Legislator Case Law & Legislation
795fbbde-2a8f-4cbf-b299-6226b463665c AI generated

795fbbde-2a8f-4cbf-b299-6226b463665c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 795fbbde-2a8f-4cbf-b299-6226b463665c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).G. J. yra padaręs nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Legislator headnote

AI generated

795fbbde-2a8f-4cbf-b299-6226b463665c · Vilniaus apygardos teismas: nepatvirtino fakto, kad G. J. buvo suėmęs V. R. už deÅ¡inės jo rankos virÅ¡ rieÅ¡o ir tempė jį iÅ¡ aikÅ¡telės iki A. V. namų (t. 1, b. l. 133). Jos parodymai yra grindžiami ne faktais, o prielaidomis, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodymai. Å i liudytoja aiÅ¡kiai patvirtino tik tai, kad V. R. buvo užgulęs M. J.. Liudytojo D. V. parodymai dėl esminės aplinkybės - tempė G. J. V. R. iÅ¡ aikÅ¡telės ar ne, o jeigu taip, tai kokiu bÅ«du jis tai darė, skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-312/2016 Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00453-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6;  (S)  1.1.9.5; 2.1.14; 2.4.6.2.2. V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant prokurorams Viliui Paulauskui, Vaidai Matuzonienei,nuteistajam G.

J.,gynėjui advokatui Laimontui GasiÅ«nui,nukentėjusiajam V. R.,nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam ieÅ¡kovui D. R.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei R. R.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Savčiukui,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui T. C.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. J. ir nukentėjusiojo V. R. įstatyminio atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo D. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G.

J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 3 d., ir jam paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.Nukentėjusiojo V. R. įstatyminių atstovų D. R. ir R. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. J. priteista 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡ G. J. D. R. ir R. R. naudai priteista 600 eurų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

G. J. nuteistas už tai, kad jis, muÅ¡damas mažametį, tyčia sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ , t. y. jis 2014 m. kovo 23 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), uždaroje žaidimų aikÅ¡telėje, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo mažametį V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia deÅ¡ine koja įspirdamas į V. R. sėdmenis, deÅ¡ine ranka paimdamas mažametį už sprando ir jį pastumdamas, savo deÅ¡ine ranka sugriebdamas V. R. už deÅ¡inio dilbio, spausdamas jį ir traukdamas V.

R., padarė V. R. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, kas sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui V. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ .Nuteistasis G. J. (toliau tekste – ir nuteistasis) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ vertinant įrodymus iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes ir atsakyti į nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytas nuomones dėl įrodymų vertinimo, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 str. 5 d. nustatytus reikalavimus ir Å¡is pažeidimas sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad jo veiksmų (V. R. atitraukimo nuo sūnaus M. J.) priežastis buvo būtent V. R. veiksmai nukreipti prieš M. J.. G. J. šiuo atveju neturėjo jokio tikslo ir tyčios sužaloti mažametį V. R.. Jis siekė apginti savo sūnų nuo V. R. agresyvių veiksmų ir nenumatė savo veiksmų pavojingumo, dėl to nenumatė ir negalėjo numatyti savo veiksmų padarinių - nukentėjusiajam sukeliamo skausmo.

Kad V. R. prieÅ¡ M. J. naudojo fizinę jėgÄ , patvirtina liudytojai E. H. (t. 1, b. l. 156), L. M. (t. 1, 50, 135), D. D. (t. 1, b. l. 133), H. M.. FaktÄ , kad V. R. M. J. buvo „pasiguldęs ant žemės nugara“ patvirtino ir pats V. R. (t. 1, b. l. 73, 111).Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiojo V. R. parodymai nesutampa su liudytojų parodymais. V. R., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės išėjo pats (t. 1, b. l. 72-73). Tuo tarpu, liudytojas D.

V. nurodė, kad G. J. čiupo V. R. už sprando ir tempė jį iÅ¡ aikÅ¡telės (t. l , b. l. 114). V. R. taip pat nurodė, kad G. J. griebė jį kaire ranka už jo deÅ¡inės rankos aukščiau rieÅ¡o (t. l, b. l. 72-73). Tuo tarpu, liudytojas E. H. teigė, kad G. J. V. R. nusivedė paėmęs jam „už rankos aukščiau alkÅ«nės“ (t. 1, b. l. 155). Vertinant liudytojos R. R. parodymus, pažymima, kad ji nematė įvykio žaidimų aikÅ¡telėje ir apie G. J. ir V. R. bendravimÄ aiÅ¡kino tik iÅ¡ savo sÅ«naus žodžių.

Å ios liudytojos parodymuose taip pat yra prieÅ¡taravimų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad savo sÅ«nų V. R. ir G. J. pamatė, kai jie jau buvo priėję prie Vaitkevičių namo (t. 1, b. l. 64). Tuo tarpu, papildomos apklausos metu teigė, kad ji pro įėjimo duris pamatė, kad privataus namo kieme G. J. buvo savo rankomis įsikabinęs į jos sÅ«naus V. R. deÅ¡inę rankÄ aukščiau rieÅ¡o (t. l, b. l. 67). Liudytoja R. R., teisme atsakydama į prokurorės klausimÄ , jau nurodė, kad matė, kaip vaikas buvo tempiamas už rankos (t. 2, b. l. 36).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kaip ji galėjo matyti, kad G. J. tempė V. R. už rankos, kai jai išėjus į kiemÄ , Å¡ie jau stovėjo prie Vaitkevičių namo durų, kur, anot V. R., G. J. jo rankÄ paleido (t. 1, b. l. 73). Liudytojas E. H. nurodė, jog G. J. V. R. paėmė už rankos aukščiau alkÅ«nės ir nusivedė (t. 1, b. l. 155; t. 2, b. l. 56). Tokiu bÅ«du, apeliaciniame skunde svarstoma, kaip G. J. galėjo sužaloti V. R. kairę rankÄ virÅ¡ rieÅ¡o, jeigu V. R. jis vedė paėmęs jo rankÄ aukščiau alkÅ«nės.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į liudytojos L.

M. parodymus, kuriuose ji nepatvirtina smurto ir jėgos panaudojimo V. R. atžvilgiu fakto. Ji nurodo, kad prisilietimas tarp G. J. ir V. R., galbūt, buvo išskyrimo metu, tačiau ji negalinti pasakyti, kad G. J. tempė V. R., jie ėjo šalia (t. 1, b. l. 135; t. 2, b. l. 57). Liudytojos A. V. parodymai taip pat nepagrindžia G. J. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kadangi ši liudytoja konkrečių V. R. galimo sužalojimo aplinkybių nematė, apie jas ikiteisminiame tyrime ir teisme liudijo pagal savo draugės R.

R. pasakojimÄ . Liudytojas V. B. įvykio nematė, nematė, ar suaugusieji vartojo smurtÄ mažamečio atžvilgiu, apie įvykį iÅ¡girdo tik iÅ¡ D. V., todėl jo parodymai taip pat negali pagrįsti G. J. kaltės. H. M., apklaustas teisme, nepatvirtino, kad G. J. V. R. už rankos tempė iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės. Teisme jis liudijo, kad matė, jog G. J. ir V. R. iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės ėjo „per metrÄ â€œ vienas nuo kito ir kad G. J. V. R. už rankos nelaikė (t. 2, b. l. 69). Liudytoja D.

D. nepatvirtino fakto, kad G. J. buvo suėmęs V. R. už dešinės jo rankos virš riešo ir tempė jį iš aikštelės iki A. V. namų (t. 1, b. l. 133). Jos parodymai yra grindžiami ne faktais, o prielaidomis, kurios negali būti vertinamos kaip įrodymai. Ši liudytoja aiškiai patvirtino tik tai, kad V. R. buvo užgulęs M. J.. Liudytojo D. V. parodymai dėl esminės aplinkybės - tempė G. J. V. R. iš aikštelės ar ne, o jeigu taip, tai kokiu būdu jis tai darė, skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų.

D. V. nurodė, kad G. J. dešine ranka čiupo V. R. už sprando ir tempė jį iš aikštelės (t. 1, b. l. 114). Tuo tarpu nukentėjusysis V. R., liudytojai E. H., D. D. nurodė, kad iš žaidimų aikštelės V. R. G. J. buvo vedamas už rankos. V. R. nurodo, kad G. J. iš žaidimų aikštelės jį iki Vaitkevičių namo vedė paėmęs už jo kairės rankos, kai D. V. liudytojo apklausoje nurodo, kad G. J. paėmė V. R. už dešinės rankos aukščiau riešo ir pradėjo tempti (t. 1, b. l. 114).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuteistasis, paėmęs V. R. už rankos, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. sukėlė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, ir kad jis koja spyrė nukentėjusiajam ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ . Tokias klaidingas iÅ¡vadas teismas padarė pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 str. 5 d. 2014 m. kovo 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 964/14(01) ir 2014 m. gegužės 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1415/14(01) nurodyta, kad V.

