794ee2b7-c8ef-44f4-bae4-64628de5c252 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-350-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00323-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 27.7.; 44.2.; 44.5.2.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1896-259/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Certa“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Tobula santechnika“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais tarp BUAB „Tobula santechnika“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Certa“ sudarytus sandorius, kuriais BUAB „Tobula santechnika“ 2010–2011 metais pardavė UAB „Certa“ santechnikos prekių už 2014 105,56 Lt sumÄ , taikyti restitucijÄ ir įpareigoti UAB „Certa“ grÄ Å¾inti nesÄ Å¾iningai įgytas prekes, o UAB „Certa“ sumokėta pinigų suma gali bÅ«ti tvirtinama kaip kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovo bankroto byloje; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ D.

B. 20 768 Lt žalos atlyginimo; 22 214,99 Lt žalos atlyginimo; 200,64 Lt žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Tobula santechnika“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, konstatavus, jog įmonė yra nemoki. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi BUAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 25 d. Bankroto administratoriui tikrinant įmonės sudarytus sandorius buvo nustatyta, kad UAB „Tobula santechnika“ 2010–2011 metais pardavė UAB „Certa“ santechnikos prekių už 214 105,56 Lt sumÄ .

Prekės buvo parduotos už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ , nesiekiant gauti pelno. Tikėtina, kad pardavus prekes standartinėmis kainomis bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti įmonės nemokumo ar bent jau sumažinti įmonės įsiskolinimus kreditoriams. Abiejų pirkimo–pardavimo sutarčių Å¡alių (bendrovių) akcininku buvo atsakovas D. B., kuris nesiekė, kad UAB „Tobula santechnika“ gautų pelno.Atsakovas D. B. nepagrįstai iÅ¡simokėjo sau dalį įmonei suteiktos paskolos, apelianto įmonei suteiktos bendrovei paskolos grÄ Å¾inimo terminas dar nebuvo suėjęs. Ä®monės akcininkas ir jos direktorius elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, nes įmonei bankroto byla buvo iÅ¡kelta vos už pusmečio nuo dalies kredito susigrÄ Å¾inimo.

Paskolos dalies grÄ Å¾inimas turėjo įtakos įmonės finansinei bÅ«klei, nes sukėlė įmonės nemokumÄ .Atsakovo D. B. UAB „Tobula santechnika“ vienintelio akcininko sprendimu 2009 m. sausio 4 d. buvo parduotas ieÅ¡kovui priklausęs automobilis Honda Civic mažesne nei automobilio likutinė vertė kaina. Pardavimo metu automobilio vertė pagal buhalterinius dokumentus buvo 29 714,99 Lt, tačiau automobilis buvo parduotas už 7 500 Lt sumÄ . Taigi pardavimo kaina ir jo vertė skyrėsi net keturis kartus, todėl tikėtina, kad automobilis buvo parduotas per pigiai, patiriant 22 214,99 Lt žalÄ .

Automobilis buvo parduotas UAB „Tobula santechnika“ akcininko ir direktoriaus D. B. žmonai I. B.2008 m. gruodžio 31 d. buvo parduotas dar vienas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis Volkswagen T4 už 200 Lt sumÄ , nors pagal buhalterinius duomenis jo vertė pardavimo metu buvo 400,64 Lt.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė BUAB „Tobula santechnika“ iÅ¡ D. B. 20 768 Lt (6 014,83 Eur) žalos atlyginimo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad sandorių, kuriais įrodinėjamas UAB „Tobula santechnika“ padarytos žalos faktas ir dydis, sudarymo metu bendrovės akcininku (2010 m. lapkričio 13 d. – 2011 m. birželio 30 d.) ir jos vadovu (2003 m. kovo 4 d. – 2011 m. gruodžio 28 d.) buvo atsakovas D. B.. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Tobula santechnika“ bankroto bylÄ . Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 25 d. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Tobula santechnika“ nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. pagal 67 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pardavė UAB „Certa“ įvairių santechnikos prekių už 21 4105,56 Lt, o UAB „Certa“ už pirktas prekes sumokėjo UAB „Tobula santechnika“ 214 105,56 Lt. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė kitos sandorio Å¡alies UAB „Certa“ nesÄ Å¾iningumo, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnį.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kokios konkrečiai santechnikos prekės 2010–2011 metais buvo UAB „Tobula santechnika“ parduotos pigiau, kiek pigiau, kiek jos realiai kainavo tuo metu rinkoje, už kokiÄ kainÄ prekės turėjo bÅ«ti parduotos ir kokia dėl to žala galėjo bÅ«ti padaryta. Dėl Å¡ios priežasties, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad prekės buvo parduotos per pigiai ir pirkimo–pardavimo sandoriai neatitiko UAB „Tobula santechnika“ veiklos tikslų.Teismas, spręsdamas dėl reikalavimų atlyginti 22 214,99 Lt ir 200,64 Lt žalÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas ne tik kad neįrodė, jog automobilių perleidimo sandoriais buvo padaryta žala įmonei, bet ir nepagrindė teiginių, jog bendrovės akcininkas ir jo vadovas D.

B., nuspręsdamas sudaryti ir sudarydamas automobilių perleidimo sandorius, elgėsi aplaidžiai, nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ar neprotingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, CK 2.87, 6.250, 6.263 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad turto vertė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir turto rinkos vertė nebÅ«tinai turi sutapti, kadangi turto kaina įmonės buhalterinėje apskaitoje nustatoma ir skaičiuojama nesiejant jos su realia rinkos verte, tik įvertinant laiko tarpÄ nuo turto įsigijimo ir nustatytÄ bendrÄ nusidėvėjimo procentÄ .

Turto rinkos vertė gali bÅ«ti nustatyta tam įgalioto, turinčių žinių specialisto ar parduodant turtÄ rinkos sÄ lygomis. Teismas nustatė, kad įmonės akcininkas ir jos direktorius D. B. 2009 m. sausio 2 d. suteikė UAB „Tobula santechnika“ 140 000 Lt beprocentinį kreditÄ , kredito sutartyje buvo nurodyta, jog bendrovė gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies grÄ Å¾inti kredito lėšas anksčiau nustatyto termino, kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2012 m. liepos 31 d. IeÅ¡kovo direktorius 2011 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡simokėjo sau 20 768 Lt sumÄ paskolai grÄ Å¾inti, po paskolos dalies grÄ Å¾inimo praėjus mėnesiui laiko 2011 m. spalio 6 d.

UAB „Tobula santechnika“ direktorius D. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas nustatė, kad 2011 metais bendrovė jau turėjo finansinių sunkumų ir tÄ patvirtina Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla bendrovei, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, motyvai. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuose teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavo UAB „Tobula santechnika“ direktorius D.

B., teismui pateikdamas pirminius 2009–2011 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrindžiančius blogėjančiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, jog visos faktinės aplinkybės įrodo, kad įmonė jau 2009–2010 metais turėjo mokumo problemų. Teismai vertino, kad ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai suteikė įmonei beprocentinę paskolÄ , liudija buvus sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį 2009–2010 metais. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendė, kad dalies bendrovei suteiktos paskolos sau iÅ¡simokėjimas prieÅ¡ pat kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, šį sprendimÄ priėmus įmonės direktoriumi bÅ«nant D.

B., sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog D. B. elgėsi nesÄ Å¾iningai, savanaudiÅ¡kai, toks veiksmas lėmė dar didesnį įmonės nemokumÄ , pažeidė bendrovės kreditorių turtinius interesus, padidino įmonės skolinių įsipareigojimų dydį. Teismas tenkino reikalavimÄ dėl 20 768 Lt ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo D. B. priteisimo vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 1, 7 dalimi, 6.246–6.249 straipsniais, 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis.III. Apeliacinio skundo argumentaiApeliantas (atsakovas) D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo D.

B. buvo priteista 20 768 Lt žalos atlyginimo ir Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Net jeigu įmonė ir turi finansinių sunkumų, jai nėra uždrausta atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nebuvo nustatyta, kad kredito dalies grÄ Å¾inimo metu įmonė privalėjo laikytis CK 6.923 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi kredito dalies grÄ Å¾inimo metu) 2 dalyje nustatyto eiliÅ¡kumo. Kadangi byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistas kreditorių eiliÅ¡kumas ir kad įmonė neturėjo teisės grÄ Å¾inti paskolÄ , taip pat duomenų, jog tuo metu galioję įstatymai bÅ«tų draudę grÄ Å¾inti paskolÄ , teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas reikalavimas, yra nepagrįsta.Byloje nėra įrodymų, kad kredito dalies grÄ Å¾inimo metu įmonė buvo nemoki. 2011 m. rugpjūčio 30 d.

įmonė buvo moki, įmonės nemokumas atsirado tik 2011 m. rugsėjo 19 d., kai UAB „Medicinos bankas“ nutraukė kredito sutartį, todėl iki Å¡ios datos įmonė galėjo vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais savo nuožiÅ«ra. Ä®monei pervedus lėšas apeliantui įmonės turimų lėšų sumažėjo, tačiau iÅ¡mokėta suma sumažėjo ir įmonės kreditorių reikalavimų. Apeliantas tuo metu buvo didžiausias įmonės kreditorius. Taigi negalima daryti iÅ¡vados, kad bendra įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonei bei kreditoriams buvo padaryta žala.Bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi bÅ«ti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigÄ identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimÄ .

Å iame vertinime turi bÅ«ti atsižvelgiama ir žalos iÅ¡vengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaÅ¡tus. Tu atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų rizikÄ taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama Å¡ių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami ex post, sukėlę nuostolių, negali bÅ«ti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sÄ lyga.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, nepagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teismas taip pat neįvardijo, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė apelianto neteisėti veiksmai. Apeliantas įmonei buvo suteikęs 203 368,66 Lt paskolÄ , t. y. apeliantas siekė plėtoti įmonės veiklÄ , atsiskaityti su įmonės kreditoriais, veikė iÅ¡imtinai savo asmenine rizika (paskola buvo suteikta iÅ¡ asmeninių lėšų).

IÅ¡ suteiktos paskolos apeliantas susigrÄ Å¾ino tik 20 768 Lt. Taigi apelianto aplaidumas, nesÄ Å¾iningumas Å¡iuo atveju neegzistuoja, prieÅ¡ingai, apeliantas patyrė finansinių nuostolių, veikė savo rizika, siekdamas, kad ieÅ¡kovas toliau galėtų vykdyti veiklÄ . Faktas, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savaime nesudaro pagrindo tai vertinti kaip neteisėtus veiksmus.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosVadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Ginčas byloje yra kilęs dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų už netinkamai vykdant pareigas padarytÄ Å¾alÄ .

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė CK nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės elementus, nes apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų BUAB „Tobula santechnika“.Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

AiÅ¡kindamas Å¡ias įstatymų nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklÄ , bendrovės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai.

Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonės direktorius (nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2011 m. birželio 30 d. buvo ir įmonės akcininku) D.

B. 2009 m. sausio 2 d. suteikė BUAB „Tobula santechnika“ 140 000 Lt kreditÄ , palÅ«kanos už paskolÄ nebuvo nustatytos, kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2012 m. liepos 31 d. (b. l. 8). D. B. 2011 m. rugpjūčio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 90-11 iÅ¡simokėjo sau 20 768 Lt, pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindu nurodyta – grÄ Å¾inta beprocentinė paskola (b. l. 9). Taigi dalį įmonei paskolintos sumos (20 768 Lt) apeliantas susigrÄ Å¾ino nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, t. y. likus 11 mėnesių iki sutartyje nustatyto termino.

Nors paskolos sutartyje ir buvo įtvirtinta įmonės galimybė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies grÄ Å¾inti kreditÄ prieÅ¡ terminÄ , dalies paskolos grÄ Å¾inimu panaikinta realiai egzistuojanti įmonės prievolė, tačiau, sprendžiant apelianto civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ , lėšų iÅ¡simokėjimas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitomis civilinės atsakomybės klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, t. y. įmonės finansine padėtimi bei apelianto elgesio sÄ Å¾iningumu tiek prieÅ¡ įmonę, tiek prieÅ¡ kitus kreditorius, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantas priėmė sprendimÄ dėl dalies paskolos grÄ Å¾inimo pačiam sau.

Todėl yra itin aktualu, ar nėra pažeistas įstatymu įtvirtintas reikalavimas juridinio asmens valdymo organų nariui vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Be to, įmonės vadovo atsakomybė gali kilti ne tik dėl žalos tiesiogiai įmonei padarymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai.

Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo Å¡iuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebÅ«tų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (civilinė byla Nr. B2-226-413/2015, teisminio proceso Nr. 2-56-3-01283-2011-4, BUAB „Tobula santechnika“ bankroto byla) matyti, kad D.

B. 2011 m. spalio 6 d. padavė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos BUAB „Tobula santechnika“ iÅ¡kėlimo. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria BUAB „Tobula santechnika“ iÅ¡kelta bankroto byla, turinio matyti, kad D. B., kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kime nurodė, jog įmonė, vykdydama mažmeninę prekybÄ santechnikos prekėmis, susidÅ«rė su esminiais sunkumais, dėl kurių toliau nebegali vykdyti įprastos veiklos ir atsiskaityti su savo kreditoriais.

Prasidėjus ekonominei krizei, ženkliai sumažėjo prekių pirkimas, o tuo pačiu ir atsakovo gaunamos pajamos. Ä®monė nuo 2011 m. tapo nepajėgi iÅ¡laikyti konkurencijos tarp kitų santechnikos prekių prekyba užsiimančių bendrovių. Be to, vienas didžiausių atsakovo kreditorių – UAB „Medicinos bankas“ 2011 m. rugsėjo 19 d. nutraukė tarp atsakovo ir UAB „Medicinos bankas“ 2007 m. kovo 5 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. LOAN_41478. Atsakovas turi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai bei darbuotojams.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 28 d., BUAB „Tobula santechnika“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nes iÅ¡ teismui pateikto 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatė, jog įmonė turi turto už 716 649 Lt, įskaitant ilgalaikio turto už 645 064 Lt, trumpalaikio turto už 71 585 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 800 367 Lt. Be to, atsakovo pateiktais duomenimis, įmonė skolinga su darbo užmokesčiu susijusių iÅ¡mokų 9 954,04 Lt, Sodrai – 19 585,95 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 87 555,79 Lt, o kitos įmonės skolos sudaro 683 273 Lt.

IÅ¡ 2011 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo veikla nuostolinga ir patirti nuostoliai siekia 107 629 Lt. Teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis, darė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja pagrindai iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , nes įmonė, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ , ne tik vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, įmonės darbuotojais, bet ir yra nemoki. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstame sprendime, tiek Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartyse, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Tobula santechnika“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad įmonė jau 2009–2010 metais turėjo mokumo problemų, kad prieÅ¡ įmonės bankrotÄ ieÅ¡kovas iÅ¡simokėjo 20 768 Lt, tačiau liko nemokėti privalomi mokesčiai ir neatsiskaityta su valstybe bei kitais kreditoriais.

Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės, taip pat aplinkybė, kad praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei mėnesiui po pinigų iÅ¡simokėjimo apeliantas, kaip įmonės vadovas, padavė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paneigia apelianto argumentus, kad dalies paskolos grÄ Å¾inimo metu įmonė buvo moki, o nemoki tapo tik 2011 m. rugsėjo 19 d., kai UAB „Medicinos bankas“ nutraukė tarp atsakovo ir UAB „Medicinos bankas“ 2007 m. kovo 5 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį. Pats D. B. 2011 m. spalio 6 d. pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės finansinės padėties pablogėjimÄ siejo su Å¡alyje prasidėjusia ekonomine krize, nuo 2011 metų įmonės negalėjimu konkuruoti rinkoje, o ne su kredito sutarties nutraukimu.

Kitų aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta po dalies paskolos iÅ¡simokėjimo, kurios patvirtintų, kad pinigų iÅ¡simokėjimo metu įmonės bÅ«klė buvo stabili, įmonė nebuvo susidÅ«rusiu su finansiniais sunkumais, apeliantas nenurodė. Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę sudaro ne pats faktas, kad apeliantas susigrÄ Å¾ino dalį įmonei paskolintų lėšų, o tai, kad apeliantas, bÅ«damas įmonės vadovu, prieÅ¡ pat jam kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, iÅ¡simokėdamas lėšas, kaip dalies paskolos grÄ Å¾inimÄ , kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, pažeidė pareigÄ bÅ«ti lojaliu, veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis).

Ä®monės finansinei padėčiai esant sunkiai, prieÅ¡ pat kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ , apeliantas bÅ«tent sau suteikė asmeninę pirmenybę, nors įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (tarp kurių buvo ir įmonės darbuotojų bei valstybė), apie kuriuos apeliantas neabejotinai žinojo. Žinodamas realiÄ situacijÄ , apeliantas neabejotinai žinojo ir tai, kad lėšų iÅ¡simokėjimas, kai skolos mokėjimo terminas dar net nebuvo nesuėjęs, pažeis kitų kreditorių teises ir interesus, sumažins įmonės galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Apelianto veiksmai, kuriais jis iÅ¡ dalies padengė savo kreditorinį reikalavimÄ , suteikdamas pirmenybę sau, nelaikytini sÄ Å¾iningais. Nors paskolos grÄ Å¾inimas nėra įstatymu draudžiamas atsiskaitymas, tačiau įmonės nemokumo atveju vykdomi atsiskaitymai neturėtų suteikti nesÄ Å¾iningo pranaÅ¡umo įmonės vadovui sprendžiant visų pirma savo asmenines problemas, nes tai neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų kitų asmenų, kuriems tokiais veiksmais padaroma žala, atžvilgiu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria rizikingiems verslo sprendimams, kad bendrovės veiksmų tesėtumo (neteisėtumo) vertinimui svarbu atsižvelgti į tai, ar bendrovės vadovas vykdė pareigÄ identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nekonstatavo akivaizdaus protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimo.

Å iuo atveju vadovo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė jo, kaip įmonės valdymo organo, fiduciarinių pareigų pažeidimu, neveikimu įmonės ir kreditorių interesais. Apeliantas savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. sandoriu nebuvo pažeistas kreditorių eiliÅ¡kumas, nustatytas CK 6.923 straipsnyje. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Å¡i norma taikoma ne bet kuriam skolininko atsiskaitymui su kreditoriais, o tik lėšų nuraÅ¡ymui nuo banko sÄ skaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas yra dėl iÅ¡ įmonės kasos paimtų lėšų iÅ¡simokėjimo, todėl CK 6.923 straipsnis netaikytinas.Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad paskolos suteikimu buvo siekiama vystyti įmonės veiklÄ , tačiau Å¡iuo atveju paskolos suteikimo tikslas nėra reikÅ¡mingas, nes apeliantui civilinė atsakomybė grindžiama lėšų iÅ¡simokėjimo faktu, lėmusiu sumažėjusias įmonės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, kai buvo žinoma, kad įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, prieÅ¡ pat kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, įmonei sumokėjus dalį paskolos apeliantui, įmonės kreditoriui, kuris taip pat buvo ir įmonės vadovas, sumažėjo ne tik įmonės lėšų, bet ir kreditorinių reikalavimų, tačiau dėl apelianto neteisėtų veiksmų pinigų iÅ¡simokėjimo metu įmonės kreditoriais (tarp kurių buvo darbuotojai ir valstybė) buvusiems asmenims sumažės galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ , įmonei neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais proporcingumo, kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas.CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , teikia pagrindÄ konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebÅ«tų padaryta žalos (nuostolių).

Žala, kaip viena iÅ¡ įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.249 straipsnis), gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikÅ¡ti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma.

Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismas, kreditoriui (apeliantui), kuris tuo metu buvo ir įmonės vadovas, iÅ¡simokėtas lėšas teisėtai ir pagrįstai laikė žala.

Apeliantas skunde argumentų dėl žalos dydžio neteikia, iÅ¡ esmės skunde ginčydamas jo, kaip vadovo, neteisėtų veiksmų nebuvimÄ .Apibendrindama nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai, jog byloje nustatyti apelianto veiksmai nelaikytini neteisėtais ir nelėmė bankrutuojančiai įmonei (jos kreditoriams) žalos atsiradimÄ , atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡simokėdamas lėšas kaip dalies paskolos grÄ Å¾inimÄ atliko neteisėtus veiksmus (CK 2.87 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), dėl kurių 20 768 Lt suma laikytina įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri yra priežastiniame ryÅ¡yje su atliktais neteistais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apelianto skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         ArtÅ«ras Driukas                                                                                                        Konstantinas GurinasEgidijus Žironas