2020-01-29 Nr. AB-1926-3-62-3-01707-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1037-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01707-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 5 d. atliko bausmę Alytaus PN 2-ame, 3-ame ir 6-ame lokaliniuose sektoriuose netinkamomis sąlygomis. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos – 3,1 kv. m. Dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų, dėl to pablogėjo jo regėjimas. Patalpose buvo drėgna, dėl to atsirado grybelis ir pelėsis ant lubų ir sienų, tai kenkė pareiškėjo sveikatai. Temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu neatitiko reikalavimų – 18°C–22°C. Langai ir durys buvo nesandarūs. Sanitariniai mazgai buvo netinkamai atitverti, vamzdynas buvo aprūdijęs. Dėl šių netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, pasitikėjimą savimi, fobiją, sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, galimybių sumažėjimą. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 80 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo ir netaikant sutrumpinto ieškinio senaties termino, kadangi Alytaus PN neteisėti veiksmai buvo tęstiniai.

3. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo Alytaus PN atsiliepimą nurodė, kad Alytaus PN pateikė dabartinį miegamųjų vietų skaičių, o ne to laikotarpio, kai pareiškėjas atliko bausmę 3-ame ir 6-ame lokaliniuose sektoriuose. Nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. birželio 29 d. 6-to lokalinio sektoriaus 14-to būrio miegamuosiuose buvo 11 miegamųjų vietų, o ne 9, nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. kovo mėn. 16-to būrio 1-ame miegamajame buvo 14 miegamųjų vietų, o ne 12; be to, 16-tas būrys yra 2-ame lokaliniame sektoriuje, 2-ame bendrabutyje, o ne 3-ame lokaliniame sektoriuje

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą ir vertinti jo kalinimo Alytaus PN laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus PN atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose nurodė laikotarpius ir gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, apskaičiavo, kad teisės aktuose nustatyta asmeniui turinti tekti 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista. Alytaus PN paaiškino, kad 14-to būrio 2-as miegamasis yra bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa, tačiau sanitarinis mazgas yra šiame miegamajame, šis miegamasis įrengtas pagal kamerų įrengimo reikalavimus, nes nakčiai buvo rakinamas. 16-to būrio 1-as miegamasis yra bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa, sanitarinis mazgas yra ne miegamajame, jis įrengtas atskirai.

6. Visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo, ir nuteistieji nustatytu laiku gali laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų higienos pažeidimų Alytaus PN paaiškino, kad įstaiga užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą gyvenamosiose patalpose, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir visą parą palaiko tinkamą temperatūrą, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato teisės aktai. Alytaus pataisos namai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams. 2018 m. liepos mėn. buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas skunde neva patirtą turtinę žalą grindžia abstrakčiais teiginiais, šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo, atstovaujamo Alytaus PN, 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN su pertraukomis buvo laikomas nuo 2008 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 5 d. Įvertinęs, tai, kad byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad egzistavo objektyvios priežastys, sukliudžiusios pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą, be to, pareiškėjas šio termino atnaujinti neprašė ir taikė trejų metų ieškinio senatį. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2008 m. kovo 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. rugpjūčio 16 iki 2018 m. birelio 5 d.

9. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko 14-tame būryje, 2-ame miegamajame, kurio plotas 33,94 kv. m ir kuriame iš viso gyveno 9–11 asmenų; taip pat pareiškėjas gyveno 16-tame būryje, 1-ame miegamajame, kurio plotas 45,44 kv. m kartu su kitais 11 nuteistųjų. Teismas darė išvadą, jog dalį ginčo laikotarpio – nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 29 d., t. y. 4 dienas, pareiškėjas 14-to būrio 2-ame miegamajame buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, nes pareiškėjui teko 3,09 kv. m ploto (trūko 0,1 kv. m ploto).

10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas, tačiau pažymėjo, kad pažeidimo dienomis gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 29 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad sanitariniai mazgai neužtikrino privatumo, teismas pažymėjo, kad 14-to būrio 2-o miegamojo, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo gyvenamojoje patalpoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kur buvo įrengtas sanitarinis mazgas – tose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ar jis buvo įrengtas atskirose patalpose, kaip buvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o 2018 m. spalio 15 d. teismo nutartimi buvo pakartotinai įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kur buvo įrengtas sanitarinis mazgas ginčo laikotarpiu iki 2018 m. birželio 29 d. (t. y. 14-to būrio 2-ame miegamajame). Įvertinęs atsakovo atsiliepimo ir papildomai į bylą pateiktų paaiškinimų teiginius, kad minėtoje patalpoje sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, taikomus sanitarinio mazgo įrengimui kamerų tipo patalpose, teismas vertino, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad sanitarinis mazgas 14-to būrio 2-o miegamojo nuteistiesiems buvo pakankamai izoliuotas. Kadangi Alytaus PN netvirtino, kad papildomai buvo dar vienas sanitarinis mazgas, esantis atskiroje patalpoje, kuriuo galėjo naudotis pareiškėjas, būdamas 14-tame būryje, visas abejones šiuo klausimu teismas vertino pareiškėjo naudai.

12. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo laikomas 14 būrio 2-ame miegamajame (t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 29 d.) naudojosi tik tuo sanitariniu mazgu, kuris buvo įrengtas jo gyvenamojoje patalpoje, ir kad šio sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio gyvenamosios patalpos ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje toks sanitarinio mazgo atitvėrimas nepripažįstamas užtikrinančiu asmens privatumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu minėtais laikotarpiais buvo pažeistas ir konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl dirbtinio apšvietimo, oro drėgmės ir temperatūros patalpose, švaros, pelėsio ir kitų higienos reikalavimų, nes atsakovo atstovo pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyti pažeidimai nebuvo užfiksuoti, pareiškėjas į atitinkamas institucijas nebuvo kreipęsis, o jo skundo teiginiai dėl prastos patalpų būklės buvo nedetalizuoti. Vertindamas pareiškėjo argumentą dėl surūdijusio vamzdyno, teismas pažymėjo, kad jis nenurodė, kuriame iš pastatų, kuriuose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo aprūdijęs, Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nekonstatuota, kad pastatas avarinės būklės. Teismas darė išvadą, kad galbūt aprūdijęs vamzdynas negalėjo trukdyti pareiškėjui naudotis sanitariniu mazgu ar sudaryti kitokio pobūdžio nepatogumus, todėl nenustatė pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtą Alytaus pataisos namų neveikimą.

14. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, teismas nenustatė, kad sveikatos sutrikimų priežastis galėjo būti netinkamos kalinimo sąlygos. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus (teisės į minimalaus ploto pažeidimą (4 dienas pareiškėjui teko 3,09 kv. m ploto, į privatumo neužtikrinimą naudojantis sanitariniu mazgu), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą (minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – 0,1 kv. m, gyvenamojoje patalpoje dalį ploto dalį užėmė baldai, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmę (pareiškėjo teisė į teisės akte nustatyto ploto reikalavimą buvo pažeista 4 dienas, pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas 323 dienas), teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 450 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsakovas akcentuoja, kad teismo nustatytas pažeidimas dėl pareiškėjui trūkusio ploto bendrabučio tipo patalpoje buvo itin nežymus ir negalėjo sukelti stiprių dvasinių kančių. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 323 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišreikalavo papildomų duomenų iš atsakovo atstovo apie 14 būrio sanitarinius mazgus, kurie įrengti kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje. Šio būrio gyvenamoji patalpa Nr. 2 ir kitos gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo, sanitarinio mazgo įrengimas jose atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2001 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkto reikalavimus, t. y. įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengtos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, kuriose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba klozetas.

17. Teismas net ir konstatuodamas pažeidimus nevertino, kad pataisos namai, kur bausmę atliko pareiškėjas, nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN pareiškėjas galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, užsiimti kita naudinga veikla, dalyvauti reabilitacijos programose ir dirbti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

18. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovo atstovas pateikė naujus įrodymus, t. y. Alytaus PN 14 būrio 2 gyvenamosios patalpos fotonuotraukas.

19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Alytaus PN pažeidimai buvo tęstiniai. Neturtinė žala pareiškėjui buvo priteista pagrįstai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2008 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (su pertraukomis) teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

21. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti neturtinę žalą (80 000 Eur), kurią kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN – bendrabučio tipo patalpose jam tekusi gyvenamojo ploto norma nesiekė minimalios ribos, sanitariniai mazgai netinkamai atitverti, patalpų apšvietimas, temperatūra, ventiliacija ir bendra būklė neatitiko higienos ir saugumo reikalavimų.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikė ieškinio senatį ir vertino jo kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 birželio 5 d. Konstatavęs, kad dalį ginčo laikotarpio Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (t. y. pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), teismas priteisė pareiškėjui 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės nepasisakė dėl šio apeliacinio skundo turinio, bet suformulavo reikalavimus, kurie yra būdingi apeliaciniam skundui: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikė 2019 m. sausio 14 d. (žyma ant voko, b. l. 98), t. y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 kalendorinių dienų termino apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija pareiškėjo atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą laiko pareiškėjo apeliaciniu skundu.

24. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjui turinti tekti gyvenamojo ploto norma, pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiu sanitariniu mazgu gyvenant 14 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, nes šioje patalpoje sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo likusio patalpos ploto, be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigos dienotvarkėje nustatytu metu galėjo nevaržomai judėti pataisos įstaigos teritorijoje. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišreikalavo iš atsakovo pakankamai duomenų apie 14 būrio gyvenamąsias patalpas ir jose įrengtus sanitarinius mazgus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pažeistai teisei (neužtikrinant 4 paras gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje) apginti pakanka šio pažeidimo pripažinimo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

27. Nors pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nepateikia savarankiškų argumentų dėl teismo pritaikytos senaties, išvadų, padarytų išanalizavus kalinimo sąlygų atitikimą higienos normoms, skunde pirmosios instancijos teismui neprašė senaties termino atnaujinti. Apeliacinė teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę žalą negalėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą, todėl su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutinka ir jos argumentų nekartoja. Konstatuotina, kad teismas pagrįstai vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl sąlygų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose neatitikimo higienos normų reikalavimams yra nepagrįstos, todėl jiems pritardama šių argumentų nekartoja.

28. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą, be kita, ko kildino iš vienam asmeniui turinčio tekti ploto bendrabučio patalpose trūkumo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas 14 būrio miegamojoje patalpoje Nr. 2 (plotas 33,94 kv. m), darė išvadą, kad nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 21 d. (pastaba: vietoj 2018 metų nurodytini 2016 metai), nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 29 d. t. y. 4 dienas, pareiškėjas minėtoje patalpoje buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, nes pareiškėjui teko 3,09 kv. m ploto (trūko 0,10 kv. m ploto). Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamojo ploto trūkumas apskaičiuotas aritmetiškai klaidingai (trūko 0,01 kv. m). Taip pat minėta teismo išvada neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad 14 būrio miegamojoje patalpoje Nr. 2 visais laikotarpiais, kai šioje patalpoje gyveno pareiškėjas (nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 29 d.), joje gyveno ne 9, o 11 asmenų (b. l. 55–57, 59). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kurio plotas 2,85 kv. m (b. l. 59). Šių aplinkybių neįvertinus, neįmanoma nustatyti, ar Alytaus PN pažeidė reikalavimą suteikti pareiškėjui minimalų gyvenamąjį plotą, įtvirtintą Taisyklių 111.1 punkte, o jei pažeidė – spręsti, ar egzistuoja visos būtinosios sąlygos viešajai atsakomybei kilti.

29. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu pažeidimu neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat su pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo forma.

30. Pareiškėjas skunde apibūdindamas kalinimo Alytaus PN sąlygas buvo nurodęs, jog sanitariniai mazgai buvo netinkamai atitverti. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas vertintu kalinimo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose – 16 būrio patalpoje Nr. 1 ir 14 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2.

31. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo sanitarinių mazgų atitvėrimo teismas koncentravosi į tuos ginčo laikotarpius, kai pareiškėjas gyveno 14 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2., kurioje sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje. Nors atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog minėta patalpa yra bendrabučio tipo, bet įrengta pagal kamerų tipo patalpoms keliamus reikalavimus, nes nakčiai rakinama, ir dėl sanitarinio mazgo įrengimo nurodė Eksploatavimo taisyklių 13.5 ir 16.5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos duomenis darė išvadą, jog vien pacituodamas teisinį reguliavimą atsakovo atstovas pareiškėjo teiginių dėl netinkamo sanitarinių mazgų izoliavimo nepaneigė, sprendė, kad pareiškėjas naudojosi tik minėtos gyvenamosios patalpos sanitariniu mazgu, kuris atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele, ir, vadovaudamasis teismų praktika, kurioje sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,5 m aukščio sienele nuo likusios kameros erdvės pripažįstamas nepakankamu kalinamo asmens privatumui užtikrinti, konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Eksploatavimo taisyklių 12 punkte nustatyta, jog lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai, kurie užrakinami nakčiai, įrengiami pagal šių Taisyklių 13–14 punktuose nustatytus reikalavimus. Minėtų taisyklių 13.5 punkte nurodyta, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Tai reiškia, kad bendrabučio tipo patalpoms, nors ir rakinamoms nakčiai, netaikomi Eksploatavimo taisyklių 16 punkto reikalavimai, pagal kuriuos privalo būti įrengtos kamerų tipo patalpos, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš jo sprendimo motyvų, šiomis teisės normomis vadovavosi. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje dėl taikomų režimo ypatumų ar nuobaudų, todėl nėra aišku, kokiais nustatytais faktais grindžiama teismo išvada, kad pareiškėjas buvo priverstas naudotis tik gyvenamosios patalpos sanitariniu mazgu, bei išvada, kad ginčo patalpoje sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik daline pertvara. Pastarajai išvadai padaryti, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų surinkta (pateikta) nebuvo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nepašalino iškilusių abejonių, neišreikalavo įrodymų, susijusių su pareiškėjui taikyto režimo ypatumais, sanitarinių mazgų įrengimu vertintu ginčo laikotarpiu, netinkamai vertino įrodymus, susijusius su pareiškėjui tekusiu plotu bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

37. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovo atstovas pateikė naujus įrodymus, kuriais, kaip teigia, siekia pagrįsti, jog sanitarinis mazgas 14 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo pilnai atitvertas nuo likusio patalpos ploto. Tačiau vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių dėl pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygų (t. y. tekusio gyvenamojo ploto, sanitarinio mazgo patalpų įrengimo ir pareiškėjui taikyto režimo vertintu laikotarpiu), visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, netinkamai vertino įrodymus, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteistas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl šių aplinkybių atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui S. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteista 450 Eur neturtinei žalai atlyginti ir konstatuoti pareiškėjo S. S. teisių į teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą, privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimai Alytaus pataisos namuose, panaikinti ir perduoti šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė