2016-12-14 Nr. AB-23698-3-63-3-00142-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. eA-1737-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00142-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., A. Ž., J. G., S. V., A. J., G. K., S. S. (K.), S. V., A. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) priteisti: pareiškėjui A. V. – 185,36 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 40,59 Eur delspinigių; A. Ž. – 170,21 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 37,23 Eur delspinigių; J. G. – 123,67 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 27,08 Eur delspinigių, S. V. – 169,72 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 37,17 Eur delspinigių; A. J. – 164,21 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 35,96 Eur delspinigių; G. K. – 133,66 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 29,27 Eur delspinigių; S. S. (K.) – 114,83 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 25,15 Eur delspinigių; S. V. – 167,71 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 36,73 Eur delspinigių; A. M. – 122,91 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio ir 29,92 Eur delspinigių (toliau kartu – ir pareiškėjai).

Nurodė, kad yra statutiniai valstybės tarnautojai – Klaipėdos AVPK pareigūnai. Teigė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. sausio įsakymu Nr. 30-TE-44 buvo nuspręsta mokėti piniginę priemoką, kurios skyrimas nebuvo siejamas su jų užimamomis pareigomis, o priklausė nuo padidėjusio pareigūnų darbų masto. Pareiškėjai tvirtino, kad pareigūnams perėjus į aukštesnes pareigas, Klaipėdos AVPK nustojo mokėti šią priemoką, nurodant, kad, juos paskyrus į aukštesnes pareigas, nuo paskyrimo dienos paskirtos priemokos nebeskiriamos. Manė, jog tai leidžia daryti prielaidą, kad priemokų skyrimu atsakovas siekė visiškai kito tikslo – užkirsti kelią pareigūnų karjerai. Teigė, kad toks atsakovo elgesys, kai nesant teisinio pagrindo, nutraukė priemokų mokėjimą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, be to, atsakovas, nutraukdamas priemokų mokėjimą, turėjo priimti įsakymą, su kuriuo privalėjo supažindinti pareiškėjus, tačiau tokio įsakymo nėra. Manė, kad atsakovas neteisėtai nutraukė pareiškėjams priemokų mokėjimą ir kad už laiku neišmokėtą darbo užmokestį privalo išmokėti jiems įstatymo nustatyto dydžio delspinigius.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad priemokų skyrimo klausimas buvo apsvarstytas darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo Klaipėdos AVPK komisijos 2014 m. sausio 20 d. posėdyje ir pateiktas siūlymas Klaipėdos AVPK viršininkui pritarti pareiškėjams mokėti priemokas. Klaipėdos AVPK viršininkas įsakymu Nr. 30-TE-44 nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjams skyrė pinigines priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Nurodė, kad pareiškėjams Klaipėdos AVPK viršininko įsakymais pakeitus pareigas (perkėlus į aukštesnes), Klaipėdos AVPK nustojo mokėti šias priemokas. Paaiškino, kad, pasikeitus pareiškėjų pareigybėms, turėjo būti taikoma tokia pat priemokų už padidėjusį darbų mastą atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės skyrimo tvarka. Manė, kad tiesioginiam vadovui nenurodžius nustatyta tvarka, kad pareiškėjų darbo krūvis naujose pareigose viršys įprastą darbo krūvį, atitinkama komisija negalėjo svarstyti klausimo dėl priemokų skyrimo pareiškėjams ir teikti pasiūlymo įstaigos vadovui, o pareiškėjai, jeigu manė, kad jų darbas einant naujas pareigas taip pat viršijo įprastą darbo krūvį, galėjo ir turėjo kreiptis į savo tiesioginį vadovą dėl minėtos priemokos skyrimo procedūros inicijavimo. Nurodė, kad pareiškėjai į Klaipėdos AVPK vadovybę kreipėsi tik po 2014 m. birželio 30 d., tačiau klausimas dėl priemokų atgaline data negali būti sprendžiamas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas nustatė, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pareiškėjai, prašydami priteisti priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą einant naujas pareigas, turėjo pateikti šį faktą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjų prašomos priteisti sumos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą yra nurodytos remiantis faktu, jog pareiškėjai iki perkėlimo į naujas pareigas vykdė įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Teismas akcentavo, kad įrodymų, jog einant naujas pareigas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d. pareiškėjai (išskyrus pareiškėją A. M. – nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d.) vykdė įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, tai yra kad buvo padidėjęs darbų mastas atliekant naujuose pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, byloje nepateikta. Teismas darė išvadą, kad pasikeitus pareiškėjų pareigybėms, Klaipėdos AVPK viršininko įsakymas Nr. 30-TE-44 pareiškėjams neteko galios. Šiuo įsakymu priemokos buvo nustatytos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai buvo padidėjęs darbų mastas atliekant būtent tuo metu pareiškėjams galiojusiuose pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, pasikeitus pareiškėjų pareigoms, gali būti taikoma tik teisės aktuose nustatyta priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą skyrimo tvarka. Vien tas faktas, jog pareiškėjai iki perkėlimo į naujas pareigas atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ir naujose pareigose jie atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Atsižvelgęs į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjams priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d., todėl pareiškėjų prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjų atstovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, o tai įrodo I. L. parodymai, 2014 m. sausio 9 d. prašymas bei Klaipėdos AVPK viršininko įsakymai dėl priemokos mokėjimo. Atkreipia dėmesį, kad, einant naujas pareigas, pareiškėjų darbo pobūdis ir darbo krūvis nesikeitė.

Atsakovas Klaipėdos AVPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d., priteisimo iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Pareiškėjai šį reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio jiems buvo mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (toliau –priemoka), tačiau juos 2014 m. balandžio 1 d. perkėlus į kitas pareigas bei nepakitus darbo pobūdžiui ir krūviui, nepagrįstai buvo nutrauktas šios priemokos mokėjimas.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 3 dalis (2008 11 14 įstatymo Nr. X-1820 redakcija), kurioje nustatyta, kad „Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemokų pareigūnams mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.“

Savo ruožtu Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams mokamos <...> priemokos <...> už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.“

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės aktų nuostatas yra konstatuota, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis. Priemokų mokėjimas, anot išplėstinės teisėjų kolegijos, pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai (žr. Administracinių teismų praktika, Nr.6 (16), 2008, p. 8-21). <...> „teisės į aptariamą priemoką atsiradimui konstatuoti būtina nustatyti šią sąlygą – įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą. Tai yra teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios buvimo priklauso pareiškėjo teisė gauti priemoką prie pareiginės algos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 57 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui, teigiančiam, kad funkcijas vykdė esant padidintam darbo krūviui, tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius minėtą aplinkybę“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62–1206/2011).

Minėta, kad Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 3 dalimi vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui buvo pavesta nustatyti priemokų mokėjimo tvarką. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 5-V-125 patvirtino Priemokų mokėjimo policijos įstaigų statutiniams valstybės tarnautojams taisykles (toliau - Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 3 punkto nuostatas, kad būtų konstatuota juridinę reikšmę turinti aplinkybė - įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, turi būti atliekami šie veiksmai:

1. tiesioginis pareigūno vadovas turi parengti motyvuotą tarnybinį pranešimą, kuriame turi nurodyti konkrečių darbų apimties padidėjimo priežastis, darbų padidėjimo apimtis, numatomą darbų atlikimo terminą;

2. šis tarnybinis pranešimas turi būti suderintas su atitinkamą struktūrinį padalinį kuruojančiu įstaigos vadovo pavaduotoju, arba įstaigos vadovu, taip pat su finansų padalinio vadovu ir pateiktas svarstyti specialiai šiam tikslui policijos įstaigos vadovo įsakymu sudarytai komisijai;

3. policijos įstaigos vadovas turi priimti įsakymą dėl priemokos mokėjimo, nurodydamas priemokos mokėjimo pagrindą, priemokos dydį ir konkretų terminą.

Įrodymų vertinimo prasme, Taisyklių 3 punkte nurodyti dokumentai, tarnybinis pranešimas ir įsakymas dėl priemokos mokėjimo, yra tie teisės aktais leistini pirminiai įrodymai, kuriais remiantis yra konstatuojamas buvimas minėtos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės (įprastą darbo krūvį viršijanti veikla) bei šios aplinkybės apimtis ir trukmė.

Tačiau, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, juridinę reikšmę turinčios aplinkybės gali būti įrodinėjamos arba paneigiamos ne tik leistinais pirminiais įrodymais, bet ir visomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – netiesioginiais, išvestiniais ir kitais įrodymais, o išvada dėl juridinę reikšmę turinčio fakto buvimo ar nebuvimo padaroma įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų (ABTĮ 57 str.).

Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendžiant klausimą buvo ar nebuvo minėta juridinę reikšmę turinti aplinkybė (įprastą darbo krūvį viršijanti veikla), visų pirma, turi būti remiamasi tarnybinio pranešimo ir įsakymo dėl priemokos mokėjimo duomenimis, tačiau kai šių dokumentų nėra, arba jie yra prieštaringi, neinformatyvūs, neatitinkantys tikrovės ir panašiai, ši aplinkybė gali būti įrodinėjama ir visais kitais leistinais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės vadas I. L. 2014 m. sausio 9 d. prašymą dėl priemokų pareiškėjams skyrimo grindė tuo, kad jo vadovaujamojoje institucijoje dirbantiems pareigūnams 26 procentais yra padidėjęs darbo krūvis, nes trūksta 37 darbuotojų, turinčių atlikti darbą priskirtą šiai institucijai. Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. sausio 20 d. įsakymu pareiškėjams nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m birželio 30 d. buvo paskirtos priemokos dėl įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos.

Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. balandžio 1 d. įsakymais pareiškėjai, A. V., A. Ž., J. G., S. V., A. J., G. K., S. S. (K.), S. V. iš vyresniųjų patrulių (C lygio 4 kategorijos) pareigybių, toje pačioje institucijoje (darbo vietoje) buvo perkelti į vyriausiųjų patrulių (C lygio 5 kategorijos) pareigybes, o pareiškėjas A. M. 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu iš vyriausiojo patrulio (C lygio 5 kategorijos) pareigybės buvo perkeltas į specialisto (B pareigybės lygio 7 kategorijos) pareigybes. Nuo perkėlimo į naujas pareigybes momento pareiškėjams buvo nutrauktas priemokų mokėjimas.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio atsakovo institucijoje egzistavo tokia situacija pareiškėjų atžvilgiu, kuri atitinka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už kurią gali būti skiriama priemoka, bei kad atsakovas šią juridinę reikšmę turinčią aplinkybę buvo konstatavęs teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Taisyklių 3.3. punktą pasikeitus priemokos skyrimo pagrindui, policijos įstaigos vadovo įsakymu priemokos dydis ir mokėjimo terminas gali būti pakeisti arba priemokos mokėjimas nutrauktas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas tokio įsakymo, kuriuo būtų konstatavęs priemokų pareiškėjams skyrimo pagrindo išnykimą, nepriėmė. Priemokos nebemokėjimą pareiškėjams iš esmės sieja su jų perkėlimu į aukštesnes pareigybes.

Tačiau iš bylos matyti, kad ši priemoka buvo mokama ne tik pareiškėjams, kurie užėmė vyresniųjų patrulių (C lygio 4 kategorijos) pareigybes, bet ir asmenims, kurie užėmė vyriausiųjų patrulių (C lygio 5 kategorijos) pareigybes, į kurias nuo 2014 m. balandžio 1 d. perkelti ir pareiškėjai.

Pareiškėjų teigimu, asmenims, kurie iki 2014 m. balandžio 1 d. užėmė vyriausiųjų patrulių (C lygio 5 kategorijos) pareigybes, šios priemokos buvo mokamos ir po 2014 m. balandžio 1 d., kai jie, pareiškėjai, pradėjo dirbti tokiose pat pareigybėse.

Minėta, kad sąlygos mokėti arba nemokėti priemoką atsiranda tuomet, kai egzistuoja arba neegzistuoja juridinę reikšmę turinti aplinkybė - įprastą darbo krūvį viršijanti veikla. Faktiniu pagrindu pradėti pareiškėjams mokėti priemoką buvo darbo krūvio 26 procentais padidėjimas dėl 37 darbuotojų trūkumo Klaipėdos AVPK patrulių rinktinėje.

Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad norint nustatyti, ar nuo 2014 m. balandžio 1 d., perkėlus pareiškėjus toje pačioje institucijoje į aukštesnes pareigas, išnyko darbo sąlygos atitinkančios įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos kriterijus, reikia ištirti bei nustatyti, ar Klaipėdos AVPK patrulių rinktinėje bei jos padalinyje, 1-osios kuopos 1-ajame būryje, buvo pilnai ar iš dalies panaikintas darbuotojų trūkumas, ar sumažėjo iki tol buvęs darbo krūvis dėl kitų priežasčių ir pan..

Paprastai šios aplinkybės gali būti nustatytos ištyrus atitinkamus atsakovo institucijos veiklą reglamentuojančius vidaus administravimo dokumentus, pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos, darbuotojų skaičių nustatančius dokumentus bei palyginus šiuos duomenis su pareiškėjų ir kitų darbuotojų, dirbusių tose pačiose pareigybėse ir toje pačioje darbo vietoje, duomenimis.

Šiuo atveju pažymėtina, kad šias aplinkybes, remiantis šalių rungtyniškumo principu, turi įrodinėti abi šalys (ABTĮ 57 str. 4 d.).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės apsiribojo konstatavimu fakto, jog pareiškėjai pradėjo dirbti naujose pareigybėse, ir jie, teismo vertinimu, neįrodė, kad jiems dirbant šiose naujose pareigybėse egzistavo situacija atitinkanti įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos kriterijus. Tokia teismo išvada iš esmės yra grindžiama prielaida, kad pareiškėjams pradėjus dirbti naujose pareigybėse, galimai pasikeitė jų darbo sąlygos ir jie galimai nebedirbo įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos rėžimu. Tačiau kaip minėta, šiuo atveju turi būti nustatyta aplinkybė – išnyko ar ne situacija atsakovo institucijoje, atitinkanti įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos kriterijus, pareiškėjams pradėjus dirbti naujose pareigybėse.

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl yra naikintinas, nes galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kuriai teisingai išspręsti reikia surinkti bei ištirti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas