2020-06-03 Nr. AB-11435-3-65-3-00340-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1673-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00340-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 1 870 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nebuvo užtikrinamas būtinas minimalus gyvenamas plotas. Panevėžio AVPK areštinės kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis higienos sanitariniais įrenginiais, kamerose buvo bloga ventiliacija, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą kitų suimtųjų atžvilgiu. Dirbtinis bei natūralus apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra buvo netinkama. Kamerose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra nesutvarkyti, sienų tinkas atsilupęs, grindų danga duobėta. Pareiškėjas maudytis buvo vedamas tik kartą į savaitę, dušo patalpos nėra tinkamai įrengtos, jose neužtikrinamas privatumas, nėra įrenti suoliukai, bei lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Pareiškėjas savo skunde kalinimo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygas įvardijo kaip žeminančias orumą, pažeidusias jo privatumą, sukėlusias jam didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą, tai yra sukėlusias pareiškėjui neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2016 m. sausio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pasivaikščiojimų trukmė buvo tokia, kokią numatė tuo metu galioję teisės aktai, pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus – visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro šalinimo sistemas. Veikiančioms, o ne naujai statomoms areštinėms higienos normos kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Pareiškėjo pretenzijos, jog nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais, yra nepagrįstos, nes sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigūnai pro stebėjimo langelį negali jų matyti. Panevėžio AVPK areštinės sanitariniuose mazguose yra sumontuota atskira patalpų oro šalinimo sistema, kameras yra galimybė vėdinti per langus, kurie atsidaro.

5. Visose areštinės kamerose yra įrengti skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Panevėžio AVPK rūkančius asmenis laiko atskirai nuo nerūkančių, atsakovas neturi duomenų, ar pareiškėjas buvo rūkantis ar ne, tačiau prašymų laikyti su nerūkančiais iš jo nebuvo gavęs. Pareiškėjas praustis po šiltu vandeniu į dušą buvo vedamas vieną kartą į savaitę, kaip tai numatė galiojantys teisės aktai. Dušo patalpų įrengimas atitiko higienos normos reikalavimus. Nėra duomenų, kad Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų iš pareiškėjo nebuvo gauta, medicininė pagalba ginčo laikotarpiu pareiškėjui neteikta, pareiškėjas jokių nusiskundimų neturėjo. Panevėžio AVPK neatliko veiksmų, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundo reikalavimo daliai, kurioje patirtą neturtinę žalą prašė atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d., taikyti ieškinio senatį.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 70 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2016 m sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 12 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

8. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 17 d. pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, elgdamasis atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę suvokti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos jo buvimo Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiais, tačiau skundu į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 17 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, šio termino atnaujinti neprašė, teismas aplinkybių, kad praleistas terminas atnaujintinas, nenustatė, todėl tenkino Panevėžio AVPK prašymą dėl senaties taikymo ir analizavo pareiškėjo suėmimo sąlygas laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2016 m sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto areštinės kameroje trūkumo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Veiklos taisyklės) 58 punktu, kuriame nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

10. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu areštinėje buvo laikomas: 2015 m. lapkričio 3 d. laikytas 2 kameroje (plotas 21,38 kv. m) su vienu asmeniu; 2015 m. lapkričio 4 d. laikytas 8 kameroje (plotas 16,90 kv. m) su vienu asmeniu; 2015 m. lapkričio 26 d. laikytas 8 kameroje (plotas 16,90 kv. m) su vienu asmeniu, tą pačią dieną pervestas į 1 kamerą ir ten laikytas su trimis asmenimis, toliau iki 2015 m. lapkričio 30 d. laikytas 10 kameroje (plotas 8,58 kv. m) vienas; nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 11 d. laikytas 16 kameroje (plotas 14,38 kv. m) su dviem asmenimis, toliau iki 2016 m. sausio 12 d. laikytas toje pačioje kameroje su vienu asmeniu.

11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei remdamasis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamą plotą Panevėžio AVPK areštinės kamerose, darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 8, 10, 16, viso 9 paras, iš jų – 3 paras pažeidžiant Veiklos taisyklių 58 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 2016 m. sausio 8–11 d. teko 4,36 kv. m ploto), bei 6 paras – šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui tekdavo nuo 6,54 kv. m iki 10,04 kv. m ploto). Teismas konstatavo, jog Panevėžio AVPK 3 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) sanitarinio mazgo įrengimui reikalavimų nenustato.

13. Įvertinęs Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. gruodžio 4 d. tarnybinių pranešimų turinį, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo, sprendė, kad areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos dalies, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu pareiškėjui neigiamų išgyvenimų. Teismas pažymėjo, kad tualeto uždengimas audiniu (kai sudaroma galimybė užsidengti paties suimtojo pasirūpintu audiniu) nelaikytinas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas sprendė, kad per visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis kamerų sanitariniuose mazguose tinkamai įrengtais tualetais bei teisė į privatumą.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus, kad pasinaudoti dušu buvo leidžiama tik kartą į savaitę, nes nustatęs, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę, sprendė, jog toks maudymosi dažnumas atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat kaip atsakovo atstovo pateiktais įrodymais paneigtas teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamos dušų įrengimo ir temperatūros.

15. Teismas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo, nepakankamos ventiliacijos, netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių. Byloje buvo nustatyta, kad patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacijos sistemos pagalba, Panevėžio visuomenės sveikatos centro pateiktuose 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo aktuose, nurodyta, kad atliktų operatyvios kontrolės metu patikrintose areštinių kamerose dėl kamerų įrengimo ir tvarkos, apšvietimo, temperatūros, vėdinimo, šildymo pažeidimų nenustatyta, pasivaikščiojimo kiemelius valo valymo paslaugas teikianti įmonė pagal sudarytą paslaugų sutartį, patikrinimų metu buvo konstatuota, kad kiemeliai švarūs, tvarkingi, aprūpinti šiukšlių dėžėmis.

16. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, teismas pažymėjo, kad Veiklos taisyklių 10.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Byloje nenustatęs, kad pareiškėjas buvo reiškęs prašymus dėl laikymo kartu su nerūkančiais, teismas šiuos argumentus atmetė, nes jie buvo nekonkretizuoti ir deklaratyvūs.

17. Spręsdamas dėl pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į pažeistos vertybės pobūdį bei pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą (ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą 3 paras bei teisės į privatumą naudojantis tualetu 9 paras), į tai, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių suėmimo vykdymo sąlygų žalingą poveikį jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei, o atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas vertino, kad teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą pareiškėjo skriaudą, todėl priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 70 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti bei pripažinti, kad teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija patirtai žalai atlyginti.

19. Dėl konstatuoto pažeidimo, kad visą ginčo laikotarpį (9 paras) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, Panevėžio AVPK nurodo, kad pažeidimo mastas, kai asmuo laikomas vienas kameroje, yra mažesnis. Pareiškėjas dalį vertinto laikotarpio buvo laikomas vienas, todėl, apelianto nuomone, tomis dienomis pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeistas, nes jo negalėjo matyti kiti suimtieji.

20. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, tačiau nurodė, kad pažeidimas truko tik 3 paras, o toks pažeidimas, nesukėlė reikšmingo neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai. Byloje nebuvo nustatyta, kad nežymus minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas pablogino kitas sulaikymo sąlygas, lėmė kokius nors kitus nepatogumus pareiškėjui. Nustatytas pažeidimas buvo trumpalaikis.

21. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 parų trukmės minimalios ploto normos pažeidimas turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatos būklei. Toks pareiškėjo teisių pažeidimas yra mažareikšmis, nes ši pareiškėjo teisė buvo pažeista neilgą laiko tarpą, gyvenamojo ploto norma pažeista nežymiai (pažeidimo laikotarpiu pareiškėjui teko 4,36 kv. m). Be to, Panevėžio AVPK areštinė nebuvo gavusi iš pareiškėjo skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų. Konkrečiu atveju taip pat nenustatyta, kad minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas pablogino pareiškėjo kitas laikymo sąlygas, lėmė kokius nors kitus nepatogumus.

22. Apelianto teigimu, neturtinės žalos atsiradimas pagal susiformavusią teismų praktiką konstatuojamas tada, kai asmenį veikiantys veiksniai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Šiuo atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, todėl pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti neturtinę žalą dėl nežmoniškų suėmimo sąlygų. Dėl neatitverto sanitarinio mazgo jis jautė pažeminimą, jei sanitarinį mazgą uždengtų paklode, negalėtų jos naudoti miegui. Tupimas sanitarinis įrenginys buvo nepatogus, kėlė skausmą. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko ventiliacijos, o atsakovas teikia melagingus paaiškinimus ir siekia išvengti atsakomybės, nes žmogaus teisės Panevėžio AVPK pažeidinėjamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK įvairiais jo laikymo laikotarpiais.

25. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią iki 2015 m. spalio 17 d. atmetė, pritaikęs ieškinio senatį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 11 d. Be to, teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina 70 Eur suma. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog nustatyti pažeidimai buvo trumpalaikiai ir neintensyvūs, taigi šiuo atveju vien pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai žalai atlyginti, t. y. kelia ginčą dėl atlygintinos neturtinės žalos būdo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Iš pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo atstovo Panevėžio AVPK skundą matyti, kad pareiškėjas nurodo argumentus dėl jo suėmimo sąlygų Panevėžio AVPK, t. y. tikėtina, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų vertinimu ir priteistu neturtinės žalos dydžiu.

29. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2019 m. kovo 12 d., jame apskundimo tvarka išaiškinta. Atsižvelgdamas į tai, kad ABTĮ nustatyta tvarka pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo nepadavė, atsiliepime į atsakovo, atstovaujamo Panevėžio AVPK, apeliacinį skundą neprašo atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl šio atsiliepimo argumentų, ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą tikrins paduoto apeliacinio skundo ribose.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje tikrintu laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą Panevėžio AVPK areštinėje buvo pažeista nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 11 d. (dėl nežymaus skaičiavimo apsirikimo teismas nurodė, kad šis pažeidimas truko 3 paras, tačiau minėtas laikotarpis apima 4 paras) bei visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis Panevėžio AVPK areštinės kamerose esančiais sanitariniais mazgais (dėl nežymaus skaičiavimo apsirikimo teismas nurodė, kad šis pažeidimas truko 9 paras, tačiau minėtas laikotarpis apima 11 parų). Pažymėtina, kad atsakovo atstovas konstatuotų pažeidimų neginčija ir nenurodo jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nustatytų pažeidimų.

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo suėmimo sąlygas, nustatytų pažeidimų ir ginamų vertybių pobūdį, pažeidimų trukmę, mąstą ir kitus reikšmingus kriterijus, konstatavo kad dėl gyvenamojo ploto trūkumo (nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 11 d.) ir dėl nepakankamai atitverto sanitarinio mazgo pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pripažinimo nepakanka ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais (70 Eur).

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį nepatogumą. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atskirais periodais, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2016 m sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 12 d., iš viso 12 parų pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 120–130 cm aukščio pertvara, o įėjimas gali būti uždengtas audeklu. Tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas dalį vertinto laikotarpio kamerose buvo vienas (nuo 2015 m. lapkričio 26 d. (dalį paros) iki 2015 m. lapkričio 30 d.), byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK pareigūnai, pažeisdami etikos reikalavimus, sąmoningai stebėjo pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Vertintas laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, be to, bylos duomenimis, pareiškėjas iš Panevėžio AVPK buvo gabenamas į teismą (2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2016 m. 2016 m. sausio 11 d.), o 2016 m. sausio 12 d. ryte (9.42 val.) išvyko į kitą suėmimo įstaigą. Taigi dalį vertinto laikotarpio jis faktiškai nebuvo Panevėžio AVPK. Nors iš 12 parų 4 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, gyvenamojo ploto normos trūkumas buvo nežymus, t. y. pažeidimo laikotarpiu pareiškėjui teko 4,36 kv. m ploto.

36. Byloje nenustatyta, kad dėl pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų atsirado žalingų padarinių pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiškėjas nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK administracijai nereiškė. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi nustatyti trumpalaikiai pažeidimai (atskirais laikotarpiais, iš viso 12 parų, tačiau pareiškėjas tomis dienomis buvo konvojuojamas į teismą) nebuvo itin reikšmingi, intensyvūs ir galintys sukelti itin neigiamas pasekmes.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, sprendžia, jog pripažinimas, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Panevėžio AVPK, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Panevėžio AVPK sąlygas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė