Legislator Case Law & Legislation
79633db7-dc31-43b4-83dc-486711ea6362 AI generated

79633db7-dc31-43b4-83dc-486711ea6362 · Kauno apygardos teismas

Case Number 79633db7-dc31-43b4-83dc-486711ea6362
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-176-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00016-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam L.

Legislator headnote

AI generated

79633db7-dc31-43b4-83dc-486711ea6362 · Kauno apygardos teismas: vieno muÅ¡imo metu sudavė 20-40 kartų, o tokių atvejų buvo per parÄ daug. Buvo situacija, kai liepė J. laikyti rankas iÅ¡kėlus į viršų, nes žaidė nardais iÅ¡ atsispaudimų, jis pralaimėjo kelis kartus, tai turėjo daryti atsispaudimus, tačiau negalėjo, todėl rankas laikė iÅ¡kėlus. Kai baigėsi visi žaidimai, tada mušė. Jo veiksmai buvo pertekliniai, pažeminti nenorėjo, tiesiog nesusivaldė. J. sÄ monę buvo praradęs daug kartų, tikslaus skaičiaus nepasakys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-176-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00016-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam L.

L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam R. J. (R. J.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, teistas: 1) 2016 m. vasario 2 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi - 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi - bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2016 m. lapkričio 9 d.

Jurbarko r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 2017 m. kovo 27 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2017 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį – 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 8 punkte.

Teismas n u s t a t ė : L. L. laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 29 d. 14 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 5 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) patalpose, kameroje Nr. 13, demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbėjimo, niÅ«niavimo, triukÅ¡mavimo, maisto padėjimo ant jo indų, o taip pat tyčiodamasis iÅ¡ E. J. – nurodydamas klÅ«poti ant grindų iÅ¡keltomis rankomis, o Å¡iam nuleidus rankas - smurtaudamas, Å¡iomis aplinkybėmis tyčia sudavė E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du, ilgalaikiu nuolatiniu muÅ¡imu, žalojančio įrankio – metalinio strypo panaudojimu, daugybės kÅ«no sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmÄ , padarė E. J. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkiÄ galvos traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius, dėl ko, įvykus komplikacijoms – galvos smegenų suspaudimui ir edemai (pabrinkimui), antrinei deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emijai, smegenų kamieno foraminaliniam (tonziliariniam) strigimui, komai ir Å«miniam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, (duomenys neskelbtini) LSMUL Kauno klinikose E. J. mirė, tuo bÅ«du jis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kankindamas nužudė kitÄ Å¾mogų.

Kaltinamasis L. L. teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nukentėjusįjį matė pirmÄ kartÄ toje kameroje. Ä® uždarÄ zonÄ papuolė už narkotikų vartojimÄ , buvo patalpinę 15 parų, po to rado telefonÄ , tai dar skyrė parų, ten prabuvo apie keturis mėnesius. Gegužės pradžioje sėdėjo su G. K. ir I. Å .. Su I. Å . buvo normalÅ«s santykiai, su G. K. nesutardavo, su juo kameroje praleido gal 15 parų. G. K. matė pirmÄ kartÄ , bet spėjo su juo susipykti. 13 kameroje santykius iÅ¡siaiÅ¡kino, nors jis prašėsi iÅ¡keliamas.

J. įkėlė, kai Å . liko kelios valandos. Su J. prabuvo gal 4 dienas. J. buvo matęs, kai ėjo į medicinos punktÄ , tačiau su juo nebendravo. Jis J. žinojo, nes Å¡is buvo pavogęs jo „brasokÄ â€œ (paketÄ ). 2018 m. gale matė, kad J. pavogė tÄ ,,brasokÄ â€œ, tačiau pykčio nejautė, nesureikÅ¡mino. Kai J. įkėlė į kamerÄ , tai jų pykčiai prasidėjo pirmos dienos vakare, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl ,,brasoko“, J. sakė, kad jam liepė kažkas paimti. Pradžioje aiÅ¡kinosi žodžiais, o po to fiziniais veiksmais, kojomis ir rankomis mušė J. daug kartų į visas kÅ«no vietas.

Tuo metu kameroje buvo K. ir Å .. Jie paprašė, kad nebelystų prie J., valandÄ nelindo. Po to vėl pradėjo lysti, dėl ko nepamena, priežastis buvo mažareikÅ¡mė. Kitas dienas irgi smurtavo. Prašė, kad J. iÅ¡keltų iÅ¡ kameros, tačiau neiÅ¡kėlė. Kadangi neiÅ¡kėlė, todėl toliau smurtavo. Operatyvininkus perspėjo, kad jei neiÅ¡kels, tai smurtaus toliau. AntrÄ dienÄ paprašė, kad K. ir J. padėtų nulaužti stalo kojÄ . Su ta koja smurtavo prieÅ¡ K. ir J.. K. sudavė kelis kartus ir J. kelis kartus per kojas ir rankas.

Dėl kažkokio konflikto smurtavo. TÄ dienÄ daužė tik su stalo koja. TÄ dienÄ kai išėjo Å . smurtavo prieÅ¡ K. psichologiÅ¡kai, o fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ J.. Po kurio laiko smurtavo prieÅ¡ J. kojomis ir rankomis, strypu į visas kÅ«no dalis. Padarė akivaizdžius sužalojimus. Kairys žandas buvo iÅ¡tinęs ir mėlynas. Jį erzino J., nes buvo psichiÅ¡kai nesveikas, žalodavosi, daužydavo galvÄ Ä¯ sienÄ . J. visas buvo sužalotas, ne tik veidas, jis net negalėjo pastovėti. PareigÅ«nai matė ant J. veido ir kojų sužalojimus.

PareigÅ«nams J. pasakė, kad pats nukrito. J. pas pareigÅ«nus klausė ar yra vietų kitose kamerose, pareigÅ«nas žadėjo pakviesti virÅ¡ininkÄ , tačiau jis neatėjo. Jis miegojo kameros deÅ¡inėje pusėje apačioje, virÅ¡ jo miegojo J.. TÄ naktį apie 3 val. iÅ¡girdo, kad J. ir K. konfliktuoja, liepė jiems apsiraminti. Jie apsiramino trumpam, po to vėl pradėjo konfliktuoti. Dar kartÄ paprašė, kad apsiramintų. Vėliau jiems vėl pradėjus, nieko nelaukęs atsistojo ir sudavė K. ir J..

J. vienÄ kartÄ su rankÄ davė į galvÄ , jis suklupo ant žemės, tada tris kartus įspyrė į galvÄ ir nuėjo toliau miegoti. Po 5 minučių pamatė, kad J. toliau guli ant žemės. Priėjo prie jo, pradėjo daužyti per veidÄ , bet jis neatsigavo, tada K. paprašė, kad padėtų jį užkelti į lovÄ . Po to K. paprašė, kad iÅ¡kviestų pareigÅ«nÄ . PareigÅ«nams sakė, kad J. iÅ¡krito iÅ¡ lovos tris kartus. Tuo metu J. atrodė neatpažįstamai, buvo visas veidas mėlynas.

Buvo mėlynos ir rankos, ir kojos. J. spyrė deÅ¡ine koja į kairį smilkinį, o parkritusiam ant grindų - deÅ¡ine koja du kartus spyrė į pakaušį. Jo atžvilgiu smurto iÅ¡ J. nebuvo, tik jis nervino, jautė pyktį dėl J. elgesio. J. jo maisto nelietė, palietė kito žmogaus maistÄ . Å . ir K. kiÅ¡osi gal pirmÄ dienÄ dėl J., po to nebesikiÅ¡o. AntrÄ kartÄ mušė 2-2,5 val. Pertraukėles darė. Kraujo nebuvo, gal vakare pradėjo kraujas iÅ¡ nosies bėgti. SmÅ«giavo į rankas, kojas, nugarÄ .

PrieÅ¡ patikrinimus nemušė. J. niÅ«niuodavo, tai erzindavo, erzino jo visas elgesys. Nepamena, kad bÅ«tų rašęs raÅ¡telį Å .. Kai mušė nukentėjusįjį skambėjo visas aukÅ¡tas. Jie daužė į duris, kad iÅ¡kviesti pagalbÄ J.. Nulaužta koja buvo už palangės, jÄ galima buvo matyti akivaizdžiai, tačiau pareigÅ«nai nepastebėjo. 2019 m. gegužės 2 d. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , tačiau tai paraÅ¡yta pagal G. K., pusę parodymų ne taip suraÅ¡yti, prisipažinime raÅ¡tas skiriasi.

J. vieno muÅ¡imo metu sudavė 20-40 kartų, o tokių atvejų buvo per parÄ daug. Buvo situacija, kai liepė J. laikyti rankas iÅ¡kėlus į viršų, nes žaidė nardais iÅ¡ atsispaudimų, jis pralaimėjo kelis kartus, tai turėjo daryti atsispaudimus, tačiau negalėjo, todėl rankas laikė iÅ¡kėlus. Kai baigėsi visi žaidimai, tada mušė. Jo veiksmai buvo pertekliniai, pažeminti nenorėjo, tiesiog nesusivaldė. J. sÄ monę buvo praradęs daug kartų, tikslaus skaičiaus nepasakys.

ApžiÅ«rÄ daro kas pusvalandį. PareigÅ«nai nebuvo aptikę, kad smurtauja, tačiau mano, kad pareigÅ«nai buvo pastebėję J. sužalojimus. J. rėkė, kai buvo muÅ¡amas. Kai sudavinėjo smÅ«gius nukentėjusiajam, tai tikslas buvo jį nuraminti ir kad pavirÅ¡utiniÅ¡kai matytųsi sužalojimai, kad jį iÅ¡keltų iÅ¡ kameros. Neturėjo tikslo jį nužudyti, tik norėjo, kad J. perkeltų į kitÄ kamerÄ . Jis yra labai greitai užsidegantis, bausmę atlieka nuo 16 metų. VisÄ situacijÄ vertina blogai.

Su nukentėjusiaisiais nebendravo, neatsiprašė. Gailisi dėl to kÄ padarė. Civilinius ieÅ¡kinius sutinka atlyginti (4 t., b. l. 176-179). Be kaltinamojo parodymų, L. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose, padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais: - nukentėjusiojo R. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis yra E. J. tėvas. Su sÅ«numi, kai jis buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose susiskambindavo retai, sÅ«nus skambindavo dažniau broliui ir mamai.

Brolis pasakojo, kad E. prašė pinigų, kadangi turi rimtų problemų, jį spaudžia. Iki sÅ«naus suėmimo su juo bendravo prieÅ¡ savaitę. Ä® pataisos namus nuvažiavęs nebuvo, buvo supykęs, už tai kÄ padarė. Su sÅ«numi iki suėmimo dažnai matėsi. SÅ«nus pas juos atvažiuodavo, tačiau su jais negyveno. SÅ«nus nedirbo, nes nuo gimimo turėjo cukraligę, fiziÅ¡kai neiÅ¡sivystęs. Jis 180 Å«gio, o svėrė tik 49 kg. SÅ«nus pastoviai vartojo vaistus. Kas atsitiko sužinojo iÅ¡ buvusios žmonos.

SÅ«naus kÅ«nÄ atsiėmė pats, bendravo su ekspertu. T. G. yra jo buvusi žmona, E. mama. Iki 15 metų nedalyvavo sÅ«naus auginime, nes to nenorėjo buvusi žmona. Nuo 15 metų su juo pradėjo bendrauti, dirbo jo įmonėje, 20 metų jis išėjo. Kiek galėjo tiek padėjo savo sÅ«nui. Kai sÅ«nus antrÄ kartÄ pakliuvo į kalėjimÄ su juo nebendravo. Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10000 eurų neturtinės žalos. Sunku įvertinti kiek kainuoja sÅ«naus gyvybė. Tuo momentu, kai sužinojo apie sÅ«naus mirtį papuolė į ligoninę, buvo tiek nusilpęs, kad pasigavo kažkokiÄ infekcijÄ , gulėjo reabilitacijoje.

Dėl 10000 eurų tarėsi su atstovu, kadangi nežino kaip vertinti jo iÅ¡gyvenimus, jis buvo Å¡eimos narys. SÅ«nų laidojo jis ir buvusi žmona, mokėjo po 1000 eurų (4 t., b. l. 62, 63); - liudytojo I. Å . (I. Å .) parodymais, kuriais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2009 metų. 2019 m. buvo pirmam bÅ«ryje. L. L. matė vienÄ kartÄ , jis buvo atėjęs į pirtį. 2019 m. balandžio 23 – 30 d. buvo nuobaudos zonoje. Kai atlikinėjo nuobaudÄ su juo kameroje buvo L.

L., K. ir paskutinę dienÄ Ä¯kėlė J.. J. buvo matęs, jis buvo 22 bÅ«ryje. K. nepažinojo. Nuobaudos zonoje nuteistieji elgėsi kaip visada, viskas buvo gerai. J. prisiÅ¡nekėjo ir porÄ gavo nuo L.. Trenkė porÄ kartų ranka lyg į veidÄ ar į krutinę. Tai buvo kai tik J. uždarė, gal 2019 m. balandžio 29 d. Jis miegojo kairėje pusėje apačioje, o virÅ¡uje miegojo K.. DeÅ¡inėje pusėje miegojo L. apačioje, o J. virÅ¡uje. L. J. sudavė po kiek laiko, kai jis buvo atvestas į kamerÄ .

J. atvedė apie 15-16 val. Jis užstojo J., sakė kad gali daryti kÄ nori, kai iÅ¡eis iÅ¡ kameros. J. žinojo du metus, jis invalidas. 9.30 val. ėjo visi pasivaikščioti iÅ¡skyrus L., jis norėjo miegoti. Pasivaikščiojimo metu J. pasiÅ«lė iÅ¡eiti į kitÄ kamerÄ , nes kai jis iÅ¡eis ir nebus kas jį užstoja. J. į pareigÅ«nus nesikreipė, kad jį perkeltų į kitÄ kamerÄ . Nematė ar pasivaikščiojimo metu jis su kuo nors bendrautų. Matė, kad J. L. spyrė pataikė į smilkinį vienÄ kartÄ .

Jį paleido apie 14-14.30 val. Kameroje taip pat J. sakė, kad pasipraÅ¡ytų į kitÄ kamerÄ , kalbėjo rusiÅ¡kai, kad nesuprastų L.. Akivaizdžių sužalojimų pas J. nematė. Buvo Å¡alta, todėl miegojo su rÅ«bais. L. su laidu iÅ¡ lempos per subine sudavė J.. L. bandė iÅ¡laužti stalo kojÄ . Jį įkalinimo įstaigoje vadina (duomenys neskelbtini). Buvo pas jį rastas raÅ¡telis. J. prisipažino, kad prisikalbėjo, jis prašė atleidimo. Kai atėjo J., L. pasakė, kad jis prisiÅ¡nekėjo.

MuÅ¡imo priežastis buvo, kad J. prisiÅ¡nekėjo, bet kitÄ dienÄ jį gynė, nes nebuvo už kÄ muÅ¡ti. Buvo porÄ kartų J. parkritęs, tačiau sÄ monės nebuvo praradęs. Kol buvo kameroje, tai tik L. mušė J.. 2019 m. balandžio 29 d. J. gavo už reikalÄ , o 2019 m. balandžio 30 d. L. pradėjo jį žeminti. Budėtojams L. L. veiksmus nesakė, tik iÅ¡einant pasakė, kad geriau J. iÅ¡keltų, tačiau neiÅ¡kėlė. Sėdi daug metų, viskÄ Å¾ino, J. 5 paros bÅ«tų pragaras toje kameroje.

Norėjo, kad iÅ¡ jo nesityčiotų, todėl ir pasakė budėtojui dėl iÅ¡kėlimo. Kameros tikrinamos vienÄ kartÄ , 8 ryto. Vakariniai patikrinimai kartais vykdavo. Nukentėjusysis elgėsi kameroje normaliai, tačiau lindo prie stalo, o jam negalima lysti, nes jis priklauso žemiausiai kastai. Naktis praėjo paprastai (4 t., b. l. 111-113); - liudytojo G. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2019 m. bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 22 bÅ«ryje, po to triume, o vėliau perkėlė į pirmÄ bÅ«rį.

Nuobaudoje praleido mėnesį, nes nenorėjo eiti į bÅ«rį. Nuo 2019 m. balandžio 24 d. su juo kameroje buvo (duomenys neskelbtini) (I. Å .), L., nukentėjusysis. Pradžioje buvo trise, o po to balandžio 29 d. atvedė J.. PrieÅ¡ atvedant J. santykiai buvo paprasti, nekonfliktavo. Kai atvedė J., tai kaltinamasis pasakė „O papuolei“, tai suprato, kad kažkÄ J. padarė. Pradžioje nieko nevyko, po to prasidėjo spaudimas J., žodžiais, judesiais, buvo suduota gal kelis kartus, bet nestipriai į Å¡onus, į petį.

Jam tai nepatiko, tai L. klausė kodėl taip elgiasi, o L. sakė, kad J. jam skolingas. L. jų neklausė. Pamena, kad Å . sėdėjo ant savo gulto, o jis sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis pavalgo ir vėl papriekabiauja prie J., paguli ir vėl jį muÅ¡a, ir panaÅ¡iai. L. J. daužė gal porÄ kartų, gal daugiau iki iÅ¡einant Å .. Buvo stalo metalinė koja, tačiau su ja L. sudavė gal kelis kartus per kojas ir per Å¡onÄ J.. Nematė, kad su ta koja daužytų per galvÄ , gal ir per pečius sudavė.

Jiems leidžia pasivaikščioti du kartus per dienÄ . J. vaistus atneÅ¡davo vakare, prieÅ¡ miegÄ . J. vaistų negerdavo, atsisakydavo. J. vaistus iÅ¡gėrė jis prieÅ¡ einant miegoti. Jis J. sakė, kad praÅ¡ytųsi į kitÄ kamerÄ , nes jį sudaužys L.. Gal šį pokalbį L. iÅ¡girdo, tačiau po pasivaikščiojimo kaltinamasis pasakė, kad daugiau nebelys prie J.. Iki vakaro buvo ramu. DienÄ prieÅ¡ mirtį buvo momentas, kai J. klÅ«pėjo ant kelių. Kaltinamasis jam liepė klauptis ant kelių ir pakelti rankas į viršų.

Kaltinamasis vaikščiojo aplink nukentėjusįjį ir darydavo tam tikras bausmes, tai įspirdavo, tai trenkdavo su geležiu į Å¡onÄ ar į kojas, jei jis nuleisdavo rankas. Tai trÅ«ko apie valandÄ . Tuo metu jau I. Å . kameroje nebuvo. Kai išėjo į vakarinį pasivaikščiojimÄ , tai lyg pas J. buvo patinęs žandas. J. pareigÅ«nų neprašė jį perkelti į kitÄ kamerÄ . Pasivaikščiojimo kiemelyje jis sėdėjo kampe, priėjęs jam sakė, kad pasipraÅ¡ytų į kitÄ kamerÄ .

Vakarinio patikrinimo metu J. gulėjo. Pareigūnai liepė atsistoti, šis atsistojo, tačiau buvo su drabužiais. Vakare išgėręs vaistų nuėjo miegoti. Buvo, kad J. palietė lėkštę, tai L. supyko, kad jam prikosės į lėkštę. J. negali nei liestis, nei valgyti iš tų pačių lėkščių, kaip kiti. L. priklauso nuskriaustųjų kastai, o J. yra dar žemiau už nuskriaustuosius. Š. ir jis taip pat yra nuskriaustieji. Kai tik gavo čiužinį, tai iš karto ėjo miegoti, tuo metu J. su L. bendravo, viskas buvo normaliai.

Naktį kėlėsi į tualetÄ ir matė, kad J. miega čiužinį pasidėjęs ant žemės. Neatkreipė dėmesio, ar jis su sÄ mone ar ne. Paryčiais jį prikėlė L. ir pasakė, kad J. nukrito nuo lovos. Tačiau, jei E. bÅ«tų kritęs nuo lovos, tai bÅ«tų užkritęs ant stalo, o jis gulėjo gale lovos. L. paprašė padėti užkelti J. ant lovos. Užkėlus, iÅ¡girdo, kad J. labai prastai kvėpuoja, pradėjo dÅ«sti, springti. Pradėjo E. kalbinti, tačiau Å¡is nereagavo, todėl paspaudė greitai pagalbos mygtukÄ .

Atėjo pareigÅ«nas prie langelio, pasakė, kad žmogui bloga, kad dÅ«sta, kad reikia kviesti daktarÄ . PareigÅ«nas nuėjo ir pasikvietė dar vienÄ pareigÅ«nÄ , atėjo dviese, užėjo, pažiÅ«rėjo ir vėl išėjo. Po kiek laiko atėjo seselė. VisÄ tai užtruko apie 20 minučių. Mano, kad seselės nesuprato kas yra J., suleido kažkokių vaistų, tada su neÅ¡tuvais jį iÅ¡sinešė. Stalo koja buvo nulaužta, kai atėjo į tÄ kamerÄ . Iki einant miegoti matė, kad pas J. iÅ¡tinęs veidas.

Visi miega su rÅ«bais, nes kameroje labai Å¡alta. Kai kėlė J. į lovÄ daugiau sužalojimų nepastebėjo, kadangi kameroje labai tamsu. Kai atėjo pareigÅ«nai, tai juos iÅ¡vedė į koridorių, nematė kas vyksta kameroje. L. mušė J. nuo 5 iki 10 kartų. J. neturėjo savybių, kurios erzintų, kÄ pasakydavo, tai ir darydavo, buvo nepiktybinis. Gali bÅ«ti, kad lyg J. buvo suduota į nosį, tai kaltinamasis jam liepė nusiplauti kraujÄ . Kameroje daugiau daiktų su kuriais galima žaloti nebuvo.

L. nepatiko J., nebuvo jokios kitos problemos. Kaip suprato, kad L. pats nusprendė, kad J. problema. PirmÄ vakarÄ J. miegojo virÅ¡ kaltinamojo. J. pažinojo iki to momento, nes buvo abu 22 bÅ«ryje. Smurtas buvo įvairiai, tai kas 10 minučių, tai bÅ«davo ramiau. Jis su L. ir J. kameroje praleido tris naktis, o ketvirtÄ jį iÅ¡vežė. L. jo paprašė padėti iÅ¡laužti stalo kojÄ . Ta nulaužta koja buvo laikoma už lango ant palangės. Patikrinimai bÅ«na ryte ir vakare, pareigÅ«nai nulaužtos kojos nepastebėjo.

L. kelis kartus J. sudavė su koja. Bijojo praneÅ¡ti pareigÅ«nams L. L. elgesį, nes pats gali atsidurti tokioje vietoje. J. į antrÄ aukÅ¡tÄ su visu čiužiniu ir užkėlė (4 t., b. l. 113-116); - liudytojos V. E. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini), dirba 14 metų. 2019 m. gegužės 1-2 d. dirbo parÄ . Buvo iÅ¡kvietimas į kamerÄ . Kai atbėgo, J. gulėjo prie gulto galva į duris, buvo be sÄ monės, iÅ¡blyÅ¡kęs, iÅ¡ burnos ėjo putos, buvo pulsas ir kvėpavimas.

Pradžioje buvo panaÅ¡u į epilepsijos priepuolį, todėl nuo burnos nuvalė putas ir gleives iÅ¡ burnos, kad atlaisvinti kvėpavimo takus. PareigÅ«nams liepė iÅ¡vesti kitus nuteistuosius, nes jie šūkaliojo. Matė, kad asmuo mirÅ¡ta, tai iÅ¡karto kvietė greitÄ jÄ . Burnoje buvo siaubingai daug gleivių ir putų. Kvėpavimas buvo, bet jis buvo sunkus ir su kriokimu. Nebuvo kada jo apžiÅ«rėti, nes bandė atlaisvinti kvėpavimo takus, todėl nepastebėjo ar jis buvo sužalotas. Greitoji atvažiavo gal po 5 minučių.

Ji visÄ laikÄ bandė atlaisvinti kvėpavimo takus, kol atvyko greitoji. J. buvo ligotas, jam bÅ«davo skiriami inhaliatoriai, vaistai. Apie iÅ¡kvietimÄ jÄ informavo budintysis. 2019 m. gegužės 1 d. 20.30 val., maždaug Å¡iuo metu vakare budintis medikas eina iÅ¡dalinti gydytojo paskirtų vaistų į uždarÄ jÄ zonÄ . Eina iÅ¡ eilės prie kamerų, kam paskirti vaistai iÅ¡dalina, bÅ«na, kad kreipiasi kokios nors medicininės pagalbos, taip pat tada konsultuoja. Minimu metu ji padavė į 13 kamerÄ , E. J. paskirtus vaistus, 4 iÅ¡tirpintas tabletes ,,Truxal“, kurios yra raminančios, psichotropinės, tačiau matė, kad J.

Å¡iuos vaistus supylė kitam prie jo priėjusiam nuteistajam į puodelį, kuris juos iÅ¡gėrė. Nuteistieji vaistus turi iÅ¡gerti prie jų, tačiau J. juos atidavė kitam nuteistajam. Supyko, aiÅ¡kino, kad taip daryti negalima, kad apie tai bus informuotas gydytojas, kuris gali ,,nuimti vaistus“, jei nuteistasis jų negeria. Kitas nuteistasis kažkÄ nepatenkintas pasakė, kad neėmė, tačiau ji matė, kad juos iÅ¡gėrė ne E. J.. Jei nuteistasis pasilenkia, tai per kameros langelį mato virÅ¡utinę jo kÅ«no dalį.

TÄ vakarÄ jokių pokyčių J. iÅ¡vaizdoje nematė, jis visada buvo iÅ¡balęs, ligotas. J. visuomet eidavo pas gydytojus dėl sveikatos, buvo visų skriaudžiamas. Tokia J. bÅ«klė galėjo bÅ«ti dėl sumuÅ¡imo, tačiau ji nematė ar jis sumuÅ¡tas ir nežinojo, kad galimai sumuÅ¡tas. Budėtojas paskambino ir liepė atbėgti, sakė, kad J. nukritęs nuo gulto. J. buvo apsirengęs ilgomis kelnėmis ir ilgomis rankovėmis. Kai atėjo į kamerÄ , tai joje kraujo nematė, tik ant lÅ«pų Å¡iek tiek buvo (4 t., b. l. 146-148); - liudytojo R.

P. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis nuo 2019 m. gegužės 1 d. 8 val. ryto iki 2019 m. gegužės 2 d. 8 val. ryto budėjo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Apie 5 val. ryto uždarosios zonos budintis R. A. atėjęs į budėtojų dalį pasakė, kad nuteistajam yra blogai, kad jam reikia pagalbos. Nieko nelaukęs paskambino bendrosios praktikos slaugytojai V. E. ir jÄ iÅ¡kvietė skubiai ateiti į uždarÄ jÄ zonÄ . Jis su R. A. nuėjo į uždarÄ zonÄ Ä¯ 13 kamerÄ .

Toje kameroje atlikinėjo bausmę L. L., E. J. ir dar vienas buvo nuteistasis. Atidarius kamerÄ deÅ¡inėje pusėje antrame aukÅ¡te gulėjo J., girdėjosi karkimas, sÄ monės nebuvo, nes nereagavo. Atėjo slaugytoja ir ji pradėjo daryti pirminę apžiÅ«rÄ . Kai įėjo į kamerÄ , tai J. buvo ant lovos antrame aukÅ¡te, L. stovėjo, kitas nuteistasis sėdėjo. Jis asmeniÅ¡kai iÅ¡orinių sužalojimų nepastebėjo. Nuteistieji nukėlė J. žemyn ir tuo metu atėjo slaugytoja. Matė, kad jis be sÄ monės, kriokė, nereagavo.

L. sakė, kad J. naktį du kartus iÅ¡krito iÅ¡ lovos, pats ant jos užlipo, o kai nukrito trečiÄ kartÄ , tai jie užkėlė jį ant lovos. Sužalojimų nematė, tačiau detaliai neapžiÅ«rinėjo. GreitÄ jÄ iÅ¡kvietė jis slaugytojos pavedimu. Greitoji pagalba atvažiavo gal per 5-7 minutes. Budėjo visÄ parÄ , iÅ¡ vakaro nuteistieji nesiskundė. I. Å . budėjo nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Kamerų apėjimai bÅ«na ryte, kai keičiasi kameros ir vakare apie 20 val. 2019 m. gegužės 1 d. 20 val. jis asmeniÅ¡kai dalyvavo nuteistųjų vakariniame patikrinime, buvo nuėjęs į kamerÄ Nr.

13. Įėjus į kamerÄ , nuteistasis G. K. atsistojo, o nuteistieji L. L. ir E. J. gulėjo savo lovose. Pareikalavo, kad pastarieji atsikeltų iÅ¡ lovų. Nuteistųjų G. K., L. L. ir E. J. elgesys ir iÅ¡vaizda jokių įtarimų nesukėlė. Apėjimų metu į kamerÄ užeina. Nuo nuteistųjų bÅ«na 1-1,5 m. atstumu, kamerose apÅ¡vietimas ne ypatingas. Patalpos apžiÅ«ra vykdoma vizualiai, detalios apžiÅ«ros niekas nedaro, tai vyksta dienos metu, kai vyksta nuteistųjų pasivaikščiojimai.

IÅ¡ pareigÅ«nų kameroje buvo jis, Å . ir A. (4 t., b. l. 171-173); - liudytojo I. Å . parodymais, kuriais nustatyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) saugumo skyriaus valdymo dinaminės priežiÅ«ros specialistu. Uždaroje zonoje dirbo pirmÄ ir paskutinę kartÄ , kadangi tuo metu trÅ«ko darbuotojų, paprašė jo pasilikti nakčiai, nes nebuvo kam dirbti. Kai atėjo į uždarÄ zonÄ dirbti, tai jau nuteistieji miegojo. Jo darbo laikas buvo nuo 22 val. iki 8 val. ryto. Vaikščioja nuolat, kai nuteistieji miega.

TÄ naktį jokio triukÅ¡mo ir konfliktų nepastebėjo. Sėdėjo priežiÅ«ros poste, kas 15-20 min. praeina pro kameras ir stebi kas vyksta. 5 val. ryto buvo dar nuteistųjų miego laikas. PriežiÅ«ros poste yra iÅ¡kvietimų pultas, kuriame sužymėtos kameros, užsidegė lemputė prie tos kameros. Nuėjo iki tos kameros. Toje kameroje buvo trys nuteistieji, vienas pasakė, kad vienam iÅ¡ jų bloga, kad reikia greitosios pagalbos. Grįžo į priežiÅ«ros postÄ ir pasakė R. A.. Su kolega buvo atsidarę kamerÄ , pažiÅ«rėjo kas nutiko, tuomet nukentėjusysis buvo antrame aukÅ¡te susirietęs. Vienas iÅ¡ nuteistųjų, mažesnio Å«gio, sakė, kad nukentėjusysis buvo du kartus iÅ¡kritęs ir pats užlipo į lovÄ , o po trečio karto jį jau užkėlė.

Nukentėjusysis buvo apsirengęs. Kai uždarė kamerÄ Ä—jo skambinti P., tada grįžo visi trys. Kai buvo medikė, tai buvo arti priėjęs prie nukentėjusiojo. Nepamena, kas nukėlė nukentėjusįjį, tačiau jį paguldė ant žemės. Sužalojimų nepastebėjo, tačiau nukentėjusysis sunkiai kvėpavo, ėjo seilės iÅ¡ burnos. Mano, kad buvo be sÄ monės, nes nekalbėjo. Medikė liepė paversti jį ant Å¡ono ir valė burnÄ su servetėlėmis. Slaugytoja apžiÅ«rėjusi liepė kviesti greitÄ jÄ .

