79551b0c-cc68-4dfd-980e-a22511e5a2bf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2181-428/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02787-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 15.6; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

A. K. skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. (33.209) 2-3310 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog siekdamas suformuoti žemės sklypÄ prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato 2018 m. rugsėjo 13 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prie jam priklausančio pastato – prekybos paviljono formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 22 d. priėmė sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir nurodė, jog nėra galimybės prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui Å¡alia tokio pobÅ«džio statinių kaip kioskai ar paviljonai.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu byloje Nr. eI-1965-505/2019 panaikino minėtÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ ir atsakovę įpareigojo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi byloje Nr. eA-4631-968/2019 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama minėtus teismų sprendimus, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo pakartotinai ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti ir įvertinti minėtuose teismų sprendimuose.

Skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , buvo grindžiamas tuo, jog statiniai, prie kurių praÅ¡oma formuoti žemės sklypÄ , yra laikini statiniai, po kuriais negali bÅ«ti formuojamas žemės sklypas, be to, prekybos paviljonas nėra naudojamas pagal paskirtį prekybai, jame yra teikiamos paslaugos (ratų montavimas ir kirpykla), be to, praÅ¡oma formuoti sklypo teritorija patenka į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 29 d.

įsakymu Nr. A-337, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius ir turi būti palikta inžinerinių tinklų eksploatavimui. Pareiškėjo teigimu, pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), turi pamatus ir nėra laikinas statinys. Pastatas – prekybos paviljonas įregistruotas Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 2-16238/2002 pagrindu. Teismas minėtame sprendime konstatuoja, jog statinys pastatytas turint „<...> visų reikiamų institucijų leidimus ir suderinimus“.

Šiame teismo sprendime nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais ir pakartotinai neįrodinėtini. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastato – prekybos paviljono naudojimo paskirtis yra prekybos. Viešame registre yra įregistruota, kad pastatas panaudos pagrindais perduotas MB „Miglutė“ ir yra naudojamas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir Reglamentas), 7.3 punkte nurodyta, kad prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai). To paties Reglamento 7.4 punkte numatyta, kad paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo?išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad statinio naudotojai privalo statinį (jo patalpas) naudoti pagal paskirtį, iÅ¡skyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarkÄ . IÅ¡imtys yra nustatytos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija). Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraÅ¡o 5.3 punkte pažymėta, kad kirpyklų ir grožio salonų veikla, kuri pagal Ekonomikos veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių priskiriama S96.02 veiklos rÅ«Å¡iai, gali bÅ«ti vykdoma ne tik paslaugų paskirties patalpose, bet ir vieÅ¡bučių, administracinės, prekybos, kultÅ«ros, poilsio, paslaugų paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygų.

Todėl, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, jame teisėtai vykdoma kirpyklos veikla, nes pastato paskirties dėl Å¡ios veiklos vykdymo keisti nėra privalu. Pastate taip pat vyksta prekyba ratais ir ratų remontas. Pastate veiklos vyksta teisėtai, ginčo pastatas faktiÅ¡kai naudojamas pagal paskirtį. Taigi, ginčo pastatas yra nekilnojamas ir įregistruotas vieÅ¡ame registre, jame vykdoma komercinė veikla, t. y. yra parduodamos paslaugos ir prekės (padangos). Žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir veiklai vykdyti.

Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , kadangi yra statinio, prie kurio formuojamas žemės sklypas, savininkas ir, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2 ir 2.4 punktais, turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypÄ statiniams eksploatuoti be aukciono. Taisyklių 46 punkte nurodytų apribojimų, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktÅ«ros statiniai, kuriems prižiÅ«rėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, Å¡ios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, ginčo atveju nėra.

Taigi nėra kliūčių atsakovei priimti sprendimÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ . Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnį valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4 punkte. Duomenų apie tai, kad prekybos paviljono statybai kokiu nors teisės aktu buvo skirtas žemės sklypas, parengtas statinio projektas ar iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, nėra. Todėl galima teigti, jog prekybos paviljonas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre galimai neatlikus teisės aktuose nustatytų statinių statybos ir statybos užbaigimo procedÅ«rų.

Žemės sklypai, kuriuose pastatyti tik laikini statiniai, negali bÅ«ti parduodami, atitinkamai Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo organizuoti žemės sklypo, skirto laikinam statiniui eksploatuoti, formavimo procedÅ«rų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, iÅ¡skyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarkÄ . Prekybos paviljonas nėra naudojamas prekybai, jame teikiamos paslaugos (ratų montavimas ir kirpykla).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 3 priedo 2.3 punkte numatyta, jog prekybos paskirties pastatams priskiriami pastatai didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita). Todėl taip, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, prekybos paviljonas nėra naudojamas – jame teikiamos paslaugos. Nors, anot pareiškėjo, kirpyklų ir grožio salonų veikla gali būti vykdoma prekybos paskirties pastatuose, tačiau duomenų, kad nepakeitus pastato (patalpų) paskirties gali būti vykdoma ratų montavimo veikla, byloje nebuvo pateikta.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį. PareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo pasiÅ«lymų schemÄ , kurioje prekybos paviljono eksploatavimui formuojamas apie 365 kv. m žemės sklypas.

Tačiau projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra pagrįsta, kad prekybos paviljono eksploatavimui yra reikalingas tokio dydžio, daugiau nei 8 kartus didesnis, nei prekybos paviljonas, valstybinės žemės sklypas. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie žemės sklypo skyrimÄ prekybos paviljono įrengimui, be to, tokio dydžio teritorijos niekada faktiÅ¡kai nenaudojo prekybos paviljono eksploatavimui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Kaip matyti iš gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-337, visa pareiškėjo projektiniuose pasiūlymuose nurodyta teritorija pažymėta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, inžinerinių komunikacijų koridorius – tai žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti, todėl ir ginčo atveju pareiškėjo nurodyta teritorija turėtų būti palikta inžinerinių tinklų eksploatavimui.

Atsakovė praÅ¡o vadovautis nurodytais argumentais ir netenkinti pareiÅ¡kėjo skundo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė nustatytos formos praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, praÅ¡ydamas organizuoti naujo žemės sklypo prie nuosavybės teise valdomo pastato – prekybos paviljono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypÄ prie jam nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), numatant apie 365 kv. m žemės sklypo plotÄ .

PareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pateikė minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. pastato – prekybos paviljono nuosavybės dokumentus, žemės sklypo ribų planÄ ir planavimo pasiÅ«lymų schemÄ . Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 22 d. priėmė sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumentuodama tuo, jog nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui Å¡alia tokio pobÅ«džio statinių kaip kioskai ar paviljonai.

PareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1965-505/2019 panaikino minėtÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ dėl to, jog atsakovės sprendimas buvo nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija, ir atsakovę įpareigojo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi byloje Nr. eA-4631-968/2019 Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo pakartotinai ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo taip pat netenkino. Atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ argumentavo visų pirma tuo, jog pastatas – prekybos paviljonas yra nesudėtingas (laikinas) statinys ir pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnį ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260), 2.4 ir 3 punktus, valstybiniai žemės sklypai, kuriuose pastatyti laikini statiniai, negali bÅ«ti parduodami be aukciono.

Taip pat atsakovė nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 3 priedo 2.3 punktÄ , pastatas – prekybos paviljonas nenaudojamas prekybai pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, jame teikiamos ratų montavimo ir kirpyklos paslaugos. Be to, atsakovė nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nepagrindė Projekto planavimo pasiÅ«lymų schemoje siÅ«lomo suformuoti apie 365 kv. m žemės sklypo dydžio, kuris, atsakovės teigimu, daugiau nei 8 kartus didesnis nei pastatas – prekybos paviljonas.

Atsakovė atsisakymÄ organizuoti Projekto rengimÄ taip pat grindė tuo, jog pagal gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-337, sprendinius pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suformuoti žemės sklypo teritorija pažymėta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, todėl, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas suformuoti žemės sklypas turėtų bÅ«ti paliktas inžinerinių tinklų eksploatavimui.

Taigi, atsakovė atsisakymÄ organizuoti Projekto rengimÄ motyvavo tuo, jog pareiÅ¡kėjo pastatas – prekybos paviljonas yra laikinas statinys, kuris naudojamas ne pagal pagrindinę – prekybos paskirtį, bet paslaugų teikimui, planuojamo žemės sklypo ploto dydis nepagrįstai didelis, žemės sklypo projektuojama teritorija reikalinga inžinerinių tinklų eksploatavimui. Dėl pastato – prekybos paviljono priskyrimo laikinam statiniui Atsakovė atsisakymÄ organizuoti Projekto rengimÄ visų pirma grindė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja valstybinės žemės perleidimo sÄ lygas ir tvarkÄ , ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 papunktyje numatyta iÅ¡imtimi, jog žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, neparduodami be aukciono, ir analogiÅ¡kais Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4 ir 3 punktais.

Tačiau pažymėtina, jog atsakovė atsisakymÄ organizuoti Projekto rengimÄ argumentavo pirmiau minėtais teisės aktais, kurie nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarkos ir procedÅ«rų, o numato valstybinės žemės pardavimo be aukciono sÄ lygas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perleidimo sÄ lygas ir tvarkÄ , kurio 5 dalies 1 papunktyje numatyta iÅ¡imtis, jog žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, be aukciono neparduodami, ir analogiÅ¡ki Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.4 ir 3 punktai reglamentuoja statinių savininko teisę nuomoti ar pirkti statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka, kuri įgyvendinama tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms ir atitinkamai nesant Å¡ių sÄ lygų, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti ar pirkti lengvatine tvarka iÅ¡nyksta.

Valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, kai ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, tokio ploto, kuris būtinas šiems statiniams pagal tiesioginę jų paskirtį eksploatuoti, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, be to, išnuomojamos ar parduodamos valstybinės žemės sklypas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 ir 28 punktai).

Nors pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas organizuoti Projekto rengimÄ , tačiau atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė rengti ProjektÄ tuo pagrindu, jog valstybiniai žemės sklypai neparduodami be aukciono, jeigu juose pastatyti laikini pastatai. Teismo vertinimu, atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai teisiÅ¡kai pagrindė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.4 ir 3 punktų nuostatomis, kurios nereglamentuoja žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau numato tvarkÄ ir sÄ lygas, susijusias su kitais teisiniais santykiais, t. y. valstybinės žemės nuoma ar pardavimu lengvatinėmis sÄ lygomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedÅ«ros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios kiekvienai iÅ¡ Å¡ių procedÅ«rų bÅ«dingos sÄ lygos. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypÄ Ä¯vertinami ir nustatomi detalÅ«s duomenys apie naujÄ pertvarkytÄ Å¾emės sklypÄ (jo plotas, naudojimo paskirtis, bÅ«das, specialiosios naudojimo sÄ lygos ir pan.

Å¡ios nutarties 39 punkte nuodyti kriterijai). Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tÄ padaryti konkrečiam praÅ¡ymÄ pateikusiam subjektui. Tam, kad bÅ«tų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje turi bÅ«ti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti bÅ«tų reikalingas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog atsakovė privalėjo tikrinti ne pareiÅ¡kėjo teisę pirkti ar nuomoti lengvatinėmis sÄ lygomis žemės sklypÄ prie jo nuosavybės teise valdomo pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), tačiau vertinti, ar minėto pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas gali bÅ«ti formuojamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustatytÄ projektų rengimo, finansavimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarkÄ . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. AnalogiÅ¡kai numatyta ir Taisyklių 2.4 papunktyje, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 13.2 papunktyje, kuriame numatyta, jog Projektų rengimo inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ miestuose organizuoja savivaldybių administracijos.

Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , praÅ¡ymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 12.2 ir 19.2 papunkčiuose. Taisyklių 19 punkte numatyta, jog praÅ¡ymas organizuoti ProjektÄ yra pildomas pagal Taisyklių 1 priede nustatytÄ formÄ .

PareiÅ¡kėjas pateikė nustatytos formos praÅ¡ymÄ ir minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. pastato – prekybos paviljono nuosavybės dokumentus, žemės sklypo ribų planÄ ir planavimo pasiÅ«lymų schemÄ . PareiÅ¡kėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. birželio 1 d. nuosavybės teise valdo visÄ pastatÄ â€“ prekybos paviljonÄ (duomenys neskelbtini). Neabejotina, jog pareiÅ¡kėjas, pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), savininkas, turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ tvarkÄ ir sÄ lygas.

Pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys patvirtina, jog pastatas yra su betono pamatais, turi metalinių konstrukcijų sienas, metalines perdangas, stogÄ , pastato bendras plotas 42,87 kv. m, pastato baigtumas 100 procentų, kadastro duomenys užfiksuoti 2003 m. sausio 27 d., ir t. t. Å iuose duomenyse nėra nurodyta jokių pastabų ar vieÅ¡os informacijos, jog pastatas naudojamas apibrėžtam laikui. Pirmiau nurodyti pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys neabejotinai leidžia konstatuoti, jog pastatas visiÅ¡kai atitinka savarankiÅ¡ko, ne laikino pastato sÄ vokÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje.

Įvertinus tai, kad pastatas – prekybos paviljonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais kiemo inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aikštelė ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra teisinio pagrindo teigti, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), yra laikinas statinys, kurį leidžiama statyti numatytam naudoti ribotam terminui (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 24 p.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus ir teisinį reguliavimÄ , galima neabejotinai konstatuoti, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), yra bÅ«tent nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir nėra laikytinas laikinu statiniu, todėl atsakovės argumentai, atsisakant rengti ProjektÄ dėl to, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), laikinas statinys, nepagrįsti.

Dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo pastato – prekybos paviljono eksploatacijai Pagal Taisyklėse numatytų procedÅ«rų eiliÅ¡kumÄ , praÅ¡ymo organizuoti Projekto rengimÄ etape atsakovės pareiga – iÅ¡nagrinėti pateiktÄ praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (iÅ¡skyrus Taisyklių 49 punkte nurodytÄ atvejį) nuo jo gavimo dienos ir priimti sprendimÄ pradėti rengti ProjektÄ arba motyvuotai atsisakyti organizuoti Projekto rengimÄ ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoti praÅ¡ymÄ pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.).

Projekto organizavimas miesto teritorijoje pradedamas savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimÄ pradėti rengti ProjektÄ (Taisyklių 23 p.). Po to, kai priimamas sprendimas pradėti rengti ProjektÄ , organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 p. ir 3 priedas). Reikalavimai turi bÅ«ti tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo bÅ«dus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugÄ , susijusiÄ su Projekto tikslais.

Reikalavimuose iÅ¡vardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti rengiamas Projektas (Taisyklių 25 p.). Projektų rengimo, vieÅ¡inimo ir derinimo procedÅ«rų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiÅ«rÄ (Taisyklių 16 p.). Nurodytos Taisyklių procedÅ«ros leidžia teigti, jog atsakovės skundžiamas atsisakymas pradėti rengti ProjektÄ yra priimtas viename iÅ¡ pirminių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kai sprendžiamas klausimas pradėti organizuoti ar ne Projekto rengimÄ .

Å iame etape patikrinama pagal bendrÄ sias Taisyklių nuostatas, ar tinkamas subjektas pateikė praÅ¡ymÄ rengti projektÄ , ar pateikė bÅ«tinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedÅ«rÄ . Vėlesniame Projekto rengimo reikalavimų pateikimo etape dalyvaujančių institucijų iÅ¡duotų reikalavimų Projektui rengti sÄ lygos nulemia Projekto turinį bei konkrečių sprendinių numatymÄ ir pagrindimÄ . Teismo nuomone, sprendimo pradėti organizuoti Projekto rengimÄ priėmimo etape Å¡ie klausimai dėl pareiÅ¡kėjo preliminaraus siÅ«lomo formuoti sklypo dydžio nesprendžiami, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti Projekto planavimo schemoje nurodyto žemės sklypo apie 365 kv. m ploto dydžio ir reikalauti tai pagrindžiančių duomenų.

Atsakovė be jokio teisinio pagrindimo nurodė konkrečius Projekto turiniui keliamus reikalavimus, atlikdama pareiÅ¡kėjo pateiktÄ planavimo pasiÅ«lymų schemos vertinimÄ , kuris nesusijęs su sprendimo pradėti ar ne Projekto rengimo organizavimÄ priėmimu. Dėl susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių patekimo į pareiÅ¡kėjo planuojamo žemės sklypo ribas Atsakovė atsisakydama organizuoti Projekto rengimÄ taip pat nurodė aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodyta teritorija pažymėta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, kuri turi bÅ«ti palikta inžinerinių tinklų eksploatavimui.

Atsakovės atsisakymas organizuoti Projekto rengimÄ dėl projektuojamoje teritorijoje susisiekimo ir inžinerinių tinklų eksploatavimo nepagrįstas ir negali bÅ«ti priežastimi atsisakyti organizuoti Projekto rengimÄ , kadangi Å¡iems tinklams eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siÅ«lomos nustatyti specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 46 punktas numato, jog esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba bÅ«simiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siÅ«lomos nustatyti specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos.

Be to, tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti vertinami ne praÅ¡ymo organizuoti Projekto rengimÄ etape, tačiau Projekto rengimo reikalavimų pateikimo etape (Taisyklių 24–25 p.). Dėl pastato – prekybos paviljono naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotÄ tiesioginę paskirtį Pažymėtina, jog atsakovė atsisakymÄ rengti ProjektÄ grindė dar ir tuo, jog pareiÅ¡kėjas pastatÄ â€“ prekybos paviljonÄ (duomenys neskelbtini), naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotÄ prekybos paskirtį, o teikia ratų montavimo ir kirpyklos paslaugas.

Atsakovė šį argumentÄ grindė Taisyklių 2.4 punktu, kuris numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotÄ tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčytinai patvirtina, kad pastato – prekybos paviljono naudojimo paskirtis yra prekybos, pastatas yra naudojamas ir panaudos pagrindais perduotas MB „Miglutė“. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) numato statinių klasifikavimÄ pagal jų naudojimo paskirtį (Reglamento 1.1 p.).

Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (Reglamento 5 p.). Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes (Reglamento 5.1 p.): gyvenamuosius pastatus (Reglamento 5.1.1 p.) ir negyvenamuosius pastatus (Reglamento 5.1.2 p.). Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į keletÄ pogrupių (Reglamento 7 p.), t. y.: prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai) (Reglamento 7.3 p.); paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo?iÅ¡davimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai (Reglamento 7.4 p.) ir t. t.

Akivaizdu, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), priskirtinas prie negyvenamųjų patalpų ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta jo naudojimo paskirtis – prekybos, taip pat ir byloje nėra dėl to ginčo, jog pareiškėjo pastatas – prekybos paviljonas naudojamas paslaugų teikimui – ratų montavimui ir kirpyklos veiklai. Kadastro nuostatų 3 priedo 2.3 punkte nurodyta, jog prekybos paskirties pastatai skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita).

Prekybos veiklų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau, įvertinus Kadastro nuostatų 3 priedo 2.4 punkte nurodytÄ paslaugų pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo pastate – prekybos paviljone vykdomÄ veikla – ratų montavimas ir kirpyklos veikla yra paslaugos, o tai neatitinka pareiÅ¡kėjo pastato pagrindinės naudojimo prekybos paskirties. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis prekybos, faktiÅ¡kai naudojamas ne pagal teisinę pastato naudojimo paskirtį, registruotÄ Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Taisyklių 2.4 punkte nurodyta sÄ lyga, suteikianti teisę rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus – statinių naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį. Ä®vertinus pirmiau minėtas teisines nuostatas ir tai, kad pastatas faktiÅ¡kai naudojamas paslaugų paskirčiai, neabejotinai galima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo pastatas – prekybos paviljonas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę prekybos paskirtį.

Pažymėtina, jog bÅ«tent Å¡i faktinė aplinkybė buvo lemiama ir pagrįsta priežastimi atsisakyti pradėti rengti ProjektÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės sprendime pirmiau minėtos atsisakymo rengti ProjektÄ priežastys teisiniu požiÅ«riu nėra teisiÅ¡kai motyvuotos ir pagrįstos, tačiau atsakovės nurodyta atsisakymo rengti ProjektÄ priežastis, jog pareiÅ¡kėjo pastatas – prekybos paviljonas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę prekybos paskirtį ir Å¡ios priežasties teisinis pagrindimas Taisyklių 2.4 punkto nuostatomis, neabejotinai patvirtina atsakovės teisę atsisakyti rengti Projekto organizavimÄ bei yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas argumentas netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo.

Nors ne visi skundžiamo sprendimo argumentai teisiÅ¡kai pagrįsti, tačiau skundžiamo sprendimo nėra pagrindo naikinti, nes pareiÅ¡kėjas neturi teisės dėl pirmiau nurodytos priežasties pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ naudodamas pastatÄ ne pagal paskirtį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir ne visi skundžiamo sprendimo argumentai pagrįsti, realiai pareiÅ¡kėjo teisės skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos, nes teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistÄ teisę arba yra ginčijama tam tikra teisė arba įstatymų saugomas interesas ir tai bÅ«tų galima padaryti vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų bÅ«dų.

Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės rengti Projekto naudodamas pastatÄ â€“ prekybos paviljonÄ ne pagal naudojimo prekybos paskirtį, nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Nagrinėjamo ginčo atveju konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai atsisakė rengti ProjektÄ , argumentuodama tuo, jog pareiÅ¡kėjas pastatÄ naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę naudojimo paskirtį ir šį argumentÄ pagrįsdama Taisyklių 2.4 punktu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lygas.

Nurodytos teisinės nuostatos nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui, naudojančiam prekybos paskirties pastatÄ â€“ prekybos paviljonÄ ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę prekybos paskirtį, rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . PareiÅ¡kėjo nurodyta iÅ¡imtis, numatyta Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija), 5.5 punkte, jog kirpyklų veikla, kuri pagal Ekonomikos veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių priskiriama S96.02 veiklos rÅ«Å¡iai, gali bÅ«ti vykdoma ir prekybos paskirties patalpose nedarant žalos gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygų, ginčo atveju nėra lemiama, nes pareiÅ¡kėjo pastate vykdoma dar ir kita – ratų montavimo paslaugos veikla, kuriai nėra numatyta jokių iÅ¡lygų.

Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo situacijoje atsakovė, įgyvendindama vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijas, nepažeidė vieÅ¡ojo administravimo subjektams taikomos taisyklės – leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatyme, bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų virÅ¡enybės principo, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta pastato naudojimo ne pagal paskirtį aplinkybė paneigia pareiÅ¡kėjo teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ bei yra akivaizdi kliÅ«tis pradėti Projekto rengimo organizavimÄ , todėl taip pat nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimÄ pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas taip pat prašė teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas, jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjos Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė