795b23c5-16dd-48c3-89cf-39bf3fbcbb61 · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-1029/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16251-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; (S) 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Radviliškis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai, kaltinamajai R. O., nukentėjusiajam R.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : R. O. kaltinama tuo, kad sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : 2021 m. gegužės 20 d., apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, pastÅ«mė R.

B., dėl ko jis neiÅ¡laikęs pusiausvyros pargriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. B. atsikėlus, sudavė lenta jam ne mažiau trijų smÅ«gių į kairiÄ mentį, bei sudavė lenta ne mažiau dviejų smÅ«gių į kairį Å¡onÄ ir Å¡iais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmÄ kraujosrÅ«vas ir žaizdas nugaros srityje. Kaltinamoji R. O. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad grįžo į kiemÄ ir R. B. pastojo jai keliÄ . Paprašė, kad pasitrauktų, tada jis jÄ iÅ¡plÅ«do visokiausiais žodžiais, liepė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, buvo nusiteikęs kumščiais duoti smÅ«gį, bet ji jį sulaikė.

Tada jį stumtelėjo. Kadangi jis buvo girtas, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Datos neatsimena, bet galėjo būti kaltinime nurodyta gegužės 20 d. Buvo pavakarys, apie 18 val. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), prie bendro įvažiavimo. Įvažiavimas buvo užpiltas lentomis, todėl trukdė pravažiuoti. Grįžo į namus su nuosavu automobiliu. Kartu su ja automobilyje buvo jos vyras A. S.. Kitų keleivių nebuvo. Privažiavo prie keliuko ir ant keliuko buvo uždėtos lentos, ji jas truputį apmėtė ir pravažiavo, tada R.

B. jai užstojo keliÄ ir neleido pravažiuoti. Paprašė jo trauktis nuo kelio, tada jis jÄ iÅ¡plÅ«do visokiausiais žodžiais. Kodėl jis neleido pravažiuoti, nieko nesakė, tačiau sakė, kad nuo kelio nesitrauks. Tuo metu ji dar sėdėjo automobilyje. Vėliau iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, norėjo jį patraukti nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti. R. B. buvo stipriai iÅ¡gėręs, norėjo jai trenkti, bet ji sulaikė jo rankÄ , Å¡iek tiek stumtelėjo ir jis, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, krito ant lentų.

Kai jis pasitraukė, ji įvažiavo į kiemÄ , paėmė smulkias lentas ir metė per tvorÄ Ä¯ kitÄ pusę, kad jos netrukdytų. Kai R. B. nukrito ant lentų, ji laukė, kol jis atsikels, pati jo nekėlė. R. B. galėjo susitrenkti nugarÄ . Kai R. B. atsikėlė, vėl apsižodžiavo, ji jam aiÅ¡kino, kad lentas reikia susitvarkyti. Ä®vykį matė kaimynė D. Å ., kaimynas Nerijus, kurio pavardės nežino ir jos sugyventinis, kuris buvo automobilyje. Anksčiau konfliktų su R. B. nebuvo. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pripažįsta, kad nukentėjusįjį pastÅ«mė, tačiau su lentomis R. B. netrenkė. Kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nes jį stumtelėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. paaiÅ¡kino, kad lentos buvo kieme 4 dienas ir jos niekam nemaišė. Jis kalbėjo telefonu, R. O. pasiėmė lentÄ ir puolė jį. MarÅ¡kinėliuose liko pradurtos skylės ir Å¡iai dienai ant nugaros likę randai. Kaltinamosios vyras sėdėjo maÅ¡inoje, ji minėjo, kad automobilyje yra vaizdo registratorius.

Pripažįsta, kad buvo iÅ¡gėręs. Data ir laikas kaltinamajame akte nurodyta teisingai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o R. O. namas yra už 30 metrų. Pravažiuoti netrukdė, ji sustojo ir sakė patraukti lentas, bet lentos ir taip niekam nemaišė. Kai kaltinamoji parvažiavo, jis kalbėjo telefonu stovėdamas ant kelio ir dėl to jie negalėjo pravažiuoti. Sakė patrauk savo lentas, tada prasidėjo keiksmai. R. O. pirma pradėjo keiktis, tuomet ir jis. Kaltinamoji paėmė lentÄ , kurioje buvo iÅ¡lindusi vinis, trenkė jam tris kartus per nugarÄ ir pastÅ«mė, jis nukrito ant lentų.

Po to, ji sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo, dar pasakė, kad jam iÅ¡kvies policijÄ . Kaltinime smÅ«giai nurodyti teisingai, smÅ«giai buvo suduoti vienu metu. Jam buvo nustatytas neblaivumas virÅ¡ 3 promilių, tačiau aplinkybes prisimena gerai. PareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 80 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi buvo sugadinti jo „Nike“ marÅ¡kinėliai, kuriuos pirko už 80 eurų. MarÅ¡kinėlius pirko rugpjūčio mėnesį Vokietijoje. Pirkimo kvito neturi. KonfliktÄ matė R.

O. sugyventinis, kitų kaimynų nepastebėjo. Jis jokių pretenzijų R. O. nebeturi ir atsisako civilinio ieÅ¡kinio, nes yra kaimynai. Sužalojimai ant jo kÅ«no atsirado nuo lentų. R. O. jį stÅ«mė į pečius. StÅ«mimo metu pečių neskaudėjo. PolicijÄ kvietė dėl to, nes R. O. pradėjo grasinti, kad iÅ¡kvies policijÄ , kadangi yra teistas, žino, kad kas pirmesnis, tas gudresnis. Pretenzijų R. O. neturi. Liudytoja Ž. D. apklausta teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį prisimena, nes važiavo patikslinti įvykio aplinkybes ir jis ten buvo.

IÅ¡ virÅ¡ininko gavo patrulės tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad reikia patikslinti įvykio aplinkybes. Nuvykus į vietÄ , pareigÅ«nus pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas. TÄ dienÄ dirbo kartu su tyrėju J. Ž.. Asmuo nurodė, kad jam buvo suduota į nugarÄ iÅ¡ lentos. Tikslinti aplinkybių važiavo kitÄ dienÄ po įvykio. Kaltinamosios nebuvo įvykio vietoje. Pagal nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytoja V.

P. apklausta teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad paties įvykio nematė. R. B. buvo išėjęs parodyti draugui, su kuriuo kalbėjo telefonu, kokias malkas atvežė. Ji tuo metu buvo kambaryje, nes turėjo svečių. Vėliau atėjo R. B. ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , parodė savo nugarÄ ant kurios buvo du įbrėžimai. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . R. B. jai pasakė, kad susipyko su kaimyne, kad jį pastÅ«mė ir jis nuvirto ant malkų, paėmė lentÄ su vinimis. Ji jo paklausė, ar tikrai jam trenkė iÅ¡ tos lentos, jis atsakė, kad taip.

Tiek R. B., tiek ji buvo iÅ¡gėrę alkoholio, nes turėjo svečių. Kitų aplinkybių nežino. R. B. vilkėjo salotinės spalvos marÅ¡kinėlius, sakė, kad jie brangÅ«s. Kokia jų vertė, nežino. MarÅ¡kinėliai nebuvo nudėvėti. Liudytoja A. Č. apklausta teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusįjį pažįsta iÅ¡ įvykio. Tikslios datos nepamena, bet buvo gegužės mėnuo, apie 19 val. Buvo gautas iÅ¡kvietimas. Atvykus į vietÄ , moteriÅ¡kė jiems paaiÅ¡kino, kad konfliktas su R.

B. kilo dėl lentų. Lentos buvo pastatytos ant kelio ir moteris negalėjo pravažiuoti, prašė jo patraukti, tada R. B. ant jos pradėjo Å¡aukti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs. Moteris pasakojo, kad jis jÄ puolė, tačiau buvo mažas atstumas ir iÅ¡ inercijos ji jį atstÅ«mė, jis virto ant lentų. R. B. kelis kartus stojosi ir krito, tikriausiai dėl per didelio girtumo, nes jam buvo nustatytas virÅ¡ 3 promilių neblaivumas. VyriÅ¡kis su pareigÅ«nais mažai bendravo, nuolat kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais.

Jis nurodė, kad konfliktas kilo dėl malkų. Ar sakė, kad jam trenkė iÅ¡ lentos, neatsimena. ApžiÅ«rėjus sužalojimus buvo matyti nubrozdinimai, kelios mėlynės. Medikų pagalbos R. B. atsisakė. Jis sunkiai orientavosi, sunkiai pasakojo, tiek moterį, tiek pareigÅ«nus plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡Å«kavo, kalbėjo neriÅ¡liai. Su nukentėjusiuoju daugiausiai bendravo kambaryje, jis sėdėjo, o jei kažkiek atsistodavo, vėl sėsdavo. Buvo išėjęs į laukÄ parodyti lentas, tačiau prie pareigÅ«nų lauke nukritęs nebuvo.

Kitų aplinkybių nebepamena. Liudytoja D. Å . apklausta teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jÄ pažįsta, jos kaimynės. Nukentėjusįjį pažįsta nedaug, nes jis nesenai pradėjo gyventi kaimynystėje. Pamena, kad ravėjo gėlynus ir iÅ¡girdo, kad atvažiuoja automobilis, po to kilo ginčas, barnis. IÅ¡girdo kaip kaimynė prašė leisti įvažiuoti į kiemÄ . R. B. buvo iÅ¡gėręs ir jos nepraleido. Suprato, kad konfliktas kilo, nes neleido pravažiuoti. Paskui iÅ¡girdo, kaip R. siÅ«lė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos pakalbėti.

IÅ¡ pradžių kaimynė kalbėjo pro maÅ¡inos langÄ , bet vėliau ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jie toliau ginčijosi. NeiÅ¡kentusi ji priėjo prie vartelių ir pamatė kaip kaimynas griÅ«na ant lentų. Po to, kaimynas atsikėlė ir nuėjo į vidų, iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus policijai, ji išėjo į gatvelę pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Išėjo kaimynas, rodė subraižytÄ nugarÄ . Ar R. O. stÅ«mė kaimynÄ , negali atsakyti, nes nematė. Vizualiai matėsi, kad kaimynas yra iÅ¡gėręs. Ä®vykį galėjo matyti kitas kaimynas Nerijus, nes gyvena kaimynystėje.

Liudytojas A. S. apklaustas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad praėjo daug laiko, daug ko neatsimena. Pamena, kad važiavo maÅ¡ina ir jiems prie įvažiavimo pastojo keliÄ . Kai pastojo keliÄ , pats asmeniÅ¡kai nieko nedarė. Kaimynas stovėjo maÅ¡inos priekyje, jis ir R. O. sėdėjo automobilyje. Kaimynas pradėjo „koliotis“, tada R. O. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir truputį jį pastÅ«mė. Po to, ji sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. Kai R. B. pastÅ«mė, jis nugriuvo. Ten nebuvo kÄ stumti, nes R.

B. buvo girtas. Kad R. O. bÅ«tų paėmusi lentÄ , nematė. Daugiau aplinkybių neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. P. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), greta jo, kaimynystėje gyvena kaimynė R. O. su savo Å¡eima, toliau gyvena D. Å .. Jie visi naudojasi bendru keliuku įvažiuoti į savo kiemus, Å¡is keliukas veda pro Å¡alia esantį kaimynės V., kurios pavardės nežino, gyvenamÄ jį sklypÄ . Å ių metų gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, matė kaip kaimynei V. atvežė malkas – sukaltas paletes bei atskiras nuo palečių nuardytas lentas, ir jas pavertė Å¡alia keliuko.

Dalis lentų gulėjo ant paties keliuko. Jis pats tik vaikščioja pėsčiomis, automobiliu nevažinėja, todėl V. dėl paverstų malkų nieko nesakė. Praėjus keletui dienų nuo malkų atvežimo, tÄ pačiÄ savaitę, apie 18 val. 30 min., jis buvo kieme už namo, kuomet iÅ¡girdo nuo gatvės sklindančius balsus, girdėjosi vyriÅ¡kas balsas, todėl ėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta. IÅ¡ kiemo išėjęs nebuvo, žiÅ«rėjo priėjęs prie kiemo tvoros, kai pamatė ant bendro keliuko stovintį vyriÅ¡kį iÅ¡skėstomis rankomis, kaimynės V. sugyventinį.

Å is vyriÅ¡kis stovėjo ant keliuko ties ta vieta, kur buvo iÅ¡verstos kaimynės V. malkos ir stovėdamas neleido pravažiuoti R. O. į savo namus. Matė, kad R. O. vairavo automobilį, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jos sugyventinis A. KeliÄ pastojęs vyriÅ¡kis buvo piktai ir agresyviai nusiteikęs, vartojo įvairius keiksmažodžius, todėl suprato, kad jis buvo neblaivus. Jis matė, kad R. O. sėdėjo automobilyje, iÅ¡lipusi nebuvo. Apsisukęs nuėjo į namus ir kas vyko toliau nematė.

Nuėjęs į kambarį jis triukÅ¡mo nebegirdėjo ir daugiau nieko nematė. Kiek jis matė, R. O. sėdėdama automobilyje gražiai kažkÄ sakė, o pats vyriÅ¡kis provokavo savo elgesiu ir žodžiais konfliktÄ . R. sugyventinis nieko Å¡iam vyrui nesakė. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , nežino. TÄ Ä¯vykį dar matė kaimynė D. Å ., kuri buvo savo kieme (1 t., b. l. 129-134). IÅ¡ asmens apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atlikus nukentėjusiojo R. B. asmens kÅ«no apžiÅ«rÄ nustatyta: R. B. vilki Å¡viesiai žalios spalvos vasarinius sportinius marÅ¡kinėlius „Nike“, dėvi mėlynos spalvos džinsinius Å¡ortus ir mÅ«vi tamsius sportinius batus.

ApžiÅ«rint asmenį ir jo kÅ«nÄ , matosi, kad asmens nugara ir kojos yra sužalotos. Asmens nugaros centras, ties pečiais yra nubrozdintas, matomas maždaug 15 cm ilgio nubrozdinimas, kuris yra iÅ¡ilgai nugaros. Po minėtu nubrozdinimu matomas maždaug 10 cm skersmens paraudimas, nežymus odos nubrozdinimas. Ant nugaros, kairėje pusėje, ties juosmeniu matosi trys įdrėskimai. Aukščiau esantis įdrėskimas yra 4 cm ilgio, žemiau esantys 6 cm ilgio ir 3,5 cm ilgio. ApžiÅ«rint asmens kÅ«nÄ , matosi, kad asmens kairysis petys yra paraudęs. Asmens petys paraudęs netolygiai, jo viduryje matomas pabalimas, galimai ryÅ¡kėjanti mėlynė.

Apžiūrint asmens kojas, matosi, kad kairioji asmens koja priekyje, t. y, po kairiuoju keliu yra nubrozdinta. Minėtos vietos nubrozdinimas 8 cm ilgio. Dešiniosios asmens kojos priekis aukščiau batų yra nubrozdintas, minėtoje vietoje krauju užkrešėjusi žaizda. Daugiau apžiūrint nukentėjusįjį vizualiai matomų sužalojimų nematyti. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 49-61). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Po apžiūros nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 14-27). Iš žurnalo dėl tikrinto asmens girtumo kopijos matyti, kad 2021-05-20, 19.16 val., R. O. alkotesteriu patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas 0.00 promilės. 2021-05-20, 18.59 val. V. P. alkotesteriu patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas 2,84 promilės. 2021-05-20, 19:01 val. R. B. alkotesteriu patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas 3,05 promilės (1 t., b. l. 37). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš kurių analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas kaip neįrodytas objektyvusis požymis – kad kaltinamoji sudavė lenta R.

B. ne mažiau trijų smÅ«gių į kairiÄ mentį, bei sudavė lenta ne mažiau dviejų smÅ«gių į kairį Å¡onÄ . R. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė sudavusi R. B. lenta, jokie liudytojų parodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtino. Tuo tarpu, vertindamas paties nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. nustatytas 3,05 promilių girtumo laipsnis galėjo lemti klaidingÄ Ä¯vykio aplinkybių vertinimÄ . Be to, byloje nėra medicinos ekspertų iÅ¡vados apie R.

B. patirtų sužalojimų pobūdį, todėl teismas negali daryti išvados, jog sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Remiantis pačios kaltinamosios R. O., teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., D. Š., N. P. parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga, neginčijamai konstatuota, kad R. O. 2021 m. gegužės 20 d., apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, pastūmė R. B., dėl ko jis neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ant lentų ir šiais veiksmais R.

O. sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmÄ kraujosrÅ«vas ir žaizdas nugaros srityje. Nors nukentėjusysis nurodė, kad pats pastÅ«mimas nesukėlė jam fizinio skausmo, tačiau tokie kaltinamosios veiksmai buvo bÅ«tina pasekmių kilimo sÄ lyga ir iÅ¡ esmės lėmė tai, kad nukentėjusysis nukrito ir susižalojo. R. O. suvokė, jog R. B. yra stipriai neblaivus ir stumdama tokios bÅ«senos žmogų turėjo ir galėjo numatyti, jog tokie jos veiksmai gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus kritimÄ ir sužalojimÄ .

Kaltinamosios R. O. smurtinio pobÅ«džio tyčiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį R. B. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam dėl nusikalstamų veiksmų sukeltas fizinis skausmas. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat bausmės tikslus.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ yra numatytos bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamoji R. O. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Ji teista, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (1 t., b. l. 168-170), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 172). R. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas vertina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯takojo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimÄ bei jį įvykdžiusį asmenį, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimas (BK 48 str.).

Kaltinamajai R. O. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina (1 t., b. l. 156-158). R. B. byloje buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ R. O. priteisti 80 Eur turtinę žalÄ , tačiau teisiamojo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kinio atsisakė ir nurodė pretenzijų kaltinamajai nebeturintis. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriÅ¡ki marÅ¡kinėliai trumpomis rankovėmis, paliktini teisėtam savininkui R.

B. (1 t., b. l. 68-78). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai R. O. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriÅ¡kus marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, palikti teisėtam savininkui R. B.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėja Giedrė Kairienė