Medikai atvyko labai greitai. Tikrai nepastebėjo jokių sužalojimų, jis buvo su rÅ«bais. Naktį kamerose Å¡viesa yra, toje Å¡viesoje grumtynes, muÅ¡tynes matytų. Kai atėjo į kamerÄ apie 5 ryto, tai buvo likęs naktinis apÅ¡vietimas. Buvo kraujosruvos ant nukentėjusiojo rankos. Nuo posto iki kameros yra apie 10 metrų atstumas. Jei bÅ«tų didelis triukÅ¡mas kamerose, tai poste bÅ«tų girdėjęs. Vienas pareigÅ«nas lieka prie pulto, kitas pareigÅ«nas eina apžiÅ«rėti kameras, pareigÅ«nai keičiasi.

TÄ vakarÄ Ä—jo labai daug kartų, nes nenorėjo užmigti. Baudos izoliatorius seniai statytas, storos sienos, dvigubos durys, krentančio žmogaus nuo lovos tikrai neiÅ¡girstų. Beldžiantis į kamerÄ labai girdisi. Kai vaikÅ¡to, tai apžiÅ«ri kameras per akutę. Per akutę matosi įėjimas į sanitarinį mazgÄ , paties sanitarinio mazgo nesimato (4 t., b. l. 173-175); - Medicininiu mirties liudijimu Nr.19-13418149, kuriuo nustatyta, kad E. J. (duomenys neskelbtini) po atliktos galvos operacijos mirė (1 t., b. l. 10); - 2019 m. gegužės 2 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo buvo apžiÅ«rėta Uždarojoje zonoje esanti kamera Nr. 13 (1 t., b. l. 21, 22, 25-29); - 2019 m. gegužės 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atliekant apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 13 buvo rasta ir paimta: metalinis mėlynos spalvos strypas (metalinė stalo koja) ir sutepimas, panaÅ¡us į kraujÄ . Metalinė stalo koja buvo rasta kameros lango iÅ¡orinėje pusėje, prie grotų.

Sutepimas rastas tualeto patalpoje apie 3 cm atstumu nuo slenksčio, paimta jo nuoplova (1 t., b. l. 31-36); - 2019 m. gegužės 15 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atliekant apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 13 nustatyta, jog kameros gyvenamojoje patalpoje stovinčio stalo viena koja yra nulaužta (1 t., b. l. 37-41); - 2019 m. gegužės 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas metalinis mėlynos spalvos dažais dažytas strypas (metalinė stalo koja) yra 54,5 cm ilgio, keturkampio 2,5 cm x 2,5 cm dydžio profilio, tuščiaviduris, metalo sienelių storis - 1 mm. (1 t., b. l. 142-147); - 2019 m. gegužės 3 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo V.

P. pateikė E. J. drabužius: dvejus marÅ¡kinėlius, sportines kelnes ir apatines kelnaites (1 t., b. l. 149-150); - 2019 m. gegužės 6 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėti daiktai, sutepimų ant jų neaptikta (1 t., b. l. 151-157); - 2019 m. gegužės 3 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo L. L. pateikė savo drabužius: dvejus marÅ¡kinėlius (1 t., b. l. 158-161); - 2019 m. gegužės 6 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėti L. L. pateikti daiktai. Ant margų marÅ¡kinėlių rasti sutepimai, panašūs į kraujÄ , ant baltų marÅ¡kinėlių sutepimų neaptikta (1 t., b. l. 162-169); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 388/2019 (02), kurios apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad teismo medicinos tyrimo metu buvo paimtos E. J. abiejų rankų nagų nuokarpos (2 t., b. l. 21-27); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų komisijos pakartotinio tyrimo iÅ¡vada Nr. PM 32/2019(02), kuria nustatyta, kad 1) E. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Mirties laikas nustatytas pagal LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. 2019-0268009. E. J. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Trauminis galvos smegenų pažeidimas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

2) Mirtinos E. J. galvos smegenų traumos išraiškos ir komplikacijos nurodytos 1-ame išvados punkte. E. J. taip pat konstatuota kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje); poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarėlėje; dešiniuose žaste, dilbyje, riešo srityje ir plaštakoje; kairiuose žaste ir plaštakoje; dešinėse šlaunyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairėse šlaunyje ir blauzdoje; paviršinės pjautinės žaizdos dešinėse blauzdoje ir pėdoje.

PavirÅ¡inės pjautinės žaizdos deÅ¡inėse blauzdoje ir pėdoje padarytos aÅ¡triu, pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, žaizdose užsifiksavę tik rūšinės priklausomybės požymiai, dėl ko Å¡ios žaizdos nėra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui. Kiti E. J. konstatuoti mechaniniai sužalojimai (įskaitant ir mirtinÄ galvos smegenų traumÄ ) yra trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekmė. Žalojančių daiktų individualios savybės Å¡iuo atveju nedetalizuotinos.

Ekspertizę atliekančių ekspertų nuomone, žalojančio daikto formos ir matmenų nustatymo pagal kraujosruvos (tiek poodinės, tiek gilesnių minkÅ¡tųjų audinių) formÄ ir matmenis tikslumas labai abejotinas. Turimų duomenų visuma (poodinių kraujosruvų spalva, iÅ¡plitimas, gylis, mikromorfologinis vaizdas) leidžia teigti, kad didžiausia tikimybė, jog nuo E. J. konstatuotų sužalojimų padarymo iki jo mirties praėjo daugiau negu viena, bet ne daugiau negu trys paros. E. J. taip pat konstatuota kraujosruva liežuvyje, tikėtina, padaryta susikandant liežuvį artimu kitų mechaninių sužalojimų padarymui laiku.

Sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius bei komplikuota smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.4. punktÄ ir tapo E. J. mirties priežastimi.

Vienareikšmis sveikatos sutrikdymo masto nustatymas dėl kitų E. J. konstatuotų sužalojimų negalimas. Tai motyvuoja tuo, kad įprastai nei nekomplikuotos kraujosruvos (tiek poodinės, tiek gilesnių minkštųjų audinių), nei nekomplikuotos paviršinės pjautinės žaizdos nesukelia ilgesnio negu 10 dienų sveikatos sutrikdymo ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir šlaunyse) yra ypač masyvios ir išplitę, tikėtinos jų komplikacijos, prognozuoti šių kraujosruvų eigos, gijimo laiko bei sveikatos sutrikdymo masto dėl jų neįmanoma.

3) Kaip nurodyta 1-ame iÅ¡vados punkte, mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius bei komplikuota smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, Å«miu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Ekstrakranijiniai (pavirÅ¡iniai ir sÄ lyginai pavirÅ¡iniai) galvos mechaniniai sužalojimai, t. y. kraujosruvos veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos deÅ¡iniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarėlėje bei kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose kaktos srityje leidžia teigti, kad E. J. galva traumuota keturių ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasėkoje, paveikiant nurodytas sritis (kaktÄ , deÅ¡inį žandÄ , kairį žandÄ ir skruostÄ , nosies nugarėlę) po vienÄ ar daugiau kartų.

Požymių, būdingų galvos traumai griūvant ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus, nėra. Mirtina sunki galvos smegenų trauma galėjo būti tiek bet kurio vieno trauminio kontakto pasekmė, tiek galėjo išsivystyti trauminiams kontaktams sumuojantis. Apie žalojančių daiktų individualias savybes pasisakyta ir motyvai išdėstyti 2-ame išvados punkte. 4) E. J. konstatuoti galvos sužalojimai įvertinti 3-ame išvados punkte. Išskyrus galvos sužalojimus, E. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniuose žaste, dilbyje, riešo srityje ir plaštakoje; kairiuose žaste ir plaštakoje; dešinėse šlaunyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairėse šlaunyje ir blauzdoje; paviršinės pjautinės žaizdos dešinėse blauzdoje ir pėdoje.

Å ios poodinės kraujosruvos yra trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekmė. Å ios poodinės kraujosruvos atspindi Å¡eÅ¡iolika ar daugiau nurodytų kÅ«no sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikiant deÅ¡inę rankÄ keturis ar daugiau kartų, kairę rankÄ du ar daugiau kartų, kiekvienÄ kojÄ po penkis ar daugiau kartų (abu žastus, deÅ¡inius dilbį ir rieÅ¡o sritį, abi plaÅ¡takas, abi Å¡launis po vienÄ ar daugiau kartų; deÅ¡inius kelio sritį ir blauzdÄ po du ar daugiau kartų, kairę blauzdÄ keturis ar daugiau kartų).

Požymių bÅ«dingų traumai griÅ«vant ant lygaus plokščio neriboto pavirÅ¡iaus rankose ir kojose nėra. Pažymėtina, kad kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir Å¡launyse) yra ypač masyvios ir iÅ¡plitę, todėl tikėtinas jų iÅ¡sivystymas daugybinio Å¡ių sričių traumavimo pasėkoje. PavirÅ¡inės pjautinės žaizdos deÅ¡inėse blauzdoje ir pėdoje padarytos aÅ¡triu, pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu keturių trauminių poveikių pasėkoje (blauzda paveikta vienÄ , pėda tris kartus), žaizdose užsifiksavę tik rūšinės priklausomybės požymiai, dėl ko Å¡ios žaizdos nėra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui.

E. J. taip pat konstatuota kraujosruva liežuvyje, tikėtina, padaryta susikandant liežuvį artimu kitų mechaninių sužalojimų padarymui laiku. Vienareikšmis sveikatos sutrikdymo masto nustatymas dėl šiame punkte aptariamų sužalojimų negalimas. Tai motyvuojame tuo, kad įprastai nei nekomplikuotos kraujosruvos (tiek poodinės, tiek gilesnių minkštųjų audinių), nei nekomplikuotos paviršinės pjautinės žaizdos nesukelia ilgesnio negu 10 dienų sveikatos sutrikdymo ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiuo atveju kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir šlaunyse) yra ypač masyvios ir išplitę, tikėtinos jų komplikacijos, prognozuoti šių kraujosruvų eigos, gijimo laiko bei sveikatos sutrikdymo masto dėl jų neįmanoma. Šiame punkte nurodyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

5) Sprendžiant pagal lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (padarymo laikÄ ) poodinės kraujosruvos deÅ¡iniuose dilbyje ir rieÅ¡o srityje bei abiejose plaÅ¡takose galėjo susidaryti ginantis nuo smÅ«gių, suduodamų kietais bukais daiktais.

6) SavarankiÅ¡kų veiksmų galimybę apsprendžia sÄ monės bÅ«klė, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju priklausė nuo galvos smegenų traumos formos ir dinamikos. Kiti konstatuoti sužalojimai E. J. sÄ monės bÅ«klės, o tuo pačiu ir savarankiÅ¡kų veiksmų galimybės neįtakojo. Didelė tikimybė, kad praėjus 2-4 valandoms po galvos smegenų traumos E. J. jau buvo nesÄ moningas dėl smegenų suspaudimo ir vėliau sÄ monės neatgavo. Taip pat tikėtinas galvos traumavimÄ lydintis įvairios trukmės, galimai grįžtamas, sÄ monės praradimas (nuo keleto sekundžių iki paros ar daugiau) dėl galvos smegenų sukrėtimo ar difuzinio aksonų pažeidimo.

Pastarųjų galvos traumos formų diagnostikai Å¡iuo atveju patikimų duomenų nėra (2 t., b. l. 64-74); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 222/2019(01), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto metalinio strypo (metalinės stalo kojos) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (1, 2 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J. DNR profiliu; atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (3 mėg.) gautas kito vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J.

DNR profiliu (2 t., b. l. 85-91); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 350/2019(01), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto lapelio (2019 m. gegužės 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtos nuoplovos) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su E. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant L. L. bliuzono rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J., L.

L. profiliais. Ant L. L. palaidinės žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (metalinės stalo kojos) (S 222/29(01) - 1, 2 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su L. L. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe; atlikus DNR tyrimÄ ant metalinio strypo (S 222/29(01) - 3 mėg.) gautas DNR profilis nesutampa su L. L. DNR profiliu ir nesutampa su DNR profiliu, gautu ant L. L. bliuzono (2 t., b. l. 104-110); - Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad medicinos pagalba E. J. buvo iÅ¡kviesta 2019 m. gegužės 2 d. 5 val. 43 min.; preliminari diagnozė - koma (2 t, b. l. 118-119); - 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-838, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuteistajam E. J. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkioms paroms; nuteistasis E. J.

į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 29 d. 15 val. 30 min. (2 t., b. l. 124); - 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-788, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. nuteistajam G. K. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, nuteistasis perkeltas į kamerų tipo patalpas 2019 m. balandžio 24 d. 15.30 val. (2 t., b. l. 128); - 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-782, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. nuteistajam I.

Š. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas septynioms paroms; nuteistasis I. Š. į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 23 d. 14 val.; iš kamerų tipo patalpų išleistas 2019 m. balandžio 30 d. 14 val. (2 t., b. l. 133-134); - 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu, kuriame nurodyta, kad nuteistasis L. L. į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 24 d. 12 val. (2 t., b. l. 139-140); - 2019 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-804, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. nuteistajam L.

L. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Nuteistasis perkeltas į uždarytas kamerų tipo patalpas 2019 m. balandžio 25 d. 12.00 val. (2 t., b. l. 141-142); - (duomenys neskelbtini) Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalu, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuteistasis E. J. buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 13 (2 t., b. l. 148); - L. L. 2018 m. gegužės 2 d. nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu, kuriame jis nurodė, kad sudavė E. J. daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tarp jų ir per galvÄ , rankas, kojas ir Å¡onus. 2018 m. gegužės 2 d. apie 5 val. mušė prikėlęs iÅ¡ miego, sudavė 4 smÅ«gius per galvÄ , 3 kartus su koja į pakaušį, ir tuomet J. neteko sÄ monės. Jis su K. paguldė J.

į lovÄ ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus (3 t., b. l. 80); - 2019 m. gegužės 21 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo I. Å . pateikė popieriaus lapelį su ranka raÅ¡ytu tekstu (3 t., b. l. 127-130); - 2019 m. gegužės 21 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėtas I. Å . pateiktas lapelis ir nustatyta, kad Å¡is popieriaus lapelis su ranka raÅ¡ytu tekstu. Popieriaus lapelyje užfiksuotas galimai L. L. I. Å . adresuotas ranka raÅ¡ytas laiÅ¡kas, kuriame užsimenama apie galimus smurto veiksmus liudytojo G.

K. atžvilgiu (3 t., b. l. 131-133). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Kankinimas - tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.) Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį. ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.

Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015). Ä®vertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo R. J., liudytojų I. Å ., G. K., V. E., R. P., I. Å . parodymus, specialistų iÅ¡vadas bei kitÄ surinktÄ ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«tent kaltinamasis demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbėjimo, niÅ«niavimo, triukÅ¡mavimo, maisto padėjimo ant jo indų, o taip pat tyčiodamasis iÅ¡ E. J.

– nurodydamas klÅ«poti ant grindų iÅ¡keltomis rankomis, o Å¡iam nuleidus rankas - smurtaudamas, tyčia sudavė E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du, ilgalaikiu nuolatiniu muÅ¡imu, žalojančio įrankio – metalinio strypo panaudojimu, daugybės kÅ«no sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmÄ , padarė E. J. sužalojimus, dėl kurių įvykus komplikacijoms, E. J. mirė, tokiu bÅ«du nužudė E. J..

Kaltinamasis L. L. savo kaltę pripažino, nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. dienÄ Ä¯ kamerÄ Ä¯kėlus E. J. prasidėjo pykčiai, aiÅ¡kinosi dėl „brasoko“ iÅ¡ pradžių žodžiais, vėliau tiek rankomis, tiek kojomis mušė E. J. į įvairiais kÅ«no vietas. Kabinėtis prie nukentėjusiojo pradėjo dėl mažareikÅ¡mės priežasties. AntrÄ dienÄ iÅ¡laužus stalo kojÄ , su ja kelis kartus trenkė nukentėjusiajam per rankas ir kojas. Po kurio laiko smurtavo prieÅ¡ E. J. rankomis ir kojomis, strypu į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko nukentėjusiojo kairysis žandas buvo iÅ¡tinęs ir mėlynas.

AntrÄ kartÄ mušė 2-2,5 val. vienu metu buvo liepęs laikyti nukentėjusiajam rankas iÅ¡kėlus, o vėliau mušė. MuÅ¡imų metu suduodavo po 20-40 smÅ«gių, o tokių muÅ¡imų buvo daug. Nukentėjusysis daug kartų buvo praradęs sÄ monę. Ä®vykio naktį už kalbėjimÄ si vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į galvÄ , jis suklupo ant žemės, tuomet koja du kartus spyrė į pakaušį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį smilkinį, dėl ko E. J. prarado sÄ monę. L. L. nurodė, kad erzino E. J. niÅ«niavimas, apskirtai visas jo elgesys, jis manė, kad nukentėjusysis yra psichiÅ¡kai nesveikas.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų I. Å . ir G. K. parodymai, kurie buvo vienoje kameroje su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju bei matė kaltinamojo atliekamus veiksmus. Liudytojas G. K. nurodė, kad perkėlus nukentėjusįjį į kamerÄ kaltinamasis pasakė, kad Å¡is papuolė. Pradžioje nieko nevyko, vėliau prasidėjo spaudimas, buvo suduota kelis kartus į Å¡onus, petį. Vėliau nuolat kaltinamasis priekabiavo prie E. J.. Su metaline stalo koja sudavė per kojas, Å¡onus, pečius.

DienÄ prieÅ¡ mirtį E. J. klÅ«pėjo ant kelių, rankas buvo iÅ¡kėlęs į viršų, kaltinamasis vaikščiojo aplinkui ir darydavo bausmes – trenkdavo su geležiu per Å¡onas ar kojas. Po Å¡io epizodo nukentėjusiajam buvo patinęs žandas. E. J. buvo palietęs lėkÅ¡tę, tai L. L. labai užpyko. Ä®vykio nakties negirdėjo. L. L. E. J. mušė nuo 5 iki 10 kartų, buvo sudavęs į nosį nukentėjusiajam, dėl ko bėgo kraujas. Liudytojas pažymėjo, kad L. L. nepatiko E. J., nebuvo jokios kitos problemos, nužudytasis neturėjo savybių kurios erzintų.

PanaÅ¡ias aplinkybes nurodė ir liudytojas I. Å .. Liudytojas parodė, kad įkėlus E. J. į kamerÄ Å¡is gavo L. L. pora kartų, kadangi buvo prisiÅ¡nekėjęs. Matė, kaip L. spyrė nukentėjusiajam į smilkinį, bei lempos laidu sudavė per užpakalį. 2019 m. balandžio 30 d. L.. pradėjo žeminti nukentėjusįjį. Liudytojų G. K. ir I. Å . parodymai nuoseklÅ«s, nekito viso proceso metu, todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Liudytojai V. E., R. P. ir I. Å .

įvykio aplinkybių nematė, patvirtino tik aplinkybes, susijusias kaip nukentėjusysis atrodė tuo metu kai jau buvo praradęs sÄ monę. Jie visi nurodė, kad E. J. sunkiai kvėpavo, buvo be sÄ monės. Liudytoja V. E. papildomai nurodė, kad burnoje buvo pilna putų ir gleivių. Tik liudytojas I. Å . ant nukentėjusiojo rankų matė kraujosruvÄ , kiti liudytojai sužalojimų nepastebėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų komisijos iÅ¡vada konstatuota, kad nukentėjusiojo sužalojimai atspindi 16 ar daugiau kÅ«no sričių trauminių kontaktų su kitais bukais daiktais, paveikiant deÅ¡inę rankÄ 4 ar daugiau kartų, kairę rankÄ du ar daugiau kartų, kiekvienÄ kojÄ po penkis ar daugiau kartų.

Abiejuose žastuose ir šlaunyse kraujosruvos ypač masyvios ir išplitę, todėl tikėtinas jų išsivystymas daugybinio šių sričių traumavimo pasėkoje. Nukentėjusiojo E. J. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Trauminis galvos smegenų pažeidimas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine dešinio smegenų pusrutulio išemija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai atitinka tiek liudytojų G. K., tiek I. Å ., tiek ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes į kurias kÅ«no vietas buvo muÅ¡amas E. J.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad ant nuoplovos paimtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu yra E. J. kraujas, kas patvirtina liudytojo G. K. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam buvo suduota į nosį, dėl ko bėgo kraujas. Å i specialisto iÅ¡vada patvirtina ir aplinkybes susijusias su nukentėjusiojo muÅ¡imu naudojant metalinį strypÄ .

Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad ant metalinio strypo yra L. L. DNR. Visos Å¡ios iÅ¡tirtos aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad L. L. sudavė E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkiÄ galvos traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius.

Kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose dėl priežastinio ryÅ¡io sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017).

Byloje nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis sudavė smÅ«gius rankomis, kojomis ir metaliniu strypu E. J.. Kitų asmenų, kurie galėjo smurtauti prie nukentėjusįjį nebuvo, tokių asmenų nenurodė nė vienas liudytojas. L. L. veikė netiesiogine tyčia, kadangi suduodamas smÅ«gius rankomis, kojomis bei metaliniu strypu nukentėjusiajam į rankas, kojas, galvÄ , suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Nužudymas kankinant pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama, sukeliant dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad E. J. buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, tarp jų ir į gyvybiÅ¡kai svarbias (galvÄ ), smÅ«giai buvo intensyvÅ«s ir stiprÅ«s, muÅ¡imas truko ten kelias dienas, sužalojimai padaryti rankomis, kojomis bei metaliniu strypu. Tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. patyrė didelius fizinius skausmus, buvo ne kartÄ praradęs sÄ monę, po paskutiniųjų smÅ«gių duso, gargaliavo.

Å ios aplinkybės leidžia kolegijai pagrįstai teigti, kad kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokė, jog gyvybę nukentėjusiajam atima kankinančiai ir sÄ moningai pasirinko tokį jo gyvybės atėmimo bÅ«dÄ . Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį E. J. pradėjo naudoti fizinį smurtÄ dėl menkavertės priežasties – asmeninių E. J. savybių, kurios erzino kaltinamÄ jį.

Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, dėl ko bÅ«tų reikėję smurtauti, nebuvo. Kaltinamasis siekė prieÅ¡pastatyti save, žemino nukentėjusįjį E. J.. Nukentėjusysis E. J. nebuvo agresyvus, kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, t. y. jis iÅ¡ viso nesiprieÅ¡ino. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis L. L. prieÅ¡ nukentėjusįjį pradėjo naudoti fizinį smurtÄ dėl mažareikÅ¡mės priežasties ir tai darė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Kaltinime nurodyta, kad L. L. tyrimu nenustatytu aÅ¡triu pjaunančiu įrankiu tyčia keturis kartus smogė E. J. į deÅ¡inę kojÄ , žalojančio įrankio – tyrimu nenustatyto aÅ¡traus pjaunančio įrankio - panaudojimu padarė E. J. pavirÅ¡ines pjautines žaizdas deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡inėje pėdoje. IÅ¡tyrus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu bÅ«tų panaudojęs aÅ¡trų pjaunantį įrankį ir tokiu bÅ«du bÅ«tų padaręs žaizdas blauzdoje ir pėdoje.

Tokių aplinkybių nenurodė kaltinamasis, jų nepatvirtino ir liudytojai. Liudytojas G. K. nurodė, kad daiktų su kuriais galima žaloti, išskyrus metalinė koja, nebuvo, todėl aplinkybės dėl sužalojimų aštriu pjaunančiu įrankiu ir tuo sukeltų sužalojimų iš kaltinimo pašalintinos (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnis). Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veika laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 29 d. 14 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 5 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), Uždarosios zonos Kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 13, pasireiškė tyčia, jis demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbėjimo, niūniavimo, triukšmavimo, maisto padėjimo ant jo indų, o taip pat tyčiodamasis iš E. J.

– nurodydamas klÅ«poti ant grindų iÅ¡keltomis rankomis, o Å¡iam nuleidus rankas - smurtaudamas, Å¡iomis aplinkybėmis tyčia sudavė E. J. mažiausiai dvideÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvÄ , taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du, ilgalaikiu nuolatiniu muÅ¡imu, žalojančio įrankio – metalinio strypo panaudojimu kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, daugybės kÅ«no sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmÄ , padarė E. J. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkiÄ galvos traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, dėl ko, įvykus komplikacijoms – galvos smegenų suspaudimui ir edemai (pabrinkimui), antrinei deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡emijai, smegenų kamieno foraminaliniam (tonziliariniam) strigimui, komai ir Å«miniam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, 2019 m. gegužės 3 d. 6 val. 10 min.

LSMUL Kauno klinikose E. J. mirė, tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kankindamas nužudė E. J.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktų sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Dėl bausmės BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamų veikų motyvus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę L. L., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formÄ (nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant asmeninių tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę.

L. L. teistas keturis kartus, bausmės nėra atlikęs (3 t., b. l. 30-72). Iš Marijampolės pataisos namų medicininio pažymėjimo matyti, kad įrašytas psichiatro įskaitoje dėl lengvo protinio atsilikimo ir hipertenzinio elgesio sutrikimo, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nėra įrašytas (2 t., b. l. 166). VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (2 t., b. l. 159). VšĮ Seredžiaus ambulatorijoje lankosi (2 t., b. l. 175). VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi, diagnozuota socializuoto elgesio sutrikimas (2 t., b. l. 178).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvada nustatyta, kad L. L. reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (2 t., b. l. 187). 2019 m. rugsėjo 3-11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.(duomenys neskelbtini)2019 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. L. diagnozuota įgimta silpnaprotystė – Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Å iuo metu L. L. diagnozuojama įgimta silpnaprotystė – Lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali bÅ«ti apklausiamas ir duoti parodymus (3 t., b. l. 9-14). (duomenys neskelbtini) L. L. charakteristikos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis, Å¡iuo metu bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, bausmės atlikimo metu pažeidinėjo nustatytos tvarkos reikalavimus, turi 85 galiojančias nuobaudas, skatintas nebuvo, darbinė motyvacija neigiama, iÅ¡silavinimas pagrindinis, socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, sudaryto individualaus plano punktų neįvykdė, todėl elgesys vertintinas neigiamai (3 t., b. l. 23, 24).

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) suimtojo L. L. charakteristikos matyti, kad jis yra impulsyvi nebrandi asmenybė, linkęs dominuoti, stresinėse situacijose emocijos intensyvios, dažnai stebimos pykčio iÅ¡raiÅ¡kos, su pareigÅ«nais linkęs konfliktuoti, per visÄ suėmimo laikotarpį už drausmės pažeidimus buvo baustas daug kartų, todėl elgesys vertinamas neigiamai (3 t., b. l. 28). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

Paskirtoji bausmė taikant bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse, subendrintina su 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Nuosprendžio priėmimo dienai neatliktoji dalis pagal Kauno apylinkės teismo nuosprendį yra 6 mėn. 24 d. Dėl civilinių ieškinių BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. L. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 1262,10 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ (1 t., b. l. 45-47). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad E. J. dėl trauminės subdurinės hemoragijos buvo gydomas stacionare tiek Marijampolės ligoninėje, tiek LSMU ligoninėje Kauno klinikose, už paslaugas buvo sumokėta iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 1262,10 Eur.

Å iÄ Å¾alÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – L. L.. Kauno teritorinė ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigoms už nukentėjusiojo E. J. gydymÄ patyrė žalÄ . Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų buvo nužudytas nukentėjusysis, jam buvo atliktos įvairios gydymo procedÅ«ros, dėl ko ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms. Kaltinamasis yra asmuo dėl kurio veiksmų atsirado žala, todėl pateiktas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iÅ¡ kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 1262,10 Eur žala už nukentėjusiojo gydymÄ .

Nukentėjusysis R. J. pareiÅ¡kė kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 10000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 t., b. l. 53, 54). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl sÅ«naus nužudymo patyrė didelę neturtinę žalÄ , kaltinamojo veiksmai nulėmė, kad E. J. buvo nužudytas. Sužinojus apie sÅ«naus mirtį jį iÅ¡tiko Å¡okas, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , paėmė emocinė depresija. SÅ«naus netikėta netektis pareikalavo tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų, netekto sÅ«naus niekas negrÄ Å¾ins.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieškinį. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad L. L. nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas E. J.. Nukentėjusysis R. J. yra nužudytojo E. J. tėvas. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo L. L. tyčinių veiksmų buvo nužudytas E. J.. Nukentėjusysis R. J. rÅ«pinosi sÅ«numi ir nuolat bendravo iki jam patenkant į įkalinimo įstaigÄ , po sužinojimo apie sÅ«naus mirtį pablogėjo sveikata, dėl ko gydėsi.

Å ios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos E. J. atžvilgiu nukentėjusiojo R. J. gyvenimo kokybė ypatingai pablogėjo, vertinant dvasiniu kriterijumi. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nusikalstama veika nužudžius asmenį itin žiauriai ar iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai tėvui/motinai svyruoja nuo 5213 Eur iki 86886 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-272/2009, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2K-364/2014, Nr.2K-212-303/2018, Nr.2K-41-648/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai didesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltę pripažino, nusikalstamÄ veikÄ padarė įkalinimo įstaigoje, iki bausmės atlikimo nedirbo, pajamų negaudavo. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei įvertinant kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma – 10000 Eur nėra per didelė, atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam sukeltų dvasinių iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Byloje nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis patyrė kokias nors bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų L. L. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams nuo 2019 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 146-149). Marijampolės apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomoji priemonė buvo tęsiama, paskutinį kartÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi – trims mėnesiams nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. (4 t., b. l. 151-153). Vadovaujantis BK 66 straipsniu suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra keturis kartus teistas už įvairaus pobÅ«džio tyčinius nusikaltimus, Å¡iuo metu nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė už smurtinį nusikaltimÄ , pagrįstai manytina, kad kaltinamasis gali padaryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista (pratęstina) iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2019 m. gegužės 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtas metalinis strypas (1 t., b. l. 31-36), 2019 m. gegužės 3 d. daiktų pateikimo metu paimti E. J. drabužiai - dveji marškinėliai, sportinės kelnės, apatinės kelnaitės (1 t., b. l. 149-150), 2019 m. gegužės 6 d. lavono teismo medicinos tyrimo metu paimtos E. J. rankų nagų nuokarpos (1 t., b. l.

25) sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2019 m. gegužės 3 d. daiktų pateikimo metu paimti L. L. drabužiai - dveji marÅ¡kinėliai (1 t., b. l. 158-161), grÄ Å¾intini L. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2019 m. gegužės 21 d. dokumentų pateikimo metu liudytojo I. Å . pateiktas popieriaus lapelis su ranka raÅ¡ytu tekstu (3 t., b. l. 127-128), paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose ir skirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 6 mėnesiai 24 dienos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 15 (penkiolika) metų 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2019 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ palikti nepakeistÄ (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ L. L. Kauno teritorinei 1262,10 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Nukentėjusiojo R. J. (R. J.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti nukentėjusiajam R. J. iÅ¡ L. L. 10000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – metalinį strypÄ , E. J. drabužius - dvejus marÅ¡kinėlius, sportines kelnes, apatines kelnaites, 2019 m. gegužės 6 d. lavono teismo medicinos tyrimo metu paimtos E. J. rankų nagų nuokarpas sunaikinti;

L. L. drabužius - dvejus marÅ¡kinėlius grÄ Å¾inti L. L.; liudytojo I. Å . pateiktÄ popieriaus lapelį su ranka raÅ¡ytu tekstu, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo dienos, suimtam – nuo nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis