2020-05-20 Nr. AB-9991-3-62-3-02543-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-338-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02543-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alaina“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21R-1-236(AG1-134/11-2019) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria skundas tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – UAB „Alaina“ skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Komisija panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 „Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėjas UAB „Alaina“, siekiantis vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarko aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 3.5, 11 punktais, privalo skubiai inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavęs daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute siekia vykdyti veiklą, gyventojų sutikimo pareiškėjas draudimo agentūrų ir brokerių paslaugų teikimą privalės nutraukti. UAB „Alaina“ skundas dėl kitos Rašto dalies buvo atmestas.

Atsakovo teigimu, Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, iš esmės neįsigilino į Rašto argumentus ir faktines aplinkybes. Komisija savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė Komisijai argumentų ar įrodymų, galinčių paneigti 2008 m. liepos 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolinį nutarimą, kuriuo namo gyventojai sutiko, kad pareiškėjas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 2 buto patalpose vykdytų komercinę veiklą. Kadangi namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai (gyventojai) su skundais ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūniją dėl pareiškėjo vykdomos komercinės veikla gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), nesutikdami su jose pareiškėjo vykdoma veikla, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija, atsižvelgusi į šią aplinkybę, nors 2008 m. buvo priimtas gyventojų sutikimas vykdyti komercinę veiklą bute (duomenys neskelbtini), ir nėra panaikintas, faktiškai pasikeitus gyventojų valiai, nutarė priimti skundžiamą sprendimą ragindama UAB „Alaina“ skubos tvarka inicijuoti sprendimo, kuriuo būtų gautas gyventojų sutikimas, priėmimą CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jei pareiškėjas sieks vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą minėtose gyvenamosiose patalpose.

Atsakovas pažymėjo, jog Aprašo 3 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima Apraše išdėstytų rūšių veikla. Ginčo atveju trečiųjų asmenų interesai yra pažeidžiami, todėl pareiškėjas privalo gauti minėtą sutikimą. Atsakovo nuomone, skundžiamas Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas UAB „Alaina“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Pareiškėjas nurodė, jog Aprašo 11 punkte numatyta, jog nurodytų rūšių veiklos vykdymo daugiabučio namo patalpose nepakeitus jų paskirties sprendimą priima daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiama vykdyti veiklą, butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi CK 4.85 straipsniu, o keičiant daugiabučio namo patalpose vykdomą veiklą, dėl naujos veiklos vykdymo privaloma priimti naują sprendimą. Pareiškėjas turi sutikimą vykdyti komercinę veiklą minėtame gyvenamajame name esančiose patalpose. Komisijai buvo pateiktas 2008 m. liepos 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai sutiko, kad 2 buto patalpose būtų vykdoma pareiškėjo komercinė veikla. Šia formuluote bendraturčių sprendimas iš esmės leido pareiškėjui vykdyti visas veiklas, kurios galimos vykdyti pagal galiojančius teisės aktus, šiuo atveju, kurios numatytos Apraše. Taigi, pareiškėjas turi minėto gyvenamojo namo bendraturčių sutikimą šiame name esančiame bute vykdyti draudimo brokerių veiklą, sutikimas vis dar galioja, todėl Komisija pagrįstai ginčijamo Sprendimo dalimi panaikino Rašto dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime prašė atsakovo skundą atmesti. Teigė, jog pareiškėjo vykdoma komercinė veikla daugiabučio namo bute pažeidžia namo gyventojų interesus.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir panaikino ginčijamą Komisijos Sprendimą.

Teismas nustatė, kad Rašto dalyje, dėl kurios nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, buvo nurodyta, kad pareiškėjas, siekiantis vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo bute, (duomenys neskelbtini), draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22), vadovaudamasis Aprašo 3, 3.5 ir 11 punktais, privalo skubiai inicijuoti sprendimo dėl daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitose patalpose siekia vykdyti veiklą, patalpų savininkų sutikimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavęs daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitose patalpose siekia vykdyti veiklą, patalpų savininkų sutikimo dėl minėtos veiklos vykdymo daugiabučio gyvenamojo namo bute, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas draudimo agentūrų ir brokerių paslaugų teikimą privalės nutraukti. Taip pat Rašte nurodyta, jog priešingu atveju pareiškėjui gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnį. Komisija skundžiamu Sprendimu panaikino minėtą Rašto dalį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, argumentuodama tuo, jog dėl pareiškėjo vykdomos komercinės veiklos, tarp jų ir draudimo agentūrų ir brokerių veiklos, 2008 m. liepos 14 d. buvo duotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų bendraturčių sutikimas. Komisijos nuomone, toks sutikimas duotas dėl visų pareiškėjo vykdomų veiklų, kurios galimos vykdyti pagal galiojančius teisės aktus.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas Juridinių asmenų registre kaip juridinis asmuo yra įregistruota nuo 2006 m. kovo 7 d., buveinės adresas, kuriuo jis vykdo veiklą, yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 butas. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog pareiškėjas, be kitų įregistruotų veiklų, vykdo ir papildomo draudimo veiklą (išraše nurodyta veiklos rūšis 67.2). Dėl pareiškėjo vykdomos komercinės veiklos 2008 m. liepos 14 d. buvo surašytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai sutiko su pareiškėjo vykdoma veikla minėto daugiabučio namo bute. Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2018 m. spalio 1 d. pažymos matyti, jog pareiškėjas yra šio filialo papildomos draudimo veiklos sąraše. Taip pat bylos duomenys patvirtino, jog dėl pareiškėjo vykdomos veiklos nuo 2018 m. nuolat vyksta nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiais.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės yra susijusios iš esmės su statinių būklės įvertinimu ir techninės priežiūros įgyvendinimu ir minėto įstatymo 47 straipsnyje nurodyta nuostata, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, įpareigoja statinių naudotoją tinkamai naudoti statinį pagal jo paskirtį, tačiau nesuteikia teisės atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su administraciniais patvarkymais. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-368 patvirtintų Centro seniūnijos nuostatų 12.15–12.15.7 papunkčiuose apibrėžtos seniūnijos funkcijos statinių naudojimo priežiūros srityje nesuteikia seniūnijai teisės priimti individualius administracinius sprendimus, turinčius įtakos asmenų teisėms ir pareigoms, ar taikyti konkrečias poveikio priemones asmenims, netinkamai naudojantiems gyvenamosios paskirties statinius ar patalpas. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose apibrėžtos seniūnijos vykdomos kontrolės priemonės numatytos tik statinių techninės priežiūros srityje, statinių naudojimo ne pagal paskirtį priemonės nėra numatytos ir detalizuotos. Aprašo, numatančio gyvenamosios paskirties pastato (patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus ir tvarką, 13 punktas reglamentuoja, jog ginčus dėl gyvenamosios paskirties pastatų (jų patalpų) ir negyvenamosios paskirties pastatų (jų patalpų) naudojimo vykdant Tvarkos apraše nurodytų rūšių veiklą, sprendžia teismas.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 6 straipsnį, administracinius aktus viešojo administravimo subjektas turi teisę leisti tik remiantis įstatymų nustatytais įgaliojimais, teismas sprendė, jog atsakovo Raštas, priimtas viešojo administravimo subjekto, neturinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų, neturi teisinio pagrindimo, taip pat privalomumo ir todėl jokių pasekmių pareiškėjui negali sukurti.

Teismo vertinimu, Rašte nurodyta lingvistinė formuluotė, jog iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute siekia vykdyti agentūrų ir brokerių veiklą, patalpų savininkų sutikimo, pareiškėjas draudimo agentūrų ir brokerių paslaugų teikimą privalės nutraukti, yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau tokiam imperatyvui trūksta teisinio pagrindimo ir privalomumo galios. Teismo nuomone, iš Rašto turinio akivaizdu, jog jame yra nurodytas siūlymas atlikti pareiškėjui nurodytus veiksmus ir įspėjimas apie galimas pasekmes, tačiau pats Raštas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui teisių ar pareigų, juo nebuvo pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės. Jis buvo įspėtas (informuotas), kad negavęs minėto sutikimo iki nurodyto termino draudimo agentūrų ir brokerių veiklą privalės nutraukti. Rašte nurodyta pareiškėjui nutraukti veiklą, jeigu iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. neinicijuos ir negaus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitose patalpose siekia vykdyti veiklą, patalpų savininkų sutikimo, tačiau teisės aktai atsakovui nesuteikia jokių teisių ir nenumato tiesioginių funkcijų ir teisinių priemonių vykdyti nurodymą priverstine tvarka bei taikyti tam tikras administracinio teisinio poveikio priemones. Teismo įsitikinimu, Rašto dalis pareiškėjui negali sukurti jokių teisinių pasekmių bei daryti įtaką jo teisėms ir pareigoms, todėl jis Raštas pagal savo esmę yra informacinio pobūdžio, jame siūloma savanoriškai inicijuoti sprendimo dėl daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimo pareiškėjui leisti vykdyti komercinę veikla minėto namo bute priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, ir iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitose patalpose siekia vykdyti veiklą, patalpų savininkų sutikimo, pareiškėjui nurodyta nutraukti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą. Tačiau Raštu pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos ar suvaržomos, nes pats Raštas savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, todėl pareiškėjo teisės negali būti ginamos teisme ir nagrinėjamu atveju Raštas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje.

Teismas pažymėjo, jog situacijoje namo bendraturčiai turi teisę ginti savo pažeistas teises kreipdamiesi į teismą, jeigu mano, jog pažeidžiamos jų teisės ir daroma žala gyvenamajai aplinkai, gyvenimo sąlygoms, ar bendro naudojimo patalpoms dėl pareiškėjo vykdomos komercinės veiklos daugiabučio gyvenamojo namo bute CK 4.98 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, bylą dėl Rašto, kuris pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, privalėjo nutraukti kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Lingvistinė imperatyvi Rašto turinio formuluotė nekeičia šio Rašto kvalifikavimo kaip viešojo administravimo subjekto priimto akto, neturinčio administraciniam teisės aktui (sprendimui) būdingų požymių ir kuris pareiškėjui iš esmės nesukuria jokių materialinių teisinių pasekmių. Atsižvelgęs į tai, Raštas nėra individualus administracinis sprendimas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teismo vertinimu, ne tik Komisijos sprendimo dalis, bet ir Komisijos sprendimas visa apimtimi taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas panaikino Komisijos sprendimą ir administracinę bylą nutraukė.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir grąžinti teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas pažymi, jog, kaip teisingai nurodė Komisija, Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieką savivaldybių administracijos, o Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės struktūriniai teritoriniai padaliniai). Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-368 patvirtintuose Centro seniūnijos nuostatuose numatyta, kad seniūnija: 12.15.1. atlieka statinių naudojimo priežiūrą; 12.15.4. kaupia informaciją apie statinių naudojimo priežiūrą, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl netinkamos statinių priežiūros, konsultuoja statinių techninės priežiūros ir naudojimo klausimus. Atsakovo teigimu, teismo išvada, kad Centro seniūnija neturėjo įgaliojimų priimdama raštą ir jame numatydama įpareigojimus UAB „Alaina“, prieštarauja tiek Statybos įstatymui, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 102.3 papunkčiui, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų namų ir kitų statinių naudojimo priežiūrą atlieką savivaldybių administracijos. Taigi, priimdama Raštą Centro seniūnija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršijo.

Centro seniūnijos nuostatuose seniūnijai pavesta vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, o 2019 m. sausio 11 d. Kauno miesto savivaldybės direktorius įsakymu Nr. A-97 „Dėl įgaliojimų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas suteikimo“ buvo įgalioti seniūnijų darbuotojai ir jiems suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus: bausti už ANK 359 straipsnio pažeidimus. Todėl teismo išvada, kad Centro seniūnijos Raštas nesukelia jokių teisių ir pareigų, kadangi jį priėmė viešojo administravimo subjektas neturintis įgaliojimu, atsakovo vertinimu, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovas pažymi, jog palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš esmės buvo paneigta savivaldybių administracijoms nustatyta funkcija vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, būtų įtvirtintas precedentas, kuriuo vadovaudamiesi asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnį, galėtų išsiginti jiems kylančios atsakomybės teigdami, kad savivaldybės administracija priėmė sprendimą, neturėdama teisės aktais suteiktos kompetencijos, t. y. viršydama įgaliojimus.

Centro seniūnijos apibrėžtos vykdomos kontrolės priemonės numatytos ne tik statinių techninės priežiūros srityje, bet ir statinių naudojimo priežiūros srityje, todėl, atsakovo nuomone, Raštas, kuriame numatyta imperatyvi pareiga naudoti statinį pagal paskirtį, už kurios nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė, nėra informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria nutraukta byla pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21R-1-236(AG1-134/11-2019) dalies, kuria pareiškėjo UAB „Alaina“ skundas tekintas iš dalies ir panaikinta atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 „Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo“ dalis, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti.“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą išnagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo viešojo administravimo subjektas (Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija) nustatė pareiškėjui reikalavimus: 1) inicijuoti patalpų paskirties keitimo procedūras ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasikeisti patalpų paskirtį arba kelionių agentūrų veiklą nutraukti; 2) vadovaujantis Aprašo 3, 3.5, 11 punktais skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma veikla, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikią nutraukti. Atsakovas taip pat išaiškino, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir naudojant jį ne pagal paskirtį gali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 359 straipsnį.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Pagal Reglamento 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose). Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai).

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.). Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Reglamentas nustato, kad priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-368 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo centro seniūnijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.15 papunktyje numatyta, kokias funkcijas atlieka seniūnija statinių naudojimo priežiūros srityje. Pagal Nuostatus seniūnija: 12.15.1. atlieka statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, taip pat hidrotechnikos statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose) naudojimo priežiūrą; 12.15.2. įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinių naudotojų (techninių prižiūrėtojų) atliekamos statinių techninės priežiūros kontrolės priemones; 12.15.4. kaupia informaciją apie statinių naudojimo priežiūrą, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl netinkamos statinių priežiūros, konsultuoja statinių techninės priežiūros ir naudojimo klausimais. Taigi seniūnija yra viešojo administravimo subjektas turintis valdingus įgalinimus statinių naudojimo priežiūros srityje ir galintis duoti privalomus nurodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rašte esantis nurodymas, kuriuo reikalaujama iki tam tikros datos inicijuoti patalpų paskirties keitimo procedūras arba sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, yra suformuluotas kaip imperatyvus reikalavimas, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti šio akto dėl to, jog jis nesukelia teisinių pasekmių. Rašte yra išaiškinta pareiškėjui, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir naudojant jį ne pagal paskirtį gali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 359 straipsnį, tačiau pažymėtina, kad atsakovo akte suformuluotas imperatyvus reikalavimas nėra tiesiogiai susietas su nurodoma galbūt taikytina administracine atsakomybe. Nagrinėjamu atveju iš Rašto turinio galima daryti išvadą, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas statinio patalpas naudoja ne pagal paskirtį, tačiau nebuvo imtasi priemonių, kad pareiškėjas būtų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnį, o buvo suformuluotas reikalavimas atlikti imperatyvaus pobūdžio veiksmus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, atsakovo skundo pagrindą, dėl kurio prašoma panaikinti Komisijos sprendimą, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju Raštas turi būti vertinamas kaip tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir administracinė bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius