7950e692-6869-4e5d-802e-823cd6419b91 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-74-367/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01216-2020-9 Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.5; 2.3.2.4.3; 3.2.8.5 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Laimai Mažrimienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės V. P. atstovui advokato padėjėjui A. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

P., atstovaujamos advokato padėjėjo A. V., ieÅ¡kinį atsakovui Z. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas n u s t a t ė : V. P (toliau – ieÅ¡kovė) praÅ¡o nutraukti santuokÄ tarp jos ir atsakovo Z. P. įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“, pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe.

Nurodė, kad santuokos su atsakovu metu susilaukėme trijų vaikų – dukros K. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukros R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir sÅ«naus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie Å¡iuo metu yra suaugę. Jos ir atsakovo santuoka tęsiasi daugiau nei 40 metų, tačiau faktiÅ¡kai ir juridiÅ¡kai jos ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi nuo 1987 metų. Santuokos pradžioje su atsakovu gyveno gana darniai, tačiau ilgainiui jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai. Santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo esminiai jų nesuderinamumai – skirtingas charakteris, skirtingos vertybės, skirtingas požiÅ«ris į gyvenimÄ , Å¡eimÄ ir pan.

Dėl Å¡ių priežasčių tarp jų kildavo nuolatiniai konfliktai, dėl ko jie vienas nuo kito atitolo, pradėjo gyventi savarankiÅ¡kus gyvenimus. Su atsakovu kartu nebegyvena, bendro Å«kio nebeveda nuo 1987 m. t.y. daugiau kaip 30 metų. Atsakovo nuo to laiko iÅ¡ esmės nėra ir mačiusi, net nežino, kaip atsakovas Å¡iai dienai atrodo. Jai ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nustojo rÅ«pintis vaikais, pasitraukė iÅ¡ jų gyvenimo, todėl nei vaikai, nei ji atsakovo, kaip minėta, labai ilgÄ laiko tarpÄ nėra matę, bendravo.

Jos ir atsakovo niekas nebesieja jau keletÄ deÅ¡imtmečių, todėl santuoka yra seniai nutrÅ«kusi, ji egzistuoja tik dokumentuose. Po tiek metų ieÅ¡koti kaltų dėl santuokos nutrÅ«kimo nemato priežasčių, todėl mano, kad dėl 1987 m. faktiÅ¡kai nutrÅ«kusių jos ir atsakovo santykių jie kalti abu. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 2000 litų ieÅ¡kovė nusipirko nedidelį 2 kambarių (31 kv. m.) butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį Å«kinio pastato.

ButÄ su dalimi Å«kinio pastato pirko 1995 metais, tai yra kai jau negyveno kartu su atsakovu nebevedė bendro Å«kio su juo, todėl butÄ Ä¯sigijo iÅ¡imtinai iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Atsakovas prie Å¡io turto įsigijimo neprisidėjo jokia forma ir negalėjo prisidėti, kadangi jau apie 8 metus iki buto pirkimo su atsakovu bendro Å«kio nebevedė. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje kaip pirkėja nurodyta ieÅ¡kovė, nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e nėra žymos jog minėtas turtas bÅ«tų sutuoktinių bendrojo jungtinė nuosavybė, todėl praÅ¡o šį butÄ su priklausiniu priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį, tik atsisako nuo reikalavimo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovei atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma eilę metų. IeÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini), siekia sukurti naujÄ santuokÄ , turi nedidelį butÄ , kurį įgijo iÅ¡ asmeninių lėšų, todėl praÅ¡o po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ su priklausiniais. Nuo 1987 metų negyvena kartu ir ieÅ¡kovė nežino kur gyvena atsakovas, atsakovas nebendrauja nei su vaikais, neprisidėjo nei prie vaikų iÅ¡laikymo.

Nėra žinomos aplinkybės ar jis gyvas, bet nurodytu adresu gyvena atsakovo mama ir ji turbÅ«t palaiko ryÅ¡ius su sÅ«numi. PraÅ¡o esantį turtÄ pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, jį ieÅ¡kovė 1995 metais pirko iÅ¡ asmeninių lėšų. Å alys nebegyvena nuo 1987 metų, atsakovas net nežino kad toks turtas yra įgytas, pavardę praÅ¡o palikti (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo nepraÅ¡o ieÅ¡kovė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietÄ ir datÄ praneÅ¡ta tinkamai, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka bei apie teismo posėdžio datÄ praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 straipsnis), atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl santuokos nutrÅ«kimo pagrindų. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bÅ«dami santuokoje susilaukė trijų vaikų, kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek nepateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Iš bylos medžiagos, ieškovės atstovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau kaip 30 metų, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko, nebesprendžia šeimos reikalų, šeimos išsaugoti nėra galimybių, sutuoktiniai taikytis nepageidauja.

Darytina iÅ¡vada, jog santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl nutrauktina. Tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio santykius, pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl Å¡eimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iÅ¡iro. Esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms, iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebeįmanoma, gyvenimas tik formalioje santuokoje nebeturi perspektyvų, todėl santuoka nutrauktina, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Å alims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės įgytos po santuokos sudarymo, tai yra ieÅ¡kovei paliekant pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Å alys iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnis). Dėl nekilnojamo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alims esant santuokoje, ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 2000 litų įsigijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamo turto registre registruoti kaip ieÅ¡kovės nuosavybė.

Jokio kito kilnojamo ar nekilnojamo turto nei ieÅ¡kovė nei atsakovas bÅ«dami santuokoje neįgijo. IeÅ¡kovė nurodo, kad butÄ su priklausiniu įsigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų ir atsakovas prie buto nieko neprisidėjo, kadangi jau įsigyjant butÄ su ieÅ¡kove kartu nebegyveno ir nebevedė bendro Å«kio 8 metus, Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nekilnojamas turtas įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ . Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

IÅ¡ byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad butÄ ir priklausinį įsigijo bÅ«tent ieÅ¡kovė. Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas, kai Å¡is dokumentas pateikiamas į bylÄ kaip patvirtinantis vienÄ ar kitÄ bÅ«tinÄ toje byloje nustatyti faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina faktÄ , kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieÅ¡kovė.

IÅ¡ nekilnojamo turto registro duomenų bazės iÅ¡rašų matyti, kad praÅ¡omas priteisti butas ir jo priklausinys registruotas ieÅ¡kovės vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu vieÅ¡ajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įraÅ¡as nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali bÅ«ti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir Å¡iuo atveju jau atsakovas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Taigi, Å¡iuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali bÅ«ti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Kadangi ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno atskirai, santuokinių ryÅ¡ių nepalaikė, bendro Å«kio nebevedė, byloje taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas butas bÅ«tų įgytas iÅ¡ bendrų lėšų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė butÄ ir jo priklausinį įsigijo už savo asmenines lėšas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl minėtas turtas pripažintinas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

Sutuoktiniai bendrų sutuoktinių skolų neturi ir niekas į juos kreditorinių reikalavimų neturi (CK 3.126 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes turėtas po santuokos sudarymo, t.y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) asmenine ieÅ¡kovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Raimonda Pauparienė