistieji miegojo. Jo darbo laikas buvo nuo 22 val. iki 8 val. ryto. VaikÅ¡Äioja nuolat, kai nuteistieji miega.
TÄ naktį jokio triukÅ¡mo ir konfliktų nepastebÄjo. SÄdÄjo priežiÅ«ros poste, kas 15-20 min. praeina pro kameras ir stebi kas vyksta. 5 val. ryto buvo dar nuteistųjų miego laikas. PriežiÅ«ros poste yra iÅ¡kvietimų pultas, kuriame sužymÄtos kameros, užsidegÄ lemputÄ prie tos kameros. NuÄjo iki tos kameros. Toje kameroje buvo trys nuteistieji, vienas pasakÄ, kad vienam iÅ¡ jų bloga, kad reikia greitosios pagalbos. Grįžo į priežiÅ«ros postÄ ir pasakÄ R. A.. Su kolega buvo atsidarÄ kamerÄ , pažiÅ«rÄjo kas nutiko, tuomet nukentÄjusysis buvo antrame aukÅ¡te susirietÄs. Vienas iÅ¡ nuteistųjų, mažesnio Å«gio, sakÄ, kad nukentÄjusysis buvo du kartus iÅ¡kritÄs ir pats užlipo į lovÄ , o po treÄio karto jį jau užkÄlÄ.
NukentÄjusysis buvo apsirengÄs. Kai uždarÄ kamerÄ Äjo skambinti P., tada grįžo visi trys. Kai buvo medikÄ, tai buvo arti priÄjÄs prie nukentÄjusiojo. Nepamena, kas nukÄlÄ nukentÄjusįjį, taÄiau jį paguldÄ ant žemÄs. Sužalojimų nepastebÄjo, taÄiau nukentÄjusysis sunkiai kvÄpavo, Äjo seilÄs iÅ¡ burnos. Mano, kad buvo be sÄ monÄs, nes nekalbÄjo. MedikÄ liepÄ paversti jį ant Å¡ono ir valÄ burnÄ su servetÄlÄmis. Slaugytoja apžiÅ«rÄjusi liepÄ kviesti greitÄ jÄ .
Medikai atvyko labai greitai. Tikrai nepastebÄjo jokių sužalojimų, jis buvo su rÅ«bais. Naktį kamerose Å¡viesa yra, toje Å¡viesoje grumtynes, muÅ¡tynes matytų. Kai atÄjo į kamerÄ apie 5 ryto, tai buvo likÄs naktinis apÅ¡vietimas. Buvo kraujosruvos ant nukentÄjusiojo rankos. Nuo posto iki kameros yra apie 10 metrų atstumas. Jei bÅ«tų didelis triukÅ¡mas kamerose, tai poste bÅ«tų girdÄjÄs. Vienas pareigÅ«nas lieka prie pulto, kitas pareigÅ«nas eina apžiÅ«rÄti kameras, pareigÅ«nai keiÄiasi.
TÄ vakarÄ Äjo labai daug kartų, nes nenorÄjo užmigti. Baudos izoliatorius seniai statytas, storos sienos, dvigubos durys, krentanÄio žmogaus nuo lovos tikrai neiÅ¡girstų. Beldžiantis į kamerÄ labai girdisi. Kai vaikÅ¡to, tai apžiÅ«ri kameras per akutÄ. Per akutÄ matosi įÄjimas į sanitarinį mazgÄ , paties sanitarinio mazgo nesimato (4 t., b. l. 173-175); - Medicininiu mirties liudijimu Nr.19-13418149, kuriuo nustatyta, kad E. J. (duomenys neskelbtini) po atliktos galvos operacijos mirÄ (1 t., b. l. 10); - 2019 m. gegužÄs 2 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo buvo apžiÅ«rÄta Uždarojoje zonoje esanti kamera Nr. 13 (1 t., b. l. 21, 22, 25-29); - 2019 m. gegužÄs 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atliekant apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 13 buvo rasta ir paimta: metalinis mÄlynos spalvos strypas (metalinÄ stalo koja) ir sutepimas, panaÅ¡us į kraujÄ . MetalinÄ stalo koja buvo rasta kameros lango iÅ¡orinÄje pusÄje, prie grotų.
Sutepimas rastas tualeto patalpoje apie 3 cm atstumu nuo slenksÄio, paimta jo nuoplova (1 t., b. l. 31-36); - 2019 m. gegužÄs 15 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atliekant apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 13 nustatyta, jog kameros gyvenamojoje patalpoje stovinÄio stalo viena koja yra nulaužta (1 t., b. l. 37-41); - 2019 m. gegužÄs 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rÄtas įvykio vietoje rastas ir paimtas metalinis mÄlynos spalvos dažais dažytas strypas (metalinÄ stalo koja) yra 54,5 cm ilgio, keturkampio 2,5 cm x 2,5 cm dydžio profilio, tuÅ¡Äiaviduris, metalo sienelių storis - 1 mm. (1 t., b. l. 142-147); - 2019 m. gegužÄs 3 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo V.
P. pateikÄ E. J. drabužius: dvejus marÅ¡kinÄlius, sportines kelnes ir apatines kelnaites (1 t., b. l. 149-150); - 2019 m. gegužÄs 6 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rÄti daiktai, sutepimų ant jų neaptikta (1 t., b. l. 151-157); - 2019 m. gegužÄs 3 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo L. L. pateikÄ savo drabužius: dvejus marÅ¡kinÄlius (1 t., b. l. 158-161); - 2019 m. gegužÄs 6 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rÄti L. L. pateikti daiktai. Ant margų marÅ¡kinÄlių rasti sutepimai, panašūs į kraujÄ , ant baltų marÅ¡kinÄlių sutepimų neaptikta (1 t., b. l. 162-169); - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 388/2019 (02), kurios apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad teismo medicinos tyrimo metu buvo paimtos E. J. abiejų rankų nagų nuokarpos (2 t., b. l. 21-27); - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų komisijos pakartotinio tyrimo iÅ¡vada Nr. PM 32/2019(02), kuria nustatyta, kad 1) E. J. mirÄ (duomenys neskelbtini).
