Legislator Case Law & Legislation
79561815-c991-4e0b-8a26-fe54ae9df190 AI generated

79561815-c991-4e0b-8a26-fe54ae9df190 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 79561815-c991-4e0b-8a26-fe54ae9df190
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti ieÅ¡kovo turtinę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 1 100 058,80 Eur sumai, kildinamai iÅ¡ tokių mokesčių (įskaitant delspinigius ir baudas): 491,48 Eur mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ ir 93,17 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; 99 161,21 Eur fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 909 488,90 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; 2 090,29 Eur kelių mokesčio ir 23 580,49 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; 15 673,66 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 41 580,24 Eur Å¡io mokesčio delspinigių ir 4 744,29 Eur Å¡io mokesčio baudos; 153,92 Eur pelno mokesčio ir 2 790,68 Eur Å¡io mokesčio baudos; 187,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir 22,81 Eur Å¡io mokesčio delspinigių;2) panaikinti ieÅ¡kovo turtinę prievolę AB SEB banko atžvilgiu 2 039 004,59 Eur sumai, kildinamai iÅ¡ AB „SEB lizingas“ reikalavimų AB „Vingriai“ atžvilgiu: 3 763 308,68 Lt (1 089 929,53 Eur) pagal keturias Finansinio lizingo sutartis Nr. 2005-100268, Nr. 2006-020379, Nr. 2006-070256 ir Nr. 2006-110406, kuriomis AB „SEB lizingas“ finansavo metalo apdirbimo staklių ir kitų gamybos įrengimų bei automobilio įsigijimÄ ; 917 532,47 Lt (265 735,77 Eur) pagal 2007 m. gruodžio 21 d.

Legislator headnote

AI generated

79561815-c991-4e0b-8a26-fe54ae9df190 · Lietuvos apeliacinis teismas: Vienoje iÅ¡ jų apeliantas praÅ¡o pripažinti atitinkamÄ Lizingo sutarčių punktÄ negaliojančiu ir priteisti iÅ¡ AB SEB banko 148 118,12 Eur sumokėtų lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokų. Antroje byloje apeliantas su bendraieÅ¡kiu „L&M International Trading Ltd“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ AB SEB banko kitos įmonės BUAB „Vacmech SK“ naudai pastarosios pagal Lizingo sutartį sumokėtas 211 524,40 Eur įmokas. Trečioje – BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriai įmonės bankroto byloje ginčija AB SEB banko reikalavimo teisę pagal Lizingo sutartį, iÅ¡ kurios kildinama apelianto prievolė pagal Laidavimo sutartį AB SEB banko naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1637-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01421-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.4;3.1.14.3; 3.1.14.8.4; 3.1.14.8.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Vingriai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinį dalyje atsisakyta priimti, kitoje dalyje nustatytas terminas trÅ«kumų paÅ¡alinimui, civilinėje byloje Nr. e2-5379-560/2015 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Vingriai“ ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankas, valstybės įmonei Turto bankas dėl turtinių prievolių panaikinimo.

 Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas AB „Vingriai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti ieÅ¡kovo turtinę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 1 100 058,80 Eur sumai, kildinamai iÅ¡ tokių mokesčių (įskaitant delspinigius ir baudas): 491,48 Eur mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ ir 93,17 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; 99 161,21 Eur fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 909 488,90 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; 2 090,29 Eur kelių mokesčio ir 23 580,49 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; 15 673,66 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 41 580,24 Eur Å¡io mokesčio delspinigių ir 4 744,29 Eur Å¡io mokesčio baudos; 153,92 Eur pelno mokesčio ir 2 790,68 Eur Å¡io mokesčio baudos; 187,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir 22,81 Eur Å¡io mokesčio delspinigių;2) panaikinti ieÅ¡kovo turtinę prievolę AB SEB banko atžvilgiu 2 039 004,59 Eur sumai, kildinamai iÅ¡ AB „SEB lizingas“ reikalavimų AB „Vingriai“ atžvilgiu: 3 763 308,68 Lt (1 089 929,53 Eur) pagal keturias Finansinio lizingo sutartis Nr. 2005-100268, Nr. 2006-020379, Nr. 2006-070256 ir Nr. 2006-110406, kuriomis AB „SEB lizingas“ finansavo metalo apdirbimo staklių ir kitų gamybos įrengimų bei automobilio įsigijimÄ ; 917 532,47 Lt (265 735,77 Eur) pagal 2007 m. gruodžio 21 d.

Laidavimo sutartį Nr. L5- 2005-080369 už BUAB „Vacmech 5K“ prievoles AB „SEB lizingui“; 1 128 804,64 Lt (326 924,42 Eur) pagal 2007 m. kovo 16 d. Laidavimo sutartį Nr. LS-2007-030182 už UAB „Pramonės pastatų valdymas“ prievoles AB „SEB lizingui“; 1 230 629,25 Lt (356 414,87 Eur) už naudojimÄ si AB SEB bankui priklausančiomis patalpomis, esančiomis Pramonės g. 141, Vilniuje (unikalus Nr. 4400- 0114-8516:5717);3) panaikinti ieÅ¡kovo turtinę prievolę VÄ® Turto banko atžvilgiu 1 934 860,90 Eur sumai, kildinamai iÅ¡ 1999 m. gegužės 5 d.

Taikos sutarties ir 2002 m. kovo 13 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Taikos sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo AB „Vingriai“ ieÅ¡kinį dalyje dėl reiÅ¡kiamų reikalavimų AB SEB bankas bei VÄ® Turto bankas atžvilgiu; ieÅ¡kinio dalies VMI atžvilgiu nustatė ieÅ¡kovui terminÄ paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trÅ«kumus bei sumokėti 4 559,50 Eur žyminį mokestį; nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (4 559,50 Eur) ieÅ¡kovÄ atleido.

Teismas ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovų AB SEB bankas ir VĮ Turto bankas atžvilgiu atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu. Nurodė, kad ieškovas nesutinka:

1) su kreditoriaus VMI Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-998-823/2015 dėl AB „Vingriai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2015 m. kovo 27 d. praÅ¡yme dėl įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡kiu pateikta informacija esÄ AB „Vingriai“ turi 1 100 058,80 Eur turtinę prievolę VMI;

2) su kreditoriaus AB SEB banko Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-998-823/2015 dėl AB „Vingriai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. kovo 12 d. praÅ¡yme dėl įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡kiu pateikta informacija esÄ AB „Vingriai“ turi 2 039 004,59 Eur turtinę prievolę AB SEB bankui (Å¡iuo metu dėl AB SEB banko reikalavimo teisių visoje apimtyje vyksta teisminiai ginčai);

3) su kreditoriaus VÄ® Turto banko Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1652-730/2014 dėl AB „Vingriai“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo 2014 m. gruodžio 2 d. raÅ¡te dėl informacijos pateikimo pateikta informacija esÄ AB „Vingriai“ turi 6 680 687,70 Lt (1 934 860,90 Eur) turtinę prievolę VÄ® Turto bankui pagal 1999 m. gegužės 5 d. Taikos sutartį ir 2002 m. kovo 13 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu dėl AB SEB banko reikalavimo teisių visoje apimtyje vyksta teisminiai ginčai, teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad VÄ® Turto banko reikalavimas kildinamas iÅ¡ 2002 m. kovo 13 Taikos sutarties ir 2002 m. kovo 13 d. Papildomo susitarimo Nr. 1, t. y. iÅ¡ jau iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos, teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.)Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio dalis VMI atžvilgiu yra su trÅ«kumais, todėl ieÅ¡kovui nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str., 138 str.).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nėra tinkamai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstęs faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ , bei nepateikęs įrodymų, pagrindžiančių jo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 2 d.). Todėl teismas nustatė jam terminÄ Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumo paÅ¡alinimui. Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iÅ¡ dalies. Teismas, spręsdamas šį klausimÄ , rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-326-881/2014 priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria buvo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki ieÅ¡kovo argumentai dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties bei, be kita ko, pažymėta: bankroto byla ieÅ¡kovui nėra iÅ¡kelta, restruktÅ«rizavimo byla nėra baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu; ieÅ¡kovo teigimu, įmonė kartu su tarpininku UAB „L&M Vilnius“ vykdo 6 257 201,97 Lt vertės užsakymus, įmonėje dirba 112 aukÅ¡tos kvalifikacijos specialių, įstatinis kapitalas padidintas nuo 10 917 621 Lt iki 34 517 621 Lt iÅ¡leidžiant 23 600 000 vnt. naujų paprastųjų vardinių akcijų, taigi jos turtas padidėjo 23 600 000 Lt, pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. balanso duomenis įmonė turi 36 mln.

Lt vertės turto, o įsipareigojimai sudaro tik 14 mln. Lt. Todėl teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, ir nagrinėjamu atveju sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies nustatant jam terminÄ sumokėti dalį žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti turtinę prievolę VMI 1 100 058,80 Eur sumai, teismas sprendė, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 9 119 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Dėl nurodytų priežasčių teismas ieÅ¡kovÄ atleido nuo pusės mokėtino žyminio mokesčio – 4 559,50 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas AB „Vingriai“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovų AB SEB banko bei VÄ® Turto banko atžvilgiu, taip pat nutarties dalį, kuria apeliantas neatleistas nuo visos likusios dalies žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto reiÅ¡kiami reikalavimai (dalykas) atsakovo AB SEB banko atžvilgiu dėl apelianto turtinių prievolių 2 039 004,59 Eur sumai panaikinimo nėra tapatÅ«s reikalavimams (dalykui), kurie reiÅ¡kiami kitose ieÅ¡kinyje nurodytose bylose.

Vienoje iÅ¡ jų apeliantas praÅ¡o pripažinti atitinkamÄ Lizingo sutarčių punktÄ negaliojančiu ir priteisti iÅ¡ AB SEB banko 148 118,12 Eur sumokėtų lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokų. Antroje byloje apeliantas su bendraieÅ¡kiu „L&M International Trading Ltd“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ AB SEB banko kitos įmonės BUAB „Vacmech SK“ naudai pastarosios pagal Lizingo sutartį sumokėtas 211 524,40 Eur įmokas. Trečioje – BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriai įmonės bankroto byloje ginčija AB SEB banko reikalavimo teisę pagal Lizingo sutartį, iÅ¡ kurios kildinama apelianto prievolė pagal Laidavimo sutartį AB SEB banko naudai.

Ketvirtoje – BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriai teismo praÅ¡o pripažinti tarp Å¡ios įmonės ir tuo metu buvusios UAB „SEB lizingas“ sudarytÄ Lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiomis. Pastarojoje byloje apeliantas net nedalyvauja, todėl lyginant Å¡ias ir nagrinėjamÄ bylÄ , tarp minėtų bylų nėra tapatÅ«s ne tik reikalavimai (dalykai), tačiau ir Å¡alys. Taigi, teismas negalėjo remtis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata ir ieÅ¡kovo reikalavimus AB SEB banko atžvilgiu atsisakyti priimti.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimus VÄ® Turto banko atžvilgiu.

Apeliantas reikalavimÄ VÄ® Turto bankui kildina iÅ¡ 2002 m. kovo 13 d. Taikos sutarties ir 2002 m. kovo 13 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Taikos sutarties. Apie tai, kad VÄ® Turto banko reikalavimas bÅ«tų kildinamas iÅ¡ teismo patvirtintos taikos sutarties, apeliantas ieÅ¡kinyje nenurodė, to objektyviai ir negalėjo nurodyti, nes tai neatitinka tikrovės. Pateiktu ieÅ¡kiniu ginčijami VÄ® Turto banko reikalavimai į apeliantÄ yra kildinami iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos taikos sutarties, o ne iÅ¡ teismo patvirtintos taikos sutarties.

Todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Teismui nenurodžius kitų pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui VÄ® Turto bankai, ieÅ¡kinys Å¡io atsakovo atžvilgiu turėjo bÅ«ti priimtas. Teismas nepagrįstai atsisakė atleisti apeliantÄ nuo visos likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Teismas, spręsdamas apelianto atleidimÄ dėl žyminio mokesčio dalies, negalėjo beatodairiÅ¡kai vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje pateiktomis iÅ¡vadomis, kurioje buvo daug mažesnė ieÅ¡kinio suma ir mokėtinas žyminis mokestis, o turėjo pats įvertinti apelianto turtinę padėtį ir tik tuomet spręsti, nuo kokios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo apeliantas gali bÅ«ti atleistas.

Apeliantas iÅ¡samiai pagrindė savo itin blogÄ finansinę padėtį. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo. Apeliantas neturi jokio nekilnojamojo turto, iÅ¡ esmės jokių piniginių lėšų. IÅ¡ 2015 m. balandžio 29 d. balanso matyti, kad apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams siekia 4 818 960 Eur, skola VSDF biudžetui siekia 1 827 553,59 Eur. Be to, iÅ¡ esmės visas apelianto turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, yra areÅ¡tuotas įvairių teismo sprendimų (nutarčių) pagrindu.

Todėl apeliantas nėra finansiÅ¡kai pajėgus už pateiktÄ ieÅ¡kinį sumokėti nei maksimalios, nei pusės žyminio mokesčio sumos. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio dalį ir (tik) iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas neskundžia nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio dalies, susijusios su jo prievolėmis VMI atžvilgiu, todėl dėl Å¡ios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Kaip minėta, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog šiuo metu dėl AB SEB bankas reikalavimo teisių visoje apimtyje vyksta teisminiai ginčai, ir dėl to ieškinio dalį AB SEB bankas atžvilgiu atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Taip pat nurodė, jog VĮ Turto bankas reikalavimas yra kildinamas iš 2002 m. kovo 13 d. Taikos sutarties ir 2002 m. kovo 13 d. Papildomo susitarimo Nr. 1, t. y. iš jau išnagrinėtos civilinės bylos, ir dėl to šioje dalyje ieškinį taip pat atsisakė priimti, tik kitu - CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto – pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiais procesiniais sprendimais – bent jau pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis ir vertinant apelianto atskirojo skundo motyvus – iÅ¡ dalies sutikti nėra pagrindo. Dėl ieÅ¡kinio dalies AB SEB bankas atžvilgiuIÅ¡ tikrųjų, pagal ieÅ¡kinyje apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad dėl visų ieÅ¡kinyje detalizuojamų turtinių prievolių „visoje apimtyje vyksta teisminiai ginčai“, galima daryti prielaidas apie CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymÄ .

Tačiau Å¡ios normos taikymui vien paminėtos aplinkybės nurodymas ieÅ¡kinyje akivaizdžiai (bent jau Å¡iuo metu) nepakanka. Pažymėtina, kad apeliantas, ieÅ¡kinyje nurodęs, jog „visoje apimtyje vyksta teisminiai ginčai“, nėra nurodęs, kad jis pats dalyvauja visuose teisminiuose ginčuose dėl visų ieÅ¡kinyje praÅ¡omų panaikinti turtinių prievolių kaip dalyvaujantis byloje asmuo. Tokių duomenų taip pat neturėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu atskirajame skunde apeliantas bÅ«tent ir nurodo nesÄ s visų vykstančių jo ieÅ¡kinyje minimų teisminių ginčų dalyviu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu ieškinio dalyje dėl turtinės 1 089 929,53 Eur prievolės panaikinimo AB SEB banko atžvilgiu pagal keturias finansinio lizingo sutartis (ieškinio reikalavimas 3)a.)). Ieškinyje apeliantas yra nurodęs, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-326-881/2014, kurioje jis yra ieškovu, jis ne tik nesutinka ir ginčija 1 089 929,53 Eur prievoles bankui, bet dar ir prašo priteisti sumokėtas išpirkimo įmokas (ieškinio 16 p.).

Taigi, pats apeliantas iÅ¡ esmės nurodo, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant tokiam jo paties jau iÅ¡keltos bylos vertinimui pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, remdamasis paties apelianto vertinimu, turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, priimti atsisakytina, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ .IeÅ¡kinio 3)b punkte praÅ¡oma panaikinti apelianto prievoles AB „SEB lizingas“ pagal 2007 m. gruodžio 21 d. laidavimo sutartį Nr. LS-2005-080369.

IeÅ¡kinio 17 punkte nurodoma į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-21-823/2015 (buvęs Nr. 2-4983-823/2015). IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad pastarojoje byloje apeliantas su kitais kreditoriais yra pareiÅ¡kęs netiesioginį ieÅ¡kinį BUAB „Vacmech SK“ naudai, tokį ieÅ¡kinio pobÅ«dį patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas toje byloje. Taigi, toje byloje asmuo, kurio naudai reikÅ¡tas ieÅ¡kinys, yra ne apeliantas, o BUAB „Vacmech SK“, byloje nagrinėjamas klausimas dėl lizingo įmokų grÄ Å¾inimo, bet ne dėl apelianto prievolių pagal laidavimo sutartį.

Kitose apelianto ieÅ¡kinyje nurodomose vykstančiose bylose (pagal ieÅ¡kinio reikalavimus 3)c, 3)d ) apeliantas apskritai nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pagal Å¡ioje pastraipoje aptariamus ieÅ¡kinio reikalavimus teismuose yra nagrinėjamos bylos tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei atsisakyti priimti ieÅ¡kinį Å¡iose dalyse. Dėl ieÅ¡kinio dalies VÄ® Turto bankas atžvilgiu Å iÄ ieÅ¡kinio dalį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apelianto įsipareigojimai VĮ Turto bankas būtų kilę, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš teismo patvirtintos taikos sutarties ar kitokio teismo procesinio sprendimo. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad taip nėra ir faktiškai, tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka tikrovės, ir tokie apelianto teiginiai nėra paneigti. Todėl teismo išvada, kad yra pagrindas šioje dalyje atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, negali būti laikoma pagrįsta. Remiantis pirmiau paminėtais motyvais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas ieškinio dalyse dėl reikalavimų Nr.

3) b, 3)c, 3)d bei Nr. 4 neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl paminėtos ieÅ¡kinio dalies priėmimo perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Å iame kontekste pažymėtina, kad konstatavus, jog aptartÄ ieÅ¡kinio dalį nepagrįstai atsisakyta priimti pagal CPK 135 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktus, klausimo, ar Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys (ne)atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punkto reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nesvarsto ir dėl to nepasisako. Dėl žyminio mokesčio.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atleido apeliantÄ (jo praÅ¡ymu) nuo pusės žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimÄ panaikinti jo turtines prievoles VMI.

IeÅ¡kinyje apeliantas buvo nurodęs, jog jam turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas žyminis mokestis 93 Eur Vilniaus miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-22749-930/2015, Å¡is mokestis turėtų bÅ«ti įskaitytas nagrinėjamoje byloje. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė atleisti nuo visos likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, nes, jo manymu, jis yra pakankamai iÅ¡samiai pagrindęs sunkiÄ savo finansinę padėtį, be to, jis neturi ir techninės galimybės sumokėti žyminį mokestį, nes jo gaunamos visos lėšos dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui yra nuskaičiuojamos mokesčių administratoriaus patvarkymu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1, 7 d. d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, kita vertus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrÄ jÄ proceso (ginčo) Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

Tai reiÅ¡kia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti iÅ¡laidas, nesukeliančias realiai jokių finansinių nepatogumų. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo praÅ¡oma atleisti bylos Å¡alį, proporcingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje.

Nr. 2-1423/2014, 2014m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014). IÅ¡ apelianto pozicijos matyti, kad jis iÅ¡ esmės praÅ¡o visiÅ¡kai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo – jo manymu, įskaitytina jam grÄ Å¾intina (vos) 93 Eur žyminio mokesčio suma yra pakankamai adekvati nagrinėjamam ginčui. Tačiau teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog atleisti pareiÅ¡kėjÄ beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iÅ¡ esmės prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.).

Todėl tuomet, kai asmuo praÅ¡o atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimÄ , turi bÅ«ti vertinami ne tik jo sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , į asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , į ginamÄ teisinį interesÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369/2009, kt.).

Nagrinėjamu atveju neatmestina, kad dėl apelianto atžvilgiu taikytų suvaržymų jo galimybė sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį galimai apsunkinta. Kita vertus, nevienkartinai inicijuodamas sau restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimÄ , jis nurodo vykdÄ s itin stambius užsakymus, turįs itin didelės vertės turtÄ . Sprendžiant pagal į Å¡ias bylas teikiamus duomenis ir nurodomas aplinkybes, jam nebÅ«tų esminių kliūčių sumokėti netgi visÄ Å¾yminį mokestį. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitų teismų konstatuotÄ faktÄ , kad apeliantas manipuliuoja savo turtinės padėties vertinimu priklausomai nuo bylos pobÅ«džio (kas netgi teikia prielaidas manymui apie galimÄ piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis).

Apeliantas yra juridinis asmuo, inicijavęs, naudodamasis advokatų pagalba, ne vienÄ teisminį ginÄÄ . Jeigu jis savo veikla pats susikÅ«rė situacijÄ , kuri apsunkina atsiskaitymų/mokėjimų vykdymÄ , vien tai per se negalėtų bÅ«ti lemiama aplinkybė galimybei inicijuoti bylas, kuriose ginčijamos itin didelės apimties turtinės prievolės, faktiÅ¡kai žyminio mokesčio nemokant. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atleidimas nuo pusės mokėtino žyminio mokesčio yra pakankamai proporcingas sprendimas, neužkertantis kelio apeliantui reikÅ¡ti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, tačiau kartu ir nustatantis tam tikrÄ prevencijÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.

Todėl naikinti ar keisti Å¡iÄ skundžiamos nutarties dalį apeliacinis teismas pagrindo neįžvelgia, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas jo sumokėjimui. Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį pakeisti.Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį pagal ieÅ¡kinio reikalavimus dėl panaikinimo turtinių prievolių akcinės bendrovės SEB bankas atžvilgiu pagal 2007 m. gruodžio 21 d., 2007 m. kovo 16 d. laidavimo sutartis, už naudojimÄ si akcinei bendrovei SEB bankas priklausančiomis patalpomis (reikalavimai – Nr. 3)b, 3)c, 3)d ) ir turtinės prievolės valstybės įmonės Turto bankas atžvilgiu (reikalavimas Nr. 4).

Perduoti Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Vingriai“ terminÄ iki 2015 m. gruodžio 16 d. sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytÄ 4 559,50 Eur žyminį mokestį. Teisėjas                                                                 Alvydas PoÅ¡kus