795fbbde-2a8f-4cbf-b299-6226b463665c · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedjis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).G. J. yra padarÄs nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Legislator headnote
AI generated795fbbde-2a8f-4cbf-b299-6226b463665c · Vilniaus apygardos teismas: nepatvirtino fakto, kad G. J. buvo suÄmÄs V. R. už deÅ¡inÄs jo rankos virÅ¡ rieÅ¡o ir tempÄ jį iÅ¡ aikÅ¡telÄs iki A. V. namų (t. 1, b. l. 133). Jos parodymai yra grindžiami ne faktais, o prielaidomis, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodymai. Å i liudytoja aiÅ¡kiai patvirtino tik tai, kad V. R. buvo užgulÄs M. J.. Liudytojo D. V. parodymai dÄl esminÄs aplinkybÄs - tempÄ G. J. V. R. iÅ¡ aikÅ¡telÄs ar ne, o jeigu taip, tai kokiu bÅ«du jis tai darÄ, skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų.
Full text
 Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-312/2016 Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00453-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6;  (S)  1.1.9.5; 2.1.14; 2.4.6.2.2. V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs, teisÄjų Audriaus Cinino, ArÅ«no Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai BoÄekovai, dalyvaujant prokurorams Viliui Paulauskui, Vaidai Matuzonienei,nuteistajam G.
J.,gynÄjui advokatui Laimontui GasiÅ«nui,nukentÄjusiajam V. R.,nukentÄjusiojo atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam ieÅ¡kovui D. R.,nukentÄjusiojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei R. R.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui Vytautui SavÄiukui,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui T. C.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. J. ir nukentÄjusiojo V. R. įstatyminio atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo D. R. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G.
J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste â BK) 140 str. 3 d., ir jam paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.NukentÄjusiojo V. R. įstatyminių atstovų D. R. ir R. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. J. priteista 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡ G. J. D. R. ir R. R. naudai priteista 600 eurų advokato paslaugoms apmokÄti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
G. J. nuteistas už tai, kad jis, muÅ¡damas mažametį, tyÄia sukÄlÄ jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ , t. y. jis 2014 m. kovo 23 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), uždaroje žaidimų aikÅ¡telÄje, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo mažametį V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyÄia deÅ¡ine koja įspirdamas į V. R. sÄdmenis, deÅ¡ine ranka paimdamas mažametį už sprando ir jį pastumdamas, savo deÅ¡ine ranka sugriebdamas V. R. už deÅ¡inio dilbio, spausdamas jį ir traukdamas V.
R., padarÄ V. R. poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, kas sukÄlÄ nukentÄjusiajam mažameÄiui V. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ .Nuteistasis G. J. (toliau tekste â ir nuteistasis) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 28 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ pareigÄ vertinant įrodymus iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes ir atsakyti į nagrinÄjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytas nuomones dÄl įrodymų vertinimo, todÄl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste â BPK) 20 str. 5 d. nustatytus reikalavimus ir Å¡is pažeidimas sukliudÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .
G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad jo veiksmų (V. R. atitraukimo nuo sÅ«naus M. J.) priežastis buvo bÅ«tent V. R. veiksmai nukreipti prieÅ¡ M. J.. G. J. Å¡iuo atveju neturÄjo jokio tikslo ir tyÄios sužaloti mažametį V. R.. Jis siekÄ apginti savo sÅ«nų nuo V. R. agresyvių veiksmų ir nenumatÄ savo veiksmų pavojingumo, dÄl to nenumatÄ ir negalÄjo numatyti savo veiksmų padarinių - nukentÄjusiajam sukeliamo skausmo.
Kad V. R. prieÅ¡ M. J. naudojo fizinÄ jÄgÄ , patvirtina liudytojai E. H. (t. 1, b. l. 156), L. M. (t. 1, 50, 135), D. D. (t. 1, b. l. 133), H. M.. FaktÄ , kad V. R. M. J. buvo âpasiguldÄs ant žemÄs nugaraâ patvirtino ir pats V. R. (t. 1, b. l. 73, 111).Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentÄjusiojo V. R. parodymai nesutampa su liudytojų parodymais. V. R., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, teigÄ, kad iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telÄs iÅ¡Äjo pats (t. 1, b. l. 72-73). Tuo tarpu, liudytojas D.
V. nurodÄ, kad G. J. Äiupo V. R. už sprando ir tempÄ jį iÅ¡ aikÅ¡telÄs (t. l , b. l. 114). V. R. taip pat nurodÄ, kad G. J. griebÄ jį kaire ranka už jo deÅ¡inÄs rankos aukÅ¡Äiau rieÅ¡o (t. l, b. l. 72-73). Tuo tarpu, liudytojas E. H. teigÄ, kad G. J. V. R. nusivedÄ paÄmÄs jam âuž rankos aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄsâ (t. 1, b. l. 155). Vertinant liudytojos R. R. parodymus, pažymima, kad ji nematÄ Ä¯vykio žaidimų aikÅ¡telÄje ir apie G. J. ir V. R. bendravimÄ aiÅ¡kino tik iÅ¡ savo sÅ«naus žodžių.
Å ios liudytojos parodymuose taip pat yra prieÅ¡taravimų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodÄ, kad savo sÅ«nų V. R. ir G. J. pamatÄ, kai jie jau buvo priÄjÄ prie VaitkeviÄių namo (t. 1, b. l. 64). Tuo tarpu, papildomos apklausos metu teigÄ, kad ji pro įÄjimo duris pamatÄ, kad privataus namo kieme G. J. buvo savo rankomis įsikabinÄs į jos sÅ«naus V. R. deÅ¡inÄ rankÄ aukÅ¡Äiau rieÅ¡o (t. l, b. l. 67). Liudytoja R. R., teisme atsakydama į prokurorÄs klausimÄ , jau nurodÄ, kad matÄ, kaip vaikas buvo tempiamas už rankos (t. 2, b. l. 36).
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kaip ji galÄjo matyti, kad G. J. tempÄ V. R. už rankos, kai jai iÅ¡Äjus į kiemÄ , Å¡ie jau stovÄjo prie VaitkeviÄių namo durų, kur, anot V. R., G. J. jo rankÄ paleido (t. 1, b. l. 73). Liudytojas E. H. nurodÄ, jog G. J. V. R. paÄmÄ už rankos aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄs ir nusivedÄ (t. 1, b. l. 155; t. 2, b. l. 56). Tokiu bÅ«du, apeliaciniame skunde svarstoma, kaip G. J. galÄjo sužaloti V. R. kairÄ rankÄ virÅ¡ rieÅ¡o, jeigu V. R. jis vedÄ paÄmÄs jo rankÄ aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄs.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys ir į liudytojos L.
M. parodymus, kuriuose ji nepatvirtina smurto ir jÄgos panaudojimo V. R. atžvilgiu fakto. Ji nurodo, kad prisilietimas tarp G. J. ir V. R., galbÅ«t, buvo iÅ¡skyrimo metu, taÄiau ji negalinti pasakyti, kad G. J. tempÄ V. R., jie Äjo Å¡alia (t. 1, b. l. 135; t. 2, b. l. 57). Liudytojos A. V. parodymai taip pat nepagrindžia G. J. kaltÄs dÄl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kadangi Å¡i liudytoja konkreÄių V. R. galimo sužalojimo aplinkybių nematÄ, apie jas ikiteisminiame tyrime ir teisme liudijo pagal savo draugÄs R.
R. pasakojimÄ . Liudytojas V. B. įvykio nematÄ, nematÄ, ar suaugusieji vartojo smurtÄ mažameÄio atžvilgiu, apie įvykį iÅ¡girdo tik iÅ¡ D. V., todÄl jo parodymai taip pat negali pagrįsti G. J. kaltÄs. H. M., apklaustas teisme, nepatvirtino, kad G. J. V. R. už rankos tempÄ iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telÄs. Teisme jis liudijo, kad matÄ, jog G. J. ir V. R. iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telÄs Äjo âper metrÄ â vienas nuo kito ir kad G. J. V. R. už rankos nelaikÄ (t. 2, b. l. 69). Liudytoja D.
D. nepatvirtino fakto, kad G. J. buvo suÄmÄs V. R. už deÅ¡inÄs jo rankos virÅ¡ rieÅ¡o ir tempÄ jį iÅ¡ aikÅ¡telÄs iki A. V. namų (t. 1, b. l. 133). Jos parodymai yra grindžiami ne faktais, o prielaidomis, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodymai. Å i liudytoja aiÅ¡kiai patvirtino tik tai, kad V. R. buvo užgulÄs M. J.. Liudytojo D. V. parodymai dÄl esminÄs aplinkybÄs - tempÄ G. J. V. R. iÅ¡ aikÅ¡telÄs ar ne, o jeigu taip, tai kokiu bÅ«du jis tai darÄ, skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų.
D. V. nurodÄ, kad G. J. deÅ¡ine ranka Äiupo V. R. už sprando ir tempÄ jį iÅ¡ aikÅ¡telÄs (t. 1, b. l. 114). Tuo tarpu nukentÄjusysis V. R., liudytojai E. H., D. D. nurodÄ, kad iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telÄs V. R. G. J. buvo vedamas už rankos. V. R. nurodo, kad G. J. iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telÄs jį iki VaitkeviÄių namo vedÄ paÄmÄs už jo kairÄs rankos, kai D. V. liudytojo apklausoje nurodo, kad G. J. paÄmÄ V. R. už deÅ¡inÄs rankos aukÅ¡Äiau rieÅ¡o ir pradÄjo tempti (t. 1, b. l. 114).
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuteistasis, paÄmÄs V. R. už rankos, padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. sukÄlÄ poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, ir kad jis koja spyrÄ nukentÄjusiajam ir tokiu bÅ«du sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ . Tokias klaidingas iÅ¡vadas teismas padarÄ pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 str. 5 d. 2014 m. kovo 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 964/14(01) ir 2014 m. gegužÄs 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1415/14(01) nurodyta, kad V.
R. poodinÄ kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje galÄjo bÅ«ti padaryta įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku. O tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad nurodytas sveikatos sutrikdymas galÄjo bÅ«ti padarytas ir kitomis aplinkybÄmis bei kitu laiku. Tai patvirtina 2014 m. kovo 23 d., 20.20 val., Vaikų ligoninÄs, VšĮ VUL SK filialo priÄmimo - skubios pagalbos skyriaus traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lape (be numerio) įraÅ¡yti duomenys, pagal kuriuos nÄra užfiksuotas ne tik deÅ¡inio dilbio lūžis, bet ir paraudimas, kuris bÅ«dingas prieÅ¡ kraujosruvos atsiradimÄ .
Tuo tarpu, specialistas 2014 m. kovo 24 d., 13.15 val. deÅ¡iniajame dilbyje jau pastebi violetinÄs spalvos poodinÄ kraujosruvÄ . Teismas tokių duomenų netyrÄ ir nevertino, o vadovavosi tik specialisto prielaida, kad nukentÄjusiajam poodinÄ kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje galÄjo bÅ«ti padaryta įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku. Å i specialisto daroma prielaida galÄjo bÅ«ti paÅ¡alinta, jeigu teismas bÅ«tų paskyrÄs teismo medicinos ekspertizÄ, kuriÄ praÅ¡Ä skirti nuteistojo gynÄjas, taÄiau teismas tokio praÅ¡ymo netenkino.
Taigi, liko abejonÄs dÄl nurodyto sveikatos sutrikdymo atsiradimo priežasties ir laiko, kurių teismas negalÄjo paÅ¡alinti liudytojų parodymais, kadangi aukÅ¡Äiau pateikta jų parodymų analizÄ parodo, jog jie yra prieÅ¡taringi ir tokiais parodymais negalima vadovautis, nustatant reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Vertindamas abejones ne nuteistojo naudai, teismas pažeidÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. J. sužalojo mažametį V.
R. tyÄia deÅ¡ine koja įspirdamas į V. R. sÄdmenis. Teismas nuosprendyje neatmeta galimybÄs, kad G. J. tokiu bÅ«du V. R. padarÄ ir kitus kÅ«no sužalojimus, t. y. sÄklidÄs, sÄdmenų ir deÅ¡inÄs Å¡launies sumuÅ¡imus, kurie yra nurodyti iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ SantariÅ¡kių vaikų konsultacinÄs poliklinikos. Å iame dokumente nurodytos diagnozÄs negali bÅ«ti laikomos V. R. kÅ«no sužalojimais, nes 2014 m. gegužÄs 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1415/14(01) nurodyta, kad sÄklidÄs, sÄdmenų, Å¡launies sumuÅ¡imo diagnozÄs ekspertiniu požiÅ«riu nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais.
Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios diagnozÄs negali bÅ«ti laikytinos V. R. kÅ«no sužalojimu BK 140 str. prasme ir tai iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta. Apelianto nuomone, sÄklidÄs, sÄdmenų, Å¡launies sumuÅ¡imas V. R., kaip ir poodinÄ kraujosruva deÅ¡iniajame dilbyje, galÄjo atsirasti ir kitomis aplinkybÄmis, t. y. tÄ dienÄ jam žaidžiant futbolÄ Å¾aidimų aikÅ¡telÄje arba grumiantis su M. J.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pateikta skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizÄ parodo, kad jie nepagrindžia G.
J. kaltÄs, padarius jam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d. Teismas savo iÅ¡vadas grindÄ prielaidomis, nepaÅ¡alinÄs abejonių dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių.NukentÄjusiojo V. R. įstatyminis atstovas ir civilinis ieÅ¡kovas D. R. (toliau tekste â ir nukentÄjusiojo įstatyminis atstovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o, įvertinus V. R. amžių, kai jam buvo padaryta trauma, ir patirtus iÅ¡gyvenimus bei skausmÄ , priteisti iÅ¡ nuteistojo G. J. 10 000 eurų sumÄ V. R. naudai bei taikyti nuteistajam papildomas poveikio priemones, tokias kaip elgesio korekcijos, priverstinai dirbant socialinį darbÄ .
Likusioje dalyje nuosprendį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dÄl G. J. padarytų veiksmų sutriko V. R. sveikata, nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 31 d. jis gydÄsi ambulatoriÅ¡kai, nelankÄ mokyklos, nukentÄjusiajam buvo teikiama psichologinÄ pagalba, buvo iÅ¡laidų transportavimui į gydymo įstaigas, tÄvai buvo atitraukti nuo darbo, neteko dalies pajamų. TurtinÄs žalos įrodymai nebuvo kaupiami, todÄl įrodymai į bylÄ nepateikiami. Pagrindas neturtinei žalai atlyginti yra nukentÄjusiojo V.
R. patirtas skausmas, vieÅ¡as pažeminimas ir dÄl abiejų Å¡ių veiksnių vÄliau atsiradÄs psichologinis sukrÄtimas, sumenkintas orumas bendraamžių akivaizdoje, dÄl kurio brÄstanti asmenybÄ buvo gniuždoma. NukentÄjusysis ir liudytojai patvirtina, kad V. R. buvo spirta į sÄdmenis keleto bendraamžių akivaizdoje. Bendraamžiai po tokio smÅ«gio Å¡aiposi ir vadina mažametį âbekiauÅ¡iuâ. Medikai negali pateikti iÅ¡vadų, kaip sÄklidžių trauma galÄtų atsiliepti vaisingumui ateityje, todÄl galima daryti prielaidÄ tik apie grÄsmes netekti vaisingumo, kas savaime yra psichologinÄ trauma vaikui bei jo biologiniams tÄvams.
Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai; jeigu jie susijÄ su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukÄlimu, kentÄjimu fizinio skausmo žalojimo metu, taip pat jeigu jie saistomi nerimo dÄl sveikatos ateityje, tai laikoma, kad tai yra esminiai neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai. Darant tyÄinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, sukeliant jam sužalojimų, priverÄiant žmogų iÅ¡gyventi dideles fizines ir dvasines kanÄias žalojimo metu, sudaro prielaidas teismui nustatyti didesnį neturtinÄs žalos dydį.
IÅ¡ formuojamos teismų praktikos nustatyta, kad dauguma atvejų priteistinas neturtinÄs žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose yra iki 10 000 Lt (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-586/2012, 2K-325/2010, 2K-282/2008, 3K-3-114/2011 ir kt.). Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinÄs žalos dydį.Atsikirtimų į apeliacinius skundus nepateikta.Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä atleisti G.
J. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , o nukentÄjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentÄjusiojo įstatyminis atstovas praÅ¡Ä jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo ir nukentÄjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentÄjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinis skundas atmestinas. DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ Apeliaciniu skundu nuteistasis G.
J. teismo praÅ¡Ä jį iÅ¡teisinti, taÄiau baudžiamosios bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu Å¡ių savo skundo argumentų nepalaikÄ, kaltu prisipažino, sutiko su jam pareikÅ¡tais kaltinimais. Nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ (BK 40 str.). PažymÄtina, kad bausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. BK 41 str. įstatymo leidÄjo įtvirtinti bausmÄs skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį.
MinÄtas straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.
BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).G. J. yra padarÄs nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
DÄl jos padarymo savo kaltÄ pripažino, nurodÄ, kad taip pasielgÄ bÅ«damas streso bÅ«senoje, gindamas savo sÅ«nų. Nuteistasis atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo įstatyminių atstovų, praÅ¡Ä atsipraÅ¡ymÄ perduoti ir nukentÄjusiajam, dÄl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tai laikytina G. J. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis teismo praÅ¡Ä pertraukos susitaikyti su nukentÄjusiuoju, taÄiau jam to padaryti nepavyko, nukentÄjusiojo įstatyminiai atstovai nenurodÄ atsiskaitomosios banko sÄ skaitos, į kuriÄ nuteistasis galÄtų pervesti pinigus neturtinÄs žalos atlyginimui.
Esant tokioms aplinkybÄms, nukentÄjusiajam nusikalstama veika padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ nuteistasis įsipareigojo atlyginti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinÄs žalos dydį, o taip pat ir nukentÄjusiojo įstatyminiams atstovams priteistas advokato iÅ¡laidas atitinkanÄios pinigų sumos (1600,00 Eur) yra pervestos į nuteistojo gynÄjo banko sÄ skaitÄ ir tarp nuteistojo ir jo gynÄjo yra sudarytas susitarimas, kuriuo advokatas Laimontas GasiÅ«nas įsipareigojo per dvi darbo dienas nuo D.
R. arba R. R. atsiskaitomosios sÄ skaitos rekvizitų pateikimo dienos į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervesti minÄtÄ G. J. įneÅ¡tÄ pinigų sumÄ (1600,00 Eur). Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad neturtinÄ Å¾ala bus visiÅ¡kai atlyginta. Taip pat yra pagrindas manyti, kad G. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio ir, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minÄta, G.
J. teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , savo kaltÄ pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯sipareigojo atlyginti, ÄmÄsi tai patvirtinanÄių veiksmų. Nusikalstama veika padaryta neturint žemų moralinių paskatų, ne chuliganiÅ¡kais tikslais, nusikalstamus nuteistojo veiksmus iššaukÄ siekis apginti savo sÅ«nų. Baudžiamosios bylos duomenimis, G. J. baustas administracine tvarka, taÄiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanÄių administracinių nuobaudų neturÄjo, baudos sumokÄtos (t. 1, b. l. 170-172).
Teismo manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje visus konfliktus sprÄsti teisÄtomis priemonÄmis.Baudžiamojoje byloje yra G. J. sutuoktinÄs K. J. praÅ¡ymas perduoti G. J. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
K. J. neteista, Vilniaus priklausomybÄs ligų centre negydyta. Moteris propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , aktyviai dalyvauja sporto renginiuose bei visuomeniniame gyvenime, nevartoja alkoholio, dažnai padeda organizuoti įvairius renginius savo gyvenamojoje vietoje. SutuoktinÄ turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ bei 17 metų pedagoginio darbo patirtį, yra buvusi įvairių darbo grupių vadovÄ, organizavusi respublikinius, Vilniaus miesto, mokyklos renginius, vedusi seminarus Å¡alies pedagogams.
Tai patvirtina pateikti pažymÄjimai, padÄkos bei mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo savianalizÄs anketa. Å iuo metu ji yra individualios įmonÄs savininkÄ. Kristina ir G. J. gyvena viename name, veda bendrÄ Å«kį, kartu leidžia laisvalaikį ir daug bendrauja. Apklausiama teismo posÄdžio metu, ji savo vyrÄ apibÅ«dino iÅ¡skirtinai teigiamai. Taigi, yra pagrindas manyti, kad K. J. asmeninÄs savybÄs, gyvenimo bÅ«das, veiklos pobÅ«dis bei sutuoktinių tarpusavio santykiai leis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ G.
J.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį K. J. atsakomybei. Tokiu bÅ«du, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmÄs skyrimo tikslai.Nustatydamas laidavimo terminÄ , apeliacinÄs instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, mastÄ , G.
J. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, jo asmenybÄ, laiduotojos K. J. veiklos pobÅ«dį ir asmenybÄ ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonÄ kaltininkui.Baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį ir jos gali bÅ«ti skiriamos pilnameÄiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 1, 2 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju bausmÄs tikslus padÄs pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonÄ - įmoka į nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .
Pagal BK 71 str. tokia įmoka gali bÅ«ti skiriama nuo 5 iki 25 MGL dydžio. Ä®moka turi bÅ«ti sumokÄta per teismo nustatytÄ terminÄ . Taigi, G. J. skirtina 5 MGL dydžio įmoka į nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant Å¡eÅ¡ių mÄnesių įmokos sumokÄjimo terminÄ . NukentÄjusiojo įstatyminio atstovo praÅ¡oma paskirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â nemokami darbai bÅ«tų netikslinga, kadangi nuteistasis yra dirbantis asmuo. Be to, Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonei paskirti reikalingas nuteistojo sutikimas (BK 70 str. 2 d.).
DÄl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo Asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Kadangi baudžiamojoje byloje nÄra duomenų, pagrindžianÄių turtinÄs žalos padarymÄ nukentÄjusiajam, aptartinas tik neturtinÄs žalos dydžio klausimas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste â CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
NagrinÄjamu atveju, G. J. yra pripažintas kaltu dÄl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukÄlimo mažameÄiui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad dÄl nuteistojo elgesio nukentÄjusiajam kilo neigiami iÅ¡gyvenimai, jis buvo sužalotas, todÄl pripažino, kad asmuo turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Teismas pagrįstai įvertino tai, kad G. J. veiksmai buvo vienkartinio pobÅ«džio, akivaizdžių sužalojimų, kurie bÅ«tų sukÄlÄ sunkesnes pasekmes nukentÄjusiajam, nebuvo padaryta, nÄra jokių sunkių iÅ¡liekamųjų pasekmių, ir civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄs žalos dydį sumažino iki 1000,00 Eur.
Tai reiÅ¡kia, kad priteisiant neturtinÄs žalos dydį, buvo atsižvelgta į nukentÄjusiojo įstatyminio atstovo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nukentÄjusysis patyrÄ skausmÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ , dÄl ko atsirado psichologinis sukrÄtimas, buvo sumenkintas orumas bendraamžių akivaizdoje, todÄl papildomai vertinti Å¡ių aspektų nÄra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinÄs žalos dydis yra proporcingas kilusiems padariniams. Nustatant tokį neturtinÄs žalos dydį buvo vertinama visuma aplinkybių, lemiamu kriterijumi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo nuteistojo turtinÄ padÄtis.
PažymÄtina, kad nukentÄjusiojo įstatyminio atstovo daromos prielaidos dÄl galimos žalos nukentÄjusiojo vaisingumui ateityje nÄra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todÄl negali bÅ«ti pagrindu didinti priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidos nukentÄjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginÄs, t. y. turÄtos papildomai, iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos dÄl suluoÅ¡inimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007 ir kt.).
Tik esant konkretiems vaisingumo sutrikimams, teismas galÄtų svarstyti klausimÄ dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp G. J. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentÄjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo padariniu buvimo, gydymo iÅ¡laidų, o tuo paÄiu ir atsiradusios neturtinÄs žalos atlyginimo.BPK 103 str. 6 p. numatyta, kad proceso iÅ¡laidas, be kita ko, sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisÄjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietÄ dalyvauti atstovÄ arba turÄjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lÄšų.
Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. NukentÄjusiojo įstatyminis atstovas D. R. pateikÄ apeliacinÄs instancijos teismui pinigų priÄmimo kvitÄ Nr. 542442, kuriuo už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ pastarasis sumokÄjo advokatui Vytautui SavÄiukui 150,00 Eur, ir praÅ¡Ä Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo.
Priimdamas sprendimÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavÄ apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinÄjimo rezultatas. Kadangi nukentÄjusiojo įstatyminio atstovo paduotas apeliacinis skundas yra atmetamas, nurodytos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokÄti nepriteistinos. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a: nuteistojo G. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. nukentÄjusiojo V. R. įstatyminio atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo D.
R. apeliacinį skundÄ atmesti. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 28 d. nuosprendį dalyje dÄl G. J. nuteisimo pagal BK 140 str. 3 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.Vadovaujantis BK 40 str., atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 str. 3 d. pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ vieneriems metams. Laiduotoja paskirti K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) BaudžiamÄ jÄ bylÄ G. J. atžvilgiu nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. J., kad jam, laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dÄl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir sprÄsti dÄl jo baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs nustos galioti ir bus sprendžiama dÄl jo baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai K. J., kad ji turi teisÄ atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprÄs dÄl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybÄs už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs.Paskirti G.
J. baudžiamojo poveikio priemonÄ â 5 MGL dydžio, t. y. 188,30 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 30 euro centų) įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant Å¡eÅ¡ių mÄnesių įmokos sumokÄjimo terminÄ (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkÄ                                       Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ TeisÄjai                                                    ArÅ«nas Kisielius Audrius Cininas