Mirties laikas nustatytas pagal LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. 2019-0268009. E. J. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Trauminis galvos smegenų pažeidimas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu.
2) Mirtinos E. J. galvos smegenų traumos iÅ¡raiÅ¡kos ir komplikacijos nurodytos 1-ame iÅ¡vados punkte. E. J. taip pat konstatuota kraujosruvos veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje); poodinÄs kraujosruvos deÅ¡iniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarÄlÄje; deÅ¡iniuose žaste, dilbyje, rieÅ¡o srityje ir plaÅ¡takoje; kairiuose žaste ir plaÅ¡takoje; deÅ¡inÄse Å¡launyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairÄse Å¡launyje ir blauzdoje; pavirÅ¡inÄs pjautinÄs žaizdos deÅ¡inÄse blauzdoje ir pÄdoje.
PavirÅ¡inÄs pjautinÄs žaizdos deÅ¡inÄse blauzdoje ir pÄdoje padarytos aÅ¡triu, pjaunanÄių savybių daiktu ar įrankiu, žaizdose užsifiksavÄ tik rūšinÄs priklausomybÄs požymiai, dÄl ko Å¡ios žaizdos nÄra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui. Kiti E. J. konstatuoti mechaniniai sužalojimai (įskaitant ir mirtinÄ galvos smegenų traumÄ ) yra trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekmÄ. ŽalojanÄių daiktų individualios savybÄs Å¡iuo atveju nedetalizuotinos.
EkspertizÄ atliekanÄių ekspertų nuomone, žalojanÄio daikto formos ir matmenų nustatymo pagal kraujosruvos (tiek poodinÄs, tiek gilesnių minkÅ¡tųjų audinių) formÄ ir matmenis tikslumas labai abejotinas. Turimų duomenų visuma (poodinių kraujosruvų spalva, iÅ¡plitimas, gylis, mikromorfologinis vaizdas) leidžia teigti, kad didžiausia tikimybÄ, jog nuo E. J. konstatuotų sužalojimų padarymo iki jo mirties praÄjo daugiau negu viena, bet ne daugiau negu trys paros. E. J. taip pat konstatuota kraujosruva liežuvyje, tikÄtina, padaryta susikandant liežuvį artimu kitų mechaninių sužalojimų padarymui laiku.
Sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius bei komplikuota smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal âSveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliųâ 6.6.4. punktÄ ir tapo E. J. mirties priežastimi.
VienareikÅ¡mis sveikatos sutrikdymo masto nustatymas dÄl kitų E. J. konstatuotų sužalojimų negalimas. Tai motyvuoja tuo, kad įprastai nei nekomplikuotos kraujosruvos (tiek poodinÄs, tiek gilesnių minkÅ¡tųjų audinių), nei nekomplikuotos pavirÅ¡inÄs pjautinÄs žaizdos nesukelia ilgesnio negu 10 dienų sveikatos sutrikdymo ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iuo atveju kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir Å¡launyse) yra ypaÄ masyvios ir iÅ¡plitÄ, tikÄtinos jų komplikacijos, prognozuoti Å¡ių kraujosruvų eigos, gijimo laiko bei sveikatos sutrikdymo masto dÄl jų neįmanoma.
3) Kaip nurodyta 1-ame iÅ¡vados punkte, mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius bei komplikuota smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu. Ekstrakranijiniai (pavirÅ¡iniai ir sÄ lyginai pavirÅ¡iniai) galvos mechaniniai sužalojimai, t. y. kraujosruvos veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose, poodinÄs kraujosruvos ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos deÅ¡iniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarÄlÄje bei kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose kaktos srityje leidžia teigti, kad E. J. galva traumuota keturių ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasÄkoje, paveikiant nurodytas sritis (kaktÄ , deÅ¡inį žandÄ , kairį žandÄ ir skruostÄ , nosies nugarÄlÄ) po vienÄ ar daugiau kartų.
Požymių, bÅ«dingų galvos traumai griÅ«vant ant lygaus plokÅ¡Äio neriboto pavirÅ¡iaus, nÄra. Mirtina sunki galvos smegenų trauma galÄjo bÅ«ti tiek bet kurio vieno trauminio kontakto pasekmÄ, tiek galÄjo iÅ¡sivystyti trauminiams kontaktams sumuojantis. Apie žalojanÄių daiktų individualias savybes pasisakyta ir motyvai iÅ¡dÄstyti 2-ame iÅ¡vados punkte. 4) E. J. konstatuoti galvos sužalojimai įvertinti 3-ame iÅ¡vados punkte. IÅ¡skyrus galvos sužalojimus, E. J. konstatuotos poodinÄs kraujosruvos deÅ¡iniuose žaste, dilbyje, rieÅ¡o srityje ir plaÅ¡takoje; kairiuose žaste ir plaÅ¡takoje; deÅ¡inÄse Å¡launyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairÄse Å¡launyje ir blauzdoje; pavirÅ¡inÄs pjautinÄs žaizdos deÅ¡inÄse blauzdoje ir pÄdoje.
Å ios poodinÄs kraujosruvos yra trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekmÄ. Å ios poodinÄs kraujosruvos atspindi Å¡eÅ¡iolika ar daugiau nurodytų kÅ«no sriÄių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikiant deÅ¡inÄ rankÄ keturis ar daugiau kartų, kairÄ rankÄ du ar daugiau kartų, kiekvienÄ kojÄ po penkis ar daugiau kartų (abu žastus, deÅ¡inius dilbį ir rieÅ¡o sritį, abi plaÅ¡takas, abi Å¡launis po vienÄ ar daugiau kartų; deÅ¡inius kelio sritį ir blauzdÄ po du ar daugiau kartų, kairÄ blauzdÄ keturis ar daugiau kartų).
Požymių bÅ«dingų traumai griÅ«vant ant lygaus plokÅ¡Äio neriboto pavirÅ¡iaus rankose ir kojose nÄra. PažymÄtina, kad kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir Å¡launyse) yra ypaÄ masyvios ir iÅ¡plitÄ, todÄl tikÄtinas jų iÅ¡sivystymas daugybinio Å¡ių sriÄių traumavimo pasÄkoje. PavirÅ¡inÄs pjautinÄs žaizdos deÅ¡inÄse blauzdoje ir pÄdoje padarytos aÅ¡triu, pjaunanÄių savybių daiktu ar įrankiu keturių trauminių poveikių pasÄkoje (blauzda paveikta vienÄ , pÄda tris kartus), žaizdose užsifiksavÄ tik rūšinÄs priklausomybÄs požymiai, dÄl ko Å¡ios žaizdos nÄra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui.
E. J. taip pat konstatuota kraujosruva liežuvyje, tikÄtina, padaryta susikandant liežuvį artimu kitų mechaninių sužalojimų padarymui laiku. VienareikÅ¡mis sveikatos sutrikdymo masto nustatymas dÄl Å¡iame punkte aptariamų sužalojimų negalimas. Tai motyvuojame tuo, kad įprastai nei nekomplikuotos kraujosruvos (tiek poodinÄs, tiek gilesnių minkÅ¡tųjų audinių), nei nekomplikuotos pavirÅ¡inÄs pjautinÄs žaizdos nesukelia ilgesnio negu 10 dienų sveikatos sutrikdymo ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Å iuo atveju kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir Å¡launyse) yra ypaÄ masyvios ir iÅ¡plitÄ, tikÄtinos jų komplikacijos, prognozuoti Å¡ių kraujosruvų eigos, gijimo laiko bei sveikatos sutrikdymo masto dÄl jų neįmanoma. Å iame punkte nurodyti sužalojimai įtakos mirÄiai neturÄjo.
5) Sprendžiant pagal lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (padarymo laikÄ ) poodinÄs kraujosruvos deÅ¡iniuose dilbyje ir rieÅ¡o srityje bei abiejose plaÅ¡takose galÄjo susidaryti ginantis nuo smÅ«gių, suduodamų kietais bukais daiktais.
6) SavarankiÅ¡kų veiksmų galimybÄ apsprendžia sÄ monÄs bÅ«klÄ, kuri Å¡iuo konkreÄiu atveju priklausÄ nuo galvos smegenų traumos formos ir dinamikos. Kiti konstatuoti sužalojimai E. J. sÄ monÄs bÅ«klÄs, o tuo paÄiu ir savarankiÅ¡kų veiksmų galimybÄs neįtakojo. DidelÄ tikimybÄ, kad praÄjus 2-4 valandoms po galvos smegenų traumos E. J. jau buvo nesÄ moningas dÄl smegenų suspaudimo ir vÄliau sÄ monÄs neatgavo. Taip pat tikÄtinas galvos traumavimÄ lydintis įvairios trukmÄs, galimai grįžtamas, sÄ monÄs praradimas (nuo keleto sekundžių iki paros ar daugiau) dÄl galvos smegenų sukrÄtimo ar difuzinio aksonų pažeidimo.
Pastarųjų galvos traumos formų diagnostikai Å¡iuo atveju patikimų duomenų nÄra (2 t., b. l. 64-74); - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 222/2019(01), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto metalinio strypo (metalinÄs stalo kojos) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (1, 2 mÄg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J. DNR profiliu; atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (3 mÄg.) gautas kito vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J.
DNR profiliu (2 t., b. l. 85-91); - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 350/2019(01), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto lapelio (2019 m. gegužÄs 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtos nuoplovos) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su E. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant L. L. bliuzono rasti žmogaus kraujo pÄdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J., L.
L. profiliais. Ant L. L. palaidinÄs žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (metalinÄs stalo kojos) (S 222/29(01) - 1, 2 mÄg.) gautas DNR profilis sutampa su L. L. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe; atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (S 222/29(01) - 3 mÄg.) gautas DNR profilis nesutampa su L. L. DNR profiliu ir nesutampa su DNR profiliu, gautu ant L. L. bliuzono (2 t., b. l. 104-110); - Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad medicinos pagalba E. J. buvo iÅ¡kviesta 2019 m. gegužÄs 2 d. 5 val. 43 min.; preliminari diagnozÄ - koma (2 t, b. l. 118-119); - 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-838, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuteistajam E. J. buvo paskirta nuobauda - perkÄlimas į kamerų tipo patalpas penkioms paroms; nuteistasis E. J.
į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 29 d. 15 val. 30 min. (2 t., b. l. 124); - 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-788, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. nuteistajam G. K. buvo paskirta nuobauda - perkÄlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, nuteistasis perkeltas į kamerų tipo patalpas 2019 m. balandžio 24 d. 15.30 val. (2 t., b. l. 128); - 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-782, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. nuteistajam I.
Å . buvo paskirta nuobauda - perkÄlimas į kamerų tipo patalpas septynioms paroms; nuteistasis I. Å . į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 23 d. 14 val.; iÅ¡ kamerų tipo patalpų iÅ¡leistas 2019 m. balandžio 30 d. 14 val. (2 t., b. l. 133-134); - 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu, kuriame nurodyta, kad nuteistasis L. L. į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 24 d. 12 val. (2 t., b. l. 139-140); - 2019 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-804, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. nuteistajam L.
L. buvo paskirta nuobauda - perkÄlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Nuteistasis perkeltas į uždarytas kamerų tipo patalpas 2019 m. balandžio 25 d. 12.00 val. (2 t., b. l. 141-142); - (duomenys neskelbtini) Nuteistųjų perkÄlimo į drausmÄs grupÄ ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalu, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuteistasis E. J. buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 13 (2 t., b. l. 148); - L. L. 2018 m. gegužÄs 2 d. nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu, kuriame jis nurodÄ, kad sudavÄ E. J. daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tarp jų ir per galvÄ , rankas, kojas ir Å¡onus. 2018 m. gegužÄs 2 d. apie 5 val. muÅ¡Ä prikÄlÄs iÅ¡ miego, sudavÄ 4 smÅ«gius per galvÄ , 3 kartus su koja į pakaušį, ir tuomet J. neteko sÄ monÄs. Jis su K. paguldÄ J.
į lovÄ ir iÅ¡kvietÄ pareigÅ«nus (3 t., b. l. 80); - 2019 m. gegužÄs 21 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo I. Å . pateikÄ popieriaus lapelį su ranka raÅ¡ytu tekstu (3 t., b. l. 127-130); - 2019 m. gegužÄs 21 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rÄtas I. Å . pateiktas lapelis ir nustatyta, kad Å¡is popieriaus lapelis su ranka raÅ¡ytu tekstu. Popieriaus lapelyje užfiksuotas galimai L. L. I. Å . adresuotas ranka raÅ¡ytas laiÅ¡kas, kuriame užsimenama apie galimus smurto veiksmus liudytojo G.
K. atžvilgiu (3 t., b. l. 131-133). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nužudÄ kitÄ Å¾mogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktÄ , kai kaltininko veika dÄl gyvybÄs atÄmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Kankinimas - tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanÄias nukentÄjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kanÄioms (dÄl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alÄio, karÅ¡Äio, verÄiant atlikti nukentÄjusįjį žeminanÄius veiksmus ir pan.) Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nužudÄ kitÄ Å¾mogų dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Teismų praktikoje nužudymu dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį. ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentÄjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentÄjusiojo arba panaudojant menkavertÄ dingstį.
Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015). Ä®vertinus kaltinamojo, nukentÄjusiojo R. J., liudytojų I. Å ., G. K., V. E., R. P., I. Å . parodymus, specialistų iÅ¡vadas bei kitÄ surinktÄ ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodanÄių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«tent kaltinamasis demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, dÄl menkavertÄs dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbÄjimo, niÅ«niavimo, triukÅ¡mavimo, maisto padÄjimo ant jo indų, o taip pat tyÄiodamasis iÅ¡ E. J.
â nurodydamas klÅ«poti ant grindų iÅ¡keltomis rankomis, o Å¡iam nuleidus rankas - smurtaudamas, tyÄia sudavÄ E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du, ilgalaikiu nuolatiniu muÅ¡imu, žalojanÄio įrankio â metalinio strypo panaudojimu, daugybÄs kÅ«no sužalojimų padarymu sukelia nukentÄjusiajam dideles fizines kanÄias bei skausmÄ , padarÄ E. J. sužalojimus, dÄl kurių įvykus komplikacijoms, E. J. mirÄ, tokiu bÅ«du nužudÄ E. J..
Kaltinamasis L. L. savo kaltÄ pripažino, nurodÄ, kad 2019 m. balandžio 29 d. dienÄ Ä¯ kamerÄ Ä¯kÄlus E. J. prasidÄjo pykÄiai, aiÅ¡kinosi dÄl âbrasokoâ iÅ¡ pradžių žodžiais, vÄliau tiek rankomis, tiek kojomis muÅ¡Ä E. J. į įvairiais kÅ«no vietas. KabinÄtis prie nukentÄjusiojo pradÄjo dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties. AntrÄ dienÄ iÅ¡laužus stalo kojÄ , su ja kelis kartus trenkÄ nukentÄjusiajam per rankas ir kojas. Po kurio laiko smurtavo prieÅ¡ E. J. rankomis ir kojomis, strypu į įvairias kÅ«no vietas, dÄl ko nukentÄjusiojo kairysis žandas buvo iÅ¡tinÄs ir mÄlynas.
AntrÄ kartÄ muÅ¡Ä 2-2,5 val. vienu metu buvo liepÄs laikyti nukentÄjusiajam rankas iÅ¡kÄlus, o vÄliau muÅ¡Ä. MuÅ¡imų metu suduodavo po 20-40 smÅ«gių, o tokių muÅ¡imų buvo daug. NukentÄjusysis daug kartų buvo praradÄs sÄ monÄ. Ä®vykio naktį už kalbÄjimÄ si vienÄ kartÄ sudavÄ nukentÄjusiajam į galvÄ , jis suklupo ant žemÄs, tuomet koja du kartus spyrÄ Ä¯ pakaušį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį smilkinį, dÄl ko E. J. prarado sÄ monÄ. L. L. nurodÄ, kad erzino E. J. niÅ«niavimas, apskirtai visas jo elgesys, jis manÄ, kad nukentÄjusysis yra psichiÅ¡kai nesveikas.
Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų I. Å . ir G. K. parodymai, kurie buvo vienoje kameroje su kaltinamuoju ir nukentÄjusiuoju bei matÄ kaltinamojo atliekamus veiksmus. Liudytojas G. K. nurodÄ, kad perkÄlus nukentÄjusįjį į kamerÄ kaltinamasis pasakÄ, kad Å¡is papuolÄ. Pradžioje nieko nevyko, vÄliau prasidÄjo spaudimas, buvo suduota kelis kartus į Å¡onus, petį. VÄliau nuolat kaltinamasis priekabiavo prie E. J.. Su metaline stalo koja sudavÄ per kojas, Å¡onus, peÄius.
DienÄ prieÅ¡ mirtį E. J. klÅ«pÄjo ant kelių, rankas buvo iÅ¡kÄlÄs į viršų, kaltinamasis vaikÅ¡Äiojo aplinkui ir darydavo bausmes â trenkdavo su geležiu per Å¡onas ar kojas. Po Å¡io epizodo nukentÄjusiajam buvo patinÄs žandas. E. J. buvo palietÄs lÄkÅ¡tÄ, tai L. L. labai užpyko. Ä®vykio nakties negirdÄjo. L. L. E. J. muÅ¡Ä nuo 5 iki 10 kartų, buvo sudavÄs į nosį nukentÄjusiajam, dÄl ko bÄgo kraujas. Liudytojas pažymÄjo, kad L. L. nepatiko E. J., nebuvo jokios kitos problemos, nužudytasis neturÄjo savybių kurios erzintų.
PanaÅ¡ias aplinkybes nurodÄ ir liudytojas I. Å .. Liudytojas parodÄ, kad įkÄlus E. J. į kamerÄ Å¡is gavo L. L. pora kartų, kadangi buvo prisiÅ¡nekÄjÄs. MatÄ, kaip L. spyrÄ nukentÄjusiajam į smilkinį, bei lempos laidu sudavÄ per užpakalį. 2019 m. balandžio 30 d. L.. pradÄjo žeminti nukentÄjusįjį. Liudytojų G. K. ir I. Å . parodymai nuoseklÅ«s, nekito viso proceso metu, todÄl, teisÄjų kolegija neturi pagrindo jais netikÄti. Liudytojai V. E., R. P. ir I. Å .
įvykio aplinkybių nematÄ, patvirtino tik aplinkybes, susijusias kaip nukentÄjusysis atrodÄ tuo metu kai jau buvo praradÄs sÄ monÄ. Jie visi nurodÄ, kad E. J. sunkiai kvÄpavo, buvo be sÄ monÄs. Liudytoja V. E. papildomai nurodÄ, kad burnoje buvo pilna putų ir gleivių. Tik liudytojas I. Å . ant nukentÄjusiojo rankų matÄ kraujosruvÄ , kiti liudytojai sužalojimų nepastebÄjo. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos specialistų komisijos iÅ¡vada konstatuota, kad nukentÄjusiojo sužalojimai atspindi 16 ar daugiau kÅ«no sriÄių trauminių kontaktų su kitais bukais daiktais, paveikiant deÅ¡inÄ rankÄ 4 ar daugiau kartų, kairÄ rankÄ du ar daugiau kartų, kiekvienÄ kojÄ po penkis ar daugiau kartų.
Abiejuose žastuose ir Å¡launyse kraujosruvos ypaÄ masyvios ir iÅ¡plitÄ, todÄl tikÄtinas jų iÅ¡sivystymas daugybinio Å¡ių sriÄių traumavimo pasÄkoje. NukentÄjusiojo E. J. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Trauminis galvos smegenų pažeidimas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu.
Specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai atitinka tiek liudytojų G. K., tiek I. Å ., tiek ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes į kurias kÅ«no vietas buvo muÅ¡amas E. J.. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad ant nuoplovos paimtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu yra E. J. kraujas, kas patvirtina liudytojo G. K. nurodytas aplinkybes, kad nukentÄjusiajam buvo suduota į nosį, dÄl ko bÄgo kraujas. Å i specialisto iÅ¡vada patvirtina ir aplinkybes susijusias su nukentÄjusiojo muÅ¡imu naudojant metalinį strypÄ .
Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad ant metalinio strypo yra L. L. DNR. Visos Å¡ios iÅ¡tirtos aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad L. L. sudavÄ E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarÄlÄje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairÄje plaÅ¡takoje, deÅ¡inÄje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje, kairÄje Å¡launyje, kairÄje blauzdoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkiÄ galvos traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius.
Kito žmogaus gyvybÄs atÄmimo bylose dÄl priežastinio ryÅ¡io sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginÄ priežasÄių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentÄjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dÄsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisÄtos veikos. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017).
Byloje nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis sudavÄ smÅ«gius rankomis, kojomis ir metaliniu strypu E. J.. Kitų asmenų, kurie galÄjo smurtauti prie nukentÄjusįjį nebuvo, tokių asmenų nenurodÄ nÄ vienas liudytojas. L. L. veikÄ netiesiogine tyÄia, kadangi suduodamas smÅ«gius rankomis, kojomis bei metaliniu strypu nukentÄjusiajam į rankas, kojas, galvÄ , suprato, kad kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad dÄl tokios veikos gali atimti nukentÄjusiojo gyvybÄ ir nors nenorÄjo atimti gyvybÄs, taÄiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Nužudymas kankinant pripažįstamas tada, kai gyvybÄ atimama, sukeliant dideles fizines, dvasines kanÄias nukentÄjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kanÄioms. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad E. J. buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, tarp jų ir į gyvybiÅ¡kai svarbias (galvÄ ), smÅ«giai buvo intensyvÅ«s ir stiprÅ«s, muÅ¡imas truko ten kelias dienas, sužalojimai padaryti rankomis, kojomis bei metaliniu strypu. Tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nukentÄjusysis E. J. patyrÄ didelius fizinius skausmus, buvo ne kartÄ praradÄs sÄ monÄ, po paskutiniųjų smÅ«gių duso, gargaliavo.
Å ios aplinkybÄs leidžia kolegijai pagrįstai teigti, kad kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokÄ, jog gyvybÄ nukentÄjusiajam atima kankinanÄiai ir sÄ moningai pasirinko tokį jo gyvybÄs atÄmimo bÅ«dÄ . Teismų praktikoje nužudymu dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį.
ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentÄjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentÄjusiojo arba panaudojant menkavertÄ dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieÅ¡ nukentÄjusįjį E. J. pradÄjo naudoti fizinį smurtÄ dÄl menkavertÄs priežasties â asmeninių E. J. savybių, kurios erzino kaltinamÄ jį.
Tarp kaltinamojo ir nukentÄjusiojo asmeninių santykių, dÄl ko bÅ«tų reikÄjÄ smurtauti, nebuvo. Kaltinamasis siekÄ prieÅ¡pastatyti save, žemino nukentÄjusįjį E. J.. NukentÄjusysis E. J. nebuvo agresyvus, kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, t. y. jis iÅ¡ viso nesiprieÅ¡ino. Esant Å¡ioms aplinkybÄms darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis L. L. prieÅ¡ nukentÄjusįjį pradÄjo naudoti fizinį smurtÄ dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties ir tai darÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Kaltinime nurodyta, kad L. L. tyrimu nenustatytu aÅ¡triu pjaunanÄiu įrankiu tyÄia keturis kartus smogÄ E. J. į deÅ¡inÄ kojÄ , žalojanÄio įrankio â tyrimu nenustatyto aÅ¡traus pjaunanÄio įrankio - panaudojimu padarÄ E. J. pavirÅ¡ines pjautines žaizdas deÅ¡inÄje blauzdoje ir deÅ¡inÄje pÄdoje. IÅ¡tyrus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamasis nukentÄjusiojo atžvilgiu bÅ«tų panaudojÄs aÅ¡trų pjaunantį įrankį ir tokiu bÅ«du bÅ«tų padarÄs žaizdas blauzdoje ir pÄdoje.
Tokių aplinkybių nenurodÄ kaltinamasis, jų nepatvirtino ir liudytojai. Liudytojas G. K. nurodÄ, kad daiktų su kuriais galima žaloti, iÅ¡skyrus metalinÄ koja, nebuvo, todÄl aplinkybÄs dÄl sužalojimų aÅ¡triu pjaunanÄiu įrankiu ir tuo sukeltų sužalojimų iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintinos (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnis). IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 29 d. 14 val. iki 2019 m. gegužÄs 2 d. 5 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), Uždarosios zonos Kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 13, pasireiÅ¡kÄ tyÄia, jis demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, dÄl menkavertÄs dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbÄjimo, niÅ«niavimo, triukÅ¡mavimo, maisto padÄjimo ant jo indų, o taip pat tyÄiodamasis iÅ¡ E. J.
â nurodydamas klÅ«poti ant grindų iÅ¡keltomis rankomis, o Å¡iam nuleidus rankas - smurtaudamas, Å¡iomis aplinkybÄmis tyÄia sudavÄ E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du, ilgalaikiu nuolatiniu muÅ¡imu, žalojanÄio įrankio â metalinio strypo panaudojimu kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, daugybÄs kÅ«no sužalojimų padarymu sukelia nukentÄjusiajam dideles fizines kanÄias bei skausmÄ , padarÄ E. J. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarÄlÄje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairÄje plaÅ¡takoje, deÅ¡inÄje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje, kairÄje Å¡launyje, kairÄje blauzdoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkiÄ galvos traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius, numatÄ, kad dÄl tokios veikos gali atimti nukentÄjusiojo gyvybÄ ir nors nenorÄjo atimti gyvybÄs, taÄiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, dÄl ko, įvykus komplikacijoms â galvos smegenų suspaudimui ir edemai (pabrinkimui), antrinei deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emijai, smegenų kamieno foraminaliniam (tonziliariniam) strigimui, komai ir Å«miniam kvÄpavimo funkcijos nepakankamumui, 2019 m. gegužÄs 3 d. 6 val. 10 min.
LSMUL Kauno klinikose E. J. mirÄ, tokiu bÅ«du dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kankindamas nužudÄ E. J.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktų sudÄtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. DÄl bausmÄs BK 41 straipsnis numato, kad bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
BausmÄ yra prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ , nusikalstamų veikų motyvus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmÄ L. L., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta tyÄinÄ nusikalstama veika), kaltÄs formÄ (nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdamas netiesiogine tyÄia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant asmeninių tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybÄ.
L. L. teistas keturis kartus, bausmÄs nÄra atlikÄs (3 t., b. l. 30-72). IÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų medicininio pažymÄjimo matyti, kad įraÅ¡ytas psichiatro įskaitoje dÄl lengvo protinio atsilikimo ir hipertenzinio elgesio sutrikimo, dÄl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nÄra įraÅ¡ytas (2 t., b. l. 166). VšĮ Vilkijos pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre nesilankÄ (2 t., b. l. 159). VšĮ Seredžiaus ambulatorijoje lankosi (2 t., b. l. 175). VšĮ Jurbarko rajono pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre lankÄsi, diagnozuota socializuoto elgesio sutrikimas (2 t., b. l. 178).
ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 22 d. specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad L. L. reikalinga atlikti ambulatorinÄ kompleksinÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄ (2 t., b. l. 187). 2019 m. rugsÄjo 3-11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktu Nr.(duomenys neskelbtini)2019 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. L. diagnozuota įgimta silpnaprotystÄ â Lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dÄmesio ar gydymo.
L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu galÄjo suprasti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti. Å iuo metu L. L. diagnozuojama įgimta silpnaprotystÄ â Lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dÄmesio ar gydymo, jis gali suprasti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti, gali bÅ«ti apklausiamas ir duoti parodymus (3 t., b. l. 9-14). (duomenys neskelbtini) L. L. charakteristikos matyti, kad nuteistasis bausmÄ atlieka drausmÄs grupÄs sÄ lygomis, Å¡iuo metu bausmÄ atlieka kamerų tipo patalpose, bausmÄs atlikimo metu pažeidinÄjo nustatytos tvarkos reikalavimus, turi 85 galiojanÄias nuobaudas, skatintas nebuvo, darbinÄ motyvacija neigiama, iÅ¡silavinimas pagrindinis, socialinÄs reabilitacijos programose nedalyvavo, sudaryto individualaus plano punktų neįvykdÄ, todÄl elgesys vertintinas neigiamai (3 t., b. l. 23, 24).
IÅ¡ (duomenys neskelbtini) suimtojo L. L. charakteristikos matyti, kad jis yra impulsyvi nebrandi asmenybÄ, linkÄs dominuoti, stresinÄse situacijose emocijos intensyvios, dažnai stebimos pykÄio iÅ¡raiÅ¡kos, su pareigÅ«nais linkÄs konfliktuoti, per visÄ suÄmimo laikotarpį už drausmÄs pažeidimus buvo baustas daug kartų, todÄl elgesys vertinamas neigiamai (3 t., b. l. 28). Kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybe sunkinanÄia aplinkybe taikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmÄs paskirtį, įvertinant tai, kad bausmÄs tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikÄs bausmÄ laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posÄdžio metu, jį charakterizuojanÄias aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmÄs rūšis â terminuotas laisvÄs atÄmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmÄs vidurkiui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybÄ, jo elgesį proceso metu, atsakomybÄ lengvinanÄiÄ ir sunkinanÄiÄ aplinkybes, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.
Paskirtoji bausmÄ taikant bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse, subendrintina su 2017 m. rugsÄjo 25 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dalimi, prie griežtesnÄs bausmÄs pridedant dalį Å¡velnesnÄs. Nuosprendžio priÄmimo dienai neatliktoji dalis pagal Kauno apylinkÄs teismo nuosprendį yra 6 mÄn. 24 d. DÄl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs arba neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.
Kauno teritorinÄ ligonių kasa pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. L. Kauno teritorinÄs ligonių kasos naudai 1262,10 Eur, pinigus pervedant į ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ (1 t., b. l. 45-47). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad E. J. dÄl trauminÄs subdurinÄs hemoragijos buvo gydomas stacionare tiek MarijampolÄs ligoninÄje, tiek LSMU ligoninÄje Kauno klinikose, už paslaugas buvo sumokÄta iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lÄšų, suteiktų paslaugų kaina â 1262,10 Eur.
Å iÄ Å¾alÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens â L. L.. Kauno teritorinÄ ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigoms už nukentÄjusiojo E. J. gydymÄ patyrÄ Å¾alÄ . Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent dÄl kaltinamojo veiksmų buvo nužudytas nukentÄjusysis, jam buvo atliktos įvairios gydymo procedÅ«ros, dÄl ko ligonių kasa sumokÄjo gydymo įstaigoms. Kaltinamasis yra asmuo dÄl kurio veiksmų atsirado žala, todÄl pateiktas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iÅ¡ kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 1262,10 Eur žala už nukentÄjusiojo gydymÄ .
NukentÄjusysis R. J. pareiÅ¡kÄ kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 10000 Eur neturtinÄs žalos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas (4 t., b. l. 53, 54). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dÄl sÅ«naus nužudymo patyrÄ didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kaltinamojo veiksmai nulÄmÄ, kad E. J. buvo nužudytas. Sužinojus apie sÅ«naus mirtį jį iÅ¡tiko Å¡okas, patyrÄ didžiulį dvasinį sukrÄtimÄ , paÄmÄ emocinÄ depresija. SÅ«naus netikÄta netektis pareikalavo tiek fizinių, tiek dvasinių jÄgų, netekto sÅ«naus niekas negrÄ Å¾ins.
NukentÄjusysis teisiamojo posÄdžio metu palaikÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡Ä jį tenkinti. Kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieÅ¡kinį. NeturtinÄ Å¾ala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604/2005;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, į tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip, â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
Kita vertus, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad dÄl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinÄs žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmÄs neįmanoma, nes kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mÄ ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Byloje nustatyta, kad L. L. nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas E. J.. NukentÄjusysis R. J. yra nužudytojo E. J. tÄvas. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mÄ, nustatant neturtinÄs žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentÄjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus â kaltinamojo kaltÄs forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltÄs laipsniui) bei realus.
PažymÄtina, kad, nustatydamas neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkreÄių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį, yra sukeltos pasekmÄs, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Byloje nustatyta, kad dÄl kaltinamojo L. L. tyÄinių veiksmų buvo nužudytas E. J.. NukentÄjusysis R. J. rÅ«pinosi sÅ«numi ir nuolat bendravo iki jam patenkant į įkalinimo įstaigÄ , po sužinojimo apie sÅ«naus mirtį pablogÄjo sveikata, dÄl ko gydÄsi.
Å ios nurodytos aplinkybÄs leidžia pagrįstai teigti, kad dÄl nusikalstamos veikos E. J. atžvilgiu nukentÄjusiojo R. J. gyvenimo kokybÄ ypatingai pablogÄjo, vertinant dvasiniu kriterijumi. Teismas vertindamas neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymÄtina, jog ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinÄs žalos dydį (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmÄs ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinÄs gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje 3K-3-263/2007), todÄl nukentÄjusiajam priteistinas neturtinÄs žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmÄms.
Atkreiptinas dÄmesys, jog pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ nusikalstama veika nužudžius asmenį itin žiauriai ar iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai tÄvui/motinai svyruoja nuo 5213 Eur iki 86886 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-272/2009, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2K-364/2014, Nr.2K-212-303/2018, Nr.2K-41-648/2019). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavÄs, kad, asmeniui veikiant tyÄia, padaroma didesnÄ neturtinÄ Å¾ala nei neatsargios kaltÄs atveju, todÄl, esant Å¡iai kaltÄs formai, priteistinos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti atitinkamai didesnis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).
IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltÄ pripažino, nusikalstamÄ veikÄ padarÄ Ä¯kalinimo įstaigoje, iki bausmÄs atlikimo nedirbo, pajamų negaudavo. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dÄstytų aplinkybių visumÄ , bei įvertinant kaltinamojo Å¡eiminÄ padÄtį, turtinÄ padÄtį, sveikatÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentÄjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinÄs žalos suma â 10000 Eur nÄra per didelÄ, atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo turtinÄ padÄtį, jo kaltÄs laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todÄl iÅ¡ kaltinamojo nukentÄjusiajam priteistina 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismo manymu, toks neturtinÄs žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentÄjusiajam sukeltų dvasinių iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , kaltinamojo turtinÄ padÄtį, kaltinamojo kaltÄs laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. NukentÄjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti visas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentÄjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti. Byloje nÄra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad nukentÄjusysis patyrÄ kokias nors bylinÄjimosi iÅ¡laidas, todÄl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.
DÄl kitų klausimų L. L. MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonÄ - suÄmimas trims mÄnesiams nuo 2019 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 146-149). MarijampolÄs apylinkÄs teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomoji priemonÄ buvo tÄsiama, paskutinį kartÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsÄjo 4 d. nutartimi â trims mÄnesiams nuo 2020 m. rugsÄjo 6 d. (4 t., b. l. 151-153). Vadovaujantis BK 66 straipsniu suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmÄs laikÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra keturis kartus teistas už įvairaus pobÅ«džio tyÄinius nusikaltimus, Å¡iuo metu nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ už smurtinį nusikaltimÄ , pagrįstai manytina, kad kaltinamasis gali padaryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todÄl kaltinamajam kardomoji priemonÄ â suÄmimas paliktina nepakeista (pratÄstina) iki bus pradÄtas bausmÄs vykdymas. Laikinas nuosavybÄs teisių apribojimas netaikytas.
Proceso iÅ¡laidų nÄra. Nuosprendžiui įsiteisÄjus, daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti â 2019 m. gegužÄs 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas metalinis strypas (1 t., b. l. 31-36), 2019 m. gegužÄs 3 d. daiktų pateikimo metu paimti E. J. drabužiai - dveji marÅ¡kinÄliai, sportinÄs kelnÄs, apatinÄs kelnaitÄs (1 t., b. l. 149-150), 2019 m. gegužÄs 6 d. lavono teismo medicinos tyrimo metu paimtos E. J. rankų nagų nuokarpos (1 t., b. l.
25) sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2019 m. gegužÄs 3 d. daiktų pateikimo metu paimti L. L. drabužiai - dveji marÅ¡kinÄliai (1 t., b. l. 158-161), grÄ Å¾intini L. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2019 m. gegužÄs 21 d. dokumentų pateikimo metu liudytojo I. Å . pateiktas popieriaus lapelis su ranka raÅ¡ytu tekstu (3 t., b. l. 127-128), paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose ir skirti 15 (penkiolika) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ subendrinti su Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmÄs dalimi â 6 mÄnesiai 24 dienos, prie griežtesnÄs bausmÄs pridedant dalį Å¡velnesnÄs bausmÄs ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ paskirti 15 (penkiolika) metų 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius laisvÄs atÄmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaiÄiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suÄmime nuo 2019 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio priÄmimo dienos. BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio priÄmimo dienos. KardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ palikti nepakeistÄ (pratÄsti) iki bus pradÄtas bausmÄs vykdymas. Kauno teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ L. L. Kauno teritorinei 1262,10 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti pervedant į ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank.
NukentÄjusiojo R. J. (R. J.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti nukentÄjusiajam R. J. iÅ¡ L. L. 10000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstanÄių eurų) neturtinÄ Å¾alÄ . Nuosprendžiui įsiteisÄjus, daiktus, turÄjusius reikÅ¡mÄs nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinÄti â metalinį strypÄ , E. J. drabužius - dvejus marÅ¡kinÄlius, sportines kelnes, apatines kelnaites, 2019 m. gegužÄs 6 d. lavono teismo medicinos tyrimo metu paimtos E. J. rankų nagų nuokarpas sunaikinti;
L. L. drabužius - dvejus marÅ¡kinÄlius grÄ Å¾inti L. L.; liudytojo I. Å . pateiktÄ popieriaus lapelį su ranka raÅ¡ytu tekstu, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam Å¡is terminas skaiÄiuojamas nuo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo dienos, suimtam â nuo nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinÄjusiam teismui. TeisÄjai Algirdas Giedraitis Darius KantaraviÄius Nerijus Meilutis