795f653c-353d-4e10-9bee-76c8ebe70a93 · Tauragės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr.1-18-220/2019 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;1.2.4.4.1; (S) 1.1.7.2.3;1.1.9.5 Teisminio proceso Nr.1-01-1-43000-2018-1 TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant V. M., Virginijai Juodžentienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Žyliui, nukentėjusiajam D. K., jo atstovei advokatui R. Š., kaltinamojo atstovui advokatui D.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: Å . A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)''- darbų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK)138 straipsnio 1dalį. Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis Å . A. 2018 m. rugsėjo 1 d. vakare, apie 21 val. 40 min., Å ilalės r., Kvėdarnos sen., Kvėdarnos k., Rietavo gatvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė D.

K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko D. K. nugriuvo ant žemės, taip sumušė D. K., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairio skruostikaulio daugiaskeveldrinio lūžio kÅ«no, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio virÅ¡utinio žandikaulio daugiaskeveldrinio lūžio žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio minkÅ¡tųjų audinių patinimu, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų.

Kaltinamasis Å . A. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad dalyvavo savo draugų vestuvėse ir 2018-09-01 važiavo tamsios spalvos automobiliu Audi A7, kartu su E. J., E. J. ir E. J.. Automobilį vairavo E. J., už jos gale sėdėjo jis, o automobilio priekyje sėdėjo E. J., o už jos E. J.. Jie važiavo pas I. P. pasiimti jaunųjų buto raktus. Važiuodami pagrindiniu keliu, jie įsuko į Å¡alutinį keliÄ , kur žvyrkelio kelyje visi pamatė skersai kelio gulintį žmogų, kuris trukdė pravažiuoti, todėl jie sustojo.

Tas žmogus gulėjo pusiau Å¡onu, veidu į žemę, veidÄ prisidengęs Å¡iek tiek ranka. Jis su E. J. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir priėjo prie gulinčio žmogaus. Priėjus jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jis truputį tam žmogui paplekÅ¡nojo per veidÄ , kad įsitikintų ar jam viskas gerai. Tada jie tÄ Å¾mogų nuvilko į kelio pakraÅ¡tį, matėsi, kad jis buvo labai girtas. IÅ¡ paskos jų dar važiavo automobilis, kuriame važiavo moterys, mano, kad jos turėjo matyti tÄ Å¾mogų bei tai, kaip jie nuvedė jį į kelio pakraÅ¡tį.

Kiek matėsi, tai veidas nebuvo sužalotas, o nosis buvo deformuota, bet kruvina nebuvo. Nuvedę tÄ Å¾mogų į kelio pakraÅ¡tį, jie sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. Jie to žmogaus nemušė. Po kokių 5-7 min. jie, kai pasiėmė raktus, E. J. vairuojamu automobiliu, grįžo atgal tuo pačiu keliu iÅ¡ kur atvažiavo ir pamatė iÅ¡ priekio prie pat pagrindinio kelio deÅ¡ine jų važiavimo kryptimi ateinančius du vyrus, kurie atrodė neblaivÅ«s, jie ėjo atsilikę vienas nuo kito apie 10 m.

Pasakė E. J., kad ji juos apvažiuotų kuo didesniu atstumu. Ji stengėsi tuos vyrus apvažiuoti laikydamasi kiek galima kairiau. Juos apvažiuojant, iÅ¡girdo, kad kažkas tai trenkė į automobilio priekines dureles po ko jie sustojo ir pamatė, kad tas žmogus atidarė deÅ¡inės pusės galines keleivio dureles ir tempia lauk iÅ¡ automobilio E. J.. Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir norėjo tÄ Å¾mogų patraukti, tačiau jis užsimojo ir norėjo jam suduoti į veidÄ , bet nepataikė, o pataikė į petį.

Tada jis jam iÅ¡ karto trenkė atgal, o jis dar nugriuvęs ir atsikėlęs norėjo pulti ant jo. Jis sudavė jam iÅ¡ kumščio ir pataikė į ausį ties smilkiniu, į skruostÄ nepataikė. SmÅ«gis tikrai nebuvo stiprus, nes jis nesiekė jį sužaloti. Kadangi tas žmogus buvo girtas, o Å¡alia buvo griovys, tais jis dėjo žingsnį atgal ir dėl girtumo nuvirto. Po to D. K. atsistojo ir norėjo pulti atgal prie jo, tačiau, dabar žino, kad tai A. B., kartu su juo buvęs vyras, iÅ¡skleidė rankas ir jam neleido pulti ant jo.

Sudavimo metu D. K. stovėjo ties deÅ¡inės pusės galiniu automobilio kampu. Kai apvažinėjo tuos du žmones, tai automobilis sustojo apie kelio vidurį, nes nespėjo jo pilnai apvažiuot, jie rikiavosi į kairę kelio pusę. Tas kelias nėra labai platus, jis nėra asfaltuoto kelio pločio, jis yra siauresnis. Nuo maÅ¡inos kampo iki deÅ¡inio kelio griovio atstumas apie 1 m. Kelio plotis kokie 4-5 m. Po nuvirtimo į griovį D. K. iÅ¡ jo iÅ¡lipo, o tada jo puolimÄ sustabdė E. J. stojusi į tarpÄ tarp jų ir sakė jo draugui A.

B., kad jį nuramintų ir jis nelįstų prie jų. Mano, kad D. K. nukritimÄ galėjo matyti E. J.. Nebent jai užstojo automobilio durelės. KÄ tas žmogus sakė atidarydamas dureles ir tempdamas lauk E. J. ir prie automobilio jis nesuprato, nes tas žmogus buvo girtas. Automobilio Audi A7 galiniai langai pakankamai tamsinti. Ä®vykio metu buvo tamsu. Po to įvykio jie dar kažkÄ apsižodžiavo ir jie sėdę į automobilį nuvažiavo palikę tuos du žmones. Jie kitų vestuvininkų automobilio, kuris turėjo važiuoti jiems iÅ¡ paskos, nesulaukė, nes nuvažiavo.

Jis truputį sportuoja kÅ«no dizainÄ ir laisvÄ sias imtynes, yra dalyvavęs varžybose. Laiko, kad nuo tokio nestipraus smÅ«gio negalėjo lūžti žandikaulis, nes jis nepataikė jam į veido sritį, o pataikė daugiau į ausį ir smogė jam nesiekdamas jo sužaloti. Jis tiesiog norėjo nutraukti jo smurtinius veiksmus, nes jis sudavė į automobilį, buvo nusiteikęs agresyviai, užpuolė jaunikį, užpuolė jį, bijojo, kad gali užpulti ir E. J.. Po suduoto smÅ«gio jis nematė, kad D.

K. iÅ¡ nosies bėgtų kraujas. Nežino kodėl tyrėja parašė, kad sudavė dalinai į ausį ir dalinai į skruostÄ , ji pati nežinojo kaip paraÅ¡yti, kad į tÄ vietÄ . Tyrėja netiksliai užrašė jo parodymus. Jis jai parodė kur jis sudavė. TÄ protokolÄ jis perskaitė ir pasirašė, kad suraÅ¡yta teisingai. Ä®vykio metu jis buvo blaivas, nes tÄ dienÄ alkoholio nevartojo. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nusikaltimo nepadarė. Kai jam pareiÅ¡kė įtarimÄ ikiteisminio tyrimo metu, tai tyrėja primygtinai siÅ«lė jiems susitaikyti.

Jis buvo po apklausos susitikęs su D. K. apie du kartus, važiavo pas jį, tačiau kada neatsimena. PirmÄ kartÄ pas jį važiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti kas čia vyksta, nes jam įtarimÄ pareiÅ¡kė po daugiau nei mėnesio ar pusantro, o antrÄ kartÄ važiavo, kad galimai rastų kokį kompromisÄ . Bet jis iÅ¡ jo pradėjo reikalauti pinigų, todėl kompromiso nerado. Kalbėdamas su juo D. K. pasakė, kad jam spyrė E., o jis tai negalėjo patvirtinti, nes tokio įvykio iÅ¡ vis nebuvo. Nukentėjusysis D.

K. parodė, kad kaltinamojo Å . A. ankščiau nepažinojo. TÄ vakarÄ namuose jis su kaimynu K. B. iÅ¡gėrė 0,5 l alkoholio. Po to jie nuėjo pas jį iÅ¡gerti. Ten kartu buvo A. B., jo tėvas K. B., dar sesers vaikas iÅ¡ Å ilutės, gėrė keturiese butelį degtinės. Nuo jo namų iki Briedžių yra apie 400-500 m. Kadangi pradėjo tempti, tai jis nuėjo namo. Jį dar B. palydėjo iki eglikių apie 100 m. Jis nuėjo atgal, o jis ėjo toliau ir prie grioviuko parvirto. Tada pamatė, kad keliuku atvažiuoja automobilis ir pagalvojo, kad jo žentas parvažiuoja, todėl pakėlė rankÄ , nes pagalvojo, kad jis galėtų jį parvežti namo.

Automobilis sustojo maždaug apie 3 m. prieÅ¡ jį. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du žmonės ir prie jo priėjo. Kadangi buvo tamsu ir automobilio lempos akino, tai nežino kas priėjo. Jis dar nebuvo atsistojęs kai jie atėjo. Jie atėję nieko nesakę sudavė jam, mano, kad smÅ«gis buvo iÅ¡ kojos, tada jis prarado sÄ monę, o atsipeikėjo, kai jį griovyje jau kėlė. Å aukė, kad tik paleistų rankÄ , nes rankÄ skaudėjo. Klausė jų už kÄ jam sudavė, tačiau niekas neaiÅ¡kino, o klausė kur gyvena, ar jis I. kaimynas, jis atsakė, kad taip.

Toliau klausė ar pareis namo, jis atsakė, kad pareis. Kai jis atsipeikėjo, tai jau stovėjo dvi maÅ¡inos. Buvo nepažįstamų merginų, tos merginos Å¡aukė baikit. Po to maÅ¡inos iÅ¡sivažinėjo. Kai jie iÅ¡važinėjo tai jis grįžo pagalbos pas K. B.. Tada dar jam kraujas nebėgo, o tik galvÄ skaudėjo. Kalbėti galėjo. Grįžęs prie B. sodybos, jis sutiko A. B. ir pasakė, kad jį sumušė. Jis žinojo, kad jie parvažiuos atgal, nes kai jie paklausė ar pažįsta I.

P., tai suprato, kad jie grįš atgal. Todėl pasiprašė A. B. pagalbos. Andriui sakė, kad pagelbėtų, nes turi grįžti mašina, reikia sustabdyti ir paklausti kodėl jį sumušė. Kai jie su A. B. ėjo keliuku, jis ėjo pirmiau A. B., tai pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, kurį jis ranka pradėjo stabdyti. Jis ėjo prieš atvažiuojantį automobilį kaire puse, tai yra vairuotojo pusėje. Automobilis sustojo prieš jį apie 1 m. atstumu dešinėje važiuojančio automobilio krypties pusėje, jie jo neapvažinėjo, kaip tiesiai važiavo taip ir sustojo.

Tada jis priėjo prie galinių kairės pusės durelių ir jų neatidaręs pasakė, kad vyrai turit problemų. Jie girdėjo jo pasakymÄ , nes buvo atsidarę galines dureles. Tada iÅ¡ kitos automobilio pusės iÅ¡lipęs kaltinamasis, kai jis į jį atsisuko, sudavė jam kumščiu smÅ«gį į galvÄ ir jis nukrito. SmÅ«gis buvo suduotas tiesiai į veidÄ Ä¯ skruostÄ ir pasipylė kraujas, į ausį jam nebuvo suduota. Nosis jau buvo anksčiau lūžusi, buvo su Å¡aka gavęs, bet po to sudavimo dar pasidarė blogesnė.

Viskas vyko ant kelio. SmÅ«gis jam buvo suduotas automobilio gale kairėje pusėje. Kai jis nugriuvo, pasileido kraujai, ant kelio buvo net kraujo klanas. Po smÅ«gio jis priklupo ant kelio. Nuo smÅ«gio jam pasipylė kraujas. Tada A. B. puolė į tarpÄ ir klausė kaltinamojo kodėl muÅ¡i kaimynÄ . K. B. turėjo matyti smÅ«gį, nes buvo netoliese. Po to iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir kitos merginos, buvo ir A. B. pažįstama. Tada pasakė, kad reikia greitÄ jÄ ir policijÄ kviesti. Kai tai pasakė, tai jie ir nuvažiavo.

Kitos maÅ¡inos dar nebuvo atvažiavusios. Tik po to, kai tas automobilis nuvažiavo, tai atvažiavo kitas automobilis su R. G. ir kitais žmonėmis, tada jis jo paklausė kodėl jo draugai jį sumušė. Prie jo priėjo R. G. ir I. P.. Jie atsakė, kad negali bÅ«ti, jog jų draugai bÅ«tų jį sumušę. Po Å¡io pasakymo, kad skambins policijai, R. G. pasakė, neskambinti, bet jai skambins, tai jie pasakys, kad jis pats puolė prie maÅ¡inos ir trenkė į jÄ . E. J. buvo pasakęs R. G., kad kažkokį latrÄ suspardė važiuojant pakelėj.

Apie tai jam R. G. pasakė, kai atvažiavo tyrėjai paimti iÅ¡ jo pareiÅ¡kimÄ , nes jis skambino R. G., kad jis duotų jam tų žmonių telefonų numerius, nes jis jų nepažinojo ir norėjo su jais susitarti, kad nereikėtų raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Paskui pas jį buvo atvažiavę kalbėtis, bet nieko nesusitarė. Savo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį palaiko pilnai. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, nosis ir akiduobė. Pirmu atveju nuo smÅ«gio juto tik skausmÄ , antru atveju po smÅ«gio pasipylė kraujas ir degė visas veidas.

Kraujas ėjo purslais, kelias dienas dar ant kelio matėsi kraujo. Jis nesuprato, kad yra atsiradę žandikaulio lūžiai. Atvažiavo greitoji ir iÅ¡vežė į Å ilalės ligoninės priėmimo skyrių. Å ilalėje jį perÅ¡vietė, tačiau ar matė lūžius negali pasakyti, paskui jį siuntė į Tauragę. Ä® KlaipėdÄ jį iÅ¡vežė iÅ¡ Å ilalės su greitÄ ja. Å ilalėje jam pasakė, kad tiksliai nemato lūžių, tada tÄ pačiÄ dienÄ siuntė į Tauragę. Tauragėje nustatė lūžius.

Toliau jam pasidarė bloga ir tada jį iÅ¡vežė į KlaipėdÄ . Dabar turi akį suvarytÄ , ji yra visada prasimerkusi, vokas pilnai neužsidaro, akis yra kaip stiklinė mato sunkiau negu prieÅ¡ tai. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nes svyravo. Atvykus pareigÅ«nams sakė, kad jį sumušė. Nesakė policininkams, kad jį sumušė nepažįstami asmenys ir policija . Kaip jis galėjo taip sakyti, nes jis dėl to sumuÅ¡imo ir skambino policijai. Nesakė policininkams, kad pats susižalojo.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko visiÅ¡kai, nes jam buvo padaryta neturtinė ir turtinė žala. Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį žino tik iÅ¡ matymo, nes su juo teko bendraut, tik jis kaip tai vengė su pareigÅ«nais bendrauti. Å iaip yra žinoma asmenybė dėl kitų nusižengimų, tačiau asmeniÅ¡kai jo nepažįsta. Dėl to įvykio visko gerai neatsimena, nes buvo senokai, visko tiksliai nepasakys, tačiau apie tai yra paraÅ¡iusi tarnybinį pareiÅ¡kimÄ .

Kaip yra paraÅ¡iusi tarnybiniame praneÅ¡ime, tai atsimena, kad atvykus į vietÄ nukentėjusysis buvo akivaizdžiai arba sumuÅ¡tas, arba susižalojęs pats, jis buvo kruvinas. Policijos pareigÅ«nams teikti bet kokiÄ informacijÄ kategoriÅ¡kai atsisakė, teigė, kad jis jų nekvietė, kad policijos jam nereikia, jam reikia tik greitosios pagalbos. Ji nežino kas policijÄ iÅ¡kvietė į įvykį. Po jų atvykimo atvyko greitoji pagalba. Atvykus greitajai, D. K. pačiai slaugytojai pradėjo pasakoti aplinkybes iÅ¡ pradžių nurodydamas, kad pats nugriuvo, vėliau teigė, kad jį sumušė.

Vėliau nuvykus į Å ilalės ligoninės priėmimo skyrių, jis pradėjo jai pasakoti, kad sumušė, po to jau vėl, kad nugriuvo, todėl buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas patikslinimui. D. K. buvo neblaivus, tiksliai aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo. Jis buvo purvinas, Å¡lapias, ar jis pats vartėsi, ar jį buvo kas parvertę negali pasakyti. Taip pat jis buvo kruvinas. Daktarai konstatavo, kad jam galimai yra nosies lūžimas. Reikėjo laukti rentgeno nuotraukų, tačiau jie jų nelaukė, o surašė tarnybinį patikslinimÄ .

Pradžioje nukentėjusysis nenorėjo su ja bendrauti ir kalbėti, bet eigoje pavyko gauti informacijÄ , kad jis tų asmenų nepažįsta, kad jis ėjo keliu, iÅ¡ paskos važiavo maÅ¡ina Audi tamsios spalvos su baltais kaspinais, iÅ¡ jo iÅ¡lipę asmenys jį suspardė. Už D. K. daugiau kalbėjo jo kaimynas. D. K. labai nenuosekliai kalbėjo apie įvykį, tai sakė, kad jį sumušė, tai neatsimena, kaip buvo. D. K. yra žinomas dėl kitų nusižengimų, nes vieÅ¡oje vietoje iÅ¡geria.

Liudytojas M. B. iÅ¡ esmės parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytoja L. J.. Papildomai jis parodė, kad su kolege policijos pareigÅ«ne L. J. nuvyko į vietÄ ir rado vienÄ sumuÅ¡tÄ asmenį ir du jaunuolius. Neatsimena dabar kas tie du jaunuoliai buvo, apklausoje juos buvo nurodęs. Akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusysis yra neblaivus, bet jis nelabai su jais norėjo bendrauti, labiau norėjo medikų pagalbos, su jais tiek ir tebendravo. Jis nuėjo apžiÅ«rinėti įvykio vietÄ , o L. J. pasiliko su D.

K. ir kaip tik tuo metu atvažiavo medikai ir apžiÅ«rinėjo D. K.. Tai jis su juo daugiau nebendravo. Ligoninės priėmimo skyriuje jis irgi aiÅ¡kino tÄ patį, kad jį sumušė, kas nežino. NeaiÅ¡kino kaip jis buvo sužalotas. AiÅ¡kino nenuosekliai, nenorėjo jis daug pasakoti, tai jis pats susižalojęs nuvirtęs, tai jį sumušė. Jis girdėjo kÄ kitiems nukentėjusysis kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Anksčiau nei Å . A., nei D. K. nepažinojo. Vienas iÅ¡ tų jaunuolių buvo A.

B., kuris neatrodė, kad bÅ«tų neblaivus. Liudytojas A. B. parodė, kad Å . A. pažįsta iÅ¡ matymo, nes su juo dalyvavo vestuvėse, o D. K. iki to įvykio nepažinojo. Visko dabar gerai neatsimena, nes buvo senai, o su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka. Prisimena, kad jis automobiliu aplenkė 3 neblaivius žmones, nes atvažiavo iÅ¡ Å ilalės paimti kitų asmenų. Jaunosios tėvus iÅ¡ vestuvių Plungės rajone parvežė į KvėdarnÄ , o sesę parvežė į Å ilalę.

E. J. ir J. N. yra seserys, jis su J. nedraugauja, yra pažįstami. Parvežęs jaunosios tėvus į KvėdarnÄ , o kita žmogų į Å ilalę, jis grįžo namo, kiek pamena kiti turėjo grįžti ir jis važiavo pasiimti kitų žmonių, kuriuos turėjo parsivežti į Å ilalę. Jis važiavo iÅ¡ Å ilalės į netoli Kvėdarnos esantį kaimÄ paimti kitų žmonių, ten kur gyvena R. G., nes turėjo iÅ¡ to kaimo paimti žmones ir nuvežti į Å ilalę. Ä® kaimÄ važiavo vienas, o paėmė parvežti 3 žmones.

Kai paėmė tuos žmones tai važiavo atgal. Apie 21 val. į tÄ kaimÄ parvažiavo jaunavedžiai. Važiuojant į Å ilalę atgal tikrai nieko nematė, Å¡ito dalyko neužfiksavo. Jau praėjo pusantrų metų ir jis tikrai nieko neatsimena. Sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojas A. B. parodė, kad Å . A. pažįsta iÅ¡ matymo, o D. K. yra kaimynas. A. pažįstu tik dėl to įvykio, o anksčiau jo nepažinojo. Prisimena gerai tÄ dienÄ , nes 2018-09-01 buvo bulviakasis.

Buvo atvažiavęs kaimynas D. K., jo dėdė ir tėvukas gėrė garaže degtinę. Jis su jais negėrė. Kai jie baigė gerti, tai namo iÅ¡siskirstė apie 21.30 val. Po kiek tai laiko, tÄ patį vakarÄ kai iÅ¡siskirstė, atbėgo D. K. ir jam pasakė, kad reikia pagalbos. Jis dar nebuvo sumuÅ¡tas. Nesuprato kokios reikia pagalbos, ir jis sutiko su juo eiti link jo namų. Kaimynas ėjo pirmas, o jis ėjo iÅ¡ paskos, buvo atsilikęs iki 10 m. Nuėjo iki to keliuko ir pamatė, kad iÅ¡ priekio atvažiuoja automobilis.

Automobilis atvažiavo nuo kaimyno pusės. Automobilis sustojo, ar jį sustabdė D. jis negali pasakyti. Tada prie automobilio priėjo D. ir pasakė, kad vyrai bus problemų. Po to pamatė, kad kažkas tai vyksta ir jis greičiau priėjo prie automobilio. D. prie automobilio buvo priėjęs iš vairuotojo pusės, prie automobilio šono galinių durelių, ir pasakė, kad vyrai bus problemų. Kai D. K. priėjo prie automobilio, jis neatidarė durelių, nespyrė į jas, netempė iš automobilio nieko.

Tada iÅ¡lipo du vyrukai, tai E. J. ir kaltinamasis Å . A.. Neprisimena katras pirmas iÅ¡lipo. Taip pat negali pasakyti iÅ¡ kurios pusės iÅ¡lipo Å . A., nes neprisimena. E. J. pažįsta iÅ¡ matymo. D. K. su E. J. kažkÄ Å¡nekėjosi apie minutę laiko, o vėliau priėjęs Å . A. nieko nesakydamas D. K. sudavė į veidÄ . Jis matė sudavimÄ , tačiau kaip sudavė, kuria ranka negali pasakyti. Sudavė į veido sritį, kažkur tarp nosies, nes kraujas pradėjo bėgti. Po smÅ«gio D. sukniubo, o jis tada pribėgo ir puolė į jų tarpÄ , kad daugiau nebesimuÅ¡tų.

D. sÄ monės nebuvo praradęs, tik labai stipriai iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Tuo metu jis nesakė, kad kas nors yra jam sulaužyta, nosis ar dar kažkas. Neatsimena kÄ Å . A. po smÅ«gio sakė. Kai buvo D. K. suduotas smÅ«gis jis nuo jų buvo iki 2 m. atstumu, o D. K. smÅ«gių Å . A. nesudavė, jis net nieko Å . A. nespėjo pasakyti. Kai Å¡is automobilis nuvažiavo, tai vėliau privažiavo dar kitas automobilis su jo kaimynais. Tai buvo R. G. ir I. P. ir dar gal buvo ir P., tačiau negali dėl to tikslai pasakyti ar ji buvo.

Kai ta antra maÅ¡ina nuvažiavo tada paskambino policijai. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipę asmenys kažkÄ tai kalbėjo, kad iÅ¡ jų vestuvininkų negalėjo D. sumuÅ¡ti. KÄ daugiau D. kalbėjosi su R. G. negirdėjo, nes jie buvo paėję toliau. Atsimena kažkiek, kad D. Å¡aukė R. G., jog jo draugai jį sumušė. Keliuku toliau už D. K. gyvena R. G.. Paskui atvažiavę asmenys paliko juos ir iÅ¡važiavo. Jis negirdėjo, kad R. G. bÅ«tų D. sakęs apie teisybės ieÅ¡kojimÄ kas jį sumušė.

Atvažiavusi policija ir greitoji D. iÅ¡sivežė, o jis kartu su jais nevažiavo. Po kelių dienų D. jam papasakojo apie pirmÄ atvejį, kad jam spyrė, kad buvo sÄ monę praradęs, nuo kokio smÅ«gio lūžo kaulai nesakė. Po įvykio Å . A. buvo atvažiavęs su tėvu, jis papasakojo kaip buvo, nuo ko viskas prasidėjo. Neminėjo, kad įvykio neprisimena. Nuo D. K. išėjimo iÅ¡ jų namų iki jo atėjimo atgal praÅ¡yti pagalbos praėjo gal kokios 20-30 min. Negali pasakyti ar Å . A. buvo iÅ¡gėręs. Liudytojas R.

G. parodė, kad Å . A. pažįsta iÅ¡ matymo, nes dalyvavo vestuvėse, o D. K. yra jo kaimynas, iki Å¡iol santykiai buvo geri. Jis dalyvavo draugės pusbrolio E. J. vestuvėse. Jo draugė yra I. P.. Po vestuvių susitarė, kad važiuos į Å ilalę pas J. į butÄ . Draugės mama atvažiavo paimti jo maÅ¡inos, nes jie abu buvo lengvai iÅ¡gėrę, negalėjo vairuoti, draugės mamos pavardė P.. Juos tada parvežė iÅ¡ vestuvių į Kvėdarnos kaimÄ . Ten jau buvo atvažiavęs A. B., jis jau laukė kieme kol jie grįš.

Tada pas J. kieme jie susėdo į A. B. vairuojamÄ automobilį ir iÅ¡važiavo į Å ilalę. Bevažiuojant pamatė prie plento stovintį kaimynÄ D. K. su A. B.. Nuo namų panaÅ¡iai buvo apie 400 m. Jie sustojo, nes E. J. buvo paskambinusi jo draugei I. ir kažkÄ tai pasakė, jog kažkas tai atsitiko, tačiau kas, tiksliai neatsimena. Todėl bevažiuojant kai pamatė juos stovint pasakė sustoti iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kalbantis su D. jis pasakė, kad jo draugai jį sumušė, sudaužė, paliko ir iÅ¡važiavo.

Tiksliai negali pasakyti kas dar buvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos ir priėję prie D., mano, kad jo draugė I. lyg tai buvo iÅ¡lipusi. Smulkiau aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino, nes sunkiai ėjo suprasti kÄ jis norėjo pasakyti, nes buvo labai girtas. Jam pasakė, kad jeigu sumušė tai susitaikysit, o jei ne tai tegul raÅ¡o pareiÅ¡kimus, nes tai yra jų reikalas. KÄ jis savo ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino dėl Å¡io įvykio, tai tik žino iÅ¡ kitų pasakojimų. Nors buvo tamsu, apie 21.30 val., gal kažkiek matėsi, kad veidas buvo patinęs, o ar buvo kraujo nepamena.

Kai jie nuvažiavo į Å ilalę, tai vaikinai ir merginos kalbėjo, jog rado D. K. gulintį ant kelio, tada sustojo ir E. J. nuėjo pažiÅ«rėti, apvertė jį, nes sakė, kad gulėjo ant pilvo, veidu į žemę, sakė, kad lyg tai ir atpažino, kad tai D., jo kaimynas. Jie D. K. pavedė ar panešė į Å¡onÄ ir nuvažiavo. Toliau kalbėjo, kad dar buvo, kad grįžtant D. K. trenkė į maÅ¡inÄ ir vairuotoja iÅ¡sigandusi sustojo, o D. K. pradaręs dureles, pradėjo E. J. traukti iÅ¡ maÅ¡inos.

Tada Å . A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir /ar pastÅ«mė D. K., ar trenkė jam, tada D. K. nuvirto į griovį. Liudytoja E. J. parodė, kad Å . A. pažįsta apie porÄ metų, o D. K. iÅ¡ vis nepažįsta. Toliau aiÅ¡kina, kad ji dalyvavo vestuvėse, kur santuokÄ sudarė E. ir E. J., jie nėra jos giminės. Ji su kitais asmenimis vestuvininkais važiavo iÅ¡ Plungės į Å ilalę. Automobilį vairavo ji, o jame sėdėjo E. J., E. J. ir Å . A.. Å . A. sėdėjo gale už jos, priekyje sėdėjo E. J., o už jos gale sėdėjo E. J..

Reikėjo užsukti į Kvėdarnos kaimÄ pasiimti raktų. Tik įsukus iÅ¡ pagrindinio kelio į keliukÄ , pamatė gulintį žmogų skersai kelio, nebuvo įmanoma pravažiuoti. Ji sustojo, o E. J. su Å . A. ėjo patraukti tÄ Å¾mogų nuo kelio. Patraukė tÄ Å¾mogų į pakraÅ¡tį. Kaip tÄ Å¾mogų kėlė ji gerai nematė, gal jį nutempė, nes jis sunkiai rėmė kojomis žemę. Kai nuvažiavo pas E. J. į kiemÄ ir pasiėmė raktus, tai jie vėl tuo pačiu keliuku grįžo atgal ir pamatė, kad netoli pagrindinio kelio eina du vyrai, vienas buvo tas kurį pakėlė, o kitas buvo toliau.

Jie ėjo deÅ¡ine puse prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį, tai yra iÅ¡ keleivio pusės. Kadangi žmogus svirduliavo, tai ji bandė jį apvažiuoti didesniu spinduliu. Apvažiuojant jis trenkė ( gal ranka) į maÅ¡inos priekinę dalį, o kokiÄ maÅ¡inos priekinę dalį ar į langÄ negali pasakyti, ir ji labai lėtai jį apvažiavo. Ji po to iÅ¡ karto sustojo o kur stovėjo automobilis kelio dalyje gerai neatsimena, greičiausiai jis stovėjo kelio viduryje. Automobilis stovėjo tiesiai. Kai automobilis sustojo, tai tas žmogus pradėjo bandyti atidaryti deÅ¡inės pusės keleivio dureles, o kai atidarė, tai pradėjo E. J. vilkti iÅ¡ maÅ¡inos.

Nepamena ar kÄ tas žmogus sakė, nes viskas vyko labai greitai. Tada iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo Å . A., E. J. ir E. J.. Ar tas žmogus kažkÄ Å¡aukė irgi nepamena. Vėliau visi iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, o ji liko maÅ¡inoje, todėl nematė kas vyko lauke už maÅ¡inos. Už automobilio galo buvo kažkoks triukÅ¡mas, bet ji kas vyko nematė, o kur buvo antras žmogus nepamena. Visi į automobilį grįžo maždaug po 5 min. Važiuodami jie nieko nekalbėjo, tačiau tik vėliau kai visi susitiko aptarė, kad buvo užpultas Å .

A.. Nepamena kaip ten buvo, pati buvo strese ir nepamena ar važiuodami aptarė šį įvykį ar jau namuose. Ji yra Å . A. draugė. Å . A. tÄ dienÄ , rugsėjo 1 d., nevartojo alkoholio, jis alkoholį vartojo tik vestuvių dienÄ rugpjūčio 31 d. Liudytojas E. J. parodė, kad D. K. iÅ¡ viso nepažįsta, o Å . A. pažįsta gan gerai, netoli gyvenam vienas kito. Dėl įvykio tai gali pasakyti, kad 2018-08-31 buvo jo ir E. vestuvės. Vestuvėse buvo ir Å . A.. 2018-09-01 su automobiliu, kurį vairavo E. J., grįždami iÅ¡ vestuvių užsuko į Kvėdarnos kaimÄ pasiimti raktų.

Automobilyje taip pat važiavo Å . A., kuris sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo ir jis sėdėjo už priekyje keleivio vietoje sėdėjusios jo žmonos E.. Važiuodami pamatė ant žemės gulintį žmogų, todėl sustojo ir nuėjo su Å . A. prie jo, jį pakėlė, pažiÅ«rėjo kas jam yra, jis nieko jiems nesakė. TÄ Å¾mogų jie pastatė ant kojų, nuvedė prie griovio ir jis nukulniavo link miÅ¡ko. Kai jį pakėlė, jokių sužalojimų nematė, tik pastebėjo, kad jis buvo girtas.

Kai jis nuėjo, tada jie nuvažiavo. Grįžtant iÅ¡ R. G. su raktais, maždaug toj pačioj vietoje, jie vėl prasilenkė su tuo metu kelkraščiu ėjusiu vyriÅ¡kiu, kuris prasilenkiant trenkė į automobilio Å¡onÄ , į priekį, mano, kad trenkė ranka. Jis ėjo prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį deÅ¡ine puse, tai yra keleivio puse. Tada jie sustojo, o tas žmogus atidarė galines jo sėdimos vietos dureles ir bandė iÅ¡traukti jį į laukÄ . Automobilis važiavo lėtai, nes ten yra žvyrkelis, nes jis automobiliu labai rÅ«pinasi.

Jį traukė iÅ¡ automobilio už rankų, kažkÄ Å¡aukė, bet nėjo suprasti kÄ . Viskas vyko greitai. Kai Å . A. per antrÄ pusę iÅ¡lipo lauk, tada tas žmogus pro maÅ¡inos galÄ nubėgo prie Å . A.. Kai tas žmogus nubėgo prie Å . A. tuomet ir jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Pribėgęs prie Å . A. tas žmogus, dabar tai žino, kad tai D. K., puolė ant Å . A. ir jie susikibo, tiesiog tas žmogus puolė muÅ¡tis ir bandė ne vienÄ kartÄ ranka suduoti Å . A., bet, kadangi jis buvo girtas, tai kÄ jis ir galėjo suduoti.

Jie susistumdė ir tas žmogus nuvirto. Å . A. sudavė tam žmogui, tačiau kur pataikė negali pasakyti. Abejoja ar buvo stiprus smÅ«gis, mano, kad girtam žmogui negalėjo stipriai suduoti, sÄ monės tas žmogus nebuvo praradęs. D. K. nuvirto kažkur prie griovio, bet jis iÅ¡ karto pakilo ir vėl puolė. Po Å . A. suduoto smÅ«gio D. K. buvo kraujuotas. D. K. draugas taip pat puolė į tarpÄ nuraminti jį. Viskas vyko deÅ¡iniau kelio pusėje, o ne kairėje pusėje. Automobilis stovėjo link vidurio kelio, o visas veiksmas vyko už automobilio galo, maždaug per vidurį, gal daugiau nuo deÅ¡inės link vidurio.

Jie nesitikėjo, kad ėjęs kelkraščiu žmogus suduos į automobilį, todėl labai apvažinėti jį ir neapvažinėjo, o tik truputį buvo aplenkimo manevras. MaÅ¡ina stovėjo per vidurį kelio, viskas vyko už maÅ¡inos galo, gal per vidurį. Dabar neatsimena koks buvo atstumas nuo įvykio vietos iki griovio ir kur D. K. nuvirto. Po to jie D. K. draugui pasakė, kad jis pasiimtų savo draugÄ , ir nuramintų. Jo žmona pažinojo A. B., todėl daugiau kalbėjo su juo. Mano, kad žmona E., smÅ«gio sudavimo metu nespėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir nematė smÅ«gio sudavimo.

D. K. buvo labai girtas, kai jie pirmÄ kartÄ buvo pakėlę jį nuo kelio, o antrÄ kartÄ taip pat atrodė girtas. Kad A. B. buvo girtas , matė ir atvykę policijos pareigÅ«nai. Jie abu svirduliavo. Automobilis turi automatinio užrakinimo sistemÄ . Pradedant važiuoti nuo tam tikro greičio užsirakina. Iki 20 km/h greičio automobilis neužsirakina. Kai pradeda važiuoti iÅ¡ karto neužsirakina, turi pasiekti tam tikrÄ greitį. Tikriausiai tada sistema nebuvo suveikusi, nes D. K. atidarė duris. Automobilis važiavo žvyrkeliu, duobėtu keliu.

Jis automobilį prižiÅ«ri, todėl nevažinėja greitai duobėtu keliu, o automobilio vietoje neapžiÅ«rinėjo, nes nebuvo laiko. Atstumas nuo sodybos iki įvykio vietos yra apie 500 m.. Nematė, kad Å . A. įvykio dienÄ bÅ«tų vartojęs alkoholį. Liudytoja E. J. parodė, kad Å . A. pažįsta, nes su juo mokėsi vienoje mokykloje, o D. K. nepažįsta. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ po jų su E. vestuvių jie automobiliu važiavo iÅ¡ Plungės rajono sodybos į draugės sodybÄ pasiimti raktų.

Automobiliu važiavo keturiese -ji, E. J., jos vyras E. ir Š. A.. Automobilį vairavo E. J.. Ji sėdėjo šalia E. J., E. J. sėdėjo gale už jos, o Š. A. sėdėjo gale už vairuotojos. Kai iš pagrindinio kelio pasuko į žvyrkelį, tai tada pamatė skersai kelio gulintį žmogų prie kurio privažiavę sustojo, nes dėl jo automobilis negalėjo toliau važiuoti. Kai vyrai išlipo iš automobilio pažiūrėti, tai tuo metu iš galo privažiavo kita vestuvininkų mašina, kurioje sėdėjo G.

Å . ir jos sesuo J. N.. G. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir nuėjo prie vyrų pažiÅ«rėti kas ten guli, o taip pat iÅ¡lipo ir ji, tačiau ji prie vyro nebuvo priėjusi. Matė, kai jie pakėlė tÄ vyriÅ¡kį nuo kelio. Po to jie susėdo į automobilius ir abu automobiliai nuvažiavo į sodybÄ pasiimti raktų. Nuvažiavę kieme dar Å¡iek tiek pasikalbėjo su ten jų laukusiu A. B.. Kieme užtruko apie 5 min., o po to tas pats ekipažas važiavo atgal, ir susėdę buvo taip kaip ir atvažiuojant.

Maždaug toje pačioje vietoje pamatė, kad deÅ¡iniÄ ja kelio puse, prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį, eina du vyrai. Tada vairuotoja pasidavė į kairę, kad jie neužvirstų ant maÅ¡inos, negali pasakyti kiek smarkiai pasuko į kairę. Kadangi matė jog jie abu svirduliavo, tai atstumas tikrai nebuvo pusės metrų, buvo didesnis, kadangi bijojo, automobilis tikrai buvo iÅ¡važiavę į prieÅ¡ingÄ kryptį. Tuo metu, kai juos aplenkinėjo, tai iÅ¡girdo smÅ«gį į maÅ¡inÄ . SmÅ«gis į maÅ¡inÄ buvo į deÅ¡inę pusę link maÅ¡inos galo, nes ji sėdėjo prieky, tai smÅ«gis buvo už jos, bet kur tiksliai negali pasakyti.

Jie žvyrkeliu važiavo lėtai, o koks buvo greitis negali pasakyti, nes ne ji vairavo. Po smÅ«gio E. J. iÅ¡ karto sustabdė automobilį ir sustojo, nežino ar ji pati sustojo, ar kas liepė sustoti, nes viskas labai greitai vyko. Kai sustojo, tai matė, kad atsidarė galinės durelės, negali pasakyti kas atidarė dureles, ir į automobilį įpuolė vyras ir pradėjo jos vyrÄ tempti lauk iÅ¡ maÅ¡inos. Ji jau buvo atsisukusi, kai atsidarė durelės ir matė, kad vyrÄ tempė už rankos, marÅ¡kinių.

Tada jos su E. J. pradėjo klykti, Å¡aukti, kas čia vyksta. KÄ tas vyras Å¡aukė tikrai Å¡iuo metu neatsimenu, gal parodymuose ir nurodė kÄ jis Å¡aukė, tačiau Å¡iandien tikrai neatsimena. Kai vyrÄ tampė, tai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo Å . A., ir kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio iÅ¡ karto D. K. atsitraukė nuo jos vyro. Tačiau kur jis nuėjo ji nematė, bet nuėjo į automobilio galÄ . Tada iÅ¡ karto iÅ¡lipo jos vyras. Kai ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tai tik pamatė A. B., kuris stovėjo iÅ¡skėtęs rankas, ir tada prie jo priėjo, nes jį pažinojo, o D.

K. nepažinojo. Už jo stovėjo D. K., A. B., kuris laikė D. K., kad Å¡is nepultų ant Å . A. ir J.. Pačio apsistumdymo fakto nematė, ir kaip sudavė D. K. Å . A. ir Å . A. D. K., taip pat nematė. Ji bandė kalbėti su A. B., bet jis neklausė, o Å¡aukė. A. B. buvo iÅ¡gėręs, nes jis jos nepažino nors kartu augo iki 14 m. viename kaime. Kiek prisimena, tai vestuvių dienÄ Å . A. nevartojo alkoholio. Ji negali pasakyti kiek laiko vyko konfliktas, bet viskas buvo greitai. Taip pat negali pasakyti ar matė D.

K. nugriuvusį, ir ar jis buvo kraujuotas, nes neatsimena. Dėl sumuÅ¡imo su A. B. nekalbėjo, o tik Å¡aukė jam, kad pasiimtų savo draugÄ . Automobilyje Å . A. sakė, kad ant jo puolė D. K., kad pastarasis jam sudavė, o apie tai, kad jis jam sudavė nekalbėjo. Ji važiuodama automobiliu paskambino I., nes žinojo, kad jie pro ten irgi turi pravažiuoti, pasakė, kad atsargiai, nes ten yra du girti žmonės. Automobilio tada neapžiÅ«rėjo, o vėliau gal vyras apžiÅ«rėjo, negali pasakyti.

Liudytoja J. N. parodė, kad Å . A. pažįsta senokai, gal 8 m., D. K. nepažįsta. E. J. yra jos sesuo. 2018-09-01 automobiliu važiavo iÅ¡ vestuvių su G. Å ., pas I. P., ten laukė jos draugas A. B.. IÅ¡ ten ji persėdo į kitÄ automobilį, kad jÄ pervežtų į Å ilalę. PirmÄ kartÄ , tai jie automobiliu važiavo iÅ¡ paskos jaunųjų automobilio. Važiuojant į tÄ kaimÄ , jie buvo sustoję, nes ant keliuko jaunųjų automobilis buvo sustojęs. Tada G. iÅ¡lipo, o ji ne. Dabar nieko gerai neatsimena, kÄ G. pasakojo grįžusi, tačiau sutinka su ikiteisminio tyrimo duotais parodymais.

I. P. kieme ji persėdo į kitÄ automobilį, kurį vairavo A. B. ir dar jame buvo I. P., R. G. ir S. P., ir jie važiavo į Å ilalę. Žino, kad tada paskambino jos sesuo E., bet ne jai,o S., arba I.. KažkÄ tai jos kalbėjo apie muÅ¡tynes ar dar kažkÄ , dabar gerai neatsimena. Toliau pavažiavus jie pamatė žmones du ir R. G. prie jų sustojo. D. K. sakė, kad tai R. G. draugai jį sumušė. Kartu su juo buvęs A. B. tikrai girtas buvo, nes jis smarkiai svirduliavo D. K. veidas buvo patinęs. Liudytoja I.

P. parodė, kad D. K. pažįsta, nes yra jos kaimynas, o Å . A. pažįsta, nes kartu tose vestuvėse. Iki tol su D. K. santykiai buvo geri, tačiau po to įvykio galvoja, kad jis ant jos supyko. A. B. taip pat yra jos kaimynas. E. J. kažkiek pažįsta D. ir A.. Prisimena, kad iÅ¡ jos kiemo iÅ¡važiavo automobiliu, kurį vairavo A. B., o kartu dar važiavo ji I. N., R. G. ir S. P.. Važiuojant ant keliuko pamatė stovinčius D. K. ir A. B.. Dar bÅ«nant pas jÄ kieme jai paskambino E. J. ir pasakė, kad juos prie kelio užpuolė, kad kažkas ten įvyko.

Jie nesigilino į aplinkybes, sakė, kad kai atvažiuos susitiks, tai ir pasikalbės. Važiuodami žinojo, kad prie kelio bus D. K. ir A. B.. Važiuodami juos ir pamatė stovinčius prie kelio. Iš automobilio jie išlipo ir tada A. B. ir D. K. šaukė, kad juos sumušė jų draugai. Dar bandė su jais kalbėtis, tačiau jie buvo išgėrę, su jais nesusikalbėjo, todėl po dviejų minučių sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Neprisimena ar D. K. buvo kraujuotas, nes buvo tamsu. A. B. iš išvaizdos atrodė, kad girtas.

Vizualiai matosi, kad iÅ¡gėręs daugiau, ar mažiau. Ar Å . A. buvo girtas negali pasakyti, nes nematė ar jis gėrė, ar ne. Atvažiavus į Å ilalę, visi kalbėjo bendrai, pasakojo, kad juos užpuolė, o į smulkmenas nelabai ir gilinosi. Pasakojo, kad juos D. K. užpuolė, traukė E. J. lauk iÅ¡ maÅ¡inos, kad jis pravažiuojant trenkė į maÅ¡inÄ ir, kad paskui D. K. puolė Å . A.. Dėl D. K., kaip jis elgiasi iÅ¡gėręs, negali nieko pasakyti, nes neteko jo matyti agresyvaus. Kiek teko matyti, tai jis yra ramus.

Tas keliukas eina toliau už jos sodybos, bet toliau jau ten niekas nebegyvena. Keliukas yra normalus keliukas, pravažiuoti galima, tvarkingas keliukas ir juo važiuoja visi pagal savo suvokimÄ . Nuo jų namo iki įvykio vietos gal 500 m. Liudytojas K. B. parodė, kad su D. K. yra kaimynai ir tÄ vakarÄ jis, D. K., A. B. vartojo alkoholį. Trise iÅ¡gėrė apie 1 l degtinės. D. K. nebuvo stipriai apgirtęs, jis buvo iÅ¡gėręs. K. K. stipriai svirduliuotų to nebuvo. Jam ryte sÅ«nus pasakė, kad D. K. yra sumuÅ¡tas.

Sūnus jam sakė, kad D. K. pagalbos prašė. Iš 2018-09-05 nukentėjusiojo pareiškimo rašyto Tauragės AVPK Šilalės PK ( t. 1 b.l.

1) matyti, kad nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė iš automobilio išlipęs vaikinas ir jam buvo padaryti nosies ir skruostikaulio lūžimai. Iš tarnybinio pareiškimo ( t. 1 b.l.

44) matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ D. K. skirtingai aiÅ¡kino jo sumuÅ¡imo aplinkybes, tai yra jį sumušė kažkas tai, o po to, kad sumušė iÅ¡ sustojusio „ Audi“ automobilio iÅ¡lipę vaikinai, o taip pat aiÅ¡kino, kad jis susižalojo nuvirtęs. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės ( t. 1 b.l. 4548) matyti, kad policijoje 2018-09-01 21 val. 52 min. buvo gautas telefonini praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nepažįstami asmenys kÄ tik sumušė D.

K., jie pasiÅ¡alino su Audi automobiliu. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietos protokolo ir plano ( t. 1 b.l. 77-85) matyti, kad nukentėjusysis parodė vietas kur jį pirmÄ kartÄ iÅ¡ sustojusios automobilio iÅ¡lipę asmenys sumušė ir kur antrÄ kartÄ jis buvo kaltinamojo sumuÅ¡tas. Parodo, kad jis nuo kelio Å ilalė – Kvėdarna ėjo deÅ¡ine kelio puse ir buvo antrÄ kartÄ sumuÅ¡tas, suduota į veidÄ kumščiu deÅ¡inėje kelio pusėje, tai yra vairuotojo pusėje . IÅ¡ sudarytos plano schemos matyti, kad kelio ant kurio buvo sumuÅ¡tas D.

K. plotis yra 4,9 m ( t. 1 b.l. 85). IÅ¡ Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto P. P. iÅ¡vados ( t. 1 b.l. 103-104) matyti, kad, atliekant nukentėjusiojo sužalojimų tyrimÄ pagal medicininius dokumentus , nustatyta, kad D. K. buvo nustatyti sužalojimai- veido kairės pusės sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimo po kairios akies jungine, kairės akiduobės lateralinės bei apatinės sienelių lūžimas, kairio virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo peties-Å¾Ä sto sumuÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti į dvi poveikio vietas, tai yra kairę veido pusę bei į kairį petį. SumuÅ¡imai padaryti kietais bukais daiktais nurodytu laikotarpiu, dėl traumų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų. IÅ¡ papildomos Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto P. P. iÅ¡vados ( t. 1 b.l. 110-111) matyti, kad pagal tyrimui pateiktus med. dokumentuose apraÅ¡ytÄ sužalojimų lokalizacijÄ , nukentėjusįjį sužalojęs asmuo turėjo stovėti jam iÅ¡ kairės pusės. Taip pat nurodo, kad tikimiausia, kad kairės pusės sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose , kraujo iÅ¡siliejimo po kairios akies jungine, kairės akiduobės lateralinės bei apatinės sienelių lūžimas, kairio virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, gavosi nuo spyrio koja, o kairės pusės peties-Å¾Ä sto sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giuojant kumščiu, tiek ir koja.

IÅ¡ teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados „ U.“ ( t. 1 b.l. 117-124) , kuri buvo atlikta nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymu, matyti, kad specialistas savo iÅ¡vadoje konstatavo, jog veido kaulai galėjo lūžti nuo vieno trauminio poveikio arba nuo kelių, tačiau suduotų į tÄ pačiÄ vietÄ - kairę veido pusę. Taip pat nurodo, kad sužalojimų ir jų padarymo mechanizmÄ iÅ¡skirti konkrečiai negali, kurie buvo padaryti, tačiau labiausiai tikėtina, kad veido sužalojimas ir kaulų lūžiai atsirado 2 įvykio metu.

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto ( t. 1 b.l. 155-160) matyti, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, kuri nustatė, kad nukentėjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas yra paaiÅ¡kinamas ir nuo vieno smÅ«gio į veidÄ . Taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir įvykio Nr.1 metu koja bei kumščiu, o taip pat tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir įvykio Nr.2 metu. Patvirtinti galimai buvusio smÅ«gio sudavimÄ Ä¯ kairį skruostÄ ir kairę ausį nėra galimybės, nes nėra konstatuota ausies sužalojimai.

Nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuvimui. D. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairiojo skruostikaulio daugiaskeveldrinis lūžis kūno, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio viršutinio žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.

Taip pat nurodė, kad diagnozuotas nosies lūžis yra vertinamas kaip nepagrįstas, nes tai buvo senesnė trauma. Taip pat diagnozuotas peties sumuÅ¡imas nėra vertinamas, nes diagnozė paremta vien nukentėjusiojo parodymais, o nėra užfiksuota objektyviais traumavimo požymiais. IÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2019-06-27 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo Å . A. dėl nukentėjusiojo D. K. veiksmų, nes nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Iš akistatos protokolo ( t. 2 b.l. 138-139) matyti, kad Š. A. pasiliko prie savo parodymų, kad nukentėjusysis, jiems pravažiuojant pro jį, trenkė į automobilį su ranka, o ne ranka stabdė automobilį bei iš automobilio dešinės pusės tempė iš automobilio E. J.. Pirmiausiai D. K. jam trenkė į raktikaulį, o po to jis sudavė D. K.. O D. K. tvirtina, kad jis nebuvo priėjęs prie dešinės automobilio pusės, o sustojus automobiliui jis buvo kairėje( vairuotojo) pusėje ir kalbėjosi su vairuotoju bei nepamatė kas jam sudavė.

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 2 b.l. 173) matyti, kad kaltinamasis nurodė vietas kur pirmÄ kartÄ Ä¯sukdami į Rietavo gatvę pamatė ant kelio gulintį nukentėjusįjį, kur po to jį nuvedė, o taip pat kur jiems grįžtant atgal D. K. sudavė į automobilio Å¡onÄ , kur jie tada sustojo, kur pastarasis jam sudavė į raktikaulį ir tada jis jam sudavė į veidÄ ir į ausį. IÅ¡ sudarytos plano schemos matyti įvykio vieta pagal kaltinamojo parodymus ( t. 2 b.l. 178). Teismas k o n s t a t u o j a:

Dėl nusikalstamos veikos Kaip matyti, kaltinamasis Š. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta ir paaiškina, kad jis kumščiu suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį ir į ausį negalėjo jam padaryti tokius sužalojimus ir sulaužyti žandikaulius. Nors jis ir yra sportinio sudėjimo, tačiau nesmūgiavo nukentėjusiajam taip stipriai. D. K., jiems pravažiuojant automobilių sudavė į automobilio dešinę pusę, tai yra automobilio priekines dureles, todėl jie sustojo.

Jis ėjo prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį deÅ¡ine puse, tai yra keleivio puse. Kai jie sustojo, tai D. K. iÅ¡ automobilio galinės sėdynės pradėjo tempti E. J.. Tada jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, o prie jo priÅ¡okęs D. K. jam sudavė į petį. Jis D. K. sudavė nestipriai kumščiu į ausį, o ne į smakrÄ , dėl to, kad nukentėjusysis pats prie jo priÅ¡oko ir sudavė jam smÅ«gį į raktikaulį. Savo sudavimÄ jis vertina kaip gynimÄ si nuo užpuolimo. Taip pat parodo, kad pirmÄ kartÄ , kai D.

K. viduryje kelio gulėjo, tai jie, priėję prie jo, jo nemušė, o tik pavedė į kelio Å¡onÄ , kad galėtų automobilis pravažiuoti, nepastebėjo, kad kaip nors D. K. bÅ«tų sumuÅ¡tas, tik matėsi, kad nosis yra kreiva. Be to, D. K. buvo girtas. PrieÅ¡ingai negu kaltinamasis, nukentėjusysis parodė, kad pirmÄ kartÄ , kai jis ėjo namo, tai stabdė prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo ir iÅ¡ jo iÅ¡lipę asmenys jį sumušė, lyg tai buvo spyris į galvÄ su koja.

Tačiau po Å¡io smÅ«gio jam tik skaudėjo galva, o kraujas nebėgo. Po to jis nuėjo pas B. praÅ¡yti pagalbos ir jie kartu su A. B. ėjo keliuku žinodami, kad automobilis grįš atgal. Jie ėjo vienas po kito, jis pirmiau, prieÅ¡ atvažiojantį automobilį kaire kelio puse, tai yra iÅ¡ vairuotojo pusės, ir pamatęs automobilį jį stabdė. Kai jis sustojo, tai jis priėjęs prie vairuotojo pasakė, kad jie prisidirbo, o tuo metu iÅ¡ automobilio deÅ¡inės pusės iÅ¡lipęs Å . A. nieko nesakęs jam sudavė smÅ«gį į veidÄ po ko jis nugriuvo ir pasileido labai smarkiai iÅ¡ nosies bėgti kraujas.

Viskas vyko kairiame automobilio pusės dalyje, o ne deÅ¡inėje pusėje ir jie su A. B. ėjo kaire kelio puse prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį, tai yra vairuotojo puse, todėl jų apvažinėti nereikėjo. Jam buvo sulaužyti žandikauliai nuo vieno smÅ«gio prie automobilio. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5dalys).

BPK 20 straipsnio 5dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-693/2019). Kaip matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi. (Kadangi buvo du įvykiai, todėl dėl aiÅ¡kumo įvykiu Nr. 1 yra įvardijamas įvykis, kai nukentėjusysis gulėjo ant kelio ir prie jo iÅ¡ sustojusio automobilio iÅ¡lipę vaikinai nutempė jį į Å¡onÄ , o įvykiu Nr. 2 yra tas atvejis, kuriuo yra kaltinamas kaltinamasis).

Kaltinamasis teigia, kad įvykio Nr. 2 metu nukentėjusysis ėjo prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį deÅ¡ine puse, tai yra keleivio puse ir reikėjo jį apvažiuoti, o nukentėjusysis teigia, kad jis ėjo prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį kaire puse, tai yra vairuotojo pusėje, ir jį nereikėjo apvažinėti. Taip pat kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis, jį apvažiuojant, sudavė į automobilio Å¡onÄ , todėl jie sustojo, o nukentėjusysis teigia, kad jis eidamas keliu su A. B., kuris buvo nuo jo atsilikęs apie 10m., stabdė automobilį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jį pirmo įvykio metu sumušė.

Kaltinamojo nurodytas šias aplinkybes patvirtino visi tuo automobiliu važiavę liudytojai, tai yra automobilį vairavusi E. J., šalia sėdėjusi E. J., gale už keleivio sėdėjęs E. J., o nukentėjusiojo šias nurodytas aplinkybes patvirtino su juo kartu ėjęs A. B.. Vertinant šiuos kaltinamojo ir su juo automobilyje važiavusių liudytojų parodymus, nustatytinas jų parodymų nenuoseklumas ir nevienodumas. Liudytojas E. J. ir liudytojo E. J. teismo posėdžio metu teigė, kad prasilenkiant ir apvažiuojant D.

K., jis sudavė į automobilio priekinę dalį, tai yra keleivio dureles ar langÄ , o kartu tuo automobiliu važiavusi E. J. parodo, kad buvo suduota ne į priekinę automobilio dalį, o į galinę dalį. Taip pat liudytojas E. J. teismo posėdžio metu nurodo, kad po sudavimo jis automobilio neapžiÅ«rėjo, nors labai jau vertina savo automobilį, nes jis yra naujas. Beje, jis taip pat parodė, kad automobilis važiuodamas žvyrkeliu važiavo lėtai nevaiÅ¡ijęs 20km/h greičiu. Vertinant Å¡iuos liudytojų E. J.

E. J. ir E. J. parodymus dėl sudavimo į automobilį vietÄ , matyti, kad jie yra skirtingi. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad E. J. jau taip dėmesingai rÅ«pinasi savo automobiliu, nebÅ«tų logiÅ¡ka manyti, kad D. K. sudavus į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , ypač automobilio savininkui E. J. ir kitiems automobiliu važiavusiems asmenims nekiltų noras apžiÅ«rėti automobilio stovio po smÅ«gio sudavimo į automobilį, nes kaip tik ir buvo sustojama dėl to, kad buvo suduotas smÅ«gis į automobilį.

O tik po to, kaip teigia automobiliu važiavę asmenys, D. K., atidaręs dureles traukė iÅ¡ automobilio E. J.. Jeigu jau kaltinamasis teigia, kad nestipriai sudavė D. K. ir jis pats nuvirto, be to jis buvo labai girtas, tai tos aplinkybės negalėjo sukelti tokį Å¡okÄ , kad nebuvo laiko, kaip teigia E. J., apžiÅ«rėti automobilio vietoje. Taip pat liudytojas E. J. aiÅ¡kina, kad jo automobilio durelės važiuojant 20 km. greičiu automatiÅ¡kai užsirakina, o kadangi jie važiavo mažesniu kaip 20km/h greičiu, tai jos ar neužsirakino, arba buvo sugedusi užsirakinimo sistema, todėl D.

K. galėjo jas ir atidaryti. Nors byloje ir nėra tiksliai nustatyta kokiu greičiu važiavo automobilis, tačiau įvertinus pagal esamas nuotraukas žvyrkelio stovį (t.2 b.l. 175-177, t. 1 b.l. 80-84) matyti, kad žvyrkelis nebuvo jau toks duobėtas, kad reikėtų važiuoti iki 20km/h greičiu, be to iÅ¡ kaltinamojo ir liudytojos parodymų matyti, kad jie į tÄ pačiÄ vietÄ grįžo po maždaug 5-7 min. , o tai logiÅ¡kai yra paneigiamos aplinkybės, kad visÄ keliÄ jie važiavo jo minėtu greičiu.

Beje ir liudytoja I. P. parodė, kad keliukas yra tvarkingas. Taip pat kelia abejonių visų Å¡iuo automobilio važiavusių asmenų paaiÅ¡kinimai, kad nei vienas neatsimena kÄ sustabdęs automobilį ir traukdamas iÅ¡ automobilio E. J. D. K. Å¡aukė, ko jis norėjo. Taip pat iÅ¡ dalies yra prieÅ¡taravimų kaltinamojo ir liudytojų parodymuose dėl automobilio sustojimo vietos įvykio ir nukentėjusiojo apvažinėjimo atstumo Nr.2 metu. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nėra pagrindo tikėti liudytojų E. J., E. J., E. J., parodymais, nes jie yra artimi kaltinamojo draugai ir pažįstami, visi dalyvavo vestuvėse, todėl duoda kaltinamajam naudingus parodymus, susijusiomis su aplinkybėmis, kurios patvirtintų automobilio sustojimo priežastį ir taip palengvintų kaltinamojo atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pasekmes ir perkeltų dalį kaltės nukentėjusiojo veiksmams dėl jo netinkamo elgesio kelyje, o po to bÅ«tų pateisinti kaltinamojo veiksmai dėl sudavimo nukentėjusiajam.

Tokiu bÅ«du, vertinant įrodymus dėl automobilio sustojimo atmetant kaltinamojo versijÄ , yra pasiliekama prie nukentėjusiojo parodymų, kad antro įvykio metu jis kartu su A. B. ėjo kaire kelio puse prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį, tai yra vairuotojo pusėje, ir jį stabdė norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl jis prieÅ¡ tai buvo sumuÅ¡tas. Nors nukentėjusysis ir buvo neblaivus, tačiau jo nurodytos aplinkybės, logiÅ¡kai yra paaiÅ¡kinamos ir nekelia tiek abejonių kiek kaltinamojo ir automobiliu važiavusių liudytojų parodymai.

Tai, kad jo parodymai apie tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu skirtingai aiÅ¡kino aplinkybes kaip jis buvo sumuÅ¡tas ar pats susižalojo, negali paneigti jo nurodytas aplinkybes dėl automobilio sustabdymo antro įvykio metu. Taip pat liudytojai važiavę automobiliu kartu su kaltinamuoju teigė, kad A. B. buvo neblaivus, bet atsižvelgiant į tai, kad jie yra visi kaltinamojo draugai ir pažįstami, negalima imti Å¡ių jų parodymų už pagrindÄ , nes liudytojas M. B., kuris, laikytina yra nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, parodė, kad A.

B. neatrodė neblaivas. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, antro įvykio metu jis nestipriai sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , tai yra į ausies sritį kumščiu, ir nukentėjusysis nugriuvo į griovį žengdamas žingsnį atgal. Taip pat jis nurodo, kad pirmojo įvykio metu jis su E. J. tik patraukė ant žemės gulintį D. K. nuo kelio ir jį nuvedė į kelio pakraÅ¡tį, tuo metu jie nematė ant jo sužalojimų ir kraujo, o tik matė nukrypusiÄ nosį. O D. K. parodė, kad pirmo įvykio metu atėję vaikinai jam sudavė, tačiau kraujas iÅ¡ nosies nebėgo.

O antro įvykio metu jam kaltinamasis sudavė ranka į veido sritį dėl ko jam lūžo skruostikauliai ir nosis bei bėgo kraujas. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad buvo pateiktos dvi Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto P. P. iÅ¡vados. Antra iÅ¡vada pateikta atliekant papildomÄ tyrimÄ ( t. 1 b.l. 103-104, 110-111). Jose, ypač papildomoje specialisto iÅ¡vadoje, nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus med. dokumentuose apraÅ¡ytÄ sužalojimų lokalizacijÄ nukentėjusįjį sužalojęs asmuo turėjo stovėti jam iÅ¡ kairės pusės, o tikimiausia, kad kairės pusės sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimo po kairios akies jungine, kairės akiduobės lateralinės bei apatinės sienelių lūžimas, kairio virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, gavosi nuo spyrio koja, o kairės pusės peties-Å¾Ä sto sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giuojant kumščiu, tiek ir koja.

Trečias tyrimas dėl nukentėjusiojo sužalojimų nustatymo buvo atliktas pagal nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymÄ , kurį atliko teismo medicinos konsultacinės „U.“ specialistas P. P. ( t. 1 b.l. 117-124), ir Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, jog veido kaulai galėjo lūžti nuo vieno trauminio poveikio arba nuo kelių, tačiau suduotų į tÄ pačiÄ vietÄ - kairę veido pusę. Taip pat nurodo, kad sužalojimų ir jų padarymo mechanizmÄ iÅ¡skirti konkrečiai negali, kurie buvo padaryti, tačiau labiausiai tikėtina, kad veido sužalojimai ir kaulų lūžiai atsirado Nr. 2 įvykio metu.

Kaip matyti specialistas savo argumentus dėl veido sužalojimo Nr. 2 įvykio metu grindė tuo, kad spiriant į veidÄ dažniausiai veide stebimi ir odos nubrozdinimai, kas Å¡iuo atveju nebuvo užfiksuota. O iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto ( t. 1 b.l. 155-160) matyti, kad byloje paskyrus Å¡iÄ ekspertizę, galutinai buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas yra paaiÅ¡kinamas ir nuo vieno smÅ«gio į veidÄ ir jo sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir įvykio Nr.1 metu suduodant koja bei kumščiu, o taip pat tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir įvykio Nr. 2 metu.

Toliau nurodo, kad patvirtinti galimai buvusio smÅ«gio sudavimÄ Ä¯ kairį skruostÄ ir kairę ausį nėra galimybės, nes nėra konstatuoti ausies sužalojimai, nukentėjusiajam padaryti kÅ«no sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. Taip pat ekspertizė nustatė, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairiojo skruostikaulio daugiaskeveldrinis lūžis kÅ«no, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio virÅ¡utinio žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu.

Taip pat nurodė, kad diagnozuotas nosies lūžis yra vertinamas kaip nepagrįstas, nes tai buvo senesnė trauma. Ekspertai nevertino ir diagnozuoto peties sumuÅ¡imo, nes diagnozė buvo paremta vien nukentėjusiojo parodymais, o nėra užfiksuota objektyviais traumavimo požymiais. Kaip matyti ekspertizės iÅ¡vada buvo paneigta ankstesnės specialistų iÅ¡vados dėl nosies kaulų lūžimo, nes tai buvo senesnė traumÄ , taip pat nevertino ir diagnozuoto peties sumuÅ¡imo, nes Å¡i diagnozė buvo paremta vien nukentėjusiojo parodymais, o nėra užfiksuota objektyviais traumavimo požymiais.

Ekspertai patvirtino, kad nukentėjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas yra paaiÅ¡kinamas ir nuo vieno smÅ«gio į veidÄ ir jo sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir įvykio Nr.1 metu suduodant koja bei kumščiu, o taip pat tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir įvykio Nr. 2 metu. Tai, kad bÅ«tent veido sužalojimai buvo padaryti įvykio Nr. 2 metu suduodant kumščiu, o ne koja, kaip yra tikimiausiai nurodyta teismo medicinos konsultacinės „U.“ specialisto P. P. iÅ¡vadoje, ekspertai nepatvirtino, nes suduodant koja gali ant veido likti ar nelikti nubrozdinimų.

Tačiau teismas įvertinęs visa bylos aplinkybes, laiko, kad bÅ«tent nukentėjusysis buvo sužalotas įvykio Nr. 2 metu, tai yra kaltinamajam suduodant vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , dėl ko jam buvo padaryti ir nustatyti sužalojimai. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindžia tuo, kad, kaip teigia kaltinamasis, liudytojas E. J.- įvykio Nr. 1 metu jie nematė ant nukentėjusiojo padarytų sužalojimų, taip pat ir nukentėjusysis teigia, kad jam žandikauliai lūžo po smÅ«gio sudavimo įvykio Nr. 2 metu, bėgo kraujas.

Pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ prie ausies, tačiau nurodo, kad tai nebuvo stiprus smÅ«gis, o nukentėjusysis nuvirto dėl to, kad buvo labai neblaivus. Tik teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad kaltinamasis yra jėgos sporto atstovas, dalyvavo varžybose, todėl jis yra fiziÅ¡kai tvirtas žmogus, todėl tokiam asmeniui manant, kad jis suduoda nestipriai faktiÅ¡kai yra suduodama stipriai, be to toks smÅ«gio sudavimas ir stiprumas dar pasireiÅ¡kia ir tuo, kad buvo suduota bÅ«tent kumščiu, kas ir atsitiko, nukentėjusiajam lūžo žandikauliai.

Vadinasi užteko tokio smÅ«gio stiprumo, kad nukentėjusiajam lūžtų žandikauliai. Tai, kad kaltinamasis nėra smÅ«giavimo sporto atstovas, nepatvirtina jo versijos, kad jis sudavė tokį smÅ«gį nuo kurio negalėjo lūžti žandikauliai. Vertinant liudytojo E. J. parodymus, kad buvo suduota nestipriai, teismas vertina kaip jo mėginimÄ suÅ¡velninti ir pateisinti kaltinamojo veiksmus, nes jie yra draugai. Taip pat ir kitų automobilyje kartu su kaltinamuoju važiavusių liudytojų parodymai apie įvykio Nr. 2 aplinkybes yra vertintini kaip mėginimas suÅ¡velninti kaltinamojo veiksmus, todėl jie teigia neatsimenÄ Ä¯vykio aplinkybių- tai automobilyje apie tÄ Ä¯vykį nieko nekalbėjo, tai kalbėjo automobilyje apie tai, kaip nukentėjusysis užpuolė ir sudavė kaltinamajam, o kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, tai nekalbėjo.

Tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atvažiavusiems policijos pareigÅ«nams ir medicinos įstaigose kalbėjo, kad jį sumušė nepažįstami asmenys ar pats jis susižalojo, negalima laikyti, jog prie nustatytų aplinkybių, nėra įrodymų, kad bÅ«tent įvykio Nr. 2 metų jį sužalojo kaltinamasis suduodamas vienÄ smÅ«gį, nes nukentėjusysis buvo neblaivus ir matomai dar nebuvo apsisprendęs dėl kreipimosi dėl jo sužalojimo į teisėsaugos organus. Tai matosi iÅ¡ to, kad kai atvažiavo į įvykį Nr. 2 R.

G. tai buvo kalbama apie susitaikymÄ bei po Å¡io įvykio pas nukentėjusįjį buvo atvykęs ir kaltinamasis su juo pasiÅ¡nekėti. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kur nors tai kitur bÅ«tų nukentėjusysis sumuÅ¡tas ar pats susižalojęs krisdamas. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstu ne atskirų įrodymų, bet iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių ir įrodymų iÅ¡nagrinėjimu, teismas laiko, kad byloje yra įrodyta, kad bÅ«tent kaltinamasis įvykio Nr. 2 metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ ir tokiu bÅ«du padarė jam nustatytus sužalojimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes buvo padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nelaiko, kad kaltinamojo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p, tai yra sužalojimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes iÅ¡ esmės nukentėjusysis savo iniciatyva stabdė automobilį, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl jis pirmÄ kartÄ buvo sumuÅ¡tas, o ne pats automobilis sustojo ir iÅ¡ jo iÅ¡lipęs asmuo sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , todėl, pagal bylos aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad tai buvo pavartotas smurtas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sukėlęs nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, tokių duomenų byloje pakankamai nėra surinkta. Dėl bausmės skyrimo. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ panaudodamas fizinį smurtÄ , suduodamas vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, anksčiau nebuvo teistas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes jam yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 1 metams laisvės apribojimas ( BK 48 straipsnis). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ , todėl teismas mano, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamÄ jį atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. ( 48 straipsnio 6 dalis, 2 p.).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl 2490 Eur procesinių iÅ¡laidų atlyginimo už advokato atstovavimÄ ir 447 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Be to, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp Å¡ių dviejų kriterijų turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Pagal teismų praktikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl veido kaulo lūžių, kai yra nesunkus sveikatos sužalojimas, yra priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur , Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur.).

Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairiojo skruostikaulio daugiaskeveldrinis lūžis kūno, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio viršutinio žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.

Å ie sužalojimai buvo padaryti vieno smÅ«gio sudavimu. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ 15 dienų, tačiau jokių chirurginių operacijų jam nebuvo atlikta. Apie kokias nors komplikacijas ir kokius vaistus vartojo bei apie tai, kad nukentėjusiajam iÅ¡liko nepataisomų liekamųjų reiÅ¡kinių, pabloginusių jo bÅ«senÄ darbo ir socialinių santykių srityse, duomenų teismui nepateikta. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė baimę, skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nes turėjo lankytis pas gydytojus, turėjo nedarbingumo pažymÄ .

Ä®vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad konfliktas įvykio Nr. 2 metu vyko trumpai, buvo suduotas tik vienas smÅ«gis. Taigi, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, pastarasis ir nukentėjusysis yra dirbantys, laikytina, kad 800 Eur neturtinės žalos dydis atitiks formuojamai teismų praktikai, nustatytoms reikÅ¡mingoms aplinkybėms bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 800 Eur sumai, o likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina( BPK 115 straipsnis). Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir aplinkybių, nes daugumoje nurodytų nutarčių nusikalstama veika buvo kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p. ir kitus straipsnius bei buvo suduotas ne vienas smūgis, buvo ir nukentėjusiesiems atsiradę sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai ir sužalota ne vien veido sritis.

Dėl turtinės žalos atlyginimo Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusysis praÅ¡o atlyginti ir turtinę 447 Eur žalÄ , ir procesines iÅ¡laidas dėl advokato atstovavimo byloje sudarančias 2490 Eur. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ ( Baudžiamojo proceso kodekso- toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ieÅ¡kinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Taip pat teismų praktikoje nurodomÄ , kad žalÄ padaręs asmuo turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas, bet ir įvertinę bÅ«simÄ Å¾alÄ remiantis realia jos atsiradimo tikimybe, priteisti bÅ«simas gydymosi iÅ¡laidas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, kuriame nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. ( Kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Kaip matyti byloje yra įrodymų, kad nukentėjusysis dėl padarytų jam sužalojimų buvo nedarbingas 15 darbo dienų tai yra nuo 2018-03-03 iki 2018-09-23. Pateikta ir jo darbo užmokesčio pažyma. Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais paskaičiavimais ir jų atskirai nekomentuoja, todėl laikytina, kad dėl to ši netekto darbo užmokesčio suma sudaro negautas pajamas 447 Eur ir ji turi būti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai ( CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusiajai atstovavo iš susitarimo ir pinigų paėmimo kvituose nurodyta, kad jis teikė nukentėjusiajam teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime ir atstovavo teismuose, jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos.

Tačiau iÅ¡ pateiktų teismo metu sÄ skaitų matyti, kad apmokėtos yra ne visos pateiktos sÄ skaitos, neapmokėtos yra dvi nukentėjusiajam pateiktos sÄ skaitos, tai yra 2018-10-30 sÄ skaita serija RS Nr. 2018/075 300 Eur už dalyvavimÄ ikiteisminiame tyrime nukentėjusiojo apklausoje, ir nepilnai apmokėta sÄ skaita serija RS Nr. 2019/027 350 Eur – pagal jÄ dalinai 100 Eur sumai yra apmokėta 2019-01-01SEB banko pavedimu. Taigi, pagal pateiktas sÄ skaitas ir pinigų priėmimo kvitus yra sumokėta advokatui 2190 Eur.

Ä®vertinus tai, kad advokatas dalyvavo ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, kaltinamasis kaltu neprisipažino bei visas kitas aplinkybes susijusias su advokato dalyvavimu bylos nagrinėjime renkant duomenis, teismas laiko, kad praÅ¡oma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl yra pagrindas jÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai ( BPK 103 straipsnio 1dalies 6p., 104 straipsnio 2dalis, 106 straipsnio 2dalis). Taip pat byloje yra pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl 329,47 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo (b.l. t.1 183), Kadangi ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai ( BPK 115, 117 straipsniai, CK 6.256 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.283straipsnio1dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 27straipsnis, 34 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Å . A. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. K. 447 Eur turtinę žalÄ . Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo Å . A. nukentėjusiojo D.

K. naudai 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo Å . A. nukentėjusiojo D. K. naudai 447 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo Å . A. ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos atsikaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), „ Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 329,47 Eur ( tris Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 47cnt. ) nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo Å . A. nukentėjusiojo D. K. naudai 2190 (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt ) Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki bausmės pradėjimo vykdyti, panaikinti. Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėjas Edmundas Žukauskas