795d539d-2a52-4253-bc08-e232da1ed5d6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2082-602/2010

Proc. Nr. 3-61-3-01243-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 20; 74.

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius                                                                                                            Â

   2010 m. rugsėjo 29 d.

     Â

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Panevėžio rytas“ atstovui B. M., atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovėms Laurai Petrauskaitei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Panevėžio rytas“ skundÄ atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiškėjas

UAB „Panevėžio rytas“ 2010-04-29 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas sumažinti Valstybinės

tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) 2010-04-01 nutarimu Nr. 3K10/45 UAB „Panevėžio rytas“ paskirtÄ 10 000 Lt baudÄ ir skirti mažesnę piniginę baudÄ , nei Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. nustatyta minimali 10 000 Lt piniginė bauda (b. l. 1-3).

Nurodė, kad paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė. Publikuotas straipsnis „Alus naudingas kaulams“ nebuvo užsakytas, todėl nebuvo ir pareiÅ¡kėjo valinio veiksmo paskleisti bÅ«tent draudžiamÄ alkoholio reklamÄ . Straipsnyje tiesiog buvo apraÅ¡ytas Kalifornijos universiteto maisto produktų mokslų ir technologijų fakulteto tyrėjų atliktas mokslinis tyrimas ir jo rezultatai. Šį straipsnį pareiÅ¡kėjas pateikė ne kaip reklamÄ , o kaip informacinį praneÅ¡imÄ . Pačiame straipsnyje buvo nurodyta ir kita nuomonė, abejojanti atlikti tyrimo rezultatais ir jų patikimumu, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nesiekė paskelbto tyrimo rezultatais skatinti alkoholio vartojimÄ . Nurodytas straipsnis buvo perspausdintas iÅ¡ informacijos agentÅ«rų Reuters ir BNS, Å¡i informacija buvo skelbiama įvairiuose internetiniuose tinklapiuose, žinoma tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog straipsnyje pateikta informacija yra neteisinga ir klaidinanti. Straipsnyje teigiama, kad „niekas negali įrodyti pateiktų teiginių tikrumo“, nors matyti, kad informacija paremta atlikto mokslinio tyrimo rezultatais, pagrįstų patyrusių specialistų moksline analize. Pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimas dėl sunkios finansinės bendrovės padėties sukeltų daug sunkumų pareiÅ¡kėjui, todėl praÅ¡o atsižvelgti į nurodytas aplinkybes.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl baudos dydžio pakeitimo prašė spręsti teismÄ savo nuožiÅ«ra (b. l. 34-36).

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad Alkoholio kontrolės įstatymu nereikalaujama, kad alkoholio produktų reklama bÅ«tų atlygintinė. Ä®statymas nenumato materialinės naudos, kaip bÅ«tino alkoholio reklamos požymio. Tam, kad informacija bÅ«tų kvalifikuota kaip reklama, nebÅ«tina, kad ji bÅ«tų kieno nors užsakyta arba apmokėta, taip pat nebÅ«tina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokiÄ reklamÄ , yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan. Teismas yra pasisakęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. nustatytas visų formų alkoholio reklamos draudimas. Å ie draudimai siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir Å¡ios informacijos prieinamumu vartotojams. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas savo iniciatyva ir lėšomis paskelbė bÅ«tent tokio turinio reklamÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ kiekvienas asmuo, nuo kurio valios priklauso draudžiamos informacijos paskleidimas, atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Kitų asmenų patraukimas atsakomybėn neÅ¡alina pareiÅ¡kėjo atsakomybės. Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė platesnę informacijÄ negu, pvz., BNS. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva pavadino straipsnį „Alus naudingas kaulams“, paryÅ¡kintu Å¡riftu nurodė „Mokslininkai teigia, kad iÅ¡lenkti bokalÄ alaus ne tik skanu, bet ir naudinga“, straipsnį patalpino bÅ«tent rubrikoje „Sveikata ir grožis“. Å i informacija negali bÅ«ti laikoma tik objektyvia informacija apie alų, nes skatina skaitytojÄ , potencialų vartotojÄ , vartoti alų dėl jo gydomųjų savybių. Nagrinėjant bylÄ , Tarnyba nenustatė pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , tyrimui nekliudė, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl Tarnyba savo kompetencijos ribose pareiÅ¡kėjui skyrė minimaliÄ baudÄ . Â

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

2010-03-19 Tarnybos protokole Nr. 18 nustatyta, kad UAB „Panevėžio rytas“ 2010-03-06 nepriklausomame Panevėžio miesto ir kraÅ¡to laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ Nr. 26/4570 rubrikoje „Sveikata ir grožis“ 9-ame puslapyje paskelbė draudžiamÄ alkoholinių gėrimų reklamÄ , t. y. publikuotas straipsnis „Alus naudingas kaulams“. Straipsnyje teigiama, kad „Kalifornijos universiteto maisto produktų mokslų ir technologijų fakulteto tyrėjai nustatė, kad alus gali padėti sustiprinti kaulus. Mokslininkų teigimu, kadangi aluje yra maistinio silicio, pagrindinio ingrediento, didinančio kaulų mineralinį tankį, tai Å¡is gėrimas gali apsaugoti žmogų nuo osteoporozės“. Straipsnis iliustruotas nuotrauka, kurioje vaizduojamos laikomos rankose pilnos taurės alaus. Po nuotrauka pateiktas užraÅ¡as „Mokslininkai teigia, kad iÅ¡lenkti bokalÄ alaus ne tik skanu, bet ir naudinga“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis, pateikianti neteisinga ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 11 p. (b. l. 40).

UAB „Panevėžio rytas“ praneÅ¡imu Nr. 3S-558 informuotas apie bylos nagrinėjimÄ dėl minėtų pažeidimų (b. l. 38-39). UAB „Panevėžio rytas“ paaiÅ¡kinime nurodyta, kad straipsnis nėra laikytinas alkoholio reklama. Jis nebuvo užsakytas reklamos užsakovo, nebuvo mokėtas atlygis, kitaip atsilyginta. Jame nebuvo paskelbta informacija apie kokio nors asmens veiklÄ , kas skatintų alkoholio vartojimÄ . Minėtame straipsnyje buvo pateikta kitų visuomenės informavimo priemonių Reuters ir BNS anksčiau iÅ¡platinta informacija, šį informacinių agentÅ«rų parengtÄ straipsnį iÅ¡spausdino daug internetinių žiniasklaidos priemonių, laikraščių, pateikta informacija yra mokslinio, pažintinio, informacinio pobÅ«džio, nurodanti konkrečius mokslininkų nustatytus faktus. Skirti baudÄ tik už tai, kad mokslininkai pakomentavo savo tyrimÄ ir iÅ¡sakė nuomonę, nebÅ«tų teisinga. Be to, tekste yra perspėjimų nurodyta informacija pilnai nepasitikėti (b. l. 43-44).

2010-04-01 Tarnyba nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K10/45 konstatavo, kad UAB „Panevėžio rytas“ 2010-03-06 nepriklausomame Panevėžio miesto ir kraÅ¡to laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ Nr. 26/4570 rubrikoje „Sveikata ir grožis“ 9-ame puslapyje paskelbė draudžiamÄ alkoholinių gėrimų reklamÄ , tuo pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 7 p., 11 p.  Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 str. ir 2010-03-19 protokolu Nr. 18, kita bylos medžiaga, nutarta UAB „Panevėžio rytas“ skirti 10 000 Lt baudÄ (b. l. 21-25).

1995-04-18 Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (toliau – Ä®statymas) 31 str. nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetencijÄ , be kitų institucijų, atlieka Tarnyba, kuri, vadovaujantis Ä®statymo 34 str. 1 d., turi teisę skirti baudas už Å¡io Ä®statymo pažeidimus juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 683 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1454 redakcija), 6.7 p. nustatyta, jog Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcija, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio ir tabako reklamos draudimu ir ribojimu.

Ä®statymo 2 str. 4 d. apibrėžia alkoholio reklamÄ â€“ tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, Å«kine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Ä®statymo 29 str. 1 d. 4 p., 7 p., 11 p. yra numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu; su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus.

Įstatymo 29 str. 7 d. yra numatyta, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų <...>. Vadovaujantis Įstatymo 34 str. 14 d., baudas už šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus skiria Tarnyba <...> (už išorinės reklamos draudimo pažeidimus).

Pagal Ä®statymo 34 str. 6 d., Å¡io Ä®statymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymÄ juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo deÅ¡imties tÅ«kstančių litų iki penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų bauda, už kiekvienÄ to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimÄ , padarytÄ per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų iki Å¡imto tÅ«kstančių litų bauda.

Pagal Ä®statymo 34 str. 7 d., konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir Å¡io straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudÄ už Å¡iame Ä®statyme nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ , nutarime. SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudÄ nei Å¡io straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Ä®statymo 29 str. įtvirtinti draudimai alkoholio reklamai, bet ne informacijai. Taikant šį straipsnį, visų pirma, nustatytina, ar nagrinėjamame skyriuje pateikiama informacija apie alų atitinka reklamos kriterijus. Tik nustačius reklamos buvimo faktÄ , galima taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus apribojimus. Â

IÅ¡ Ä®statyme apibrėžiamos alkoholio reklamos sÄ vokos matyti, kad alkoholio reklama nėra laikoma bet kokio pobÅ«džio informacija apie alkoholinius gėrimus, o tik tokia informacija, kuri yra susijusi su įmonių komercine, Å«kine bei finansine veikla bei skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normÄ darytina iÅ¡vada, jog tam, kad informacija bÅ«tų laikoma reklama, ji turi atitikti abi sÄ lygas – bÅ«ti susijusi su įmonių komercine, Å«kine bei finansine veikla ir skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Vienos iÅ¡ sÄ lygų nustatymas nereiÅ¡kia, jog informacija jau gali bÅ«ti laikoma reklama.

           Apie alkoholio reklamos sÄ vokÄ iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta Konstitucinio teismo 1997-02-13 nutarime bei 2004-01-26 nutarime. Å iuose dviejuose nutarimuose yra suformuluotos taisyklės, pagal kurias turi bÅ«ti atskiriama reklama nuo informacijos apie alkoholį. Konstitucinis teismas 2004-01-26 nutarime yra pažymėjęs, kad ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, gali bÅ«ti laikoma reklama.

BÅ«tent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslÄ : ja siekiama daryti palankiÄ Ä¯takÄ Ä¯monių komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kÅ«riniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panaÅ¡Å«s dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Reklama laikytina savita informacijos rÅ«Å¡imi, kuri paprastai vadinama komercine informacija.

Reklama yra neatsiejama nuo verslo, marketingo, nes iÅ¡ tiesų jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė. 1997-02-13 nutarime Konstitucinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad alkoholio ir tabako gaminių reklamos draudimas gali reikÅ¡ti tik tam tikros rÅ«Å¡ies informacijos (vadinamosios komercinės, ar marketingo, informacijos) draudimÄ . Konstitucinis teismas 1997-02-13 nutarime pažymėjo, jog reklamai bÅ«dingi bent du požymiai:

1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamÄ dalykÄ arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamÄ užsakovas kokiu nors bÅ«du atsilygina). Teismas nurodė, kad reklama dažniausiai bÅ«na susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelnÄ (plečiant vartojimÄ , paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklÄ ar veiklÄ , t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimÄ (ar transliavimÄ ).           Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-07-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-657/2001 yra pastebėjęs, kad įstatyme nėra numatytas materialinės naudos gavimo bÅ«tinumas, ir vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, reikia nustatyti, ar ta informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu.

Esminis reklamos požymis yra siekimas daryti kitiems asmenims poveikį jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru bÅ«du. Paveikus vartotojÄ rinktis bÅ«tent reklamuojamÄ produktÄ , pasiekiamas ir komercinis tikslas. Tam, kad informacija bÅ«tų kvalifikuota kaip reklama, nebÅ«tina, kad ji bÅ«tų kieno nors užsakyta arba apmokėta (LVAT 2004-06-23 nutartis adm. byloje Nr. A5 – 613/2004).Laikraščio „Panevėžio rytas“ rubrikoje „Sveikata ir grožis“ pateiktos informacijos analizė leidžia teigti, kad Å¡i informacija negali bÅ«ti laikoma vien tik objektyvia informacija apie alų, nes skatina laikraščio skaitytojÄ , potencialų vartotojÄ , vartoti alų dėl jo gydomųjų savybių, taigi alkoholio vartojimas rekomenduojamas įvairių ligų gydymui ir prevencijai, o bÅ«tent teigiama, kad alaus vartojimas gali apsaugoti nuo osteoporozės. Be to, pateikta informacija dėl fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pagerėjimo nėra pagrįsta moksliÅ¡kai, atvirkščiai, mokslinėje literatÅ«roje teigiama, kad alkoholio vartojimas yra kenksmingas žmogaus organizmui.

Pateiktos informacijos, jog alaus vartojimas turi gydomųjų savybių, gerina fizinę bÅ«klę, negalima patvirtinti kaip teisingos.            Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimu, Pasaulinės sveikatos organizacijos Priklausomybės nuo vaistų ekspertų komitetas savo 20 ir 29 praneÅ¡imuose (WHO Technical Report Series No 551, No 836) alkoholį ir tabakÄ priskyrė prie medžiagų, sukeliančių priklausomybę. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos deÅ¡imtojoje redakcijoje (Ženeva, 1992 m.) nurodyta, kad alkoholis yra psichoaktyvioji medžiaga, kuri gali padaryti somatinę žalÄ , sukelti Å«minę intoksikacijÄ , priklausomybės sindromÄ , kitus žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus (F10-F19 poskyriai).

Priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip „elgesio kognityviniai ir fiziologiniai reiÅ¡kiniai, atsirandantys pakartotinai pavartojus medžiagas“. Teismas pripažino, kad alkoholiniai gėrimai priskiriami prie ypatingos paskirties prekių kategorijos, kadangi juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Draudžiamai reklamai konstatuoti nebÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jos sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimÄ bÅ«tų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sÄ monėje susiformuotų suvokimas, kad alkoholinis gėrimas gerina fizinę, psichinę sveikatÄ , mažina mirtingumÄ , turi gydomųjų savybių, taigi, iÅ¡ esmės susiformuotų palanki nuomonė dėl alkoholio vartojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-07-11 nutartyje adm. byloje Nr. A6-657/2001 konstatavo, kad žurnalo straipsnyje pateikta informacija („Širdies laÅ¡ai: truputis alkoholio vietoj korvalolio“, „Šiuose gėrimuose gausu sveikatai naudingų medžiagų – flavonoidų, kurie saugo kraujagysles nuo kalkėjimo, o akis - nuo sutrikimo, vadinamo geltonosios dėmės degeneracija“, „...tikimybė patirti Å¡irdies priepuolį ar smÅ«gį yra 40 procentų mažesnė nei prisiekusioms abstinentėms“, „Medikų patarimu, daugiausia laimėtum, jei apsiribotum trimis keturiomis taurėmis per savaitę“) yra draudžiama alkoholio reklama ir todėl „kiekvienas besirÅ«pinantis savo sveikata žmogus stengiasi pasirinkti sveikiausiÄ gyvenimo bÅ«dÄ , apie kurį sprendžia iÅ¡ gaunamos informacijos (tame tarpe ir iÅ¡ reklamos).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nevartojantis alkoholio produktų ir netgi sergantis žmogus aukščiau minėto straipsnio teiginiais yra skatinamas vartoti alkoholio produktus“.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-07-04 nutartyje adm. byloje Nr. A10-637/2001 konstatavo, kad informacija, alkoholinio vartojimÄ siejanti su teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai, nepaisant to, kad rezultatai minėtoje byloje buvo siejami su saikingu alkoholio vartojimu, paremta užsienyje atlikta studija, prieÅ¡tarauja Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-09 nutartyje adm. byloje Nr. A143-395/2010 konstatavo, kad informacija (nepriklausomai nuo pirminių jos Å¡altinių ar tariamai moksliniu bÅ«du nustatyto tam tikrų aspektų tikrumo), kuri sieja alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu, yra draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme.           Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjas padarė Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7, 11 punktų pažeidimus.

Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog UAB „Panevėžio rytas“ nėra tinkamas atsakomybės  subjektas Ä®statymo 29 str. prasme, nes nurodytÄ informacijÄ tik perspausdino iÅ¡ naujienų agentÅ«rų. InformacijÄ apie alkoholį Lietuvoje paskelbė pareiÅ¡kėjas savo iniciatyva, pasirinkdamas atitinkamÄ rubrikÄ , straipsnio pavadinimÄ , vaizdinę medžiagÄ . pareiÅ¡kėjas vykdė savo komercinę veiklÄ . Asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti informacijÄ apie alkoholį (alkoholio reklamÄ ), yra Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, tuo pačiu ir numatytos atsakomybės už Å¡ių nuostatų pažeidimÄ subjektai (LVAT 2006-07-18 nutartis adm. byloje Nr. A11-1171/2006). Pateikta informacija apie tam tikrÄ teigiamÄ alkoholio produktų (alaus) vartojimo poveikį yra pateikta visuotinai prieinamame informacijos Å¡altinyje, tuo pačiu akivaizdžiai turi (gali turėti) atitinkamÄ Ä¯takÄ Å¡ių alkoholio produktų vartojimo populiarinimui ir atitinkamai neatskiriamai yra sietina su tokius produktus gaminančių ar juos platinančių įmonių komercine, Å«kine bei finansine veikla (LVAT 2010-03-09 nutartis adm. byloje Nr. A143-395/2010). Dėl to pareiÅ¡kėjui ir taikyta ekonominė sankcija už alkoholio reklamos draudimų pažeidimus. Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas visų formų alkoholio reklamos draudimas, ir Å¡i įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu.

Ä®statymas, draudžiantis alkoholio reklamÄ , ir nustatantis atitinkamÄ atsakomybę, nenustato, jog ankščiau paskelbtos informacijos kartojimas panaikina atsakomybę. Dėl to nėra teisinio pagrindo neskirti ekonomines sankcijas subjektams, kurie skelbia informacijÄ , atitinkančiÄ draudžiamos alkoholio kontrolės sÄ vokÄ , kuri ankščiau jau buvo paskelbta.

PareiÅ¡kėjui paskirta minimali Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta sankcija. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo nutarimo, tokį pasirinkimÄ atsakovas motyvavo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ , tyrimui nekliudė.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad Tarnyba taikė ekonominę sankcijÄ Â teisės aktų nustatyta tvarka, turėjo faktinį pagrindÄ taikyti ekonominę sankcijÄ , todėl ginčijamas nutarimas yra teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo.

Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nagrinėjant klausimÄ dėl ekonominės sankcijos taikymo neteisminio administracinio proceso metu nėra nustatyta galimybė vieÅ¡ojo administravimo subjektui vertinti teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad turi bÅ«ti skiriama mažesnė piniginė bauda nei įstatyme nustatyta minimali piniginė bauda, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių įstatyme nustatyta minimali bauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismui, nagrinėjančiam minėtÄ administracinę bylÄ teisme, suteikta teisė peržiÅ«rėti vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktus veiksmus dėl ekonominės

sankcijos taikymo bei įvertinti pritaikytos sankcijos proporcingumÄ . Dėl to teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl vieÅ¡ojo administarvimo subjekto

teisėtai pritaikytos sankcijos sumažinimo, ginčijamu atveju nesprendžia ginčo vieÅ¡ojo administravimo srityje, bet vykdo funkcijÄ , kurios vykdymas nėra priskirtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.).

 Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra suformavęs konstitucinę doktrinÄ , kurioje nurodyta, jog konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai bÅ«tų galima skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio

10 d. nutarimai).

Dėl nurodytų motyvų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje situacijoje yra bÅ«tina atsižvelgti ir į pareiÅ¡kėjo padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį bei jo mastÄ , pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo finansinę padėtį, taip pat į tai, jog pareiÅ¡kėjo paskelbta informacija buvo plačiai skelbiama jau anksčiau, todėl visuomenei buvo žinoma. Atsižvelgdamas į iÅ¡vardintas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, remdamasis Ä®statymo 34 str. 7 d., teismas mažina pareiÅ¡kėjui paskirtÄ baudÄ iki 2000 Lt.

PareiÅ¡kėjas skunde nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ sumokėtų 100 Lt iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodomas teismo iÅ¡laidų paskirstymas (ABTÄ® 27 str. 5 d. 2 p.). AnalogiÅ¡ka Civilinio proceso kodekso taisyklė yra aiÅ¡kinama teismų praktikoje taip, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti neatsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymÄ â€“ tai yra teismo pareiga, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ios taisyklės esmė, kad laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos iÅ¡laidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistÄ teisę. Ginčijamu atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostata negali bÅ«ti įgyvendinta, nes skundas yra tenkinamas ne dėl to, kad pareiÅ¡kėjui palankiu teismo sprendimu yra apginami pareiÅ¡kėjo interesai konstatavus kitos administracinio proceso Å¡alies – vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų neteisėtumÄ , bet dėl to, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi teisės pagal norminius aktus nagrinėti neteisminio administracinio proceso metu klausimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tiesiogiai į teismÄ . Kaip jau buvo minėta, teismas ginčijamu atveju nesprendžia ginčo vieÅ¡ojo administravimo srityje, bet vykdo funkcijÄ , kurios vykdymas nėra priskirtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo UAB „Panevėžio rytas“ skundÄ tenkinti.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos 2010-04-01 nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K10/45 paskirtÄ 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) baudÄ sumažinti iki 2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų).

Neatlyginti UAB „Panevėžio rytas“ išlaidų – 100 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai    Â

                                                                                                             Liuda

Arlauskienė

Â

                                                                                                                           Â

    Bronius Januška

                                                                                                                          Veslava Ruskan                                    Â