79526a1c-aaed-481b-9bfa-ddce34f900d1 · Panevėžio apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-50-620/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04790-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.;1.1.8.10.1.;1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.;1.2.4.4.1.;1.2.4.6.1.;1.2.7.1.2.2.;1.2.20.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Rokiškis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant prokurorei V.

C., kaltinamajam A. M., jo gynėjui Ž. R. , nukentėjusiajam M. T. , nukentėjusiojo M. T. atstovei-advokatei Rasai Čibirienei, nukentėjusiosios K. S. atstovui advokatui P. S., jos įstatyminiams atstovams J. S., V. S., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2012-02-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 str. 6 d. 178 str. 1d. skirtas 7 mėn. laisvės apribojimas; 2) 2012-04-18 pagal BK 24 str.4d.,180 str. 1d. 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo , pagal BK 75 str. atidėta 2 metams; 3) 2012-05-04 pagal BK 178 str. 1d.(2 epiz.), BK 178 str. 2d. (2 epiz.), skirtas laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn., 2012-07-18 nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 1 m.9 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 75 str. atidėtas vykdymas 2 metams; 4) 2015-04-01 pagal BK 286 str. skirta 18 MGL bauda; bauda iÅ¡ieÅ¡kota 2016-09-26; 5) 2015-09-02 pagal BK 284 str. 1d.skirta 4 MGL bauda; bauda sumokėta 2015-12-11; 6) 2016-07-29 pagal BK 281 str. 1d. skirta 20 MGL bauda, bauda neiÅ¡ieÅ¡kota; 7) 2017-01-13 pagal BK 181 str. 2 d. skirtas laisvės atėmimas 3 metams; pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė :            A. M. 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , dėl kilusio asmeninio ginčo, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatÄ . Be to, A. M. 2018-01-28 apie 05 val. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad nukentėjusioji K. S., gimusi (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, panaudodamas fizinį smurtÄ - laikydamas nukentėjusiÄ jÄ , numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir emocinio pasimetimo, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , Å¡iais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimÄ -kitas reakcijas į stiprų stresÄ , tokiu bÅ«du išžagino nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ K.

S. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . Be to, A. M. 2018-01-28 apie 15.30 val., susitikęs su nukentėjusiuoju M. T. prie degalinės "Circle K", adresu Respublikos g. 111A, RokiÅ¡kyje, pasiÅ«lydamas nukentėjusiajam pakeisti parodymus ir nurodyti, kad nukentėjusįjį sumušė kitas asmuo, tai yra M. S., taip siekė paveikti nukentėjusįjį M. T., kad jis, ikiteisminio tyrimo dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu, duotų melagingus parodymus. Kaltinamasis A. M. parodė, kad dėl pareikÅ¡tų kaltinimų jis kaltu neprisipažįsta. 2018 m . sausio 27 d. buvo jo gimtadienis.

Pas jį į butÄ atvyko dvi seserys ir mama. Turėjo atvykti ir žmonos D. sesuo K. S. kartu su draugu D. S.. Po kurio laiko atvažiavo tik vienas D. S. ir pasakė, kad K. nebus, nes pas drauges „baliavoja“ , dėl ko jie susipyko. Jo žmona D. susiraÅ¡inėjo telefonu žinutėmis su K. S., kodėl nedalyvauja. K. paaiÅ¡kino, kad susipyko su D. , susimušė, jog vartojo alkoholinius gėrimus, nes jai liepė D. papÅ«sti. Apie 24 val. jo sesuo su vyru ir vaiku iÅ¡važiavo. Mama ir kita sesuo buvo iÅ¡vykę jau anksčiau.

Jis su D. S. nusprendė nusipirkti dar alkoholio ir su jo automobiliu iÅ¡važiavo į miestÄ . Automobilį vairavo D. S.. Pabuvę mieste, abu kartu prie E. daugiabučio namo laiptinės iÅ¡gėrė nedaug (mažiau nei trečdalį butelio) nusipirkto viskio (butelis buvo litro ar 0,7 litro talpos). PrieÅ¡ tai, nuo 18-24 val., buvo iÅ¡gėręs keturis butelius 0,33 talpos alaus. Matė, kad bute, kuriame gyvena E. S. dega Å¡viesa ir užlipo į viršų. Butas penktame aukÅ¡te. D. pabeldė į duris. Kurį laikÄ jų niekas nedarė.

Po kurio laiko buto duris atidarė kažkoks tai vaikinas, kurio nepažįsta. Jie, t.y. D. S. , jis ir vaikinas įėjo į kambarį. Kambaryje buvo K. S., E. , kurios pavardės nežino ir tas vaikinas, kuris atidarė duris. Kambaryje ant staliuko buvo pristatyta vyno butelių, jie buvo tuÅ¡ti. Kas buvo kitame kambaryje, nežino. IÅ¡ karto įėjus, tarp D. S. ir K. S. įvyko kivirčas. Pasakė, kad nusiramintų, jog iÅ¡geriam alkoholio ir viskas. E. atnešė stikliukÄ , įpylė viskio, kurio pasiÅ«lė visiems, kartu ir K..

Pirma viskio iÅ¡gėrė K.. D. pamatė, kad ji geria, todėl trenkė per stikliukÄ su ranka, o po to K. per veidÄ su ranka. Jis atitraukė D. S. ir atsisėdo Å¡one, kad K. neliestų ,o D. S. atsistojo tarpduryje koridoriuje. Jis pradėjo Å¡Å«kauti koridoriuje, kad prisikvietė bernų. K. tyliai į ausį jam pasakė, kad yra dar vienas bernas kitame kambaryje, reikia jį iÅ¡vesti, kad nematytų D. , nes bus blogai, kai jis sužinos. Kitas vaikinas, kuris jiems atidarė duris, kaip jis suprato buvo E. draugas.

Jie buvo kaip ir porom. Pasakė D. , kad eitų su K. dviese iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad nebesimuÅ¡tų. Jie liko tame pačiame kambaryje, o jis su E. ir kitu vaikinu išėjo į koridoriukÄ . E. pakvietė tÄ kitÄ vaikinÄ , nes jis buvo kažkur tai pasislėpęs. E. jam liepė greičiau eiti iÅ¡ buto, nes bus problemų. Tam kitam vaikinui, kurio vardÄ ir pavardę jis sužinojo vėliau, t.y. M. T., jis pasakė: kÄ Äia veiki, eik iÅ¡ čia, nes yra K. bernas, bus „bajerių“. Jo paklausė ar žino kas jis yra? Turėjo omenyje, kad yra merginos taip vadinamas „švogrius“.

Jis pamanė kažkÄ kitÄ ir paklausė :kÄ pats čia veiki? Pasakė, kad atvarė pas K. . Tarp jų kilo žodinis konfliktas, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po to M. T. pirmas jam trenkė kumščiu į akį. Jis M. T. nustÅ«mė, nes rankose laikė butelius, viskio ir kokakolos. Jis suÅ¡uko- „ D.“. D. S. iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir trenkė su kumščiu M. T. į galvos sritį, kažkur į ausį, vienÄ ar du kartus. M. T. nuo to smÅ«gio nukrito prie pat durų. Jis pasidėjo tuos butelius.

Å one buvo D. , E.. M. T. atsikėlęs iÅ¡bėgo į laiptinę. Jis nebuvo praradęs sÄ monės. Tuomet jis , D. S. ir K. su M. T. batais išėjo iÅ¡ buto, nes M. T. sakė iÅ¡kvies policijÄ . Girdėjo, kad E. dar kalbėjo su kaimyne, pats kaimynių nematė. Jis iÅ¡ karto pasiÅ¡alino, nes yra teistas lygtinai ir nuo 22-6 val. turi bÅ«ti namuose . Kai jis iÅ¡bėgo per laiptinę žemyn, tada laiptinėje prasidėjo Å¡urmulys. Prie laiptinės durų laukė su K., nes D. nuėjo pakviesti E.. Tas vaikinas, kuris atidarė duris ,pasiliko su M.

T.. Jis, E., K. ir D. ėjo link maÅ¡inos, tačiau niekur nevažiavo. K. batai liko bute, ji pasakė, kad sumaišė ir su kažkieno kito batais išėjo . Jis su D. nešė atgal tuos batus, nes girdėjo kalbant, kad dingo batai. Batus su kuriais buvo K. ,jie norėjo padėti prie laiptinės, bet nespėjo, nes pamatė atvažiuojant policijÄ . Tada jis su D. S. pabėgo. D. paskambino A. U., paprašė, kad padėtų ir ateitų paimti jo maÅ¡inos, prašė pavairuoti, nes D. iÅ¡gėręs. A. U. atėjo gal po 10-15 min.

Automobilyje laukė merginos E. ir K.. Jis , D. ir A. U. atsisėdo į maÅ¡inÄ ir važinėjosi po miestÄ , visi vartojo alkoholį, iÅ¡skyrus A. Kai dar važinėjo po miestÄ ir stovėjo aikÅ¡telėje, tarp D. ir K. įvyko kivirčas. Kol jie rÅ«kė, D. K. be batų buvo iÅ¡traukęs iÅ¡ maÅ¡inos, nes ji rÅ«kė automobilyje, gal dėl to supyko. Buvo žiema, sniego. Jis K. greitai įkėlė atgal į maÅ¡inÄ , nes buvo basomis kojomis. Tada vėl visi atsisėdo į maÅ¡inÄ , K. sėdėjo viduryje, automobilio gale, o D. tuo metu sėdėjo priekyje, keleivio pusėje.

D. norėjo K. trenkti, bet nepataikė. K. spyrė D. ir nuskėlė dantį. Paskui D. paskambino kažkam, klausė ar priimtų į svečius, jei atvažiuotų. D. susitarė ir jie visi nuvyko į butÄ prie TÅ«belio mokyklos, gatvės nežino. Bute buvo vaikinas, kurio nepažįsta ir mergina V. , pavardės nežino. Tame bute baigė iÅ¡gerti viskį. Jį gėrė visi, iÅ¡skyrus A.. Bute prabuvo apie valandÄ ar pusantros. BÅ«nant bute vyko „komedija“, nes D. S. elgėsi neadekvačiai, Å¡okinėjo pro langus, paskui grįžo, jam pasidarė bloga, kitame kambaryje gulėjo ant grindų, su K. dar barėsi ir vėliau A. jį nuramino.

TurbÅ«t taip elgėsi, kad susipyko su K. . Apie 4-5 val. ryte grįžo į E. butÄ , kad nebežadinti jo žmonos D. su dukra. IÅ¡ pradžių į butÄ E. nuėjo viena, pažiÅ«rėjo , ar jame kas yra. Bute buvo jos draugas. Tada į butÄ nuėjo jis, D. , A. ir K.. K. atsigulė į lovÄ . Jis su D. buvo Å¡lapiais batais, nes bėgo nuo policijos. Pasidžiovė batus ir paklausė K., ar gali prigulti ? Ä® sofÄ jis atsigulė su visais rÅ«bais, striuke. Kiti asmenys dar pabuvo kelias minutes, buvo pastovus judesys, o jis snÅ«duriavo.

Kambaryje vaikščiojo E., jos draugas ir D. . K. gulėjo su rūbais, buvo su užvelkamu megztiniu su kapišonu, kelnėmis. Ant tos lovos buvo nedidelis apklotas, tik pusei žmogaus apkloti. Praėjus gal 20 min. ar 30 min., jis gulėjo ant pilvo, o K. pradėjo lįsti prie jo, bučiuotis. K. pasakė, kad „ nebepjauk grybo“, tuo pokalbis ir baigėsi. Po to jis užmigo, jį pažadino D. . Pasakė, kad policijai parašytas pareiškimas. Visi atsikėlė ir važiavo pas jį į namus, t.y. dar K., D. .

Kas liko E. bute nebematė. Grįžus į namus, jis dar buvo neblaivus ir nuėjo į vienÄ kambarį miegoti, o D. su K. į kitÄ kambarį. Tada užgirdo, kad namie vyksta konfliktas, prabudo. Žmona klausė, kÄ jis vėl prisidirbo ? Sakė, kad atvažiuoja S. D.. Nežino kada K. su D. išėjo iÅ¡ jų buto, kai jis atsikėlė, jų bute nebebuvo. Pas jį į butÄ atvažiavo D. ir pasakė, kad yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, policija jo ieÅ¡ko. D. pasakė, kad kai jis ėjo su D. paryčiais ėjo į degalinę pirkti cigarečių, iÅ¡ D. telefono D. skambino M.

T., nes jo telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. Trečiokas pasakė, kad jis poliklinikoje ir važiuos namo, apie pareiÅ¡kimÄ nieko neminėjo. D. S. minėjo, kad pasakęs D., jog jo neatpažintų. D. paprašė , kad į policijÄ atvyktų K. ir E. ir kad jo neatpažintų kaip TrečiokÄ muÅ¡usio asmens. Tada A. U. atvežė K. pas juos į namus, kur kartu valgė, gėrė kavÄ . Ji raÅ¡inėjosi telefonu su D. ,kÄ sakyti. K. skambino jos tėvas, klausė kÄ prisidirbo, kad ieÅ¡ko jų policija. Jo žmona priekaiÅ¡tavo, kad gėrė ir prisidirbo.

Žmona yra pavydaus bÅ«do, pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis miegojo su E., jog visi gėrė. K. dar prabuvo pas juos iki 19 val. vakaro. Tada K. skambino D. S. krikÅ¡to mama ,buvusi teisininkė, buvusi RokiÅ¡kio prokurorė. Pradėjo diktuoti K. kÄ jai sakyti, E., kÄ D. persakyti, t.y. kad neatpažintų D. . Jis D. pasakė, kad tu susimuÅ¡ei ir jo nekiÅ¡tų, nes turi lygtinumÄ , negali rodytis naktį. Buvo jau vakaras, kai D. parašė žinutę, kad viskÄ su tėvu sutvarkė. Tada jam paskambino D. , paklausė , ar gali nulipti į apačiÄ , nes jo tėvas nori pasikalbėti su juo.

Jis nulipo , atvažiavo D. tėvas ir atsisėdę maÅ¡inoje pradėjo kalbėtis. D. tėvas klausė ,ar D. gėrė alkoholį. Žinojo, kad D. S. prieÅ¡ tai klube turėjo konfliktų ir buvo susitarimas su tėvu, kad negers, nes tėvas jį iÅ¡mes iÅ¡ namų. Jis buvo pažadėjęs nieko nesakyti, todėl tėvui patvirtino, kad D. negėrė, buvo blaivus. Be to nurodė, kad viskÄ sutvarkė dėl tų muÅ¡tynių, bet reikia jam nuvažiuoti atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, nes kartu dalyvavo.

Pasakė, jei D. toliau įkiÅ¡, tai žino patys, kas bus. Mano, kad D. tėvas bendradarbiauja su policija, kartu su pareigÅ«nais medžioja, geria. Jis suprato, kad niekur jis byloje „nefigÅ«ruoja“, tik kad reikia tiesiogiai atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo M. T., o dėl D. viskÄ suderino. Tėvas perdavė nukentėjusiojo tėvo telefono numerį, kurį jis užsirašė. Po to iÅ¡ buto pasiėmė maÅ¡inos raktus, paskambino nukentėjusiojo tėvui, su kuriuo sutarė susitikti prie degalinės. Sausio 28 d. vakare susitiko prie degalinės su M.

T. ir jo tėvu. Tėvas pasakė, kad jei nemokate gerti, tai nereikia to daryti. Jis atsiprašė, kad dalyvavo įvykyje, tik kad jis nemušė. IÅ¡ pradžių jis nesuprato kokia esmė. Jis manė, kad tik atsipraÅ¡o, susitaiko ir viskas. Jis nežinojo, kÄ jie ten policijoje tarėsi, kÄ ten rašė. Paskui tik per bylos susipažinimÄ sužinojo kiek pareiÅ¡kimų buvo priraÅ¡yta. Tėvui sakė , kad netrenkė jo sÅ«nui, o tik nustÅ«mė. Jo akis taip pat buvo mėlyna. Tada M. tėvas pasakė, kad pareiÅ¡kime nurodė , kad jis vienas dalyvavo, vienas mušė, nes D. tėvas prigrasino nukentėjusiojo tėvus, kad visus pareigÅ«nus pažįsta.

Jis nukentėjusiojo tėvo atsiprašė, kad visi gal kalti, nes gėrė. Vėliau jau M. T. pasiÅ«lė jam daryti „susitaikymÄ â€œ. Jis M. buvo pasakęs savo situacijÄ , kad jis yra teistas, yra nuteistas dvejus metus lygtinai, augina dukrÄ . Jis apie tokį dalykÄ , kaip susitaikymas, nežinojo. M. T. papasakojo, kad ir jis pats turėjo kelis ikiteisminius tyrimus, ir jam pačiam pirmÄ kartÄ pavyko padaryti susitaikymÄ , nes buvo sunkus kÅ«no sužalojimas, o antrÄ kartÄ nepavyko susitaikyti, nes jau buvo teistas.

Jis įvardino taip, kad galima padaryti tÄ susitaikymÄ ,jei nesi teistas. M. T. jam pasiÅ«lė sumokėti 1000 Eur ir surasti kitÄ Å¾mogų, kuris prisiimtų kaltę. Jis sutiko iÅ¡ nevilties, kad nesužinotų probacijos institucija, jog pažeidė jos sÄ lygas, yra Å¡eima . Jis paskambino draugui ir paprašė surasti žmogų, ar bendrÄ pažįstamÄ , kuris padėtų tokioje situacijoje. Draugas surado M. S., kuris sutiko padėti. Sutarė, kad jis apsiims ir padarys susitaikymÄ su M. T.. Kokius parodymus duos ,M.

S. tarėsi su M. T., nes čia buvo jo pasiÅ«lymas. Kartu dalyvavo ir jis. M. T. M. S. patarinėjo kaip sakyti policijoje, t.y. kad abu buvo girti, kad pretenzijų neturi, buvo suduoti gal trys smÅ«giai, nepamena. D. , A. ir jis dar tÄ pačiÄ dienÄ vyko į Juodupę, kalbėtis dėl pinigų, kaip atsiskaitys su M. T.. D. pasakė , jog nedarė susitaikymo su M. T. iÅ¡ karto , nes jo tėvas bÅ«tų iÅ¡vijęs iÅ¡ namų, turėjo dvi bylas, nes RokiÅ¡kio klube su Å¡autuvais ir kirviais bėgiojo, buvo ir sulaikytas.

Juodupėje M. T. pasakė, kad žalai atlyginti jam reikia 1000 eurų. Pinigus reikėjo surinkti iki kitos dienos. Su D. tarėsi, kad kartu dalyvavo, todėl turi kartu po lygiai atlyginti žalÄ . Pas juos taip priimta, nesvarbu, kad nors ir vienas nekaltas. Jis surinko pusę sumos, o D. surinko lyg tai 300 eurų, kitų rinkti neskubėjo, sakė, kad daugiau nebeturi, negaus, paskui paduos. D. rašė žinutes, kad jei nebus pinigų, jis pasakys visÄ tiesÄ jo tėvui ir policijai. Pusantros dienos buvo kivirčas.

Jis 200 eurų pasiskolino iÅ¡ draugo. Atsiskaitė su M. T. tÄ pačiÄ dienÄ , dalį jam davė grynaisiais, o likusius pavedimu. Ä® policijÄ M. S. ir M. T. nuvyko abu ,tÄ pačiÄ dienÄ . PaaiÅ¡kino aplinkybes taip kaip tarėsi, o D. S. nebekiÅ¡o. Po parodymų davimo policijoje susitiko su M. S. ir M. T., prie turgelio. Jie pasakė, kad viskas gerai, kad padarė susitaikymÄ . Sužinojęs, kad duoti parodymai prieÅ¡ jį, pasakė žmonai, kad jų bute nebÅ«tų nei K., nei D. . D. su K. buvo nuvažiavę pas tėvus, pasakė, kad čia viskas per jį, kad jo iniciatyva buvo nueita į butÄ , kad jis vienas mušėsi, visus iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės, dar ten kažko prisakė.

Po visų tų įvykių dėl tų pinigų, jau žmonos D. mama buvo grįžusi iÅ¡ kelionės, siÅ«lė nuvažiuoti žiÅ«rėti kelionės nuotraukų. Jis nevyko, nes pasakė, kad daugiau gyvenime nesės prie to stalo, jei D. S. bus Å¡alia. D. iÅ¡važiavo viena, buvo ir D. S.. Tada žmona pasakė visÄ tiesÄ apie K. tėvams, t.y.kad ji sako, jog nakvoja pas sesę, nors iÅ¡ tiesų nakvoja pas draugÄ . Jis tėvams apie žmonos seserį K. sakydavo tik užuominomis, kad jai apribotų laisvę.

Ji gerdavo, rÅ«kydavo ir narkotines medžiagas naudodavo. Po to praėjo kokios keturios dienos, kai jo žmonai paskambino mama ir pakvietė atvažiuoti pakalbėti . Žmona nuvažiavo, o vėliau atvyko ir paklausė, kÄ jis padaręs, nes tėvai pasakė, kad iÅ¡prievartavo jos seserį K. . Jam net visas kÅ«nas nutirpo, pasimetė. Pasakė, kad tai netiesa, gyventi nebenorėjo, iÅ¡gėrė raminančių vaistų , kuriuos turėjo, degtine malÅ¡ino skausmÄ . Dar skambino A. A., buvo su juo susitikęs po kelių dienų, kai jis atvažiavo pas jo motinÄ , kur buvo ir jis.

Klausė, kÄ jis padarė. Kalbėjosi pirtyje, pokalbis buvo ilgas, apie pusantros valandos, kalbėjo apie viskÄ . Jis jau buvo pasikalbėjęs su K., jau po to buvo praėjusios dvi ar tris dienos. Jis sakė, kad pats netiki, siÅ«lė perraÅ¡yti butÄ gal žmonai, užsigesins audros. Butas priklauso jo mamai. Jis nežino, kodėl K. jį apkaltino tokios veikos padarymu, ar nuo alkoholio, galbÅ«t, kad jo žmona pasakė tėvams, kad ji nėra tokia gera kokia dedasi, tėvams meluoja, jog miega pas seserį, tačiau miega pas draugÄ .

Ä®RODYMAI, JŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS 1) Dėl M. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo Kaltinamasis neprisipažino 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sumušęs nukentėjusįjį M. T. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatÄ , tačiau jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta: Nukentėjusiojo M. T. parodymais .Nukentėjusysis parodė, jog 2018 metais, vakare, tikslios dienos neatsimena, su draugu D. B. nuvažiavo į RokiÅ¡kį pas E. S. į butÄ , esantį Vilties gatvėje.

Tame bute buvo dvi mergaitės : K. ir E. S.. Kai atvyko į tÄ butÄ , mergaitės buvo virtuvėje. IÅ¡ pradžių atvyko be alkoholio. D. su J. J. važiavo pirkti alkoholio. D. ir K. jų pirkto alkoholio negėrė. Nematė, kad jos gertų, nemano, kad jos gėrė. Jis bute vartojo alkoholį su D. B.. Maždaug po poros valandų į minėtÄ butÄ atėjo A. M. ir D. S.. Koridoriuje jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , išėjo pažiÅ«rėti. Koridoriuje buvo A. M.. A. paklausė kÄ jis čia veikia, o jis paklausė, kÄ A. veikia svetimame bute.

Tada pajuto smÅ«gius į galvÄ . A. jam sudavė kumščiu du ar tris smÅ«gius į galvÄ .Tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs, kiek atsimena A. jis nesmÅ«giavo, o jeigu ir bandė suduoti, tačiau nepataikė. Po smÅ«gių pro duris parkrito į laiptinę, nes jį pastÅ«mė, nesuprato, kažkiek smÅ«gių gavo ir laiptinėje, buvo trumpam praradęs sÄ monę .Jis buvo užsidengęs galvÄ ir nematė kas smÅ«giavo. Akyse buvo baltas vaizdas. Pamatė, kad D. S. ir A. M. iÅ¡bėga laiptais žemyn.

Tada jis susirinko daiktus ir išėjo vienas prie degalinės Circle. Paprašė žmonių, kad duotų paskambinti, iÅ¡sikvietė tėvus, kad parvežtų. Atvažiavo tėvai T. V. ir T. A.. Vežė tėvai namo, bet pamatę, kad sužalota galva, nes buvo „guzų“, nuvežė į ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo medikai. Galvoje buvo „guzai“, smakre jautėsi skausmas, kakle įdrėksta. Tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai, liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kojo tų asmenų, nes jis iÅ¡ pradžių net jų nežinojo .

Policijos komisariate rodė nuotraukas, buvo atvežę vienÄ asmenį atpažinimui, bet buvo ne tas, buvo jau rytas . IÅ¡ nuotraukų atpažino A. M. ir facebook paskyros D. S.. IÅ¡ pradžių galvojo, kad A. M. pavardė –Š.. Jis galvojo, kad mušė abu, nes buvo dviese, daug smÅ«gių pajuto. Pirmuosius smÅ«gius sudavė A. M.. Prie policijos komisariato buvo D. S. tėvas atvažiavęs, jis sakė, kad jo sÅ«nus tikrai jo nemušė, nes teigė, kad sÅ«nus rankÄ prie krÅ«tinės prisidėjęs sakė , kad tikrai nemušė.

Sakė jei bus užvesta byla, kad eis per teismus, grasino jo tėvams , jei kreipsis į teismÄ , bus daug bėdų. Kadangi kas kitus smÅ«gius jam sudavė, t.y. laiptinėje, jis tiksliai nematė , tai negali nieko ir sakyti. D. S. kalbėjo su juo prie policijos komisariato, sakė , kad jis nemušė, o mušė A. M. . TÄ pačiÄ dienÄ kalbėjo ir su A. M.. D. S. tėvas davė jam A. numerį, susiskambino, susitiko prie Circle degalinės. M. buvo vienas, o jis buvo su tėvais. Buvo kalbama apie susitaikymÄ , nes A. gailisi, mažas vaikas yra.

A. M. atsiprašė jo dėl viso įvykio. Jis pripažino, kad mušė. A. sakė , kad ir S. jį mušė, bet jo draugas D. B., kuris tÄ vakarÄ buvo su juo bute teigė, kad jį mušė A. M., o ne D. S., ir jis pasitiki daugiau savo draugu. D. B. tvirtino, kad jis buvo koridoriuje, o D. S. jį gynė , bet nemušė. Tada surado bendrÄ kompromisÄ ir iÅ¡siskirstė. A. M. sutiko sumokėti jam pinigų sumÄ , atsiprašė ,sakė daryti susitaikymÄ (5t., 129-132 b.l.). Asmens 2018-01-28 apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2018-01-28 apžiÅ«rint M.

T. kÅ«nÄ ant galvos kairėje pusėje tarp akies ir ausies matomas gumbas ir odos paraudimas. Kaklo deÅ¡inėje pusėje matomi odos nubrozdinimai (1t. , 66-70 b.l.).  Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad M. T. atpažino A. M., kaip asmenį, kuris jį sumušė (1t., 72-76 b.l.).   Specialisto iÅ¡vada Nr. G 235/2018 (05) , iÅ¡ kurios matyti, kad M. T. nustatyta veido sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai smÅ«giuojant kumščiu ar panaÅ¡iai.

M. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (1t., 84 b.l.). Liudytojos E. S. parodymais, kuri 2018 m. vasario 28 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Â parodė, kad buvo su drauge V. B., kai vakare apie 21 val. paskambino K. ir pasakė, kad atvažiuoja. Po kurio laiko jai pradėjo raÅ¡inėti jos draugas D. S., suprato, kad jis kažko pyksta, parašė, kad atvažiuoja, atveža K. kuprinę. Jos abi su K. nusileido , D. buvo piktas, metė kuprinę į K. pusę, pataikė į medį. Jis liepė K. papÅ«sti, jam pasirodė, kad ji iÅ¡gėrusi ir jis sudavė K. antausį į veidÄ .

Ji suprato, kad D. buvo įsitikinęs, kad K. su jomis gėrė alkoholį. Po 40 minučių atvažiavo M. T. ir D. B., juos atvežė J. J.. K. ir vaikinai sugalvojo nusipirkti alkoholio, V. išėjo. Jonas su D. ir K. išvažiavo pirkti alkoholio. Grįžę jie visi -K., D. ir M. ratu gėrė iš tos taurelės. Jonas išėjęs parašė žinutę kažkuriam iš vaikinų, kad apačioje yra S. mašina. Tada jie paliko M. salione, patys buvo koridoriuje ir kitame kambaryje. Pradžioje jie jų neįsileido, nes per durų akutę pamatė, kad atvyko D. su A.. Bet durys buvo neužrakintos ir jie įėjo.

Ji su D. buvo koridoriuje , K. miegamajame sėdėjo ant lovos. Jie abu iÅ¡ karto nuėjo prie K., A. buvo iÅ¡gėręs ir dar atsivežė nugertÄ Â viskio butelį, tokį iÅ¡ didesnių ir butelį kolos. Ten miegamajame, A. K. davė gerti viskį, paprašė atneÅ¡ti stikliukÄ . A. įpylė K. viskio į tÄ stikliukÄ , D. tÄ stikliukÄ su viskiu supylė K. į veidÄ . Tuo metu K. A. pasakė, kad kitame kambaryje yra M.. Tada A. uždarė miegamojo duris, ji atidarė salono duris , o A. pasakė M., kÄ jis veikiÄ s ir greičiau iÅ¡ čia dingtų.

M. kažkÄ atsakė prieÅ¡, o A. pasakė "tu kÄ nežinai, kas aÅ¡ toks?" Ji tuo metu buvo koridoriuje, Å¡one jų, bet tikrai negali pasakyti, kuris kuriam pirmas trenkė. A. tada Å¡Å«ktelėjo "D. ateik" ir D. išėjo iÅ¡ miegamojo. D. irgi buvo koridoriuje. D. , išėjęs iÅ¡ miegamojo nustÅ«mė D. ir bandė trenkti M., bet nepataikė. Jie daužėsi, tiksliau A. su M.. Kiek kas kam smÅ«gių sudavė, tikrai negali pasakyti. Kad M. bÅ«tų buvęs pargriautas , ji nematė. Tada D. suÅ¡uko bėgti iÅ¡ čia, nes kaimynė pasakė, kad kvies policijÄ . Laiptinėje pamatė M., kuris pasakė, kad tikrai raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai.

Ji buvo labai susijaudinusi, dar bandė praÅ¡yti kaimynės, kad nekviestų policijos, bet baigėsi tuo, kad visi iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. D. , jai atrodo, iÅ¡gėrė kažkiek, bet labai nedaug. TÄ vakarÄ A. po muÅ¡tynių sakė, kad jam M. pataikė į akį, lauke dėjosi sniegÄ ant akies, bet ji pati vėliau nei pas I., nei kai grįžo namo , ant jo veido jokių sužalojimų nematė. ( 2 t., 147-151 b.l.). Liudytojo J. J. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-15 įvykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju A.

M. nepažįstamas. Nurodė, kad jis palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. PaaiÅ¡kino, kad buvo žiema. Jis savo automobiliu vežė draugus M. T. ir D. B. iÅ¡ Juodupės į RokiÅ¡kį. Jie buvo blaivÅ«s. Draugai važiavo į į butÄ , koks tiksliai namas ir kuris butas neprisimena. Važiavo lyg ir pas E., kuri yra D. B. mergina. Bute buvo E. ir dar viena panelė, kurios nepažįsta. Bute pas tas merginas nematė alkoholinių gėrimų, ar narkotinių medžiagų. Jis bute prabuvo apie 20 minučių.

D. dar paprašė nuvežti iki centro RokiÅ¡kio. Jis nuvežė D. į miesto centrÄ . Jis išėjo pasiėmęs kuprinę, grįžo po 10 min. Kartu dar važiavo bute buvusi mergaitė, ji niekur nėjo. Vėliau juos vėl parvežė atgal į tÄ patį butÄ . Dėl ko jis ten važiavo nežino, bet jį vėliau parvežė į tÄ patį butÄ , o pats iÅ¡važiavo. Ryte, kai atsikėlė telefone apie 4 valandÄ buvo gauta viena žinutė iÅ¡ A. P., kad parvežtų M. T. iÅ¡ policijos, tačiau jis su niekuo nesusisiekė nei naktį, nei ryte.

M. po Å¡io įvykio jam pasakojo, kad į butÄ pas juos atėjo du kažkokie asmenys, o paskui jau nieko nebenorėjo pasakoti. Kiek girdėjo, kad M. T. bute sumušė, o kas konkrečiai nesakė (6 t., 33-34 b.l.). Liudytojos Z. B. parodymais, kuri apklausta 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tiksliai datos neatsimena, jÄ nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu, galėjo bÅ«ti 2018 m. sausio 27 d., apie 23 val. kaip visÄ laikÄ sugužėjo jaunimas pas E. S.. Jos mama nuomojosi butÄ , o nepilnametė mergaitė gyveno viena (duomenys neskelbtini) virÅ¡ jų buto, kuris yra 10.

Ji užmigo, tačiau apie 2 val. nakties jÄ iÅ¡ miego prikėlė triukÅ¡mas virÅ¡uje, lakstymas, bildesys, rėkavimas, girdėjosi , kad kažkas muÅ¡asi, prikelta tiksliai nesuprato. Pasipylė keiksmažodžiai, lakstymai. Apsirengė chalatÄ ir išėjo į koridorių. Prasidėjo jaunuolių lakstymai laiptinėje, kiek prisimena jų buvo trys. Paklausė kas čia vyksta? Vienas buvo labai aukÅ¡tas vaikinas su megzta mėlyna kepure su raÅ¡tais, kepurė buvo ryÅ¡ki. Kitas buvo mažesnis, kuris sakė , jog jam sudaužė, suspardė galvÄ , kvieskite policijÄ , jis buvo susinervavęs. Kokių tai žymių ji nepastebėjo.

Kas suspardė ,nenurodė. Tas vaikinas, kuris skundėsi suspardyta galva, buvo lyg su maike, kuri buvo truputėlį suplėšyta, lyg ir ties priekiu buvo Å¡lapia. Ji suprato, kad tie jaunuoliai atvažiavo pas tÄ E. ir kažkÄ tai surado, kad ten įvyko muÅ¡tynės. Trečias vaikinas tamsus, smulkaus sudėjimo nešėsi butelį, jis jÄ labai iÅ¡koneveikė , kai paklausė kas čia vyksta. Pasirodė E. ir kita dar mergaitė. Vienas iÅ¡ vaikinų paklausė: „ kaip jums atrodo, ar gali nepilnamečiai pas nepilnametes eiti?“.

Tuomet ji aukÅ¡to vaikino paklausė kiek jam metų. Pasakė, kad jis pilnametis. Tada jam atsakė, kad ir jis negali ateiti, nes čia gyvena nepilnametė. Jie visi nulipo į apačiÄ . Viso jie buvo trise: sumuÅ¡tas, aukÅ¡tas ir dar vienas, kuris jÄ iÅ¡plÅ«do ir ėjo su buteliu, jis neaukÅ¡tas, smulkesnio sudėjimo, tamsus. Suprato, kad vieni vaikinai jau buvo pas tÄ mergaitę, o kiti užėjo. E. prašė nekviesti policijos, bet ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nes žmogus skundžiasi ir vien dėl triukÅ¡mo .

Ji į laiptinę išėjo viena, o paskui išėjo kaimynė M. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo po tam tikro laiko. Kai atvažiavo policija, į tÄ butÄ niekas neįsileido. Policija iÅ¡važiavo, o ji jau nebemiegojo. Tada paskambino vėl policijos pareigÅ«nams, paklausė, kodėl vėl tuos jaunuolius suleido atgal pas tÄ merginÄ , nes ji yra nepilnametė. Pasakė, kad vienas yra jos draugas. E. S. jiems visÄ laikÄ melavo, kad ji gyvena su broliu. Ten pastoviai rinkdavosi kompanijos. PaaiÅ¡kėjo, kad ten ne brolis, o ji gyveno su kažkokiu vyruku.

E. atvažiavo apie 6 val., o ji po tokių įvykių nebeužmigo. JÄ kažkas atvežė, vaikinas iÅ¡ maÅ¡inos atnešė jÄ ant rankų, nes buvo labai Å¡lapia, padėjo jÄ ant Å¡aligatvio. Laiptinėje grumtynių pėdsakų, likusių dėmių nesimatė. Minėtame bute ne vienÄ kartÄ rinkdavosi asmenys. Ji ir anksčiau yra skambinusi policijai, buvo perduota ir motinai, tačiau E. savo darydavo, jaunimas rinkdavosi paprastai vakarais, bÅ«davo triukÅ¡mas (detalesni parodymai 6 t., 8-10 b.l.). Liudytojos D.

M. parodymais, kuri apklausta 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos ji neprisimena, tačiau Å¡ių metų žiemÄ , ar ankstyvÄ pavasarį, tuomet dar buvo sniego, apie pirmÄ valandÄ nakties, užgirdo labai didelį triukÅ¡mÄ , neeilinį, kad tiesiog atsikėlė. Ji užgirdo labai didelį bildesį, bėgiojimÄ laiptinėje pirmyn atgal, Å¡Å«ksnius, trenksmÄ . Pro durų skylutę pažiÅ«rėjo, o paskui išėjo į laiptinę, kažkas nubėgo laiptais į apačiÄ .Ji yra kaimynė to buto, kuriame kažkas vyko, gyvena 15 bute, o viskas vyko 13 bute.

Tame bute neseniai apsigyveno E. S., kurį iÅ¡sinuomojo su mama. Minėto buto durys buvo atidarytos. Ji vėl grįžo į kambarį , pažiÅ«rėjo pro langÄ , girdėjosi, kad kieme kažkas tai Å¡Å«kauja, kažkas sakė bėgam, policija atvažiuoja. Suprato, kad kažkas tokio vyksta. Paskui vėl iÅ¡girdo labai didelį triukÅ¡mÄ . Išėjo pro duris, žiÅ«ri, kad kažkas atbėga, pradėjo rinktis kaimynės. Matė du jaunuolius ateinančius į tÄ butÄ , vienas iÅ¡ jų galbÅ«t neblaiviame stovyje.

Pasakė, kad baigtų triukšmauti, dar užtrenkė jų duris. Vienas vaikinas buvo truputį žemesnis, o kitas aukštesnis , jų nepažįsta. Amžius jų buvo nuo 20 ar virš, gal 30 metų nebuvo nei vienam .Vienas iš vaikinų buvo agresyvus. O kitas labai mandagiai jos atsiprašė. Jokių kraujo dėmių ar kitų pėdsakų laiptinėje ji nepastebėjo (6 t., 7-8 b.l.). Liudytojos L. B. parodymais, kuri apklausta 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dienos tikrai neprisimena, bet , buvo žiemos laikotarpis, naktis.

Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Prabudo nuo triukÅ¡mo, kuris sklido iÅ¡ laiptinės. PažiÅ«rėjus pro akutę nieko nebesimatė. PažiÅ«rėjo po virtuvės langÄ , girdėjosi riksmai, triukÅ¡mai. Buvo toks duslus garsas. Vienas vaikinukas praėjime į laiptinę lipdė gniūžtes ir metė į viršų, į namo laiptinės pusę. Jai tada pasirodė, kad tas vaikinas ateidavo į jų laiptinę ir gyveno su ta mergaite, kuri nuomojosi butÄ jų laiptinėje , penktame aukÅ¡te, nes yra juos mačiusi kartu.

Triukšmas buvo gal iki pusvalandžio, neblaivių žmonių šūkavimai. Po šio įvykio buvo susitikę su keliomis kaimynėmis, kurios ir buvo išėjusios į laiptinę. Girdėjo iš jų, kad naktį laiptinėje buvo muštynės. M. buvo išėjusi, o kaimynė B. konkrečiai matė asmenis, kurie stumdėsi. Ties jos praėjimu jokių dėmių , kraujo pėdsakų nebuvo (6 t.,8 b.l.). Liudytojo D. S. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnams, prašė jais vadovautis, nes nelabai prisimena įvykius.

A. M. pažįsta. K. S. taip pat pažįsta, anksčiau su ja draugavo. Kartu su A. M. nuėjo į butÄ pas K. S. draugę E.. PrieÅ¡ tai su drauge K. buvo apsipykę. Jis nuėjo į kambarį su K. pasikalbėti, iÅ¡ pradžių kitų dviejų vaikinų buvusių bute, nematė. Bute buvo E.. A. M. sukonfliktavo, susimušė , apsistumdė su vaikinu , kurio vardo nežino, koridoriuje. Jis buvo kitame kambaryje , iÅ¡girdo, kad vyksta koks tai veiksmas. Pamatė, kad jie stumdosi, juos iÅ¡skyrė. A. pataikė tam kitam vaikinui į galvos sritį.

Jis patraukė, pastÅ«mė tÄ asmenį pro duris, kad atokiau bÅ«tų vienas nuo kito. Jis vaikinui smÅ«gių nesudavė. Nematė, ar tam vaikinui laiptinėje buvo suduoti smÅ«giai. Nepamena kas vyko laiptinėje, chaosas, visi rėkia, verkia. Dar kaimynė išėjo rėkti, nespėjo į viskÄ reaguoti. Tada su K. ir A. išėjo iÅ¡ to buto, nes nebenorėjo triukÅ¡mo. Su nukentėjusiuoju M. T. po to kalbėjosi policijoje, nes jis pažinojo tik jį. Nukentėjęs kaltino iÅ¡ pradžių, kad jis taip pat jį mušęs. Tada atėjo jo draugas D. , jie abu pasikalbėjo ir vėliau pasikeitė jo nuomonė.