R. poodinė kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje galėjo bÅ«ti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. O tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad nurodytas sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti padarytas ir kitomis aplinkybėmis bei kitu laiku. Tai patvirtina 2014 m. kovo 23 d., 20.20 val., Vaikų ligoninės, VšĮ VUL SK filialo priėmimo - skubios pagalbos skyriaus traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lape (be numerio) įraÅ¡yti duomenys, pagal kuriuos nėra užfiksuotas ne tik deÅ¡inio dilbio lūžis, bet ir paraudimas, kuris bÅ«dingas prieÅ¡ kraujosruvos atsiradimÄ .

Tuo tarpu, specialistas 2014 m. kovo 24 d., 13.15 val. deÅ¡iniajame dilbyje jau pastebi violetinės spalvos poodinę kraujosruvÄ . Teismas tokių duomenų netyrė ir nevertino, o vadovavosi tik specialisto prielaida, kad nukentėjusiajam poodinė kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje galėjo bÅ«ti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Å i specialisto daroma prielaida galėjo bÅ«ti paÅ¡alinta, jeigu teismas bÅ«tų paskyręs teismo medicinos ekspertizę, kuriÄ prašė skirti nuteistojo gynėjas, tačiau teismas tokio praÅ¡ymo netenkino.

Taigi, liko abejonės dėl nurodyto sveikatos sutrikdymo atsiradimo priežasties ir laiko, kurių teismas negalėjo paÅ¡alinti liudytojų parodymais, kadangi aukščiau pateikta jų parodymų analizė parodo, jog jie yra prieÅ¡taringi ir tokiais parodymais negalima vadovautis, nustatant reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Vertindamas abejones ne nuteistojo naudai, teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. J. sužalojo mažametį V.

R. tyčia dešine koja įspirdamas į V. R. sėdmenis. Teismas nuosprendyje neatmeta galimybės, kad G. J. tokiu būdu V. R. padarė ir kitus kūno sužalojimus, t. y. sėklidės, sėdmenų ir dešinės šlaunies sumušimus, kurie yra nurodyti išraše iš Santariškių vaikų konsultacinės poliklinikos. Šiame dokumente nurodytos diagnozės negali būti laikomos V. R. kūno sužalojimais, nes 2014 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1415/14(01) nurodyta, kad sėklidės, sėdmenų, šlaunies sumušimo diagnozės ekspertiniu požiūriu nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios diagnozės negali bÅ«ti laikytinos V. R. kÅ«no sužalojimu BK 140 str. prasme ir tai iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta. Apelianto nuomone, sėklidės, sėdmenų, Å¡launies sumuÅ¡imas V. R., kaip ir poodinė kraujosruva deÅ¡iniajame dilbyje, galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, t. y. tÄ dienÄ jam žaidžiant futbolÄ Å¾aidimų aikÅ¡telėje arba grumiantis su M. J.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pateikta skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizė parodo, kad jie nepagrindžia G.

J. kaltės, padarius jam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d. Teismas savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis, nepaÅ¡alinęs abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių.Nukentėjusiojo V. R. įstatyminis atstovas ir civilinis ieÅ¡kovas D. R. (toliau tekste – ir nukentėjusiojo įstatyminis atstovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o, įvertinus V. R. amžių, kai jam buvo padaryta trauma, ir patirtus iÅ¡gyvenimus bei skausmÄ , priteisti iÅ¡ nuteistojo G. J. 10 000 eurų sumÄ V. R. naudai bei taikyti nuteistajam papildomas poveikio priemones, tokias kaip elgesio korekcijos, priverstinai dirbant socialinį darbÄ .

Likusioje dalyje nuosprendį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl G. J. padarytų veiksmų sutriko V. R. sveikata, nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 31 d. jis gydėsi ambulatoriÅ¡kai, nelankė mokyklos, nukentėjusiajam buvo teikiama psichologinė pagalba, buvo iÅ¡laidų transportavimui į gydymo įstaigas, tėvai buvo atitraukti nuo darbo, neteko dalies pajamų. Turtinės žalos įrodymai nebuvo kaupiami, todėl įrodymai į bylÄ nepateikiami. Pagrindas neturtinei žalai atlyginti yra nukentėjusiojo V.

R. patirtas skausmas, vieÅ¡as pažeminimas ir dėl abiejų Å¡ių veiksnių vėliau atsiradęs psichologinis sukrėtimas, sumenkintas orumas bendraamžių akivaizdoje, dėl kurio bręstanti asmenybė buvo gniuždoma. Nukentėjusysis ir liudytojai patvirtina, kad V. R. buvo spirta į sėdmenis keleto bendraamžių akivaizdoje. Bendraamžiai po tokio smÅ«gio Å¡aiposi ir vadina mažametį „bekiauÅ¡iu“. Medikai negali pateikti iÅ¡vadų, kaip sėklidžių trauma galėtų atsiliepti vaisingumui ateityje, todėl galima daryti prielaidÄ tik apie grėsmes netekti vaisingumo, kas savaime yra psichologinė trauma vaikui bei jo biologiniams tėvams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai; jeigu jie susiję su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, kentėjimu fizinio skausmo žalojimo metu, taip pat jeigu jie saistomi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai laikoma, kad tai yra esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, sukeliant jam sužalojimų, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, sudaro prielaidas teismui nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį.

IÅ¡ formuojamos teismų praktikos nustatyta, kad dauguma atvejų priteistinas neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose yra iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-586/2012, 2K-325/2010, 2K-282/2008, 3K-3-114/2011 ir kt.). Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.Atsikirtimų į apeliacinius skundus nepateikta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė atleisti G.

J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo įstatyminis atstovas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinis skundas atmestinas. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

J. teismo prašė jį iÅ¡teisinti, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Å¡ių savo skundo argumentų nepalaikė, kaltu prisipažino, sutiko su jam pareikÅ¡tais kaltinimais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 str.). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).G. J. yra padaręs nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl jos padarymo savo kaltę pripažino, nurodė, kad taip pasielgė bÅ«damas streso bÅ«senoje, gindamas savo sÅ«nų. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminių atstovų, prašė atsipraÅ¡ymÄ perduoti ir nukentėjusiajam, dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tai laikytina G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis teismo prašė pertraukos susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau jam to padaryti nepavyko, nukentėjusiojo įstatyminiai atstovai nenurodė atsiskaitomosios banko sÄ skaitos, į kuriÄ nuteistasis galėtų pervesti pinigus neturtinės žalos atlyginimui.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ nuteistasis įsipareigojo atlyginti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, o taip pat ir nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams priteistas advokato iÅ¡laidas atitinkančios pinigų sumos (1600,00 Eur) yra pervestos į nuteistojo gynėjo banko sÄ skaitÄ ir tarp nuteistojo ir jo gynėjo yra sudarytas susitarimas, kuriuo advokatas Laimontas GasiÅ«nas įsipareigojo per dvi darbo dienas nuo D.

R. arba R. R. atsiskaitomosios sÄ skaitos rekvizitų pateikimo dienos į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervesti minėtÄ G. J. įneÅ¡tÄ pinigų sumÄ (1600,00 Eur). Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad neturtinė žala bus visiÅ¡kai atlyginta. Taip pat yra pagrindas manyti, kad G. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, G.

J. teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯sipareigojo atlyginti, ėmėsi tai patvirtinančių veiksmų. Nusikalstama veika padaryta neturint žemų moralinių paskatų, ne chuliganiÅ¡kais tikslais, nusikalstamus nuteistojo veiksmus iššaukė siekis apginti savo sÅ«nų. Baudžiamosios bylos duomenimis, G. J. baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 170-172).

Teismo manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje visus konfliktus spręsti teisėtomis priemonėmis.Baudžiamojoje byloje yra G. J. sutuoktinės K. J. praÅ¡ymas perduoti G. J. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

K. J. neteista, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta. Moteris propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , aktyviai dalyvauja sporto renginiuose bei visuomeniniame gyvenime, nevartoja alkoholio, dažnai padeda organizuoti įvairius renginius savo gyvenamojoje vietoje. Sutuoktinė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ bei 17 metų pedagoginio darbo patirtį, yra buvusi įvairių darbo grupių vadovė, organizavusi respublikinius, Vilniaus miesto, mokyklos renginius, vedusi seminarus Å¡alies pedagogams.

Tai patvirtina pateikti pažymėjimai, padėkos bei mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo savianalizės anketa. Å iuo metu ji yra individualios įmonės savininkė. Kristina ir G. J. gyvena viename name, veda bendrÄ Å«kį, kartu leidžia laisvalaikį ir daug bendrauja. Apklausiama teismo posėdžio metu, ji savo vyrÄ apibÅ«dino iÅ¡skirtinai teigiamai. Taigi, yra pagrindas manyti, kad K. J. asmeninės savybės, gyvenimo bÅ«das, veiklos pobÅ«dis bei sutuoktinių tarpusavio santykiai leis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ G.

J.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį K. J. atsakomybei. Tokiu bÅ«du, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.Nustatydamas laidavimo terminÄ , apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, mastÄ , G.

J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos K. J. veiklos pobÅ«dį ir asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir jos gali bÅ«ti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Pagal BK 71 str. tokia įmoka gali bÅ«ti skiriama nuo 5 iki 25 MGL dydžio. Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ . Taigi, G. J. skirtina 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant Å¡eÅ¡ių mėnesių įmokos sumokėjimo terminÄ . Nukentėjusiojo įstatyminio atstovo praÅ¡oma paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai bÅ«tų netikslinga, kadangi nuteistasis yra dirbantis asmuo. Be to, Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonei paskirti reikalingas nuteistojo sutikimas (BK 70 str. 2 d.).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių turtinės žalos padarymÄ nukentėjusiajam, aptartinas tik neturtinės žalos dydžio klausimas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, G. J. yra pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo elgesio nukentėjusiajam kilo neigiami iÅ¡gyvenimai, jis buvo sužalotas, todėl pripažino, kad asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas pagrįstai įvertino tai, kad G. J. veiksmai buvo vienkartinio pobÅ«džio, akivaizdžių sužalojimų, kurie bÅ«tų sukėlę sunkesnes pasekmes nukentėjusiajam, nebuvo padaryta, nėra jokių sunkių iÅ¡liekamųjų pasekmių, ir civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000,00 Eur.

Tai reiÅ¡kia, kad priteisiant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nukentėjusysis patyrė skausmÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ , dėl ko atsirado psichologinis sukrėtimas, buvo sumenkintas orumas bendraamžių akivaizdoje, todėl papildomai vertinti Å¡ių aspektų nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra proporcingas kilusiems padariniams. Nustatant tokį neturtinės žalos dydį buvo vertinama visuma aplinkybių, lemiamu kriterijumi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo nuteistojo turtinė padėtis.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo įstatyminio atstovo daromos prielaidos dėl galimos žalos nukentėjusiojo vaisingumui ateityje nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali bÅ«ti pagrindu didinti priteistÄ neturtinę žalÄ . Vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos dėl suluoÅ¡inimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007 ir kt.).

Tik esant konkretiems vaisingumo sutrikimams, teismas galėtų svarstyti klausimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp G. J. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo padariniu buvimo, gydymo iÅ¡laidų, o tuo pačiu ir atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.BPK 103 str. 6 p. numatyta, kad proceso iÅ¡laidas, be kita ko, sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas D. R. pateikė apeliacinės instancijos teismui pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 542442, kuriuo už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ pastarasis sumokėjo advokatui Vytautui Savčiukui 150,00 Eur, ir prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo.

Priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavė apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nukentėjusiojo įstatyminio atstovo paduotas apeliacinis skundas yra atmetamas, nurodytos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a: nuteistojo G. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. nukentėjusiojo V. R. įstatyminio atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo D.

R. apeliacinį skundÄ atmesti. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį dalyje dėl G. J. nuteisimo pagal BK 140 str. 3 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.Vadovaujantis BK 40 str., atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d. pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ vieneriems metams. Laiduotoja paskirti K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) BaudžiamÄ jÄ bylÄ G. J. atžvilgiu nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. J., kad jam, laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai K. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Paskirti G.

J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, t. y. 188,30 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 30 euro centų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant Å¡eÅ¡ių mėnesių įmokos sumokėjimo terminÄ (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                       Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                    ArÅ«nas Kisielius Audrius Cininas