D. pasakė kas smÅ«giavo, nes M. T. nelabai matė, kas smÅ«giavo .Nukentėjęs sakė, kad jis ne taip suprato dėl muÅ¡tynių, kad jam draugas viskÄ papasakojo kaip buvo, jog viskas gerai (6 t., b.l.10-15). Liudytojas D. S. 2018-02-15 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad A. M. buvo papasakojęs, kad apsipyko su drauge K.. Apie 23 val. kai svečiai iÅ¡siskirstė, A. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas E. ir K. . A. M. žmona D. prieÅ¡taravo, neleido jam eiti, bet jis neklausė. Nuvažiavę į butÄ pas E. S.,rado du vaikinus, vienas iÅ¡ jų buvo E. draugas, o kitas tik iÅ¡ matymo žinomas. Suprato, kad panelės truputį iÅ¡gėrę, ant stalo buvo lyg ir vyno.

A. pradėjo siÅ«lyti K. su juo iÅ¡gerti viskio. K. neatsisakė, iÅ¡gėrė kokius 4 stikliukus. A. kitiems viskio nesiÅ«lė, gėrė tik dviese su K.. Paskui A. koridoriuje sukonfliktavo su tuo kitu vaikinu, nuėjęs pamatė, kad jie stumdosi, muÅ¡asi prie pat buto durų. Jis ant jų pradėjo rėkti, stumti juos iÅ¡ buto. Jie išėjo į laiptinę, po to į laukÄ . Kadangi kažkas iÅ¡ kaimynų iÅ¡kvietė policijÄ , nebenorėjo eiti į tÄ butÄ , todėl kurį laikÄ važinėjosi po miestÄ . ( 3 t., 16-18 b.l.).

Liudytojo V. T. parodymais , kuris apklaustas 2018-10-15 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo M. T. tėtis. Å ių metų žiemÄ , tikslios datos jis neprisimena, jo sÅ«nus M. paskambino savo močiutei, nes jo telefonas buvo iÅ¡sikrovęs ir jis mintinai žinojo tik močiutės numerį. Jiems paskambino močiutė, kad M. tėvų laukia prie „ Maximos“ ,aikÅ¡telėje. Kadangi sÅ«naus maÅ¡ina buvo užstačiusi jo garaÅ¾Ä , raktelių nebuvo, jis negalėjo iÅ¡varyti savo maÅ¡inos.

Pusantros valandos su žmona ieÅ¡kojo kito automobilio, kad galėtų sÅ«nų parvežti iÅ¡ RokiÅ¡kio. Nuvažiavus į RokiÅ¡kį , rado sÅ«nų , kurio maikutė ir drabužiai buvo suplėšyti. Pasiėmė jį ir važiavo į namus. Privažiavus Bajorus , žmona pamatė, kad sÅ«naus galvos kairė pusė iÅ¡tinusi ir guzas baisus iÅ¡tinęs, jį pykino. Tada apsisuko ir važiavo į RokiÅ¡kio ligoninės priėmimo skyrių. Ten medicinos darbuotojos iÅ¡kvietė policijÄ . Liepė bÅ«tinai paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Po to su žmona ir sÅ«numi M. važiavo į RokiÅ¡kio policijos komisariatÄ , ten kelias valandas laukė, reikėjo atpažinti asmenis, rodė nuotraukas. SÅ«nus papasakojo, kad jis buvo su draugu pas draugo panelę RokiÅ¡kio daugiabutyje, sėdėjo. Po to pro duris įėjo du vaikinai, pasakė iÅ¡eiti ir tuomet gavo smÅ«gius į galvÄ . Sakė iÅ¡ pradžių spardė koridoriuje bute, o paskui jau atsibudo laiptinėje iÅ¡temptas. Sakė atsimena tik veidus ir vėl prarasdavo sÄ monę. M. iki to laiko faktiÅ¡kai dar nežinojo tų asmenų pavardžių, sakė, kad tik iÅ¡ matymo matyti.

Jam rodė nuotraukas, apklausė .Tada jie grįžo į namus, į Juodupę .Bet paskui jiems liepė dar atvažiuoti. Tada dar pasiėmė ir kartu buvusį draugÄ D.. Jis kalbėjosi su M., jie dar buvo kartu policijoje. Komisariate jau nustatė ir žinojo , kokie asmenys buvo, pagal nuotraukas. Buvo du, iÅ¡ kurių vienas A.. Buvo dar atvažiavęs toks jaunuolis su tėvu. To jaunuolio tėvas jiems pagrasino. Sakė, kad jei jie pradės, tai ir jie pradės. Davė suprasti, kad jo sÅ«nus niekur nedalyvavo, o vienas A.

M.. To jaunuolio tėvas sakė, kad duos į teismÄ , kad sÅ«nus jo nedalyvavo. Jie sakė, kad jokių pretenzijų neturi. Su tuo tėvu kalbėjosi ant laiptų, jis sakė, kad A. pažįsta gerai. Paprašė duoti A. telefono numerį, kad susitiktų. Jis pasakė, kad pats paskambins. Jie jau iÅ¡važinėjo iÅ¡ komisariato, tada jiems paskambino A. ir sutarė susitikti prie „Maximos“. IÅ¡ pradžių visi susitiko, jis dar gerai pasibarė, A. gailėjosi. Tada A. ir sÅ«nus abu liko pakalbėti, o jis nuėjo atsisėsti į maÅ¡inÄ .

A. sakė, kad buvo neblaivus, tada negalįs savęs kontroliuoti, kad turi maÅ¾Ä vaikÄ , kad jam bus pačiam blogai ir gresia kalėjimas, kad jis norėtų tartis, kad M. atsiimtų pareiÅ¡kimÄ . A. sakė, kad labai gailisi, kad taip išėjo, kad taip buvo, pats kaltas, kad buvo prigėręs. Jie sakė, kad pretenzijų neturime. A. teigė, kad tas kitas vaikinas visai nei prie ko, jis visiÅ¡kai nekaltas, palikite ramybėje ir viskas. A. M. ir jo sÅ«nus susitaikė, jokių pretenzijų nebuvo. SÅ«nus norėjo kuo greičiau viskÄ pabaigti.

Po to sÅ«nus sakė , kad už sužalojimÄ atsilygino vienas asmuo. Jis buvo susitikęs su A. RokiÅ¡kyje, o kiek konkrečiai atsilygino, sÅ«nus nepasakojo. SÅ«nus dabar užsidaręs, net nebenori prisiminti ir apie tokį dalykÄ Å¡nekėti. Dabar yra Å¡io įvykio pasekmės, nes sÅ«nus vartoja vaistus, lankosi pas psichologÄ Kaune, nebegali ir dirbti. Po įvykio sÅ«nus pasikeitė, prarado darbÄ , buvo nervuotas, jam didelė depresija. Jau pusė metų dabar gydosi, vartoja vaistus. (6 t., 34-36 b.l.).

Liudytojos A. T. parodymais, kuri apklausta 2018-10-15 įvykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. sausio 29 d. iš šeštadienio į sekmadienį naktį, apie pusė trijų nakties, jai paskambino mama , kuri nurodė, kad jai skambino anūkas M. iš nežinomo numerio. Jos sūnus M. nurodė, kad jį sumušė Rokiškyje ir negali su tėvais susisiekti, neatsimena numerio. Jo telefonas buvo išsikrovęs ,o jis tik atsiminė močiutės numerį. Sūnus laukė parduotuvės „ Maximos“ aikštelėje.

SÅ«naus M. maÅ¡ina buvo pastatyta jų namuose, buvo užstatytas jų garažas, automobilio rakteliai buvo pas sÅ«nų. Susirado pažįstamus, kad nuvežtų į RokiÅ¡kį, nes jie gyvena Juodupėje. Parduotuvės „ Maxima“ aikÅ¡telėje pamatė M., kurio veidas buvo apdraskytas, rÅ«bai suplėšyti, maikutė iÅ¡plėšta beveik iki pilvo, matėsi, kad po muÅ¡tynių. Ji su sÅ«numi atsisėdo į automobilio galÄ , klausė kas atsitiko. SÅ«nus papasakojo, kad nuvažiavo su draugu D.

B. pas jo panelę į butÄ . Atėjo mergaičių pažįstami vyrukai, įvyko konfliktas ir jį sumušė. BÅ«nant bute, jie sėdėjo kambaryje ir užgirdo triukÅ¡mÄ buto koridoriuje, kad įėjo kažkokie vyriÅ¡kiai. Viena mergaitė suÅ¡uko: „ slėpkitės, atėjo tie“. Kas tokie atėjo, sÅ«nus dar nežinojo. D. pakvietė jį į buto koridorių , ten ir įvyko tas konfliktas. Sakė buvo tik keli žodžiai ir smÅ«giai į galvÄ , kuriuos sudavė tie vyrukai. Užčiuopė sÅ«naus kairėje pusėje galvoje didelį guzÄ , kas sukėlė nerimÄ , kad reikia bÅ«tinai važiuoti į ligoninės priimamÄ jį.

Nuvežė sÅ«nų į priimtÄ jį, Å¡vietė galvÄ , iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, kad sumuÅ¡tas. SÅ«nui pasilikti ligoninėje nebuvo bÅ«tina, o jeigu kas bÅ«tų atsitikę, ar pablogėjusi sveikata, jie bÅ«tų pasirÅ«pinę jo nuvežimu į ligoninę .Nuvažiavo į policijos komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Tada pareigÅ«nai pradėjo rodyti kompiuteryje įtariamųjų nuotraukas, vartė ilgai, rašė protokolÄ . SÅ«nus iÅ¡ nuotraukų atpažino S.. A. nuotraukos taip ir nebuvo parodytos per visÄ naktį, kaip ir sakytum žmogus niekada neturėjęs nei vienos nusikalstamos veikos.

Ryte maždaug pusę devynių iÅ¡važiavo į namus, sakė laukti, paskambins. Grįžo į namus ,per pietus paskambino policijos pareigÅ«nai, kad yra atvykęs S., kad reikėtų susitikti. Ä® policijos komisariatÄ nuvyko ji su vyru, sÅ«nus ir D. B.. Tik įėjus į policijos komisariatÄ pamatė vyriÅ¡kį, o koridoriaus gale sėdintį jaunuolį, S., kurio vardo nežino. Jie liko laukti koridoriuje, o S. , M. ir pareigÅ«nai kalbėjosi. Jaunuolio tėtis S. jÄ su vyru pakvietė į laukÄ .

Jis kalbėjo tai, kad jo sÅ«nus yra nusikaltęs ir ne kartÄ , kad jam gresia nemalonÅ«s dalykai, kad jis tÄ naktį tikrai negėrė, kad tikrai nemušė jų sÅ«naus, o tik jį gynė, kad mušė kitas asmuo, kad jei bÅ«tų negynęs, tai M. blogai visiÅ¡kai bÅ«tų buvę blogai . IÅ¡ pradžių nenurodė kas, bet po to jai pasakius, kad ji niekur iÅ¡ policijos kiemo nesitrauks, S. jai pasakė pavardę kito asmens- M.. Ji Å¡iÄ pavardę nurodė policijos pareigÅ«nams, paaiÅ¡kinusi, kad buvo ir Å¡itas asmuo.

Tuomet buvo atspausdinta nuotrauka, iÅ¡neÅ¡ta į kiemÄ ir parodyta sÅ«nui M., kuris jį atpažino . S. pasakė, kad jis susisieks su M., kad jis nori su mumis pakalbėti. Jie iÅ¡važiavo, o bevažiuojant iÅ¡ karto paskambino A. M.. Susitiko tarpe tarp degalinės ir „ Maximos“ “ aikÅ¡telės. IÅ¡lipo vyras, M. ir su A. kalbėjosi. Ji sėdėjo maÅ¡inoje ir girdėjo kaip jos vyras A. sakė, kaip jis galįs taip elgtis, kam reikėjo sÅ«nų daužyti, kodėl į galvÄ , jog galvoje yra guzas.

A. labai atsipraÅ¡inėjo, kad buvo persigėręs, kad Å¡ventė gimtadienį, prisidirbo ,jog turi vaikÄ , labai gailisi. Jis neteigė, kad prisidirbo kitas, kad kitas sumušė. Jis neneigė, kad sumušė jų sÅ«nų. Tėvas atsisėdo į maÅ¡inÄ , o sÅ«nų paliko su M. tartis. SÅ«nus kai atpažino ir A., tai sakė, kad smÅ«giai į galvÄ , į veidÄ , o paskui prarado sÄ monę. M. tik sakė, kad jei ne D. , gal bÅ«tų iÅ¡ viso bÅ«tų buvę blogai, nes ji matė ir D. „krumplius“ apdaužytus.

Liudytoja nurodė, kad sūnaus sumušimo pasekmės yra baimės, nerimas, kaltės jausmas, noras apsiimti kaltę už nepadarytus veiksmus. Sūnui yra depresija , vartoja jau specialius vaistus, negali dirbti, pergyvena dėl visų, užeina stresinės atakos, gydymas dar tęsiasi (6 t., b.l.36-39 b.l.). Liudytojo I. D. parodymais, kuris paaiškino, kad kuris apklaustas paaiškino, jog su kaltinamuoju A. M. nei draugas, nei pažįstamas, tiesiog taip buvo susitikęs. Nukentėjusioji K. S. pažįstama. Tiksliai neatsimena datos, buvo vėlus vakaras, kai jis buvo savo bute, (duomenys neskelbtini) su V.

B.. Jam paskambino draugas D. S. ir paklausė ar gali ateiti pas jį į svečius . Buvo jau gal po dvyliktos valandos nakties. Jis sutiko ir į butÄ atėjo ne tik D. ,bet ir E. S., K. S., A. M. ir atrodo dar buvo A. U.. Sakė, kad buvo konfliktas tarp M. ir A.. Kiek girdėjo jie susimušė, tik nežino kas kÄ sumušė. M. parašė pareiÅ¡kimÄ policijoje.(6 t., 92-93 b.l.). Liudytojos V. B. parodymais, kuri paaiÅ¡kino, kad A. M. žino iÅ¡ matymo, o K. S. draugė. Tikslios dienos neatsimena, buvo žiema, Å¡iais metais.

Ji apie 16-17 val. nuėjo pas draugę E. S.. ŽiÅ«rėjo televizorių, kalbėjosi. Apie 21-22 val. pas jas atėjo K. S.. Maždaug apie 24 val. ji iÅ¡ E. namų išėjo pas savo draugÄ I. D.. BÅ«nant pas jį, vėlai naktį, I. paskambino D. S. ir jo paklausė ar galėtų užeiti pas jį. I. sutiko. Gal apie 3-4 val. į butÄ atėjo D. , E., K., A. M., dar buvo A. U., kuris kaip suprato vairavo maÅ¡inÄ . Jie pabuvo apie valandÄ ar pusantros, tada jie išėjo . Ji dar pabuvo pas I. bute, paskui grįžo namo.

Atėję asmenys sakė, kad prieÅ¡ atvykstant bute įvyko muÅ¡tynės. Kai ji išėjo iÅ¡ E. buto , sakė, kad pas jÄ atvažiavo D. B., M. T.. Kiek žino buvo konfliktas tarp M. ir A. Nežino dėl ko buvo konfliktas, bet žino, kad susimušė, na tiesiog įvyko konfliktas pas E. bute. Å is konfliktas buvo prieÅ¡ jiems atvažiuojant pas I. E. jai kitÄ dienÄ papasakojo apie tÄ konfliktÄ , nes pa jÄ vyko bute. Kiek žino pats M. pranešė policijai apie konfliktÄ , apie tai jai sakė E., kuriÄ tÄ dienÄ kvietė į policijÄ , atpažinti.

E. S. jai papasakojo apie tas muÅ¡tynes, kad įvyko konfliktas tarp A. ir M. (6t., 95-97 b.l.). Liudytojo A. S. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-02 įvykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sÅ«nus D. S. sakė, kad važiuos į draugės K. sesers vyro gimtadienį. Jis iÅ¡vyko, o ryte sugrįžo namo. Po to kiek atsimena juos iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nai, ar buvo atvažiavę aiÅ¡kintis dėl naktį įvykusių įvykių. Jis į policijos komisariatÄ nuvyko kartu su sÅ«numi D. .Policijoje informavo, kad bute įvyko muÅ¡tynės. Kaltino, kad jo sÅ«nus kažkam trenkė.

Policijoje sÅ«naus paklausė kas įvyko, kad viskÄ jam atvirai papasakotų. IÅ¡aiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ gimtadienio vakarėlis persimetė į kitÄ butÄ , jog bute įvyko muÅ¡tynės. SÅ«nus patvirtino, kad bute buvo, bet niekam netrenkė. Jis atsargiai pasakojo, sakė , kad jis buvo, nemušė , tik skyrė besimuÅ¡ančius, žino kaip žmogų ir kuo jam galėjo baigtis. Paklausė koks tai žmogus. SÅ«nus pasakė, kad draugės sesers vyras A.. Žino, kad jis agresyvus, impulsyvus. Paprašė, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kintų.

Vėliau atvažiavo nukentėjęs su tėvais ir jo draugas. Tada su tėvais jis kalbėjosi. Prašė tėvų, kad palauktų, nesikarščiuotų, kad reikia viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes jis turi visai kitÄ informacijÄ . Buvo visi ant laiptų. Nukentėjęs ir buvo ant laiptų, o jo draugÄ apklausinėjo. Tada nukentėjęs kaip ir sakė, kad tik gal veidÄ mačiau, palauksiu, kol ateis draugas. Policininkas buvo dar išėjęs ir paklausė, kodėl taip skiriasi parodymai? Parodymai skyrėsi nukentėjusiojo ir draugo.

Nukentėjęs tada pradėjo abejoti. Nukentėjęs pasakė tvarkoje, kad palaukime kol draugas jo iÅ¡eis, tada jo paklausiu, pasitikslinsiu. Tada dar jie perÅ¡nekėjo, kalbėjo kokias tai įvykio smulkmenas. Tas nukentėjusiojo draugas pradėjo atsiminti, kad jo sÅ«nus kaip ir skyrė asmenis. Tada iÅ¡siaiÅ¡kino, kas nukentėjusįjį mušė. Jam lyg buvo suduota kumščiu. Priėjo prie iÅ¡vados, kad D. galėjo pamatyti tik veidÄ , kai jis skirdamas įlindo, kad D. tik padėjo. Paskui padėkojo, tėvai pasakė, kad čia viskas tvarkoje, paspaudė rankas.

Jis pažadėjo tėvams, gauti telefono numerį jų sÅ«nų sumuÅ¡usio asmens. D. paskambino A., nes sÅ«nui pasakė, kad jį jam pakviestų. Prie laiptinės susitiko su A. M., jam paskambino D. , kad nuliptų, kad tėvas nori pakalbėti. Padavė nukentėjusiojo tėvų numerį, kad susitartų, pasikalbėtų, važiuotų aiÅ¡kintis . Mano, kad jo sÅ«nus norėjo apginti A. M., todėl nenorėjo iÅ¡ karto sakyti jo vardo ir pavardės, nes žinojo, kad yra nuteistas lygtinai ir tai užtektų, kad jį pasodintų į kalėjimÄ , be to jis ir draugės sesers vyras (6t.,15-17 b.l.).

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus laikytina nustatytu, kad iÅ¡ pradžių byloje nukentėjusiojo M. T. parodymai byloje buvo nenuoseklÅ«s, t.y. jis duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime (2018-01-28) parodė, kad jam bÅ«nant pas draugę E. S., gyv. RokiÅ¡kio m., į (duomenys neskelbtini) butÄ Ä¯Ä—jo keli jaunuoliai. Išėjus į buto koridorių, vienas iÅ¡ jaunuolių jam kumščiu trenkė į veidÄ , dėl ko buvo praradęs sÄ monę. Jau vėliau sužinojo, kad tai buvo D.

S.. Kai atgavo sÄ monę jis jau gulėjo minėto namo 5 aukÅ¡to laiptinėje, ir jį mušė tas pats jaunuolis ir jo draugas. Jie smÅ«giavo kumščiais į galvÄ . Ä®tarė, kad jį galėjo sumuÅ¡ti D. S. ir D. Å ., dėl kurio galėjo apsirikti (1t., 40-41).TÄ pačiÄ dienÄ papildomos apklausos metu jau nukentėjusysis nurodė, kad į veidÄ jam smÅ«giavo kitas jaunuolis, o ne D. S., kuris jį bandė apginti nuo kito vaikino. Jis apsiriko, nes pats buvo neblaivus, painiojosi nakties įvykių sekoje, o namuose pasižiÅ«rėjo socialiniame tinkle nuotraukas ir atpažino jį sumuÅ¡usį jaunuolį, t.y.

A. M. (1 t.,47 b.l.).. Vėliau nukentėjusysis apklausiamas 2018-01-30 nurodė, kad ji sumušė M. S.. Apklausiamas vėliau ikiteisminiame tyrime, jie neneigė, kad pakeisti parodymus jo prašė kaltinamasis A. M., kurio pagailo, kad jis nesėstų į kalėjimÄ , jog augina vaikÄ . Jis surado asmenį, kuris galėtų prisiimti kaltę ir sutarė, kad pakeis parodymus, kÄ ir padarė (1t., 51-52 b.l.). Tačiau jau papildomai apklausiamas 2018-02-22 ikiteisminio tyrimo metu (3t., 179-180 )ir apklausiamas 2018-09-20 teisiamajame posėdyje jis paaiÅ¡kino, kad pirmasis jam trenkė A.

M. , t.y. buto koridoriuje, po ko jis nukrito ir prarado sÄ monę. Nurodė, kad įvykio metu buto koridoriuje A. M. jam kumščiu sudavė du , ar tris smÅ«gius į galvÄ . Be to jis pakalbėjo su savo draugu D. B., kuris jam nurodė, kad jį mušė A. M., o D. S. bandė apginti. Jis patikėjo draugu. Liudytoja E. S., kurios bute buvo įvykis, taip pat patvirtino, kad žodinis konfliktas įvyko tarp A. M. ir M. T., matė kaip jie mušėsi, be to iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad tuo metu D. S. net nebuvo koridoriuje, jis kalbėjosi su savo drauge K.

S. kitame kambaryje. Jis atėjo vėliau, kai konfliktas jau vyko. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. neneigė, kad vėliau atėjo ir D. S., teigė, kad jis bandė trenkti, bet nepataikė. Nors ir nukentėjusiojo tėvai teigė, kad jų sÅ«nus minėjo, kad smÅ«gius jam sudavė ne tik vienas A. M., bet ir D. S., tačiau Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas kaltinimas A. M. dėl dviejų smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam buto koridoriuje, kas konkrečiai daugiau smÅ«giavo ir juos sudavė, nukentėjusysis negalėjo tiesiogiai nurodyti, nes sakė, jog po smÅ«gių iÅ¡krito į laiptinę ir manė, kad ir laiptinėje buvo suduoti smÅ«giai, buvo užsidengęs galvÄ , Å¡iek tiek praradęs sÄ monę ir smÅ«gius kaip ir juto smÅ«gius, tačiau nematė kas konkrečiai smÅ«giavo, tik pamatė kaip žemyn laiptais iÅ¡bėga A.

M. ir D. S. . Ä®vertintina ir tai, kad pats kaltinamasis pokalbio su nukentėjusiuoju ir jo tėvu V. T. metu neneigė mušęs jų sÅ«nų, atsiprašė, gailėjosi dėl savo veiksmų ir V.ir A. T. nenurodė tos aplinkybės, kad pokalbio metu po įvykio prie parduotuvės „Maxima“, kaltinamasis bÅ«tų nurodęs, kad nukentėjusįjį mušė ir D. S.. Tai, kad įvyko konfliktas ir muÅ¡tynės tarp A. M. ir M. T. patvirtino ir kiti tÄ naktį aplankyti asmenys , t.y. V. B. ir I. D.. Be to ir kitÄ dienÄ V.

B. apie įvykusias muÅ¡tynes tarp minėtų asmenų sakė ir E. S., kurios bute įvykis ir buvo. Pats nukentėjusysis M. T., jo motina A. T. patvirtino, kad A. M. jam pasiÅ«lė vietoje savęs nurodyti kitÄ asmenį, t.y. M. S., kuris taip pat apklaustas parodė, kad A. M. jo prašė apsiimti kaltę. Kaltinamasis nurodė, kad kai tarėsi dėl žalos atlyginimo, M. T. sakė, kad jÄ turi dalintis ir D. S.. M. T. patvirtino, jog pokalbis dėl žalos atlyginimo su A. M. buvo ir jam pasirodė, kad 1000 Eur turi dalintis , t.y. mokėti, ne tik A.

M., bet ir D. S., nes buvo abu. Tuo metu A. M. jam sakė, kad jį mušė ir D. S., todėl ir žalÄ jam turi atlyginti jie abu, tačiau nukentėjusysis teigė, kad jis nesuprato kuo patikėti, tačiau patikėjo draugu D. B., kuris teigė, kad po A. M. smÅ«gių, jo nemušė D. S., o jį tik gynė. Vėliau žalÄ -1000 Eur jam atlygino A. M. (5 t., 129-132 b.l.). Liudytojo D. B. apklausti posėdžio metu nepavyko (jis deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) , tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai byloje esantiems įrodymams pagrįsti, t.y.

D. B. taip pat parodė, kad A. M. koridoriuje pradėjo kolioti M. T., klausti jį, kÄ Äia veikia, kad greičiau dingtų iÅ¡ buto. M. jam atsakė, kad tegul neaiÅ¡kina pats, nes tai yra ir ne jo butas ir vaikinas įsižeidė ir kumščiu trenkė M. T. į galvos sritį, kiek pamena ir M. T. trenkė kumščiu tam vaikinui į veidÄ ir tada vaikinas pakvietė iÅ¡ kambario D. S., kuris pripuolė prie M. T.. Jis priÅ¡oko ir jį atitraukė nuo draugo. Toliau jau vyko susistumdymas tarp M. ir vaikino (1t.,93-94,97-98;2t., 172-174 b.l.).

Tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta veido sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje , jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, patvirtina byloje esanti Specialisto iÅ¡vada Nr. G 235/2018 (05) , o sužalojimai padaryti mažiausiai dviem kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai smÅ«giuojant kumščiu ar panaÅ¡iai (1t., b.l.84). Tai atitinka įvykio aplinkybes ir visÄ konflikto pradžiÄ , nes kaltinamasis pirmasis klausė nukentėjusiojo, kÄ jis čia veikiÄ s ir ar žino, kas jis esÄ s, kaip apklaustas teigė, turėdamas omenyje, kad yra K. svainis.

Niekas iš apklaustų įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino apie tai, kad nukentėjusįjį mušė ir D. S., pats nukentėjusysis M. T. gerai atsimena tik pirmuosius smūgius ir aiškiai įvardino juos sudavusį asmenį, t.y. A. M.. Nors ir kaltinamasis teigė, kad jis nukentėjusįjį tik nustūmė, nes rankose laikė butelius (vienoje viskio, kitoje kokakolos) ir pats nukentėjusysis jam trenkė į akies sritį , tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų, kurie dalyvavo tos nakties įvykiuose, be to ir tie pas kuriuos vėliau buvo nuvykę, t.y.

I. D. ir V. B., nepatvirtino, jog būtų matę, kad A. M. veidas būtų kaip nors sužalotas ir visi teigė, jog įvyko konfliktas, muštynės tarp A. M. ir M. T.. Kaltinamasis taip pat teigė, kad D. S. jį apkalba ,norėdamas išsisukti, nes ir pats mušė nukentėjusįjį. Iš bylos duomenų matyti, kad vyko keli tyrimai, t.y. dėl nukentėjusiojo sumušimo Rokiškio rajono policijos komisariate, o jau dėl išžaginimo Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Bylos duomenys rodo, kad kaip tik D.

S. iš pradžių nenorėjo nurodyti , kad tame įvykyje dalyvavo A. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas Rokiškio policijos komisariate Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai buvo perduotas 2018-02-22. Iki šio laiko ikiteisminiame tyrime , kurį atliko Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai, nebuvo D. S. parodymų apie tai, kad A. M. mušė nukentėjusįjį M. T.. Jis tik nurodė, kad A. M. konfliktavo su kitu vaikinu.

Vėliau apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , D. S. nurodė, kad konfliktavo A. su kitu vaikinu , matė, kad jie stumdėsi, mušėsi. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kad A. M. sudavė smÅ«gius M. T.. Tos aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik kai byla buvo perduota į Panevėžį, atliekant tiek M. T. ir D. S. apklausas. A. M. pateiktas kaltinimas įvykdžius nusikaltimÄ pagal BK 284 str., t.y. kad jis 2018-01-28 apie 02.00 val., vieÅ¡oje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei to paties namo laiptinėje, elgdamasis įžūliai, matant paÅ¡aliniams asmenims, be jokios dingsties kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M.

T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . BK 284 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 str. lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir panaÅ¡iai.

Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir panaÅ¡iai. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-429/2012 kt.).

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių , kaltinamasis smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė bute, niekas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino, kad smÅ«gius nukentėjusiajam A. M. dar bÅ«tų sudavęs ir laiptinėje. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis su D. S. atvyko į minėtÄ butÄ pas pastarojo draugę, kad jie galėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius. Sužinojęs, kad bute dar yra vienas asmuo, kurį D. S. galėtų įtarti kaip jo draugės K. S. vaikinÄ , bute buvę asmenys bandė jį iÅ¡vesti , tačiau koridoriuje A.

M. su M. T. susiginčijo ir tarp jų įvyko tarpusavio santykių aiškinimasis. Nors A. M. teigia, kad M. T. jam pirmasis trenkė kumščiu į akį, tačiau M. T. teigė, kad jam nepataikė .Niekas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad M. T. būtų pataikęs kaltinamajam, nematė ir ant jo veido jokių po sumušimo likusių žymių ir jokiu kitu būdu sužalojimai kaltinamajam po tos nakties įvykių nebuvo užfiksuoti. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad A.

M. 2018 m. sausio 28 d. atvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) siekdamas sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , konfliktas įvyko dėl asmeninių paskatų, o tai rodo, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kas yra bÅ«tinas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nors formaliai A. M. smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam M. T. gali bÅ«ti vertinamas kaip įžūlus elgesys, sutrikdęs ne tik nukentėjusiojo, bet ir bute buvusių asmenų rimtį, tačiau paties kaltinamojo savo veiksmų suvokimas, ir, Å¡iuo atveju, nusikaltimo padarymo vieta –butas, nesudaro pagrindo spręsti, kad kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.

Tai, kad kaltinamasis bÅ«tų toliau mušęs nukentėjusįjį laiptinėje, nebuvo nustatyta. A. M. sprendė tik staiga kilusį asmeninio pobÅ«džio konfliktÄ su M. T., jo tikslas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį nenustatytas. Nors smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir buvo panaudotas kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrÄ sumaiÅ¡tį, nes nukentėjusiajam atsidÅ«rus laiptinėje, kurį iÅ¡stÅ«mė D. S. kilo sumaiÅ¡tis, triukÅ¡mÄ iÅ¡girdo kaimynai, nukentėjusiojo praÅ¡ymu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau esant akivaizdiems asmeninio pobÅ«džio motyvams, kuriuos paskatino abiejų asmenų veiksmai.

Be to konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus ir tęsėsi trumpÄ laikÄ . Kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ , kai nukentėjusysis M. T. paprašė jÄ iÅ¡kviesti, nurodydamas, kad jį sumušė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog A. M. veiksmuose nėra visų bÅ«tinųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymių, tačiau teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai sudaro BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, kaltinamojo A.

M. padaryta nusikalstama veika iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad A. M. 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl kilusio asmeninio ginčo, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.             Užtikrinant efektyviÄ kaltinamojo teisę į gynybÄ bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų tvarkos.

Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, jos individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-112/2016).

Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , keičia veikos kvalifikacijÄ , kuri buvo nustatyta ikiteisminio bylos tyrimo metu suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ ir teismo nutartyje perduodant bylÄ nagrinėti teisme. Teismas perkvalifikuodamas A. M. veiksmus iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidžia, nes veikÄ perkvalifikuoja į Å¡velnesnę, o esminių faktinių aplinkybių nekeičia, tik paÅ¡alina aplinkybes, susijusias su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu.

Todėl kaltinamojo A. M. teisė į gynybÄ nebuvo suvaržyta. Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo M. T. protokolas-pareiÅ¡kimas (1t., b.l.25-26), todėl laikytasi BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyt reikalavimo , jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.                      Remiantis aptartais įrodymais ir iÅ¡dėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A.

M. 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl kilusio asmeninio ginčo, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatÄ , todėl tokia A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, veikÄ perkvalifikuojant iÅ¡ BK 284 straipsnio .

2) Dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 149 straipsnio 3 dalis , 138 straipsnio 1 dalis) Nors kaltinamasis A. M. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 149 str.3 d. ir 138 str.1d. , tačiau jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta: Nukentėjusiosios K. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ji parodė, kad 2018-01-28 jÄ iÅ¡prievartavo A. M., kuris yra jos sesers vyras. A. žinojo, kad ji nepilnametė. Ji dažnai bÅ«davo pas sesę ir A. bÅ«davo. Kiek žino A. nelabai geras vyras sesei.

Su sese negražiai elgdavosi, negražiais žodžiais vadindavo. Vakare, apie 20 val., sugalvojo nueiti pas draugę E. S., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Turėjo važiuoti su D. S. pasveikinti A. M. su gimtadieniu. PrieÅ¡ tai su D. susitarė, kad pabus pas draugę. Nuvažiavus buvo V. B., jos su E. gėrė vynÄ . Jai yra tekę bÅ«ti apgirtusiai. E. į svečius pasikvietė draugÄ D., kuris atvyko su draugu M. T.. Su D. susipyko ir pasakė jam, kad ji nebeis pas A.. Paskui į tÄ butÄ atvažiavo D. su A..

Jie dar nenorėjo jų įleisti.  A. atsivežė viskio "Jack Daniels". Kol nebuvo atėję D. su A., ji buvo paragavusi du stikliukus alkoholinio gėrimo. Kai jei atėjo, ji išėjo į kitÄ kambarį, tada A. atsinešė į kambarį alkoholio ir jai primygtinai liepė gerti. IÅ¡gėrė kelis stikliukus, jautėsi blogai, buvo apsvaigusi. M. buvo kitame kambaryje, apie tai pasakė A.. Jie sukonfliktavo kambaryje, paskui laiptinėje, lauke susimušė. Kaimynai pasakė, kad kviečia policijÄ , visi iÅ¡bėgo į laukÄ .

Lauke buvo D. maÅ¡ina Volvo S40, į jÄ Ä¯sėdo ji, E.. Atėjo A. U. pavairuoti maÅ¡inos, jie važiavo link mokyklos, ten paėmė D. ir A.. Važinėjant po miestÄ jautėsi apsvaigusi. Nusprendė važiuoti pas I. D., ten pabuvo valandÄ laiko, grįžo pas E.. Buvo apie 3-4 val. ryto. Važinėjant po miestÄ ir bÅ«nant pas draugÄ alkoholio nevartojo. Ten nuėjo miegoti į kitÄ kambarį, kur buvo iÅ¡tiesiama sofa – lova. Lova buvo paklota. Buvo apsirengusi žaliu "Adidas" džemperiu ir juodais džinsais.

Greitai užmigo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojo. Ä® kambarį atėjo A., pajuto, kaip jis atsigulė Å¡alia. Ji gulėjo arčiau sienos, buvo nusisukusi į sienÄ . A. pradėjo prie jos  lįsti, apkabino per liemenį, prisitraukė prie savęs. Jam liepė pasitraukti, jis nepaleido. Jis tylėjo, klausė jo kur D. . Pradėjo sakyti, kad D. nėra. Jam sakė, kÄ jis daro, kur D., A. pasakė "Å¡a". Suprato, kad jis nori pasimylėti, jam sakė, kad ji nenori, jis toliau lindo, rankas kiÅ¡o po liemenėle.

Pirma nurengė džemperį, nuėmė liemenėlę, lietė krÅ«tinę. Prašė pasitraukti, bijojo jo. Žinojo, kad jis negeras žmogus, gali nuskriausti, iÅ¡prievartauti, kad jis turi reikalų su policija. A. jai nurengė džemperį, po to numovė kelnes, pats atsisegė kelnių užtrauktukÄ , sagas. Su ranka nutraukė kelnes. Su viena rankÄ jÄ laikė už liemens, nurengė džinsus iki kelių. Ji tuo metu buvo nuo jo nusisukusi. Paskui nuėmė kelnaites iki kelių. Atrodo, kad jis nusirengė anksčiau.

Tada pradėjo jÄ prievartauti. Savo varpÄ Ä¯kiÅ¡o jai į makÅ¡tį. Ji gulėjo ant Å¡ono, veidu į sienÄ , jis buvo atsisukęs į jÄ , gulėjo Å¡onu. A. apsaugos priemonių nenaudojo. Tas aktas tęsėsi mažiau nei 15 minučių. PrieÅ¡ tai jam sakė nustoti, jis sakė "Å¡a", reiÅ¡kia "tylėk", toliau darė savo. A. atsigulęs jÄ laikė, iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo glėbio neturėjo galimybės. Laikė stipriai apkabinęs, kad ji nepabėgtų. A. gerai suprato, kad nenori su juo turėti lytinių santykių, nes ji turi vaikinÄ ir A. yra jos sesers vyras.

Ji verkė, kai A. "tÄ darė", jam visÄ laikÄ sakė "baik, kÄ tu darai". Jis lytinio akto nebaigė, nes iÅ¡girdo, kaip prasivėrė lauko durys, liepė jai apsirengti, pats apsimetė, kad miega. Ji apsimovė kelnaites, kelnes ir džemperį. Ä® kambarį atėjo D. ir iÅ¡jungė Å¡viesÄ . D. liepė keltis ir iÅ¡eiti iÅ¡ buto, pasakė, kad yra policijoje paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Tada važiavo pas A. į namus, kur buvo jos sesuo su vaiku. D. pasakė, kad A. prie jos lindo, apie išžaginimÄ nesakė.

Tada nuvažiavo pas D. į namus, D. iÅ¡važiavo į policijÄ , jÄ paliko vienÄ . A. jÄ vežė namo ir tada A. jam paskambino ir pasakė, kad nevažiuoti dar namo, prašė sulaukti D. .  Paskui ji D. viskÄ po dienos pasakė, kas įvyko. Dar sprendė su D. , ar sakyti mamai, ar griauti sesės Å¡eimÄ , ar palikti taip kaip yra.  Su D. pasitarė, kad vis dėlto mamai reikia pasakyti. Tada D. pasakė dėdei, jos tėčio broliui. Apie įvykį tėčiui nesakė, bijojo. Grįžo mama ir pasakė, kad prie jos lindo A.

M.. Anksčiau turėjo lytinių santykių su D. abipusiu sutarimu, jai buvo 16 metų. D. buvo nuvažiavęs su A. pasikalbėti, A. pasakė, kad nieko nebuvo. D. juo nepatikėjo. A. pažįsta daug metų, žinojo, kad jis muÅ¡asi. A. jai rašė žinutę pas "Messendžerį", kad nori pasikalbėti su ja, suprato, kad jis kalbins, kad nieko nesakytų, jam atrašė "ok", bet nesusitiko su juo. A. sesuo rašė žinutes mamai, kad nesikreiptų į policijÄ . Ji sugrįžusi pas E. iÅ¡ karto ėjo miegoti, o E. nuėjo į kitÄ kambarį miegoti.

Pagalbos nekvietė, nes bijojo A. Kai nuėjo miegoti į tÄ kambarį, niekas nebuvo atėjęs pasiimti daiktų, nebent ji tuo metu miegojo. Tame kambaryje durys užsitraukia, jos buvo uždarytos, durys neužsirakina. Pirmiausiai pasakė D. , kad buvo iÅ¡prievartauta. Jis tÄ pačia dienÄ nuvažiavo pas jos dėdę ir papasakojo. Tuo metu, kai atsigulė ir kaip vyko lytinis aktas, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bejėgė ( 2 t., 41-46 b.l.). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rėtas butas , esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 179-192 b.l.).

Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo protokolu, kuriame ji patvirtino savo parodymus ir sutiko atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje. Atvyko prie (duomenys neskelbtini)K. S. parodė pirmÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ laiptinę iÅ¡ rytinės pusės, kuri veda į butÄ , kuriame ir įvyko įvykis. Nukentėjusioji veda laiptine į penktÄ aukÅ¡tÄ ir Å¡io aukÅ¡to aikÅ¡telėje parodo buto duris rytinėje sienojo. Buto durys Å¡arvo rudos spalvos, matyti numeris 12.Mergina paaiÅ¡kino, kad Å¡iame bute buvo išžaginta.

Tada mergina veda pro duris į buto koridorių ir paaiÅ¡kino, kad 2018-01-28 anksti ryte ji, D. , A. ir E. sugrįžo į E. butÄ . Parodė į stovimÄ metalinę kabyklÄ , kur ji pasikabino savo striukę ir Å¡alia nusiavė savo batus. Tada K. S. veda į kambarį, kurio durys yra koridoriaus rytinėje sienoje pirmas iÅ¡ kairės ir paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ karto viena nuėjo miegoti į šį kambarį, nes buvo pavargusi, be to apsvaigusi nuo per vakarÄ suvartoto alkoholio. Mergina atsigula ant iÅ¡skleidžiamos sofos ir paaiÅ¡kino, kaip ji atsigulė ir užmigo.

Toliau mergina nurodo, kad bemiegodama pajuto, kad į kambarį atėjo A. ir atsigulė Å¡alia jos, iÅ¡ nugaros. Jis jÄ apkabino per liemenį ir prisitraukė arčiau savęs. Ji jam liepė nuo jos pasitraukti, tačiau jis neklausė ir jos nepaleido. Ji paklausė, kur yra D. . A. jai atsakė, kad D. išėjo. IÅ¡ A. veiksmų ji suprato, kad jis su ja nori pasimylėti, todėl ji paklausė kÄ jis daro, kur D.? Jis jÄ tildė , sakydamas „ša“. Ji sakė A., kad nenori, tačiau jis vis tiek nenustojo lįsti, nurengė jai džemperį, kiÅ¡o rankas po liemenėle ir glostė jos krÅ«tinę.

Mergina paaiÅ¡kino, kad ji bijojo A., nes nėra geras žmogus, turėjo reikalų su policija, todėl gali jai padaryti blogai, nuskriausti ar iÅ¡prievartauti. Po to paaiÅ¡kino, kad A. jai numovė džinsus ir apatines kelnaites iki kelių, įkiÅ¡o varpÄ jai į makÅ¡tį ir pradėjo su ja lytiÅ¡kai santykiauti iÅ¡ nugaros pusės. Ji prašė jo nustoti, tačiau jis neklausė, jÄ tildė sakydamas „ša“ ir toliau su ja lytiÅ¡kai santykiavo. Stipriau pasiprieÅ¡inti negalėjo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio.

IÅ¡girdęs, kad kažkas sugrįžo į butÄ , jis nustojo lytiÅ¡kai santykiauti, nepasitenkino, jai pasakė, kad greitai apsirengtų ir pats apsimetė , kad miega. Ji lovoje apsimovė kelnaites ir kelnes, apsivilko džemperį. Tada į kambarį įėjo D. , kuris uždegė Å¡viesÄ bei pasakė, kad reikia skubiai eiti iÅ¡ buto, nes yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje. Ji apie tai kas nutiko D. nepasakė, nes bijojo, kad D. su A. susimuÅ¡. Tada ji, D. ir A. iÅ¡važiavo pas jos seserį DianÄ ir A.

į namus (2 t., 48-55 b.l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės , atliktos 2018 m. birželio 12-liepos 10 d., aktu Nr. 103MS-120/2018, kuriame nurodyta, jog polinkis fantazuoti K. S. nenustatytas. K. S. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti K. S. parodymais. Nagrinėjamų įvykių metu K. S. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobÅ«dį, tiek reikÅ¡mę), tačiau aktyviau Å¡iems veiksmams ji negalėjo prieÅ¡intis dėl savo bÅ«senos (paauglė bandė prieÅ¡intis įtariamajam, t.y. jo klausinėjo kur kiti ir kÄ jis daro, taip pat prašė jo liautis, tačiau aktyvesnį jos elgesį ribojo jos bÅ«sena – jos žodžiais, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir emociÅ¡kai pasimetusi).

Pasimetimas, sumiÅ¡imas ir baimė pasekmių, jog ja nepatikės, iÅ¡irs sesers Å¡eima ir/ar dėl jos susipyks artimi žmonės, galėjo sÄ lygoti ir tolimesnį K. S. elgesį – iÅ¡ pradžių artimiesiems ji pasisakiusi, jog įtariamasis prie jos tik lindęs ir tik vėliau ji atskleidė apie iÅ¡prievartavimÄ . Dėl K. S. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Å iuo metu K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (įtariamo išžaginimo), Å¡ių įvykių psichotraumuojantis poveikis tęsiasi iki Å¡iol, todėl K.

S. nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime. (2 t., 134-141 b.l.). Globos namų "Užuovėja" pateiktos  nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada . Mergina buvo tirta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siuntimu dėl galimai patirto seksualinio smurto 2018 m. vasario 12,13,14 dienomis .Mergina buvo apgyvendinta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre.

Kalbantis su mergina apie atvykimo į pagalbos centrÄ priežastis, ji nurodė jas žinanti, tačiau teigė, jog sunkiai gali kalbėti apie įvykį, kuris jÄ palietė. Vėlesnių konsultacijų metu, esant geram kontaktui su psichologu, mergina patikslino, jog į pagalbos centrÄ atvyko, nes „sesers vyras iÅ¡prievartavo (merginos žodžiai). Remiantis psichologinio įvertinimo duomenimis (elgesio stebėjimas, nestruktÅ«ruoto interviu turinys, projekcinių metodikų medžiaga), buvo stebimi pasikartojantys traumuojančiÄ patirtį atskleidžiantys požymiai.

Vertinant merginos emocinę sferÄ stebimi kaltės (kaltina save dėl savo sesers Å¡eimos iÅ¡irimo) ir gėdos jausmai, kuriuo mergina sieja su galima prievarta. Be to buvo stebimas perdėtos atsakomybės už įvykį prisiėmimas, bÅ«dingas traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms (mergina jaučiasi kalta dėl pasirinkimo važiuoti pas draugę, kurios namuose jos pasakojimu patyrė prievartÄ , taip pat jaučianti kaltę savo vaikino atžvilgiu, bijo jį prarasti, likti nesuprasta, atstumta. Projekcinių metodikų medžiaga atskleidžia ryÅ¡kias kontrolės praradimo, saugumo poreikio temas, stebima psichologinio neigimo, atsiribojimo tema.

K. pati kalba apie patirtÄ seksualinį smurtÄ , o jos pasakojimÄ lydi adekvačios emocinės reakcijos, atskleidžiančios trauminį patyrimÄ . Psichologė, apibendrinusi psichodiagnostinių metodikų medžiagÄ , vyraujančias merginos emocines reakcijas (gėdos, kaltės, perdėtos atsakomybės jausmai), iÅ¡sakomus pasikartojančius trauminės patirties atsiminimus bei tam tikrų situacijų vengimas ,konstatavo, jog galima kelti prielaidÄ apie K. S. galimai patirtÄ seksualinį smurtÄ (2 t., 88-90 b.l.).

Liudytojos (nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ ) J. S. parodymais. Ji paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiosios mama. Buvo iÅ¡vykusi į kelionę Kenijoje. 2018 m.sausio 28 d. apie 18 val. grįžo namo, kur jÄ pasitiko dukra K., apsikabino, buvo visa nesava. Labai džiaugėsi, kad grįžo, stipriai apsikabino. Dukra K. pradėjo verkti ir ji pagalvojo, kad iÅ¡ džiaugsmo. Paklausus dukters, kas jai nutiko, atsakė kad vakar įvyko labai baisus dalykas. Pradėjo dukters klausinėti kas įvyko. Dukra buvo susiruoÅ¡usi su savo draugu D. važiuoti pasveikinti A.

M., kuris yra kitos jos dukters D. vyras. Atvažiavo D. S., bet važiuodami į tÄ gimtadienį apsipyko. Ji nutarė apsiraminti pas draugę, paskambino E. S. ir pas jÄ nuėjo. Pasakojo kÄ ten veikė, kad buvo draugų, jie sėdėjo, atvažiavo A. M.. Pasakojo, kad A. prie jos lindo. PaaiÅ¡kino, kad jai buvo Å¡okas. Vėl klausė, ar tikrai tik lindo? Dukra K. labai buvo dideliame strese, verkė, apsikabino, sakė neklausinėk, negaliu kalbėti ir prisiminti apie tai. Klausė ,ar A. jÄ nuskriaudė, ar buvo kažkokie santykiai? Sakė, kad nebuvo, ne.

Pasakė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins tÄ dalykÄ , pasikalbės su juo. Vakare davė jai vaistų. TÄ vakarÄ pokalbis taip ir baigėsi. Buvo užėjusi kelis kartus į kambarį, dukra nemiegojo, gulėjo, verkė. Bandė paklausti , kodėl ji taip pergyvena? Sakė, kad jai negera, Å¡lykÅ¡tu prisiminti, kodėl jis taip darė. Klausė, ar lindo bučiuotis? Ji prašė jos neklausinėti. KitÄ dienÄ ji iÅ¡vyko į darbÄ . Gal apie 14 val. paskambino vyras V. S.. Jis buvo susinervavęs, strese. Paklausė jos, ar žinojo , kas atsitiko? Paklausus , o kas atsitiko, vyras pasakė, kad A. iÅ¡prievartavo K. .

To ji nežinojo. Vyras Å¡iek tiek papasakojo, kad susitiko su D. S. ir A. A., kad jie papasakojo tuos dalykus. Vyras turėjo iÅ¡vykti į Å vedijÄ , į darbus. Sakė, kad greit grįš, prašė pabandyti viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti per tas dienas, o kai jis grįš, kartu kreipsis į policijÄ . TÄ dienÄ susiskambino su A. A., t.y. vyro broliu. Jis pasakė , kad su žmona M. važiuoja pas juos į namus, nes K. buvo namie. Perspėjo, kad lauks jos sugrįžtant iÅ¡ darbo. Ji grįžo apie 7 valandÄ . Namuose buvo D.

S., A. A. , K., M. A., tada viskÄ pabaigė kalbėti, vėl apsikabino , verkė. Dukra K. viskÄ papasakojo jos vyro broliui A. A., t.y. kaip buvo nuo pradžių iki galo, o jis pasakė, kad jam abejonių nekyla. Vyro brolis pasakė, kad tas dalykas įvyko, A. iÅ¡prievartavo K. , daugiau nieko nekomentavo. Važiuodama iÅ¡ darbo dar skambino kitai dukrai D., kuri yra A. M. žmona ir paprašė , kad atvažiuotų, nes reikia pasikalbėti. Ji dar bandė sakyti, kad negali arba atvažiuos su A.. Pasakė, kad turi atvažiuoti viena, yra pokalbis.

D. atvažiavus, pasakė, kad A. M. iÅ¡prievartavo K. . Ji nepatikėjo, manė, kad sugalvojo ar iÅ¡protėjo. Pasakė, kad tikrai taip buvo. Tada ji iÅ¡važiavo į RokiÅ¡kį, pas A. M., nors ir ji prašė ten nevažiuoti. Jie visi iÅ¡važiavo pas anytÄ Ä¯ kaimÄ . Vėliau dar paskambino D., paklausė ar A. jos neužsipuolė? D. verkė, sakė, kad jis prisipažino. Pasakė, kad ji su juo pasikalbės ir atvažiuos į kaimÄ vėliau. Ji atvažiavo. Atvažiavusi D. jau pradėjo kalbėti kitaip, kad A. iÅ¡gėrė visÄ butelį degtinės ir teigė, kad netiesa, jog taip nebuvo, jis skambino savo draugams.

Kaime visi pernakvojo. KitÄ dienÄ važiavo pas A. į namus. Kalbėjo, kaip čia taip galėjo nutikti, kaip jis taip galėjo. D. nuo vyro motinos A. M. gavo žinutę: „ kad atsitiko baisus dalykas, nerandu sau vietos, kaip su tavo mama pasikalbėti, kaip galėčiau viskÄ pakeisti“. Ji gavo žinutę nuo A. sesers A. M., kuri rašė, kad visi blogai jaučiasi, mama vos nemirÅ¡ta, kita sesuo vos nesikaria, prašė pasikalbėti be policijos. D. gal dar paskambino A. M., kažkÄ tai ji ten pradėjo aiÅ¡kinti.

D. perdavė ragelį A. A., jie kažkÄ tai pradėjo Å¡Å«kauti. Tada ji paskambino A. motinai A. M., kad iÅ¡klausyti kaip motina motinos, kaip ji supranta tÄ dalykÄ . Ji jos nenorėjo klausyti, ar atsipraÅ¡yti, sakė, kad iÅ¡sigalvojo viskÄ , ji kalbėjo bjauriai. A. M. pradėjo kalbėti apie turtus, pinigus. Ji pasakė, kad A. kÄ mažiausiai galėtų padaryti, tai palikti D. butÄ , nes pirktas jų abiejų. A. M. dar labiau pradėjo Å¡Å«kauti, kad jiems rÅ«pi turtai. Vakare su K. ir D. parvažiavo į namus.

KitÄ dienÄ grįžo vyras, iÅ¡važiavo į Panevėžį raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io įvykio. Dukra K. papasakojo įvykio aplinkybes, sakė, kad E. S., A. M., D. S. buvo visi kartu. Jai pasidarė bloga nuo alkoholio, nuėjo į kambarį atsigulti. Paskui į kambarį atėjo A. M.. Apkabino, pradėjo bučiuoti, ji bandė sakyti, kÄ darai. Jai su rankomis burnÄ uždarė, sakė „ša, nekalbėk“, tildė. Jis jai neleido atsikelti. Pradėjo daryti veiksmÄ , t.y. lytinį aktÄ .

Nustojo, tuos veiksmus daryti tada, kada atėjo D. S.. Dukra pasakojo, kad buvo iÅ¡gėrusi, gėrė viskį, kurį A. atsinešė. Ji sakė, kad nenori, negers. A. sakė gerk, ne pirmÄ kartÄ geri. Tas veiksmas buvo lytinis aktas. Laikė jÄ , neleido keltis, ji bandė kalbėti kažkÄ . Kiek tai truko nežino. Kai kažkas atėjo, tada nutraukė lytinį aktÄ . Jos draugas D. kažkur buvo išėjęs. Taip suprato, kad D. užėjo į tÄ kambarį, A. liepė greitai jai apsirengti. Buvo tik pamovęs kelnes.

Sužalojimų ant kÅ«no nebuvo. IÅ¡ pažiÅ«ros visada matydavosi, kad A. K. nemėgdavo, visada su paÅ¡aipa, neapykanta, pavydu, o dėl ko ji nežino. K. dėl to nepykdavo. Po Å¡io įvykio ,K. elgesys, bÅ«sena labai pasikeitė. Turėjo daug problemų, buvo smarkiai sutrikusi sveikata, nemiegojo naktimis, svoris krito, nevalgė, suprastėjo mokslai. Lankėsi pas psichologus, 10 dienų. Po psichologų konsultacijų dukrai pasidarė geriau .Jai iÅ¡ pradžių atrodė, kad taip negali atsitikti, atrodo neįmanomas dalykas, gyvena su D., buvo Å¡eimos narys, o paims dabar tÄ sesutę, kuriÄ nuo mažens pažįsta.

A. M. buvo labai grubus, labai nervuotas žmogus, jis ir prie jos Å¡aukdavo ant sutuoktinės D. . A. yra smurtavęs prieÅ¡ dukrÄ , viduryje miesto, prie draugų į galvÄ smarkiai trenkė, pati dukrÄ vežė pas gydytojus. D. neleido kreiptis į policijÄ . Prašė net nesakyti tėčiui, kad taip vyko. Ji vyrui ir nepasakė apie smurtÄ . IÅ¡ kalbų žino, kad ir vestuvėse jÄ skriaudė, matė kiti žmonės, kad negražiai elgėsi su dukra. Ji ne vienÄ kartÄ bandė su A. pasikalbėti, kad nekeltų rankos prieÅ¡ jos dukrÄ .

Jie gyvena kaime, o dukra D. su vyru A. gyvena mieste, dukra K. dažnai nueidavo pas sesę. K. lankė bÅ«relius, treniruotes, dažnai pas juos bÅ«davo. Žinojo, kad dukra K. draugavo su D. . Jie draugavo gražiai, nuvažiuodavo ir į filmÄ , atvykdavo ir pas juos. D. iÅ¡ pažiÅ«ros, tvarkingas vaikinas planuodavo ateitį. Niekada K. nesakė, kad jis su ja blogai elgtųsi, tik sakė, kad jis labai pavydus, skambinėdavo, kas penkias minutes. Ä® policijÄ kreipėsi vėliau, nes norėjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, apsiraminti, buvo labai sunku, vyras iÅ¡vykęs, tačiau net nebuvo minčių nesikreipti į policijÄ dėl įvykio.

Dukra dienÄ naktį verkia, nemiega ir nevalgo, reikėjo dukrai K. susitvarkyti, kad galėtų duoti parodymus. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į policijÄ praėjo 3-4 dienos, kreipėsi kitÄ pirmadienį (5 t., 133-135 b.l.). Liudytojo (nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymÄ ) V. S. parodymais, kuris apklaustas 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiosios tėtis.2018 m. sausio 27 ar 28 d. K. pasiprašė vakare vykti pas draugę E. S.. Jis dukrai leido, žmona buvo iÅ¡vykusi.

Dukra iÅ¡važiavo, tÄ vakarÄ negrįžo, parašė žinutę, kad pasiliks pas E. S., be to dar eis sveikinti A. M. su gimtadieniu. KitÄ dienÄ K. parvažiavo į namus ir įsmuko į kambarį, pasisveikino abu ir viskas. Grįžo žmona J. S.. Pastebėjo, kad žmona ir dukra K. Å¡nekučiuojasi, bet nieko labai neįtarė. KitÄ dienÄ turėjo vykti į Å vedijÄ . Paskambino brolis A. A., kad reikia skubiai susitikti. Nepabaigęs visų reikalų parduotuvėje „Bikuvoje“, išėjo į laukÄ .

A. A. su D. S. sėdėjo maÅ¡inoje. Pasirodė abu tokie iÅ¡sigandę. D. S. buvo apsiverkęs . Pradėjo pasakoti kaip A. su K. pasielgė. D. S. sakė, kad A. iÅ¡prievartavo K. , jis tuo metu buvo išėjęs. Pasakė, kad taip negali bÅ«ti. Broliui Andriui sakė, netikėk tu, čia gal D. streso bÅ«sena. D. sakė pats matęs, kaip A. vaikÅ¡tinėja po kambarį su „triusikais“. Brolis Andrius pasakė, kad reikia pakalbėti su K. ir kad jis pats su ja pakalbės, nes jam gal ne viskÄ pasakys.

Žmonai K. ne iki galo viskÄ pasisakė. Dukros dėdę A. A. myli ir juo pasitiki. Andriui pasakė, kad jam reikia iÅ¡važiuoti, prašė pasikalbėti ir viskÄ prižiÅ«rėti. Jam labai sunku buvo iÅ¡važiuoti, viskÄ taip palikti. Tik iÅ¡važiavus iÅ¡ RokiÅ¡kio, brolis paskambino ir pasakė, kad K. papasakojo, jog viskas taip buvo. Paskambino žmonai ir informavo, kad A. iÅ¡prievartavo K. . Su žmona susiraÅ¡inėjo kaip čia darys, kaip čia kita dukra D., kuri yra A. M. žmona, kaip čia viskÄ spręsti.

Nežinojo kur dėtis tas dienas. Po 3-4 dienų grįžo namo. Buvo apsisprendę, buvo kalbėta tarp giminių, kad teisingiausias kelias eiti į policijÄ , o ne pačiam vykdyti savo teismus. Nuvažiavo tiesiai į Panevėžį, parašė pareiÅ¡kimÄ , nes RokiÅ¡kyje dirba A. M. sesė ir manė, kad RokiÅ¡kyje niekas Å¡io įvykio tinkamai neiÅ¡tirs. K. gana ilgai buvo strese, buvo visiÅ¡kai pasikeitusi. Vizualiai sužalojimų veido srityje, ant kÅ«no ,pas dukrÄ nematė. Mergaitė buvo bendraujanti, po įvykio pasidarė užsidariusi.

Tik neseniai dukra pradėjo sportuoti, nors iki tol aktyviai sportavo, yra Europos fitneso jaunimo čempionė. Nebuvo konfliktų tarp jos ir A. M., nemano, kad ji galėtų apkalbėti sesers vyrÄ . A. M. pavydėdavo, kad K. nupirkdavo telefonÄ , o ne kitai dukrai D.. Sakydavo jam , kam tu bÅ«si vyras, kad jÄ praras, jei taip elgsis, nes „užgastroliuoja“, dingsta vakarais ,prigalvodavo visokių „durnysčių“, niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ motinos pajamų. Jis visiems buvo pridaręs, grÄ Å¾indavo jo skolas, paimtus lizingus.

Visi giminėje sprendė kÄ daryti, nes yra ir kita dukra, vaikas, jie nukenčia. Situacija buvo nelengva, bet kitaip bÅ«tų neapsaugoję K. . Po Å¡io įvykio A. M. visai nebematė. Brolis A. A. sakė, kad buvo susitikęs su A. M.. Pasakojo, kad buvo nuvažiavęs su juo pasikalbėti, jis prisipažino, „žliumbė“. Paskui kitÄ dienÄ pakeitė nuomonę, sakė, kad nieko nebedarė (5 t., 135-136 b.l.). Liudytojo A. A. parodymais, kuris apklaustas 2018-09-20 teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino , kad yra nukentėjusiosios K.

S. tėvo V. S. brolis, K. dėdė.2018 m. sausio mėnesį jam paskambino D. S., kalbėjo neriÅ¡liai, kad reikia susitikti. Galvojo, kad jo broliui Pauliui kas atsitiko, nes jie geri draugai. Kiek atsimena susitiko prie jo tėvų namų. D. S. buvo pasimetęs, drebėjo. Jis pradėjo pasakoti, kad A. M. iÅ¡prievartavo jo brolio dukrÄ K. . IÅ¡ pradžių negalėjo patikėti, galvojo, kad meluoja, tačiau jis įtikino, kad taip buvo. Pirmiausia važiavo susitikti su broliu V. S. prie parduotuvės „Bikuva“ .

Jam pasakė, kad A. iÅ¡prievartavo K. . Brolis V. apsiverkė. Jam reikėjo iÅ¡plaukti į Å vedijÄ , kad susilaikyti, viskÄ apgalvoti, kaip elgtis toliau. Atrodo, kad buvo sutarę, kad kai grįš, tada visi kalbėsis su K., tačiau jis neiÅ¡tvėrė ir , kaip dėdė paskambino K.. Ji pasakė, kad yra viena sodyboje. Pasakė, kad atvažiuoja ir nori su ja pakalbėti. K. pasakė, kad ji pasakytų, nebijotų, kad visÄ laikÄ padės, apgins. Klausė ar taip buvo ,ar ne ? K. pasakė, kad buvo, apsiverkė, apsikabino.

Nurodė, kad jam buvo nejauku su K. ir kalbėti apie tokius dalykus, ji vaikas, prašė , kad nurimtų. Kelias dienas A. žmona su dukra, K., Jelena buvo pas jį su žmona , kad apsiramintų, susivoktų kas įvyko. Buvo nuvykę pas senelius, pasakė, kad taip atsitiko. Paskui grįžo brolis V.. K. sakė, kad jos nemušė, tai įvyko kažkokiame bute. K. draugas D. tuo metu buvo išprašytas kebabų ar cigarečių pirkti „Statoil“. K. išėjo lyg ir į Statoil pirkti rūkyti. Visko tiksliai neprisimena, nes jam pasakojo ir D. , ir K..

Sakė, kad K. norėjo bėgti, kad durys užrakintos, ji prisiekinėjo, kad A. M. prie jos lindo, prašė bučiuotis. A. M. yra jos sesers vyras, visiÅ¡kai absurdiÅ¡ka situacija ,dukra lieka be tėvo, griÅ«na gyvenimas D. ,K.. Jis telefonu kalbėjo su A., kuris iÅ¡ pradžių sakė, kad buvo, paskui sakė, kad jau taip nebuvo .K. apie išžaginimÄ viskÄ papasakojo savo draugui D. , jis liepė papasakoti bÅ«tinai tėvams, kad negalima tokių dalykų slėpti (5 t., 139-141 b.l.). Liudytojos M. A. parodymais, kuri apklausta paaiÅ¡kino, kad K. yra dukterėčia, vyro brolio dukra. 2018 m. pradžioje, tiksliai neatsimena ,ar sausio ,ar vasario mėnesį, jos vyras A.

A. pasakė, kad A. M. iÅ¡prievartavo K. . Apie tai vyras sužinojo iÅ¡ K. draugo D. , kurio pavardė Stanys ar S.. Paskui visos aplinkybės pradėjo aiÅ¡kėti. Vakare ji kartu su vyru buvo nuvažiavę pas K. į namus . Ten buvo D. , K.. Laukė kol iÅ¡ darbo grįš K. mama Jelena. Ji kalbėjo dviese su K. , kuri verkė. K. sakė, kad visi buvo bute: D. , A. M., draugės. Pasakė, kad liko dviese, jog A. jÄ iÅ¡prievartavo. K. sakė, kad smurto labai nebuvo, norėjo iÅ¡eiti, durys užrakintos, visi dingo, liko tik jie.

A. prašė bučiuoti, lindo, daugiau ji nekamantinėjo, nes mergaitei buvo sunku, verkė, dalykai nemalonÅ«s. Matėsi, kad K. labai susijaudinusi, verkė, smulkiai klausinėti labai nesinorėjo. Viskas vyko pas draugę kambaryje. Suprato, kad jos draugas D. buvo išėjęs į degalinę. Ä® namus sugrįžo K. mama ir visi kalbėjosi. Sprendė, kÄ toliau daryti. Pirmiausia nusprendė pasakyti kitai Jelenos dukrai D., jÄ pasikvietė į namus. Atvažiavusi D. negalėjo patikėti pasakojimu. Neatrodė, kad K. iÅ¡sigalvojo viskÄ ar, kad meluotų, norėtų apkaltinti savo sesers vyrÄ .

D. negalėjo patikėti, kad vyras taip galėjo padaryti. Tuomet visi nuvažiavo į kaimÄ , o D. nuvažiavo pasikalbėti su A.. Grįžusi D. sakė, kad kalbėjo su vyru A. M. ,jis verkė. D. pasakė, kad A. jai prisipažino, kad tarp jų su K. buvo lytinai santykiai, tik neatsimena, ar jis sakė, kad lytiÅ¡kai santykiavo, ar iÅ¡prievartavo. A. M. jos vyrui gal rašė žinutę, kad reikia pasikalbėti. Negali patvirtinti, ar jie susitiko. Tuomet K. tėtis buvo iÅ¡važiavęs. K. buvo sukrėsta.

Su ja stengėsi mažiau kalbėti apie įvykį, nes ji iÅ¡ karto pradėdavo verkti, kalbėjo apie kažkÄ tai kitÄ . K. dar nesuaugusi moteris, mano, kad protu jai nesuvokiama kas įvyko, jos emocijos Å¡okinėjo. PaaiÅ¡kino, kad K. pažįsta nuo 4 metų. Prie jos K. niekada nevartojo alkoholio, gražiai bendravo su tėvais, jai tai tikrai niekada nemelavo, jos atvirai pasikalba. Su K. susitinka dažnai, per visas Å¡ventes, kartais per savaitę kelis kartus, kartais dvi tris savaites nesimato, vaikus pažiÅ«rėdavo, pas juos ateidavo (5 t., 138-139 b.l.).

Liudytojo D. S. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnams, prašė jais vadovautis, nes nelabai prisimena įvykius. A. M. pažįsta. K. S. taip pat pažįsta, anksčiau su ja draugavo. Buvo pas jos draugę E., bute, į kurį jis atvažiavo su A. M.. . Prieš tai su drauge K. buvo apsipykę. Jis nuėjo į kambarį su K. pasikalbėti, iš pradžių kitų dviejų vaikinų buvusių bute, nematė.

Bute buvo K. draugė E.. A. sukonfliktavo su kažkuo, susimušė , apsistumdė su vaikinu , kurio vardo nežino, koridoriuje. Jis buvo kitame kambaryje , iÅ¡girdo, kad vyksta koks tai veiksmas. Pamatė, kad jie stumdosi, juos iÅ¡skyrė. A. pataikė tam kitam vaikinui į galvos sritį. Jis patraukė, pastÅ«mė tÄ asmenį pro duris, kad atokiau bÅ«tų vienas nuo kito. Jis vaikinui smÅ«gių nesudavė. Nematė, ar tam vaikinui laiptinėje buvo suduoti smÅ«giai. Nepamena kas vyko laiptinėje, chaosas, visi rėkia, verkia.

Dar kaimynė išėjo rėkti, nespėjo į viskÄ reaguoti. .Tada su K. ir A. išėjo iÅ¡ to buto, nes nebenorėjo triukÅ¡mo. IÅ¡ pradžių buvo lauke, vėliau nuėjo link jo maÅ¡inos, su kuria atvyko į tÄ butÄ . K., E., A. dar buvo maÅ¡inoje, vėliau atėjo draugas. MaÅ¡inoje sėdėjo apie 20 min. Tada važiavo, gal aplink miestÄ . Paskui važiavo pas draugÄ I. D., buvo ten daugiau draugų. Jis sėdėjo, o kiti iÅ¡gėrinėjo. Pas D. alkoholį vartojo K., A., kitų tiksliai nepamena.

IÅ¡ D. vėl važiavo pas E. atgal į butÄ . Važiavo jie su A., A. su K. , gal buvo ir E.. A. vėliau išėjo namo. Bute buvo geriama, jis alkoholio nevartojo, gal ir D. negėrė. K. gėrė su visais, kurie ten buvo. A. atsivežtÄ alkoholį gėrė A., K., gal ir E.. Patvirtino, kad A. M. siÅ«lė K. gerti. Su kitu vyriÅ¡kiu D. ėjo iki degalinės Statoil. Bute liko E., A., K.. Kai grįžo , jie visi miegojo atskirai. K. miegojo kitame kambaryje, o E. kitame. K. miegojo su A. vienoje lovoje. Jų kambario durys buvo uždarytos.

Buvo nuėjęs ir į kambarį kur K. ir A. miegojo. Vėliau jam K. pasakė, kad jÄ išžagino A. M.. Jis po to kalbėjo su K. giminaičiu A., viskÄ jam papasakojo kÄ jam sakė K.. Su nukentėjusiuoju M. T. po to kalbėjosi policijoje, nes jis pažinojo tik jį. Nukentėjęs kaltino iÅ¡ pradžių, kad jis taip pat jį mušęs. Tada atėjo jo draugas D. , jie abu pasikalbėjo ir vėliau pasikeitė jo nuomonė. D. pasakė kas smÅ«giavo, nes T. nelabai matė, kas smÅ«giavo .Nukentėjęs sakė, kad jis ne taip suprato dėl muÅ¡tynių, kad jam draugas viskÄ papasakojo kaip buvo, jog viskas gerai.

Liudytojas D. S. 2018-02-15 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad A. buvo papasakojęs, kad apsipyko su K.. Apie 23 val. kai svečiai iÅ¡siskirstė, A. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas E. ir K. . D. prieÅ¡taravo, neleido jam eiti, bet jis neklausė. Nuvažiavę rado du vaikinus. Suprato, kad panelės truputį iÅ¡gėrę, ant stalo buvo lyg ir vyno. A. pradėjo siÅ«lyti K. su juo iÅ¡gerti viskio. K. neatsisakė, iÅ¡gėrė kokius 4 stikliukus. A. kitiems viskio nesiÅ«lė, gėrė tik dviese su K..

Paskui A. koridoriuje sukonfliktavo su tuo kitu vaikinu, nuėjęs pamatė, kad jie stumdosi, muÅ¡asi prie pat buto durų. Jis ant jų pradėjo rėkti, stumti juos iÅ¡ buto. Jie išėjo į laiptinę. Viskį A. pasiėmė prieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ buto. A. neprašė , kad jį parvežtų namo, jam sakė, kad geriau bÅ«ti namuose, bet jis nesutiko. Buvo jau girtas, kažkÄ kalbėjo K. apie jų santykius. K. buvo jau iÅ¡gėrusi ,verkė dėl to, kad jie apsipyko, o A. pradėjo ja manipuliuoti, lyg guosti, bet jam tai keistai atrodė.

Kai grįžo atgal į E. butÄ , ten rado E. draugÄ . Tada K. nuėjo miegoti į vienÄ iÅ¡ dviejų kambarių. A. po poros minučių irgi nuėjo į tÄ kambarį ir atsigulė prie K.. K. buvo gerokai apgirtusi, nes A. visÄ vakarÄ Ä¯kyriai jai siÅ«lė gerti viskį. E. su draugu atsigulė kitame kambaryje. Jis irgi prigulė tame kambaryje, kur gulėjo E., bet negalėjo užmigti.  Durys tarp abiejų kambarių buvo atidarytos. Jie su E. draugu išėjo į degalinę nusipirkti cigarečių, dar lauke parÅ«kė. Tai trÅ«ko kokias 30-40 min.

Grįždami jie pakankamai garsiai trinktelėjo durimis, kalbėjosi su E. draugu. Grįžus pamatė, kad kambaryje, kur miega E. uždegta Å¡viesa, o kambario kur miegojo K. su A. , durys uždarytos. Pasirodė keista, mintys buvo visokios, bet nemanė, kad artimas giminaitis galėtų, kÄ nors padaryti K.. Paskui girdėjo A. kažkÄ Å¡nekant aÅ¡triu tonu. K. balso negirdėjo. Paskui paskambino draugas ir pasakė , kad vaikinas, kuris dalyvavo konflikte yra ligoninėje ir raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ policijai. Atidaręs kambario duris, uždegė Å¡viesÄ , pamatė miegančius užsiklojusius viena antklode K. ir A.. Priėjęs pradėjo žadinti, A. sakė "eik iÅ¡ kambario, tuoj ateisiu".

Jis neišėjo, sakė keltis greičiau , nes atvažiuos policija. A. keldamasis atklojo kaldrÄ ir jis pamatė, kad A. vien su apatinėmis kelnaitėmis, o K. guli su visais tais rÅ«bais , su kuriais ir nuėjo miegoti. TÄ rytÄ tik pastebėjo, kad K. ir A. elgesys kažkoks keistas, lyg iÅ¡sigandę vienas kito. TÄ rytÄ jam K. papasakojo tik tiek ,kad A. prie jos lindo, liepė bučiuotis, nurengė virÅ¡utinius rÅ«bus. Praėjus kuriam laikui, ji papasakojo, kad kai jie buvo išėję į degalinę cigarečių A. jÄ iÅ¡prievartavo, o ji bijodama A. tylėjo.

Kai atidarė kambario duris ir juos žadino buvo praėję kokia 20 min. nuo to laiko, kai girdėjo kalbant A. griežtu tonu. Ä®tampÄ pajuto jau tada, kai A. tik atvažiavęs pradėjo K. siÅ«lyti gerti viskį, rodyti kažkokį keistÄ dėmesį. TÄ naktį jis, nors ir susipykęs su K. , nepaliko jos vienos, nes jam buvo labai  neramu, kad A. taip įkyriai siÅ«lė gerti alkoholį. Tai pastebėdavo ir anksčiau, jam buvo keista, kad A., žinodamas , kad K. nepilnametė, siÅ«lo jai gerti. TÄ yra mačiusi ir D., jai taip pat nepatikdavo.

Kad jis su K. yra turėjęs lytinius santykius, A. žinojo. K. iÅ¡ ryto atsikėlusi atrodė prasiblaiviusi, bet kažkokia sukrėsta, iÅ¡sigandusi, kai jie D. bute atsigulė, pradėjo verkti, tada iÅ¡važiavo pas jį . K. buvo pasidarę bloga, ji vėmė, kai jie dar važinėjosi po miestÄ . Dar nežinodamas apie jis priekaiÅ¡tavo A. , kam jis lindo prie K. , bet jis iÅ¡sigynė. IÅ¡ K. kalbos suprato, kad lytinio akto metu ji buvo nusisukusi nuo A.. Tame kambaryje K. gulėjo prie sienos, nusisukusi į sienÄ .

Matėsi, kad K. patyrė stiprų stresÄ .( 3 t., 16-18 b.l.). Liudytojos E. S. parodymais, kuri 2018 m. vasario 28 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Â parodė, kad buvo su drauge V., kai vakare apie 21 val. paskambino K. ir pasakė, kad atvažiuoja. Po kurio laiko jai pradėjo raÅ¡inėti jos draugas D. S., suprato, kad jis kažko pyksta, parašė, kad atvažiuoja, atveža K. kuprinę. Jos abi su K. nusileido , D. buvo piktas, metė kuprinę į K. pusę, pataikė į medį. Jis liepė K. papÅ«sti, jam pasirodė, kad ji iÅ¡gėrusi ir jis sudavė K. antausį į veidÄ .

Ji suprato, kad D. buvo įsitikinęs, kad K. su jomis gėrė alkoholį. Po 40 minučių atvažiavo M. T. ir D. , juos atvežė J. J.. K. ir vaikinai sugalvojo nusipirkti alkoholio, V. išėjo. Jonas su D. ir K. išvažiavo pirkti alkoholio. Grįžę jie visi -K., D. ir M. ratu gėrė iš tos taurelės. Jonas išėjęs parašė žinutę kažkuriam iš vaikinų, kad apačioje yra S. mašina. Tada jie paliko M. salione, patys buvo koridoriuje ir kitame kambaryje. Pradžioje jie jų neįsileido, nes per durų akį pamatė, kad D. su A.. Bet durys buvo neužrakintos ir jie įėjo.

Ji su D. buvo koridoriuje , K. miegamajame sėdėjo ant lovos. Jie abu iÅ¡ karto nuėjo prie K., A. buvo iÅ¡gėręs ir dar atsivežė nugertÄ Â viskio butelį, tokį iÅ¡ didesnių ir butelį kolos. Ten miegamajame, A. K. davė gerti viskį, paprašė atneÅ¡ti stikliukÄ . A. įpylė K. viskio į tÄ stikliukÄ , D. tÄ stikliukÄ su viskiu supylė K. į veidÄ . Tuo metu K. A. pasakė, kad kitame kambaryje yra M.. Tada A. uždarė miegamojo duris, ji atidarė saliono duris , o A. pasakė M. "kÄ tu čia veiki, ..dink greičiau iÅ¡ čia".

M. kažkÄ atsakė prieÅ¡, o A. pasakė "tu kÄ nežinai, kas aÅ¡ toks?" Ji tuo metu buvo koridoriuje, Å¡one jų, bet tikrai negali pasakyti, kuris kuriam pirmas trenkė. A. tada Å¡Å«ktelėjo "D. ateik" ir D. išėjo iÅ¡ miegamojo. D. irgi buvo koridoriuje. D. , išėjęs iÅ¡ miegamojo nustÅ«mė D. ir bandė trenkti M., bet nepataikė. Jie daužėsi, tiksliau A. su M.. Kiek kas kam smÅ«gių sudavė, tikrai negaliu pasakyti. Kad M. bÅ«tų buvęs pargriautas , ji nematė. Tada D. suÅ¡uko bėgam iÅ¡ čia, nes kaimynė pasakė, kad kvies policijÄ . Laiptinėje pamatė M., kuris pasakė, kad tikrai raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai, sakė "pažiÅ«rėk, kaip mane sudaužė".  Ji visko gerai neprisimena, nes buvo labai susijaudinusi, dar bandė praÅ¡yti kaimynės, kad nekviestų policijos, bet baigėsi tuo, kad visi iÅ¡bėgo iÅ¡ buto.

Paskui jie pasikvietė A., kuris vairavo maÅ¡inÄ . D. su K. vėl pykosi. Buvo pas tokį I. bute. A. K. užnešė ant kupros, nes ji buvo be batų. D. žiauriai nervavosi, jam net bloga buvo. K. jau buvo gerokai iÅ¡gėrusi, o A. dar gėrė alkoholį. , K. irgi gurkÅ¡nojo. Kiek ji prisimena, A. pirmas nuėjo į miegamÄ jį ir atsigulė, iÅ¡ karto po to ir K. nesakiusi nė žodžio taip pat nuėjo ir atsigulė. Ji matė, kad K., guli labiau prie sienos, o A. prie lovos kraÅ¡to. Duris paliko praviras. Ji iÅ¡ miegamojo pasiėmė pagalvę ir nuėjo gulti salone ant sofos ir užmigo.

Prabudusi girdėjo, kad A., K. ir D. iÅ¡eina iÅ¡ buto. Ryta policijos pareigÅ«nams nesakė, kad buvo A., sakė, kad to žmogaus nepažinojo. Gal iÅ¡ K. žinojo, kad jam bus negerai, jei paklius į policijÄ . SekančiÄ ar kitÄ dienÄ , tiksliau sausio 28 d. K. jai parašė, kad jai skauda kaklÄ ir kad prie jos lindo A., atsiuntė nuotraukÄ , kur buvo apvedusi kakle dvi vietas, nors jokios mėlynės kakle nesimatė. Po to kai ji klausė, ar buvo tarp jos ir A. kažkas , rašė, jog nėra pati įsitikinusi, kad iÅ¡prievartavimas buvo, bet tai, kad A. lindo prie jos.

Kai dar jie važinėjosi naktį, K. prasidariusi maÅ¡inos dureles vėmė, nes buvo gerokai iÅ¡gėrusi. D. jai neleidžia gerti, bet tÄ naktį ji gėrė su A.. A. per K. jos prašė, kad ji policijai neprasitartų, jog jis naktį dalyvavo, jis ir pats jai rašė į facebookÄ , kad neprasitartų. K. su sese D. sutaria gerai. Jos nuomone, pirmas atsigulė A.. K. jai sakė, kad ji buvo atsikėlusi, kai vaikinai buvo išėję cigarečių. D. , jai atrodo, iÅ¡gėrė kažkiek, bet labai nedaug. ( 2 t., 147-151 b.l.).

Liudytojo I. D. parodymais, kuris apklaustas paaiÅ¡kino, jog su kaltinamuoju A. M. nei draugas, nei pažįstamas, tiesiog taip buvo susitikęs. Nukentėjusioji K. S. pažįstama. Tiksliai neatsimena datos, buvo vėlus vakaras, kai jis buvo savo bute, (duomenys neskelbtini) su V. B.. Jam paskambino draugas D. S. ir paklausė, ar gali ateiti pas jį į svečius . Buvo jau gal po dvyliktos valandos nakties. Jis sutiko ir į butÄ atėjo ne tik D. ,bet ir E. S., K. S., A. M. ir atrodo dar buvo A. U.. Jie bendrai atsinešė butelį stipraus alkoholio, kurio buvo gal pusė litro.

Jie sėdėjo, visi gėrė alkoholį. Neatsimena kokios bÅ«senos jie atėjo , tačiau jie jam atrodė normaliai. K. ir A. abu jau buvo apsvaigę, tačiau jautėsi normaliai. Jis iÅ¡gėręs ir nebuvo. Pabuvo apie valandÄ ir po to visi išėjo. Bute liko jis ir V. B.. TÄ dienÄ jų nebesusitiko. Kaip jam kitÄ dienÄ sakė V. , tai jie paskui visi nuėjo pas E., o kÄ jie ten veikė nežino. Tiesiog V. kitÄ dienÄ sakė, kad jie visi nuėjo pas E.. V. taip pat pasakojo, kad buvo pas E. kur įvyko konfliktas.

V. jam papasakojo, kad jai K. sakė, jog tÄ naktį ji buvo iÅ¡prievartauta. K. V. pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo A. M. (6t., 92-93 b.l.). Liudytojos V. B. parodymais, kuri paaiÅ¡kino, kad A. M. žino iÅ¡ matymo, o K. S. draugė. Tikslios dienos neatsimena, buvo žiema, Å¡iais metais. Ji apie 16-17 val. nuėjo pas draugę E. S.. ŽiÅ«rėjo televizorių, kalbėjosi. Alkoholio negėrė. Apie 21-22 val. pas jas atėjo K. S.. Ji nieko neatsinešė. Maždaug apie 24 val. ji iÅ¡ E. namų išėjo pas savo draugÄ I.

D.. BÅ«nant pas jį, vėlai naktį, I. paskambino D. S. ir jo paklausė, ar galėtų užeiti pas jį. I. sutiko. Gal apie 3-4 val. į butÄ atėjo D. , E., K., A. M., dar buvo A. U., kuris kaip suprato vairavo maÅ¡inÄ . Kiek ji prisimena, A. atsinešė butelį alkoholio, jo spalva buvo ruda. Buvo likę maždaug pusę butelio. TÄ gėrimÄ gėrė A., K.. Kai atvyko K. , ji buvo apsvaigusi. A. buvo iÅ¡gėręs, apsvaigęs, bet jie orientavosi aplinkoje. A. siÅ«lė iÅ¡gerti kitiems, nes jis atsinešė tÄ butelį.

A. siÅ«lė ir K. iÅ¡gerti. K. buvo jau kažkiek apsvaigusi ir dar iÅ¡gėrė. A. ir E. negėrė. Neprisiminė ar D. gėrė. Ji negėrė, o I. gal kažkiek tai gėrė. Jie pabuvo apie valandÄ ar pusantros, tada jie išėjo . Ji dar pabuvo pas I. bute, paskui grįžo namo. Vėliau ryte susitiko su E. ir ji pasakė, kad jie grįžo pas jÄ Ä¯ butÄ . E. jai papasakojo, kad pas jÄ liko K., A., ar buvo D. neprisimena. E. sakė, kad jai K. pasakojo, kad prie jos lindo A., kuris yra jos sesers vyras.

Suprato, kad bučiavo, lindo. Ji ir K. yra klasiokės. K. jai taip pat pasakė, kad lindo A. prie jos. Praėjus nepilnai savaitei, susitikus su K. jos pradėjo kalbėtis Å¡ia tema .Ji tiesiog K. paklausė, ar buvo kažkas daugiau nei lindimas ir K. jai pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo A.. K. sakė, kad jis pradėjo prie jos lįsti lovoje pas E. bute. Tai vyko , kai jie grįžo į E. butÄ iÅ¡ I.. K. papasakojo , kad ji pirma nuėjo į lovÄ , tada atėjo A. ir pradėjo lįsti. Ji pasakodama apie įvykį verkė, buvo nuliÅ«dusi.

Ji nenorėjo jos daugiau klausinėti, nes draugė buvo sugniuždyta. K. apie iÅ¡prievartavimÄ galėjo pasipasakoti D. , nes jis buvo jos vaikinas. K. jautėsi blogai, dažnai bÅ«davo namie, niekur net neidavo. Kaip jai pasakojo K., ji bandė prieÅ¡intis, bet jai buvo liepta tylėti. PaaiÅ¡kino, kad su K. jos pažįstamos nuo pirmos klasės, santykiai geri, dabar yra vienuoliktokės, K. pasitiki, ji yra atvira, todėl patikėjo tuo, kÄ ji pasakojo. Apie tai, kad K. buvo iÅ¡prievartauta kalbėjo tik su I.

D., kai sužinojo iÅ¡ jos šį faktÄ (6 t., 95-97 b.l.). Ä®VERTINIMAS VEIKŲ Kaltinamasis A. M. kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str.3 d. ir 138 str.1 d. neprisipažino. Jis neneigė, jog įvykio metu buvo atsigulęs Å¡alia nukentėjusiosios, prieÅ¡ tai jos paklausęs, ar gali atsigulti Å¡alia. Jis į lovÄ nukrito su rÅ«bais ir striuke, tik buvo nusiavęs batus, kurie buvo suÅ¡lapę, nes bėgo nuo policijos. Buvo pastovus judesys, durys neuždarytos. Tik vėliau jis užmigęs ir jį pažadino D.

S., kad reikia keltis, nes policijoje nukentėjusiojo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Jis jokių nusikalstamų veikų neatliko, teigė, kad pati nukentėjusioji norėjo jį pabučiuoti, bet jis neatsakė tuo pačiu. Mano, kad nukentėjusioji jį galėjo apkalbėt ir kerÅ¡tauti , nes tėvams jo žmona, t.y. nukentėjusiosios sesuo, pasakė visÄ tiesÄ apie jaunesniÄ jÄ seserį. Nors ir tėvams teigdavusi, kad miega pas juos, K. nakvodavo kitur, grįždavo neblaivi ir vėl iÅ¡eidavo, rÅ«kydavo.

Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios K. S. parodymai, kurie buvo nuoseklÅ«s ikiteisminio tyrimo metu, jie atitinka liudytojų , t.y. jos tėvų, dėdės A. A. , tetos M. A., buvusio draugo D. S. , draugės V. B. parodymus. Nukentėjusiosios parodymai buvo įvertinti ir teismo psichiatrų-psichologų atliekant ekspertizę. Nukentėjusioji įvykio aplinkybes visiems nurodė vienodai. Ji teigė, kad bute jÄ A. M. laikė stipriai apkabinęs, iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo glėbio neturėjo galimybės, jis numovė jos džinsus ir apatines kelnaites, liepė tylėti, mergina prašė jo baigti, verkė.

A. M. gerai suprato, kad ji turi vaikinÄ , jis yra jos sesers vyras. Nukentėjusioji aplinkybes dėl lindimo prie jos, o paskui dėl išžaginimo pirmiausia papasakojo D. S., kuris sakė netylėti ir papasakoti artimiesiems. Vėliau jau tas pačias aplinkybes papasakojo giminaičiams A. ir M. A. mamai. Liudytojas A. A. nurodė, kad jam sunku buvo patikėti tuo, kÄ galėjo padaryti A. M. jo dukterėčiai, tuo labiau, kad jis yra kitos dukterėčios vyras, tačiau merginos pasakojimu jis patikėjo, nes su ja bendrauja nuo mažų dienų, tarp jų yra pasitikėjimo santykiai.

Be to pasak minėto liudytojo, jis telefonu kalbėjosi su A. M. ir nurodė, kad jam A. M. prisipažino turėjęs lytinius santykius su K. S., tačiau tik nepripažino, kad tie santykiai buvo prievartiniai. Nukentėjusiosios atstovė J. S. taip pat patvirtino, jog praneÅ¡us dukrai D. apie jos sesers iÅ¡prievartavimÄ ir jai parvykus namo, ji paskambino dukrai, norėdama paklausti, ar jos neužsipuolė A.. Nurodė, kad jos dukra D. verkė ir jai sakė, kad jis prisipažino, nurodė, kad su juo pasikalbės ir atvyks pas juos į kaimÄ , tačiau jau vėliau pradėjo neigti tÄ buvus.

Nors pasak liudytojų, A. M. ir netvirtino , kad tie santykiai buvo prievartiniai, bet patį faktÄ lytinių santykių turėjimÄ su K. S. jis pagal minėtų liudytojų parodymus, pripažino. D. S. patvirtino, kad K. buvo gerokai apgirtusi, taip pat tai jog A. visÄ vakarÄ siÅ«lė K. gerti viskį. PaaiÅ¡kino, kad jis su kitu buvusiu bute asmeniu D. B. buvo išėjęs į degalinę. Tuo metu K. S. ir buvo likusi viena kambaryje su A. M.. Liudytojas D. S. nurodė, kad grįžus iÅ¡ degalinės ir liepęs A. ir K. keltis, matė A.

M. su apatinėm kelnaitėm, kai tuo tarpu A. M. teigia, kad į lovÄ buvo atsigulęs ne tik su rÅ«bais , bet ir striuke, be to girdėjo griežtÄ A. tonÄ . Liudytojas V. S. taip pat nurodė, kad D. S. jam pasakojo, kad A. M. , jam su D. B. grįžus iÅ¡ degalines, kambaryje buvo vienais „triusikais“. Be to K. S. jam pirmam ir dar tÄ patį rytÄ pasisakė, kad prie jos lindo A. M.. Savo draugei V. B. K. papasakojo, kad A. M. ne tik prie jos lindo, bet jÄ išžagino. Apie tai pasakodama mergina verkė, jautėsi blogai.

Liudytojai V. B. nekilo abejonių, kad nukentėjusioji bÅ«tų pasakojusi netiesÄ , ja visiÅ¡kai pasitiki, nes jÄ pažįsta nuo pirmos klasės ir su ja yra atvira. Liudytojas I. D. patvirtino aplinkybę, kad iÅ¡ draugės V. B. taip pat girdėjo tas aplinkybes, kad tÄ naktį A. M. išžagino K. S.. A. M. teikdamas savo parodymus norėjo kiek galima labiau pateikti nukentėjusiÄ jÄ kaip neigiamÄ asmenybę, jog elgėsi taip , kad su ja galėjo atsitikti bet kas. Jo praÅ¡ymu buvo apklaustas liudytojas E. N., kuriam esÄ A.

M. jam nepripažino, kad bÅ«tų buvę bet kokie lytiniai santykiai su K. S.. Nurodė, kad jis girdėjęs, jog nepilnametė vaikÅ¡to po klubus, rÅ«kė žolę, turėjo santykių su vaikinais ir tai galėtų paliudyti Å . ir D. G., tačiau apklausus liudytojÄ R. Å . , jis pasakė, kad nepažįsta K. ir nieko pasakyti apie jÄ negali. IÅ¡ byloje pateiktos K. S. charakteristikos, kuriÄ pateikė RokiÅ¡kio Juozo-Tumo Vaižganto gimnazija matyti, kad K. S. yra charakterizuojama gerai. Ji mokosi jų gimnazijos „Romuvos“ padalinyje .

Ji gyvena su abiem tėvais, kurie yra dirbantys, su jais sutaria, o tėvai domisi dukros mokymosi pasiekimais, rezultatais. Mokinė pasižymi ramiu ir tvirtu charakteriu, visÄ laikÄ siekia tobulumo, žinių, yra geranoriÅ¡ka ir padedanti savo ir klasės draugams. K. draugai iÅ¡ tos pačios mokyklos ir klasiokai. Mergaitė su mokytojais sutaria gerai, mokymosi vidurkis 2017 m. buvo 8,55, 2018 m. pirmame pusmetyje 8,08.K. aktyviai dalyvauja klasės bei mokyklos, neformaliuose Å¡vietimo veiklose. Ji lanko choreografijos mokyklÄ , domisi fitnesu (lengvuoju kultÅ«rizmu) yra pasiekusi pergalių.

Mokinė žalingų įpročių neturi (mokykloje to nepastebėta), o jos elgesys niekada nebuvo svarstytas nei mokykloje, nei klasėje (2 t., 81 b.l.). RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, kad nepilnametės K. S. Å¡eima, kurioje gyvena nėra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , nėra jokios informacijos, kad Å¡eimoje bÅ«tų pažeidžiami nepilnametės teisės ar teisėti interesai, skyrius nėra gavęs jokios neigiamos informacijos apie nepilnametę iÅ¡ ugdymo įstaigų (2 t., b.l.77).Iki tol mergina nesilankė RokiÅ¡kio rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje: nebuvo konsultuota psichologo, nevertinti ir specialieji ugdymosi poreikiai (2t., b.l.93) .

Liudytojų A. M. (kaltinamojo mamos) ir A. S. bei A. M. (kaltinamojo seserų) parodymų pagalba buvo bandoma teigti, kad nukentėjusiosios motinai buvo svarbus turto klausimas, norėjo pasipelnyti jų sÄ skaita, nes prašė užraÅ¡yti dukrai D. butÄ , kuriame gyvena A. M. su žmona ir vaiku ir kuris ,kaip buvo teigiama, priklauso kaltinamojo motinai. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ J. S. neneigė, kad buvo pokalbis su kaltinamojo motina ir kalbama, kas dabar bus, kaip toliau gyventi turės D. ir ji yra sakiusi ,kad kÄ mažiausiai dabar A. galėtų padaryti, tai palikti butÄ D., nes pirktas jų abiejų, tačiau motina pradėjo Å¡aukti, kad jiems rÅ«pi tik turtai, ji klausytis nieko nenorėjo, nurodė, kad jie viskÄ iÅ¡sigalvoja.

Tai, kad kokie nors turtiniai klausimai bÅ«tų kilę iki Å¡io įvykio nebuvo nustatyta. Be to byloje buvo keliamas klausimas kodėl policijai pareiÅ¡kimas buvo paraÅ¡ytas ne tuoj po įvykio, o praėjus maždaug savaitei laiko. Liudytojai :nukentėjusiosios tėvai, giminaičiai Akiniai patvirtino, kad tai buvo nelengva situacija visiems, nes toks įvykis atsitiko jų Å¡eimoje ir buvo įvykdytas vienos seserų vyro. Norėjo dar tas aplinkybes geriau iÅ¡siaiÅ¡kinti, be to ir pačiam V. S. reikėjo iÅ¡vykti į užsienį ir grįžę visi priėmė sprendimÄ , kad asmuo už tokiÄ veikÄ negali bÅ«ti nenubaustas, nors ir jis yra dukters vyras, anÅ«kės tėvas, buvo Å¡eimos narys, tačiau vis tiek turėjo apginti nepilnametės dukters interesus.

Å eima kreipėsi pagalbos į psichologus vaiko skyriaus specialistų siuntimu. Mergina psichologei prisipažino, kad buvo išžaginta sesers vyro. Buvo stebimi pasikartojantys traumuojančiÄ patirtį atskleidžiantys požymiai, elgesyje atspindi nesaugumo ir bejėgiÅ¡kumo iÅ¡gyvenimai, o vertinant merginos emocinę sferÄ stebimi kaltės (kaltina save dėl savo sesers Å¡eimos iÅ¡irimo) ir gėdos jausmai, kuriuo mergina sieja su galima prievarta. Be to buvo stebimas perdėtos atsakomybės už įvykį prisiėmimas, bÅ«dingas traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms , ateinančios mintys apie suicidÄ ,atskleistos ryÅ¡kias kontrolės praradimo, saugumo poreikio temos, stebėta psichologinio neigimo, atsiribojimo tema.

K. pati kalbėjo apie patirtÄ seksualinį smurtÄ , o jos pasakojimÄ lydėjo adekvačios emocinės reakcijos, atskleidžiančios trauminį patyrimÄ . Psichologė įvardino visus jausmus, kurie yra bÅ«dingi traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms. Atlikus byloje psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, buvo įvertinta nukentėjusios bÅ«klė. Ekspertizės iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodoma, kÄ mergina papasakojo psichiatrui ir psichologui, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s ir ji nurodė tas pačias aplinkybes, kas su ja atsitiko tÄ Ä¯vykio naktį.

K. S. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, be to nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jos parodymais. IÅ¡vada patvirtino, kad mergina nors ir galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobÅ«dį, tiek reikÅ¡mę), tačiau aktyviau Å¡iems veiksmams ji negalėjo prieÅ¡intis dėl savo bÅ«senos (paauglė nors ir sakė, kad jis baigtų, tačiau aktyvesnį jos elgesį ribojo jos bÅ«sena ,nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir emociÅ¡kai pasimetusi).

Buvo teigiama, kad iÅ¡ pradžių nepilnametė nurodė, kad A. M. tik lindo (tÄ ji teigė D. S. ir draugei E. S.), tačiau po to ji nurodė priežastį motinai dėl ko ji iÅ¡ karto draugei nepasakė, kas atsitiko, nes nenorėjo, kad apie tai ji papasakotų kitiems ir tik vėliau patarus draugui D. S. ir jam apie tai pasakius tėvo broliui, ji ryžosi papasakoti apie išžaginimÄ . Ekspertai patvirtino, kad pasimetimas, sumiÅ¡imas ir baimė pasekmių, jog ja nepatikės, ar kad iÅ¡irs sesers Å¡eima ,dėl jos susipyks artimi žmonės, galėjo sÄ lygoti ir tokį K.

S. elgesį. IÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, jog kaltinamasis A. M. jos atžvilgiu naudojo smurtÄ , tai yra laikė jÄ stipriai apkabinęs, prievarta numovė kelnes, numovė kelnaites. Tai, kad ji buvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje dėl pavartoto alkoholio nurodė pati nukentėjusioji, kuri nurodė, kad jį vartojo dar iki atvykstant į butÄ D. S. ir A. M. ir po to , taip pat ir liudytojai D. S.,V. B., E. S.,I. D.,be to ir pats A. M. neneigė, kad K. S. tÄ naktį vartojo alkoholį ir ryte buvo dar nuo jo apsvaigusi.

A. M. turėjo suprasti, kad jis lytinius santykius turi su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , nes iÅ¡ nukentėjusiosios elgesio jis turėjo neabejotinai turėjo suprasti, kad ji nenori tokių lytinių santykių, ji prieÅ¡inosi kiek galėjo, praÅ¡ydama paleisti, kad taip nesielgtų, nurodydama , kad ji turi D. , o jis turi DianÄ . Veika pagal BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai, nes ekspertai patvirtino, kad dėl K. S. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta.

Be to, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusioji yra suinteresuota apkalbėti kaltinamÄ jį, taip pat negauta duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį nukentėjusiosios duodamiems parodymams. Nors kaltinamasis mano, kad nukentėjusioji galėtų jį apkalbėti padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ išžaginus , nes supyko dėl to, kad tėvams jo sesuo pasakė apie tai, kad ji nemiega pas juos namuose, bet bÅ«na nežinia, kur paneigė nukentėjusiosios motina J.

S.. Ji nurodė, kad jau ir anksčiau dukra buvo užsiminusi, kad jos nepilnametė sesuo ne visada negrįždama iÅ¡ mokyklos į namus, miega pas juos. Pats A. M. yra užsiminęs, kad jų dukra nėra “šventa”, daugiau jÄ auklėtų, mažiau visur leistų. Be to dar prieÅ¡ D. pasakant informacijÄ apie tai, kad K. „prisibaliavojo“, nėra Å¡venta, kilo muÅ¡tynės, nemiega pas juos, K. jai jau buvo sakiusi pačiÄ pirminę informacijÄ , kad sesers vyras prie jos lindo. Å io pokalbio K. negirdėjo, mama apie jį net nepasakojo.

Ji nurodė, kad ji žinojo, kad K. būdavo pas D. ir yra pas jį miegojusi. Be to ji tuomet dar net D. nesakė apie pokalbį su K., kad A. prie jos lindo ir klausė kur jos vyras, kodėl neatvažiavo, nurodė norinti su juo pasikalbėti. Byloje nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, bet to ir kitų duomenų nėra pateikta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki minėto įvykio būtų susipykę, konfliktavę, nebendravę, priešingai ,jų santykiai buvo draugiški. Mergina buvo susipykusi su savo draugu D.

S. ir su juo aiÅ¡kinosi tarpusavio santykius. A. M. bandė padėti iÅ¡vengti tarpusavio konfliktų, jis ir pats neneigė, kad merginÄ iÅ¡vijus iÅ¡ automobilio žiemÄ , jis pasodino jÄ atgal, vėliau iÅ¡ automobilio nešė į laiptinę, nes buvo žiema, Å¡lapia, kÄ matė ir (duomenys neskelbtini) kaimynė , liudytoja Z. B., apie tai nurodė ir liudytoja E. S.. IÅ¡ kaltinamojo sesers A. S. raÅ¡ytų žinučių J. S. yra matyti, kad tuoj pat po įvykio, t.y. vasario 2 d. buvo raÅ¡omos žinutės:

„bÅ«kit žmonės, susitikit pasikalbėkim“, be to teiginys: „ ....Čia visiems Å¡okas baisus. Bet kažkaip galima tÄ iÅ¡spręsti be policijų“ (2 t., 18-22 b.l.), tačiau jau apklausiama teisme ji bandė kitaip pateikti iÅ¡likusias telefone žinutes, nurodant kitokiÄ prasmę. Kaltinamojo seserys bei motina jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų kitas byloje nustatytas aplinkybes, iÅ¡skyrus bandymÄ kuo blogiau apibÅ«dinti nukentėjusiÄ jÄ , jos artimuosius, nepateikė ir jie vertinti kritiÅ¡kai, nes liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi ir noru pagerinti kaltinamojo padėtį.

Tokiu bÅ«du įrodyta, kad A. M. 2018-01-28 apie 05 val. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji K. S., gimusi 2001-11-17, yra nepilnametė, panaudodamas fizinį smurtÄ - laikydamas nukentėjusiÄ jÄ , numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir emocinio pasimetimo, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , Å¡iais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimÄ -kitas reakcijas į stiprų stresÄ , tokiu bÅ«du išžagino nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ K.

S. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ , todėl tokia A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 149 str.3 d. ir 138 str.1d.

3) Dėl poveikio nukentėjusiajam M. T. (BK 233 straipsnio 1 dalis) Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ,jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje visiÅ¡kai įrodyta: Nukentėjusiojo M. T. parodymais. Nukentėjusysis M. T. parodė, jog Å¡iais metais, vakare, tikslios dienos neatsimena (ta diena nurodyta kaltinamajame akte), su draugu D. B. nuvažiavo į RokiÅ¡kį pas E. S. į butÄ , esantį Vilties gatvėje. Čia jis buvo sumuÅ¡tas kumščiu į galvÄ A.

M. (detalesni nukentėjusiojo parodymai-5 tomas, b.l.129-131). Jis iÅ¡sikvietė tėvus, kad parvežtų į namus, nes gyvena Juodupės miestelyje, RokiÅ¡kio rajone. Veždami jį namo, tėvai pamatė, kad sužalota galva, todėl nuvežė į ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo medikai. Galvoje buvo guzai, smakre jautėsi skausmas, kaklas įdrėkstas. Tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai, liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kojo tų asmenų, nes jis iÅ¡ pradžių net nežinojo Å¡ių asmenų.

Policijos komisariate jau ryte rodė nuotraukas, iÅ¡ kurių atpažino A. M. ir iÅ¡ facebook paskyros D. S.. Pirmuosius sudavė A. M.. Vėliau taip pat buvo suduoti smÅ«giai, galvojo, kad jį mušė dviese. Kadangi kas kitus smÅ«gius jam sudavė, t.y. laiptinėje, jis tiksliai nematė , tai negali nieko ir sakyti. D. S. kalbėjo su juo prie policijos komisariato, sakė , kad jis nemušė, o mušė A. M. . TÄ pačiÄ dienÄ kalbėjo ir su A. M.. D. S. tėvas davė jam A. numerį, susiskambino, po pietų susitiko prie Circle degalinės. A.

M. buvo vienas, o jis buvo su tėvais. Buvo kalbama apie susitaikymÄ , nes gailisi, yra mažas vaikas. A. M. atsiprašė jo dėl viso įvykio. Jis pripažino, kad mušė. A. sakė , kad ir S. jį mušė, bet jo draugas D. B., kuris tÄ vakarÄ buvo su juo bute teigė, kad jį mušė A. M., o ne D. S., ir jis pasitiki daugiau savo draugu. D. B. tvirtino, kad jis buvo koridoriuje, o D. S. jį gynė , bet nemušė. Tada surado bendrÄ kompromisÄ ir iÅ¡siskirstė. A. M. sutiko sumokėti jam pinigų sumÄ , atsiprašė ,sakė daryti susitaikymÄ .

Jie kalbėjo kaip susitaikyti. A. M. pasiÅ«lė savo draugÄ M. S. , t.y. sakyti, kad jį sumušė M. S. ,o ne A. M.. Sutiko padėti A. M., nes jo pagailo, turi maÅ¾Ä vaikÄ , jog nebÅ«tų problemų, norėjo, kad viskas greičiau susitvarkytų, jog abiem bÅ«tų gerai, norėjo viskÄ greičiau pamirÅ¡ti. Po kelių dienų ,prie RokiÅ¡kio turgelio, susitiko su M. S. ir A. M.. Aptarė, kad atsakomybę prisiima M. S., kad gailisi , o jis pretenzijų neturi .Sutarė, kad vietoje A. M. bute pas E. S. viskÄ darė M.

S., kuris sutiko tai padaryti. Policijos komisariate M. S. patvirtino aplinkybes. Jis taip pat nuvažiavo pakeisti parodymus, nes jam buvo gaila A. M.. A. M. minėjo, kad jis yra baustas, kad paprasčiau viskas spręstųsi susitaikant. A. M. sumokėjo 1000 Eur, atsiskaitė grynais pinigais per kelias dienas, buvo susitikę prie ligoninės. Liudytojo M. S. parodymais. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. pažįsta, yra draugai. A. M. paprašė jo paslaugos. Norėjo padėti draugui A. , kuris papasakojo, kad dalyvavo muštynėse.

Žino, kad jis turėjo jau kažkokius dalykus su teisėsauga ir jei bÅ«tų paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl jo veiksmų, tai jis bÅ«tų iÅ¡važiavęs atlikti bausmės. A. prašė, kad su M. T. padarytų susitarimÄ , jog jis dalyvavo muÅ¡tynėse , o ne A.. Susitarimo metu dalyvavo trise: A., jis ir M.. Jam M. T. pasakė, kÄ pasakyti, kÄ jis pasakys ir susitaiko, pasiraÅ¡o ir viskas. Tarėsi, jog jis trenkė M. T. į galvÄ , susitarė ir smÅ«gių skaičių. Sakė tyrėjai, kad tiksliai nepasakys smÅ«gių skaičiaus, nes buvo iÅ¡gėrę.

Tose muÅ¡tynėse jis iÅ¡ tikrųjų nedalyvavo. Žino, kad A. turi dukrÄ , todėl norėjo jam padėti, nes jis pats nebuvo teistas. Tyrėjams nurodė, kad eidamas iÅ¡ Pub‘as „ Gnomas“ naktinio baro susitiko pažįstamÄ D. S., kuris pasiÅ«lė eiti kartu pasiimti jo draugės iÅ¡ buto Vilties g. Jam su D. S. nuėjus į tÄ butÄ Ä¯vyko konfliktas, kurio metu M. T. kumščiu sudavė apie 3-4 smÅ«gius į galvos sritį, o kur dar sudavė neskaičiavo. D. S. M. T. smÅ«gių nesudavė, o jį atitraukinėjo, kad nesuduotų smÅ«gių M.

T.. D. S. jį stÅ«mė iÅ¡ buto, o jis dar kumščiu kelis smÅ«gius sudavė M. T. į galvÄ .Turėjo nurodyti, kad įvykio metu buvo neblaivus, konflikto priežasties turėjo neprisiminti. Su T. kartu laukė apklausos pas tyrėjÄ RokiÅ¡kyje policijos komisariate. Pirma apklausė M. T., o paskui jį. Kai davė parodymus tyrėjams, vėl visi trys susitiko RokiÅ¡kio mieste prie turgelio. Pasakė A. M. kokius parodymus davė ir iÅ¡siskirstė. Vėliau paskambino policija, kad duotų parodymus. Tyrėja Panevėžyje jam pasakė, kad byloje esantys liudininkai nurodo, kad jis tÄ vakarÄ niekur nedalyvavo (6 t., b.l.93-95).

Tai, kad M. S. davė tokius parodymus, kuriuos susitarė patvirtina byloje esantys duomenys, t.y. M. S., 2018-01-30 apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018-01-29 apie 01 val. ėjo iÅ¡ klubo "Gnomas", esančio Vilniaus g., RokiÅ¡kio m. Buvo susitaręs nakvoti pas draugÄ . Buvo stipriai iÅ¡gėręs. Eidamas susitiko D. S., jis pasiÅ«lė su juo eiti pasiimti draugės, sutiko eiti kartu. Atėjo į Vilties g., prie "Senukų", namo numerio nežino. Atėjus į butÄ Ä¯vyko konfliktas, nes buvo per daug iÅ¡gėręs alkoholio, todėl elgėsi „anglai“ ir iÅ¡ matymo pažįstamam T. kumščiu sudavė apie 3-4 smÅ«gius į galvos sritį, kiek smÅ«gių sudavė neskaičiavo.

D. S. jam smÅ«gių nesudavė, D. S. dar jį atitraukinėjo, kad nesuduotų M. T. smÅ«gių. D. S. jį stÅ«mė iÅ¡ buto, ir kai buvo atidarytos buto durys dar kumščiu kelis smÅ«gius sudavė M. T. į galvÄ . Nematė, kad M. T. bÅ«tų parkritęs (1 t., 147 b.l.). Liudytojo V. T. parodymais, kuris paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis yra jos sÅ«nus ir žino , kad A. M. ir jo sÅ«nus susitaikė, jokių pretenzijų nebuvo, A. sakė, kad galisi, pats buvo kaltas, buvo prigėręs, turi maÅ¾Ä vaikÄ , sÅ«nus ir A. abu tarėsi.

SÅ«nus norėjo kuo greičiau viskÄ pabaigti. Ar jie tarėsi dėl žalos atlyginimo negirdėjo, tačiau po to sÅ«nus sakė , kad už sužalojimÄ atsilygino vienas asmuo. Jis buvo susitikęs su A. RokiÅ¡kyje, o kiek konkrečiai atsilygino, sÅ«nus nepasakojo (detalesni liudytojo parodymai-6 t., 34-36 b.l.). Liudytojos A. T. parodymais, kuri paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis yra jos sÅ«nus ir dėl jo sÅ«naus sumuÅ¡imo 2018 m. sausio 28 d. su A. M. ne tik kalbėjo jos vyras, bet ir sÅ«nus M.. A. M. labai sÅ«naus atsipraÅ¡inėjo, kad buvo persigėręs, Å¡ventė gimtadienį, labai gailisi.

A. M. sakė, kad nenori sėsti, nes vaikas mažas, kad turi draugÄ iÅ¡ Kauno, kuris apsiims kaltę. Jis M. labai prašė pagailėti. M. pasitarė ir su tėvais. Pagailėjo ir jie visi. M. dėl Å¡itų dalykų yra labai jautrus. Laukė A. skambučio, buvo atvykęs jo draugas iÅ¡ Kauno, kad prisiimtų A. M. kaltę dėl M. sumuÅ¡imo. Tas kitas asmuo , kurio vardo ir pavardės nežino, pripažino kaltę. M. pakeitė parodymus, niekas nenorėjo, kad baigtųsi blogai. A. pasiÅ«lė atlyginti žalÄ , kuriÄ atlygino.

Vėliau iÅ¡ Panevėžio pradėjo skambinti tyrėja, kad reikia atvykti. SÅ«nus M. grįžęs sakė, kad vėl viskas keičiasi, kad ten jau viskÄ Å¾ino, jog jis nebemeluotų (detalesni liudytojos parodymai-6 t., 36-39 b.l.). 2018-04-18 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ M. S. atžvilgiu nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų (liudytojų parodymų) buvo nustatyta, kad M.

S. 2018 m. sausio 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sumuÅ¡tas M. T. nebuvo. Be to ir A. M. apklaustas įtariamuoju pripažino, kad jis paprašė M. S., kad jis melagingai taptų įtariamuoju, o po to su juo bÅ«tų galima susitaikyti (1 t., 164-166 b.l.). Nors ir kaltinamasis nurodė, kad ne jis pasiÅ«lė byloje daryti susitaikymÄ , tai pasiÅ«lė pats nukentėjusysis M. T., tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje aptarti įrodymai. A. M. pokalbio su nukentėjusiuoju metu nurodė , kad gailisi, neneigė, kad jis jo nemušė, turi vaikÄ , yra baustas, tačiau nukentėjusysis nesiaiÅ¡kino dėl ko ir kaip baustas, sutiko sumokėti nukentėjusiajam pinigų sumÄ , atsiprašė.

Jie surado bendrÄ kompromisÄ , kad daryti susitaikymÄ . Tai A. M. pasiÅ«lė nukentėjusiajam savo draugÄ M. S., kuris prisiimtų kaltę ir nurodytų, jog jis sumušė M. T.. Nukentėjusysis nurodė, kad jam pagailo A. M., nes turi maÅ¾Ä vaikÄ , norėjo, kad viskas susitvarkytų, kad geriau bÅ«tų abiems, jog viskas greičiau pasibaigtų. IÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog sutarė kad duotų parodymus „įtariamojo naudai“, nes tuo metu A. M. byloje nebuvo įtariamasis, be to ir straipsnio dispozicija nereikalauja, kad bÅ«tų nurodoma kieno naudai tie parodymai duodami.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A. M. 2018-01-28 apie 15.30 val., susitikęs su nukentėjusiuoju M. T. prie degalinės "Circle K", adresu Respublikos g. 111A, Rokiškyje, pasiūlydamas nukentėjusiajam pakeisti parodymus ir nurodyti, kad nukentėjusįjį sumušė kitas asmuo, tai yra M. S., taip siekė paveikti nukentėjusįjį M. T., kad jis, ikiteisminio tyrimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo metu, duotų melagingus parodymus, todėl tokia A.

M. veika kvalifikuotina pagal BK 233 str. 1 d. BAUSMĖS SKYRIMAS Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, sukeltas pasekmes, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sÄ lygas, numatytus BK 54, 55, 61 straipsniuose. Kaltinamasis A. M. padarė 1 sunkų (BK 149 straipsnio dalis), 3 nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis ir BK 233 straipsnio 1 dalis).

Nusikalstamos veikos yra tyčinės. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam M. T. padarytÄ neturtinę žalÄ , tačiau tai darė savo noru, taip siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. A. M. yra pilnametis, pakaltinamas, bedarbis , jo paraiÅ¡ka dėl savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo Darbo vietų steigimo, savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo ir darbdavių atrankos komisijoje nebuvo patenkinta (4 t., 104-105,122-123 b. l.). UAB „RATMONTA“ direktoriaus direktorius A. M. dirbusį jų įmonėje nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki gruodžio mėnesio, vairuotoju-ekspeditoriumi įvertina teigiamai, nes darbus atlikdavo laiku, darbe rodė iniciatyvÄ , bendradarbių apibÅ«dinamas kaip nekonfliktiÅ¡kas, pasižymintis teigiamomis savybėmis (4t., 125-128 b.l.).

Jis yra teistas (jo teistumas neišnykęs) (4 t.,26-34 b. l.), baustas administracine tvarka, viena iš administracinių nuobaudų buvo galiojanti veikų padarymo metu (4 t., 95-102 b. l.). A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų nusikalstamų veikų padarymo nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl nusikalstamų veikų, numatytų 149 str.3d., 138 str.1 d. ir 140 str.1 d. yra tos, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) .

Atsižvelgiant, kad A. M. anksčiau jau yra eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, esant įtrauktam į aprobuojamų asmenų registrÄ , o tai rodo, kad jis nerodo noro taisytis, yra linkęs nusikalsti, daro naujas nusikalstamas veikas. A. M. už nusikalstamų veikų padarymÄ skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, tačiau įvertintina, kad jis anksčiau laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs, buvusio darbdavio charakterizuojamas gerai,todėl laisvės atėmimo bausmės dydis parinktinas artimas straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

A. M. padarė keturias nusikalstamas veikas - vienÄ sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus, laikytina, kad nusikalstamas veikas , numatytas BK 149 str.3d. ir 138 str.1d. jis padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kitas realiai sutarpčiai , taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, todėl A. M. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes bausmes (BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 1,2 p.) 2017-01-13 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-46-185/2017 A.

M. buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė , jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams, skirti įpareigojimai, todėl Å¡iuo nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės subendrintinos BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu , jas iÅ¡ dalies sudedant. 2018 m. vasario 7 d. 09 val.05 min. A. M. buvo laikinai sulaikytas.2018 m. vasario 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nutartimi kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui, kuris buvo tęsiamas. 2018 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi kaltinamajam A.

M. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta trims mėnesiams. 2018 m. spalio 15 d. teismo nutartimi kardomoji priemonė A. M. buvo pratęsta dar trims mėnesiams, pratęsto suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 09 val.05 min. Atsižvelgiant į tai ,A. M. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmę, vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje nukentėjusioji (jos kaip nepilnametės įstatyminė atstovė J.

S. ) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jos naudai iÅ¡ kaltinamojo priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., 67-71 b.l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bei gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . BPK 113 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad turtinę žalÄ sudaro tai , jog dėl atsakovo veiksmų, nukentėjusioji reguliariai lankėsi pas psichologÄ ir tam iÅ¡leido 200,00 Eur. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos 2018 m. kovo 29 d., balandžio 30 d., gegužės 14 d., birželio 4 d ir birželio 18 d. sÄ skaitomis faktÅ«romis (5 t., 69-71 b.l.), todėl teismas pripažįsta, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas yra tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ turi bÅ«ti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ . Teismas atsižvelgia, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudoti seksualinės prievartos veiksmai, kuriuos patyrė dėl tyčinio kaltinamojo (civilinio atsakovo) veiksmų. Dėl nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, kÄ patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-120/2018, kuriame taip pat nurodyta, jog K.

S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (išžaginimo), Å¡ių įvykių psichotraumuojantis poveikis tęsiasi iki Å¡iol (2 t., 134-141 b.l.). Nepilnametė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresÄ , iÅ¡gÄ stį, turėjo iÅ¡kęsti didelį dvasinį skausmÄ . Tai atsiliepė jos mokslams, pasiekimams sporte, nes iki tol aktyviai dalyvaudavo kultÅ«ros ir fitneso čempionatuose, kuriuose užimdavo prizines vietas (6 t., 30-31 b.l.), ji dėl savo dvasinio skausmo negalėjo juo aktyviai užsiimti gana ilgÄ laiko tarpÄ , kÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Mergina jautė liÅ«desį, gėdÄ , kaltę. Ji buvo išžaginta draugės bute, emociÅ¡kai pasimetusi ir svarbiausia buvo pažeminta artimo pilnamečio asmens, t.y. savo sesers vyro, su kuriuo turėjo jaustis saugi .Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė įtampa, skausmas, valgymo ir miego sutrikimai, bejėgiÅ¡kumo jausmas, pasikartojantys koÅ¡marai, kurių tematika atspindi nesaugumo ir bejėgiÅ¡kumo iÅ¡gyvenimÄ mintys apie savižudybę patvirtina ir globos namų "Užuovėja" pateiktos  nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vada (2 t., 88-90 b.l.).

Psichologė, vertindama merginos emocinę sferÄ , pastebėjo kaltės (kaltina save dėl savo sesers Å¡eimos iÅ¡irimo) ir gėdos jausmus, kuriuo mergina sieja su galima prievarta. Taip pat buvo stebimas perdėtos atsakomybės už įvykį prisiėmimas, bÅ«dingas traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms (mergina jaučiasi kalta dėl pasirinkimo važiuoti pas draugę, kurios namuose jos pasakojimu patyrė prievartÄ , taip pat jaučianti kaltę savo vaikino atžvilgiu, bijo jį prarasti, likti nesuprasta, atstumta).

K. teigė sunkiai iÅ¡gyvenanti situacijas, kai tėvai kartu su seserimi diskutuoja apie tai kas įvyko tarp K. ir sesers vyro, jaučianti sesers neigimÄ ir didelę įtampÄ namų aplinkoje. Kalbantis su mergina apie jos emocinę bÅ«senÄ , pastebėjo, jog mergina jaučia nerimÄ eiti į mokyklÄ , sunkiai galinti susikaupti pamokų. Projekcinių metodikų medžiaga atskleidžia ryÅ¡kias kontrolės praradimo, saugumo poreikio temas, stebima psichologinio neigimo, atsiribojimo tema. Jos patirtÄ dvasinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, stresÄ patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, jos artimieji: mama J.

S., tėvas V. S. ,dėdė A. A., jos teta M. A. ( 5 t., 133-141 b.l.), draugė V. B. (6 t., 95-97 b.l.), taip pat jos buvęs vaikinas D. S. (3 t., 16-18 b.l.), jos lankymasis pas psichologus po įvykio. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismo vertinimu kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusiajai K. S. neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinant neturtinę žalÄ pinigais, teismas atsižvelgia į kaltininko tyčiÄ jo veiksmų pasekmes, į nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, įvykio aplinkybes (nepilnametė pasitikėjo artimu Å¡eimos nariu, jis pats nurodė, kad viso vakarėlio metu bute ir važinėjant automobiliu rÅ«pinosi ja, net neÅ¡iojo jai žiemos metu iÅ¡vykus iÅ¡ buto su svetimais batais ir juos palikus prie draugės laiptinės, ginant kaltinamojo teigimu nuo jos draugo, kurio pavydus elgesys buvo neprognozuojamas), taip pat nepilnametės nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus, manytina, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra realus , atitinka neturtinės žalos atlyginimo prasmę, teismų praktikÄ , neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, todėl priteistinas iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo. Proceso iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudarė proceso dalyvių iÅ¡kvietimas į teisiamÄ jį posėdį 98,80 Eur ,todėl Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ pripažinto kaltu kaltinamojo valstybei (BPK 103 str., 1,5 p.;105 str. 1 d.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Eur iÅ¡laidų turėtų advokato pagalbai apmokėti. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ė : A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 1 dalį ( jÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 284 straipsnio) ,138 straipsnio 1 dalį,,149 straipsnio 3 dalį,233 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti : - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 149 straipsnio 3 dalį –laisvės atėmimu 6 metams; - pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais A. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir subendrintÄ bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams . Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėti A. M. 2017-01-13 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-46-185/2017 skirtÄ ir neatliktÄ trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę A.

M. paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams ir 3 ( trims) mėnesiams. A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laikÄ visiÅ¡kai įskaitant jo kardomajame kalinime - suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. vasario 7 d. 09.05 val. iki Å¡iol (2019 m. sausio 23 d.), vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Priteisti iÅ¡ A. M. : -nukentėjusiajai K. S. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) turtinės , 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidų; -valstybei 98,80 Eur (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 euro ct) proceso iÅ¡laidų (paÅ¡to iÅ¡laidų). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėja Loreta Kukelkien