794dd3be-55bb-428e-8b0b-211503ccd93b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1496-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06689-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž.

M. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Živilės M. N. ieÅ¡kinį atsakovui T. C. N. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, tretieji asmenys Bigbank AS, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Baltic Arms“, AB Swedbank, K. Č., R. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                     n u s t a t ė:

   I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ 2004 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr.1217, palikti jai iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę „M.“, nustatyti nepilnamečio sÅ«naus A. T. N., gimusio 2005 m. balandžio 29 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui A.

T. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1200 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo 2012-09-01 iki sÅ«naus pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ , vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant ieÅ¡kovę, pripažinti jai nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant jÄ sumokėti kreditoriui AB Swedbankui likusiÄ skolÄ pagal kredito sutartį. Nurodė, kad 2004 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuokÄ su atsakovu, 2005 m. balandžio 29 d. jiems gimė sÅ«nus A..

Nurodė, kad kreiptis dėl santuokos pripažinimo negaliojančia paskatino ta aplinkybė, jog ji 2011 m. viešėdama atsakovo tėvynėje Libane sužinojo, kad ji yra atsakovui antroji žmona pagal musulmonų papročius. Nurodė, kad tai patvirtina Libano Respublikos Å ofu administracinės apygardos Zaarurijos vietovės Å¡eimyninio registravimo suvestinė, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas 1981 m. lapkričio 15 d. yra įregistravęs santuokÄ su N. M., turi keturis vaikus, iÅ¡ kurių du yra su N. M..

Nurodė, kad labai iÅ¡gyveno dėl atsakovo dvipatystės, kadangi ieÅ¡kovė yra monogamijos Å¡alininkė. Taip atsakovas savo veiksmais pažemino ieÅ¡kovę, nuslėpdamas nuo jos tÄ aplinkybę, jog yra vedęs, ir susituokdamas su ja be ankstesnės santuokos nutraukimo. Todėl vadovaudamasi CK 3.16 str., 3.37 str. reikalavimais prašė santuokÄ su atsakovu pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo pradžios. Nurodė, kad ji, bÅ«dama nepilnamečio sÅ«naus motina, tinkamai įgyvendina savo pareigas, t. y. tiesiogiai ir nuolatos rÅ«pinasi sÅ«naus auklėjimu ir lavinimu, kasdienėmis buitinėmis reikmėmis (maitinimu, rÅ«bų ir kitų sÅ«naus poreikiams užtikrinti bÅ«tinų daiktų įsigijimu), taip pat rÅ«pinasi sÅ«naus sveikata, pagal finansines galimybes stengiasi sudaryti, kuo geresnes gyvenimo buities sÄ lygas.

Nepilnametis sÅ«nus Alanas gyvena kartu su ieÅ¡kove, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sÅ«nui yra sudarytos tinkamos sÄ lygos mokytis ir ilsėtis, vaikas turi savo atskirÄ kambarį, kuriame yra lova, raÅ¡omasis stalas, spinta ir kiti kasdieninei veiklai reikalingi daiktai, tai patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-04-30 Buities tyrimo aktas Nr. A 715-2449-.13.2.21-AD15. Nepilnametis sÅ«nus nori gyventi su ja, jaučiasi mylimas ir prižiÅ«rimas, noro gyventi su tėvu sÅ«nus neiÅ¡reiÅ¡kė.

Todėl mano, kad reikalavimas nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove yra pagrįstas ir atitinkantis vaiko interesus. Nurodė, kad pagrindinė vaiko iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros naÅ¡ta Å¡iuo metu tenka iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei. Nurodė, kad atsižvelgiant į esamus sÅ«naus poreikius, iÅ¡laikyti sÅ«nui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 2400 Lt. Todėl sÅ«naus A. iÅ¡laikymui prašė iÅ¡ atsakovo priteisti po 1200 Lt nuo tos dienos, kai atsakovas nustojo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ .

Nurodė, kad turtas, kuris turėtų ir galėtų bÅ«ti dalijamas tarp tokių sutuoktinių, kurių santuoka pripažintina negaliojančia, nėra dalijamas pagal lygybės tarp sutuoktinių principÄ . CK 3.46 str. nustato principÄ , pagal kurį sutuoktinio teises gali turėti tik sÄ Å¾iningas sutuoktinis. Å iuo atveju tokiu sutuoktiniu ieÅ¡kovė įvardija save, atsakovas negali pasinaudoti sutuoktinių lygybės principu ir pretenduoti į kokiÄ tai turto dalį kaip sutuoktinis. Å iuo atveju, jis turi įrodyti, kokiomis asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie turto įsigijimo.

Nurodė, kad ji savo vardu, nors ir bÅ«dama santuokoje, 2005-03-10 iÅ¡ savo lėšų nusipirko butÄ Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 83 200 Lt. Kaip nurodyta sutarties punkte 2.1.1., ieÅ¡kovė iki sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo pardavėjui 28 526,81 Lt. Kad galima bÅ«tų sumokėti už butÄ visus pinigus, ji 2005-03-16 su AB Hansabanku (dabar Swedbankas) sudarė kredito sutartį 52 131,60 eurų sumai iki 2045-03-16. Å i sutartis yra tikslinė ir ji paskirta buto pirkimui.

Nurodė, kad ji tvarkingai moka už butÄ , nors sutartyje ir nurodyta, kad perkamas butas jungtinei nuosavybei. Pridedami mokestiniai pavedimai patvirtina, jog pinigai už butÄ yra ne ieÅ¡kovės su atsakovu, o ieÅ¡kovės tėvo skirti ieÅ¡kovei. Turint galvoje tai, kad santuoka pripažintina negaliojančia, atsakovas negali pretenduoti kaip į sutuoktinio dalį, jis gali tik įrodinėti, kiek jis savo pinigų skyrė buto pirkimui, ir kiek jis pinigų skyrė arba skiria kas mėnesiniam mokėjimui, jei jis tÄ daro.

Taip numato įstatymas, kai santuoka pripažįstama negaliojančia. Nurodo, kad atsakovas neprisidėjo savo lėšomis nei pirkimo metu, nei mokant eilines įmokas. Todėl butas paliktinas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė sutinka, kad kreditoriniai įsiskolinimai AB Swedbankui bÅ«tų palikti jai ir ji sutinka paskolÄ bankui grÄ Å¾inti. Mano, jog bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad su ja lieka nepilnametis sÅ«nus, abudu su vaiku neturi kitos gyvenamosios vietos ir buto palikimas jai asmeninės nuosavybės teise atitinka vaiko saugomus interesus.

Nurodo, kad jos asmeninė pareiga yra grÄ Å¾inti jos asmeniÅ¡kai paimtÄ vartojimo paskolÄ , nors ji įforminta ir dviejų vardu, nes buvo naudojama tik ieÅ¡kovės ir vaiko po­reikiams. IeÅ¡kovė nurodė trečiaisiais asmenimis atsakovo kreditorius, tačiau apie juos nieko nežinojo, iÅ¡skyrus apie savo paskolÄ AB Swedbankui. Nurodė, kad atsakovas buvo sunkaus charakterio ir apie jo sudarytus sandorius ieÅ¡kovei nepasakojo. Nurodė, kad nė vienas centas nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais. Todėl atsakovas turėtų ir atsakyti pagal tas prievoles, kurios rastos jo vardu, nes atsakovas sandorius sudarė be ieÅ¡kovės sutikimo ir susitarimo.

Nurodė, kad Bigbank AS filialui skolÄ priteisė 2011.08.08 Vilniaus m. l-os apylinkės teismas; R. L. skolÄ priteisė 2012.03.27 Molėtų rajono apylinkės teismas; tas pats Molėtų rajono apylinkės teismas priteisė valstybei 500 Lt; Vilniaus apygardos teismo 2010.12.02 sprendimu valstybei priteista 800 Lt; K. Č. skolÄ Vilniaus apygardos teismas priteisė 2011.03.15.; UAB „Baltic arms“ skolÄ priteisė Vilniaus m. l - os apylinkės teismas. Visuose teismų sprendimuose atsakovas yra skolininkas. Todėl ieÅ¡kovės manymu, jis ir turi atsakyti už savo prievoles, kurias jis sudarė savo vardu ir be ieÅ¡kovės žinios ir ne Å¡eimos interesais.

Nurodė, kad CK 3.43 str. 2d. numato, jog tokio pobÅ«džio bylose teismas privalo vaikų ir sutuoktinio iÅ¡laikymo, vaikų gyvenamosios vietos klausimus. IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo nepraÅ¡o, nes dirba ir jai atsakovo parama nereikalinga.Atsakovas su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Mano, kad ieÅ¡kovės nurodomo teisinio pagrindo pripažinti santuokÄ negaliojančia nėra, o atsakovas nori ir siekia iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , iÅ¡sprendus laikinus gyvenimo sunkumus, toliau visapusiÅ¡kai rÅ«pintis sutuoktine ir sÅ«numi.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas, nes monogamijos principas, kaip bÅ«tina santuokos sudarymo sÄ lyga, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas - sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka buvo nutraukęs 1981-11-15 Libano Respublikoje sudarytÄ santuokÄ su N. M.. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2004 06 04 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, atsakovui jau esant Lietuvos Respublikos piliečiu.

Pažymėjo, jog atsakovo santuoka su ieÅ¡kove buvo antroji atsakovo santuoka, kuri buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje. 1997 m. sausio mėnesį, t. y. dar nebÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu, atsakovas sudarė savo pirmÄ santuokÄ Lietuvoje su J. L., kuri vėliau buvo nutraukta teismo tvarka. Santuokoje su J. L. jiems 1997 08 14 d. gimė sÅ«nus D. N.. Nurodė, kad Civilinės metrikacijos įstaigos pareigÅ«nas, prieÅ¡ įregistruodamas santuokÄ , privalo dar kartÄ patikrinti, ar yra įvykdytos visos LR CK 3.12-3.17 str. numatytos sudarymo sÄ lygos (LR CK 3.303 str.).

AnalogiÅ¡ka civilinės metrikacijos įstaigos pareigÅ«no pareiga įtvirtinta ir LR santuokos ir Å¡eimos kodekso 195 str., galiojusiame iki 2001 07 01, t. y. atsakovo ir J. L. santuokos sudarymo metu 1997 m. sausio mėnesį. Atsakovas, bÅ«damas užsienio pilietis, prieÅ¡ sudarydamas santuokÄ su J. L., civilinės metrikacijos skyriui privalėjo pateikti ir pateikė kompetentingų Libano Respublikos institucijų iÅ¡duotÄ dokumentÄ apie savo Å¡eiminę padėtį, kuris patvirtino, jog atsakovas jau 1997 metais nebuvo santuokoje su N. M., t. y. nėra tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 17 str. nustatytų kliūčių, įskaitant kliÅ«ties dėl galimo monogamijos principo pažeidimo.

Santuoka su J. L. buvo sudaryta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove, atsakovas jau buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Remdamasis civilinės metrikacijos įstaigai jau pateiktais duomenimis, jog atsakovas nėra sudaręs santuokos užsienyje, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebÅ«tų nutraukta, ir tuo, jog ankstesnė santuoka, sudaryta Lietuvoje su J. L., taip pat yra nutraukta, atsakovas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti santuokÄ su ieÅ¡kove ir patvirtino, jog yra įvykdytos visos LR CK 3.12-3.17 str. numatytos santuokos sudarymo sÄ lygos.

Civilinės metrikacijos įstaiga, vadovaudamasi LR CK 3.303 str. 2 d., santuokos sudarymo sÄ lygų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ patikrino ir ieÅ¡kovės bei atsakovo santuokÄ Ä¯registravo, CK 3.16 str. nustatytas draudimas pažeisti monogamijos principÄ pažeistas nebuvo. Atsakovo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti santuokÄ negaliojančia, atsakovas buvo sÄ Å¾iningas sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei neįrodžius civilinio proceso tvarka surinktais įrodymais, jog atsakovas, sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove pažeidė monogamijos principo draudimo, nėra pagrindo spręsti ieÅ¡kovės keliamų ieÅ¡kinio reikalavimų dėl turto padalijimo ir prievolių pobÅ«džio nustatymo.

Atsakovas savo gynybÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio grindė Å¡ia esmine pozicija - atsakovas visų pirma nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir toliau visapusiÅ¡kai rÅ«pintis sutuoktine bei nepilnamečiu sÅ«numi. Nors ir tenka pripažinti, jog atsakovas dėl ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo į LietuvÄ , bÅ«damas Libano Respublikoje, kurį laikÄ negali visapusiÅ¡kai bendrauti su sÅ«numi, atsakovÄ ir sÅ«nų sieja artimi tėvo ir sÅ«naus santykiai, atsakovas nori ir toliau palaikyti artimus santykius su ieÅ¡kove ir sÅ«numi.Tretysis asmuo K.

Č. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė 273 390, 69 Lt skolÄ kreditoriui K. Č. pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo solidariÄ ja prievole.Tretysis asmuo R. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis yra Å¡alių kreditorius, todėl nesutiko, jog ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise bÅ«tų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini).Tretysis asmuo UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jie prieÅ¡taravimų neturi ir prašė ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lomu sutuoktinių bendro turto padalijimu, nes jis iÅ¡ esmės pažeidžia kreditoriaus interesus, prašė ieÅ¡kinio dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis asmuo Swedbank, AB atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad prievolė pagal 2005-03-16 Kredito sutartį Nr.05-012792-FA/06-050366-FA 9 su visais pakeitimais ir papildymais) yra bendra ir solidari Živilės M.

N. ir T. C. N. prievolė, todėl bankas prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės reikalavimui.Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Civilinės bÅ«klės aktų įrašų registravimo ir anuliavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (toliau - CMT). Nurodė, kad Vilniaus miesto CM skyriuje saugomas ieÅ¡kovės Ž.

M. – N. santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. 1217, įraÅ¡ytas 2004 m. birželio 4 d., kuriame skiltyje „Duomenys apie Jį“ T. C. N. Å¡eiminė padėtis nurodyta iÅ¡situokęs. Taip pat Vilniaus miesto CM skyriuje yra saugomas T. C. N. santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. 48, įraÅ¡ytas 1997 m. sausio 11 d., kuriame skiltyje „Duomenys apie Jį“ Å¡eiminė padėtis nurodyta nebuvo santuokoje. Minėtoji santuoka buvo nutraukta 2003 m. vasario 18 d. Taigi iÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad atsakovas registruodamas savo antrÄ jÄ santuokÄ su ieÅ¡kove, buvo įregistravęs pirmosios santuokos nutraukimÄ .

Vilniaus miesto CM skyrius neturi galimybės patikrinti, ar atsakovas įregistravęs pirmosios santuokos nutraukimÄ nebuvo sudaręs naujos santuokos užsienio valstybėje. LR CK ir CMT nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga, priimdama praÅ¡ymÄ dėl santuokos įregistravimo patikrina, ar nėra pažeistos LR CK 3.12-3.17 str. nustatytos santuokos sudarymo sÄ lygos. LR CK 3.16 str. yra įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principÄ , t. y. negalima sudaryti santuokos tarp asmenų, iÅ¡ kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje.

Pagal LR CK 3.37 str. vienas iÅ¡ santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų yra monogamijos principo pažeidimas. SantuokÄ negaliojančia pripažįsta tik teismas. Tokia santuoka pripažįstama negaliojanti nuo jos sudarymo momento. CMT 127.3 p. nustatyta, kad civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as yra anuliuojamas, jei vykdomas teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Informavo, kad Vilniaus miesto CM skyrius, vadovaudamasis LR CK 3.299 str., pagal kurį priimdamas praÅ¡ymÄ santuokai įregistruoti turi nustatyti, ar nėra kliūčių praÅ¡ymui priimti ir asmenų santuokai įregistruoti, patikrino LR CK 3.12-3.17 str. nustatytas santuokos sudarymo sÄ lygas, ir nenustatęs kliūčių priėmė praÅ¡ymus iÅ¡ minėtų asmenų ir įregistravo santuokas.

Pažymėjo, kad neturi galimybės pateikti teismui minėtų asmenų praÅ¡ymų dėl santuokos įregistravimo kopijų bei kartu su praÅ¡ymais pateiktų dokumentų kopijų, nes pagal 1997 m. ir 2004 m. bylų nomenklatÅ«rÄ praÅ¡ymai įregistruoti santuokÄ buvo saugomi 5 metus, o po to įstatymo nustatyta tvarka sunaikinti.Tretysis asmuo BIGBANK AS filialas raÅ¡tu teismÄ prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra.IÅ¡vadÄ duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė teismui galutinę iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio Alano gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieÅ¡kove) geriau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Teikė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui Alanui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡mokomis. Toks priteistino iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų bÅ«tinas sÄ lygas vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatė nepilnamečio A.

T. N., gimusio 2005 m. balandžio 29 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina Ž. M. – N., priteisė iÅ¡ atsakovo T. C. N. nepilnamečiui A. T. N. iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis 700 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki A. T. N. pilnametystės. Paskyrė ieÅ¡kovę Ž. M. – N. nepilnamečiui A. T. N. priteisto iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimų teismas netenkino. Taip pat teismas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Ž.

M. – N. ir atsakovo T. C. N. lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 113 Lt, tai yra po 56,50 Lt bei priteisė iÅ¡ atsakovo T. C. N. į valstybės biudžetÄ 396 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovo santuoka su ieÅ¡kove buvo antroji atsakovo santuoka, kuri buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje. Atsakovo santuoka su J. L. buvo sudaryta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Liudytoja J. G. (L.) teismo posėdyje patvirtino, kad jai ir atsakovui 1997 metais nebuvo kliūčių sudaryti santuokÄ Lietuvoje, kadangi atsakovas iÅ¡ savo Å¡alies buvo pateikęs CM įstaigai bÅ«tinus dokumentus.

Sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove Ž. M., atsakovas jau buvo Lietuvos Respublikos pilietis. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų seka, kad jis remdamasis civilinės metrikacijos įstaigai jau pateiktais duomenimis, jog atsakovas nėra sudaręs santuokos užsienyje, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebÅ«tų nutraukta, ir tuo, jog ankstesnė santuoka, sudaryta Lietuvoje su J. L., taip pat yra nutraukta, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti santuokÄ su ieÅ¡kove ir patvirtino, jog yra įvykdytos visos CK 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sÄ lygos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis CK 3.303 str. 2 d., santuokos sudarymo sÄ lygų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ patikrino ir ieÅ¡kovės bei atsakovo santuokÄ Ä¯registravo. Teismas konstatavo, jog CK 3.16 str. nustatytas draudimas pažeisti monogamijos principÄ nebuvo pažeistas. Atsakovo ir N. M. santuoka buvo įstatymų nustatyta tvarka nutraukta (pasibaigusi) dar iki 1997 metų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktu dokumentu teismas negali vadovautis, kadangi jis neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

Tai užsienio valstybės iÅ¡duotas dokumentas ir nėra duomenų apie tai, kad tai yra oficialus Libano Respublikos kompetentingų institucijų iÅ¡duotas dokumentas. Todėl teismas darė iÅ¡davÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ negaliojančia. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove, buvo nesÄ Å¾iningas ir sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove pažeidė monogamijos principo draudimo reikalavimus. Todėl teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos pripažinimo negaliojančia.

Teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo teisinio pagrindo spręsti kitų ieškovės keliamų reikalavimų dėl turto, viešajame registre įregistruoto kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo jos asmenine nuosavybe bei santuokos metu prisiimtų prievolių pobūdžio nustatymo. Nurodė, kad šiuos ieškovės reikalavimus teismas turėtų spręsti santuokos nutraukimo byloje. Todėl ieškovės nurodytu pagrindu ieškovės reikalavimai dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe bei santuokos metu šalių prisiimtų prievolių pobūdžio nustatymo buvo netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nustatė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo nepilnametis sÅ«nus Alanas gyvena kartu su motina (ieÅ¡kove) 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris bylos nagrinėjimo dienai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovui. Nurodytoje gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, jis turi atskirÄ pagal jo poreikius įrengtÄ kambarį.

Atsakovo ir jo sÅ«naus Alano santykiai yra geri, tačiau pastaruoju metu jų bendravimas yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, atsakovas iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu laikotarpiu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su motina (ieÅ¡kove). Teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui A. E. vaiko bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažino pakankamu atsakovo teiktinÄ 700 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ , tokio dydžio iÅ¡laikymas užtikrintų trylikamečio vaiko minimalius poreikius ir atitiktų atsakovo turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir santuokÄ , užregistruotÄ 2004-06-04, tarp Ž. M. – Na. ir T. C. N. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinti negaliojančia dėl atsakovo T. Ch. N. kaltės; pavardę Ž. M. –N. palikti „M.“; priteisti iÅ¡ atsakovo T. C. N. sÅ«naus Alano iÅ¡laikymui papildomai po 500 Lt periodinių iÅ¡mokų prie 700 Lt jau priteistų, pradedant nuo 2012-09-01 iki jo pilnametystės - 2023-04-29 imtinai, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų uzusfrukto valdytoja.

Taip pat prašė pripažinti ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teisę į butÄ Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini)ir įpareigoti ieÅ¡kovę sumokėti likusiÄ bÅ«sto paskolÄ ir vartojimo skolÄ 12 280, 32 Lt AB “Swedbank”; įpareigoti atsakovÄ T. C. N. įvykdyti prievoles: Bigbank AS filialui 14 515,08 Lt sumai; R. L. 9 324 eurų sumai; Valstybei (Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai) 500 Lt ir 800 Lt sumoms; K. Č. 239 374 Lt sumai; UAB „Baltic Arms” 17 49,50 Lt sumai. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo T.

Ch. N. teismo bei atstovavimo iÅ¡laidas.Nurodė, kad pagrindinis dalykas dėl ko teismo sprendimas yra ydingas yra tas, kad teismas tiesiog nesivadovavo CK taisykle, kuri yra nustatyta 6.248 str., kur raÅ¡oma, kad atsakovo civilinė atsakomybė preziumuojama. Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad atsakovas pateiktÄ pažymÄ (2012-02-07 Nr. ll/A.M./7481605 Zaarurija) iÅ¡ Libano Respublikos Vidaus reikalų m - jos Civilinės metrikacijos aktų Å ofu administracinės apygardos privalėjo nuginčyti pateikęs teismui ne kÄ kita, o iÅ¡tuokos liudijimÄ arba analogiÅ¡kÄ pateiktam dokumentui, kuriais bÅ«tų paneigta, jog pateiktoje pažymoje moteris N. M. yra iÅ¡tekėjusi ir vyras T.Ch. N. vedęs ir kad jie abudu turi bent du vaikus.

Akcentavo, kad Å¡ioje pažymoje paskutinėje eilutėje vienam iÅ¡ N. pažymėta, kad jis iÅ¡situokęs, ties atsakovo pavarde tokios pastabos nėra. Teismas negalėjo tikėti vien tik atsakovo žodžiais. Pažymėjo, kad buvimas santuokoje Libane, jam netrukdė santuokas registruoti Lietuvoje, juo labiau, kad ir Å¡ioje byloje nustatyta, jog Civilinės metrikacijos skyrius tiki tik jaunųjų žodžiais, jei jie iÅ¡ svetur. Nurodė, kad pažymÄ teismui pateikė originaliÄ ir ja netikėti nėra pagrindo, nes Libane ji iÅ¡duota civilinės metrikacijos skyriaus atitinkančios įstaigos.

Pažymėjo, kad Lietuva su Libanu diplomatinių santykių neturi, todėl metrikacijos duomenų Å¡alių tarpusavio pagalba negalima gauti, bet kentėti dėl to Lietuvos piliečiai neturėtų, ypač tokiais atvejais, kai dokumentiÅ¡kai įrodytas reiÅ¡kinys, kuris vadinamas daugpatyste ir grubiausiu bÅ«du pažeidžia Lietuvos įstatymus. Nurodė, kad pagal paminėtÄ prezumpcijÄ atsakovas privalėjo paneigti ieÅ¡kovės pateiktÄ dokumentÄ ir įrodyti faktÄ apie atsakovo skyrybas su savo žmona libaniete N. M..

Apeliantė mano, kad teismas turėjo nagrinėti ieÅ¡kinio dalį, kuri susijusi su turtu, nes turtÄ dalinti galima ir tada, kada žmonės gyvena santuokoje, taip nustato CK 3.116 str., kuriuo leidžiama turtÄ dalinti ir susituokus. Pažymėjo, kad tas buvo bÅ«tina padaryti ir dėl to, kad dėl atsakovo vienasmeniÅ¡kų veiksmų buvo sudaryti sandoriai, kurie gula ant ieÅ¡kovės pečių, nes yra pradėtos vykdomosios bylos. Prašė, kad turtas bÅ«tų padalintas. Nurodė, jog turtas, kuris turėtų ir galėtų bÅ«ti dalijamas tarp tokių sutuoktinių, kurių santuoka pripažintina negaliojančia, nėra dalijamas pagal lygybės tarp sutuoktinių principÄ .

Nurodė, kad atsakovas negali pasinaudoti sutuoktinių lygybės principu ir pretenduoti į kokiÄ tai turto dalį kaip sutuoktinis. Apeliantės įsitikinimu, teismui nebuvo jokių kliūčių tenkinti turtinius reikalavimus pagal praÅ¡ymÄ remiantis įrodymais, kad ieÅ¡kovė ir jos tėvai nuo pat pradžių ir iki dabar mokėjo už butÄ jį pirkdami ir iÅ¡laikydami. Atsakovas nesugebėjo teismui pateikti jokios pažymos, kuri liudytų jo nors minimaliÄ galimybę prisidėti prie turto įsigijimo.

Pažymėjo, kad pateikė visus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie teismui suteikia teisę tvirtinti, kad butas gali ir turi bÅ«ti ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė ir kad ieÅ¡kovė galės vykdyti su juo susijusias prievoles. Nurodė, kad 2005-03-16 buvo sudaryta sutartis 52 131,60 eurų sumai. Å i sutartis yra tikslinė ir ji skirta buto pirkimui. Apeliantė nurodė, kad savo vardu, nors ir bÅ«dama santuokoje, 2005-03-10 iÅ¡ savo lėšų nusipirko butÄ Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini) už 83 200 Lt.

Kaip nurodyta sutarties punkte 2.1.1., iki sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėta pardavėjui 28 526,81 Lt. Teismui pridėjo du kasos pajamų orderius, kurie patvirtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė sumokėjo 2005m. kovo mėn. 10 d. pardavėjui UAB „Sėkmės Å¡altinis“ paminėtus pinigus. Kad galima bÅ«tų sumokėti už butÄ visus pinigus, 2005-03-16 su AB Hansabanku (dabar AB „Swedbank”) apeliantė sudarė kredito sutartį iki 2045 metų. Nurodė, kad ji moka už butÄ , nors sutartyje ir nurodyta, kad perkamas butas jungtinei nuosavybei.

Pridėjo iÅ¡likusius mokestinius pavedimus, kurie patvirtina, jog pinigai už butÄ yra ne jos su atsakovu, o tiesiog ieÅ¡kovės tėvo skirti jai. Tokiu bÅ«du 2010 metais buvo sumokėta 7140 Lt; 2011 metais buvo sumokėta 12 331,53 Lt; 2012 metais buvo sumokėta 16 254,76 Lt. Pažymėjo, kad bet kokiu atveju, tai ne asmeniniai atsakovo pinigai ir ne kaip sutuoktinių. Nurodė, kad atsakovas gali tik įrodinėti, kiek jis savo pinigų skyrė buto pirkimui ir kiek jis skyrė arba skiria kas mėnesiniam mokėjimui, jei jis tÄ daro.

PareiÅ¡kė, kad atsakovas neprisidėjo savo lėšomis nei pirkimo metu, nei mokant eilines įmokas, todėl butas paliktinas apeliantei asmeninės nuosavybės teise. Apeliantė nori, kad kreditoriniai įsiskolinimai AB „Swedbank” bÅ«tų palikti jai ir sutinka grÄ Å¾inti paskolÄ bankui. Nurodė, jog liko grÄ Å¾inti 47 732,23 eurų arba 164 809,84 litų. Mano, jog bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad su apeliante lieka nepilnametis sÅ«nus ir kad jie abudu su vaiku neturi kitos gyvenamosios vietos ir buto palikimas asmeninės nuosavybės teise atitinka vaiko saugomus interesus.

Taip pat pažymėjo, kad jos asmeninė pareiga yra grÄ Å¾inti asmeniÅ¡kai paimtÄ vartojimo paskolÄ , nors ji įforminta ir dviejų vardu, bet buvo naudojama tik jos pačios ir vaiko poreikiams. GrÄ Å¾intina suma yra 12 180,32 Lt. Nurodė, kad apie kitus kreditorius apeliantė tikrai nieko nežinojo, iÅ¡skyrus savo paskolÄ AB „Swedbank”. Pažymėjo, kad atsakovas buvo sunkaus charakterio ir apie jo sudarytus sandorius nepasakojo. Nė vienas centas nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais. Todėl, pripažinus santuokÄ negaliojančia, atsakovas turėtų ir atsakyti pagal tas prievoles, kurios yra jo vardu.

Be to nurodė, kad atsakovas sandorius sudarė be apeliantės sutikimo ir susitarimo. Patikslino, kad visuose teismų sprendimuose, kuriais priteistos skolos, atsakovas yra skolininkas Jis ir turi atsakyti už savo prievoles, kurias jis sudarė savo vardu ir be apeliantės žinios ir ne šeimos interesais. Mano, kad teismas be pagrindo neišsprendė turtinių reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškinio atmetimas šioje dalyje gali būti kliūtis pateikti atskirus reikalavimus dėl turto, nes ši sprendimo dalis gali būti aiškinama, kaip jau turinti kokios tai prejudicijos požymius.

Dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo apeliantė pažymėjo, kad atsakovas pagal CK 3.194 str. privalo iÅ¡laikyti sÅ«nų. Apeliantė įsitikinusi, kad atsakovas turėtų vaiko iÅ¡laikymui skirti po 1 200 litų periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo tos dienos, kada jis nustojo vaikÄ iÅ¡laikyti, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo mėn. 1 dienos. Pažymėjo, kad praÅ¡oma suma iÅ¡laikymui reali, nes ieÅ¡kovė irgi tiek pat skiria vaiko iÅ¡laikymui. Be to, nurodė, kad dokumentai iÅ¡ gydymo įstaigų įrodo, kad vaiko sveikata nėra gera, todėl reikalinga geresnė priežiÅ«ra, kuri yra ir didesnė iÅ¡laidų požiÅ«riu.

Apeliantė taip pat prašė teismo sustabdyti bet kokį vykdymÄ ar kitokį ginčijamo turto ar darbo pajamų suvaržymÄ bet kuriam antstoliui ar kitam asmeniui iki tol, kol teismo sprendimas bus priimtas Å¡ioje byloje. Tokį savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad teismui patenkinus ieÅ¡kinį, jei kiti sprendimai bus vykdomi iÅ¡ darbo pajamų ar turto, atsiras bereikalingų papildomų iÅ¡laidų, siekiant jas grÄ Å¾inti regreso tvarka. Mano, kad apeliacinį skundÄ reikėtų nagrinėti vieÅ¡ame posėdyje, kaip kad numato Europos Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Konvencija.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu.

Prašė pripažinti atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu Civilinės metrikacijos skyrių, iÅ¡reikalauti arba iÅ¡duoti atsakovui liudijimÄ apie teisę gauti raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡ Civilinės metrikacijos skyriaus ir AB Swedbank. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti santuokÄ negaliojančia. Nurodė, kad atsakovas nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , toliau rÅ«pintis sutuoktine ir sÅ«numi. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė viso kartu užgyvento turto ir kartu skolintų pinigų, ji tik bando pasinaudoti situacija ir anuliuoti santuokÄ , kad iÅ¡vengti savo atsakomybės kreditoriams.

Nurodė, kad nebuvo pažeistas monogamijos principas, kad atsakovas sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove buvo nutraukęs Libano respublikoje dar 1981-11-15 sudarytÄ santuokÄ . Pažymėjo, kad nuo 1996 m. gyvena Lietuvoje, 2000 m. jam suteikta Lietuvos pilietybė, o 2004 m. Å¡alys sudarė santuokÄ . Atkreipė dėmesį, kad tai antroji atsakovo santuoka Lietuvoje, pirmoji registruota 1997 m. Nurodė, kad prieÅ¡ sudarydamas santuokÄ pirmÄ kartÄ , jis pateikė Civilinės metrikacijos skyriui kompetentingų Libano Respublikos institucijų iÅ¡duotÄ dokumentÄ apie savo Å¡eiminę padėtį, kuris patvirtino, kad atsakovas jau 1997 m. nebuvo santuokoje su N. M..

Todėl pirmoji santuoka Lietuvoje buvo sudaryta ir nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Mano, jog bÅ«tina apklausti atsakovo buvusiÄ sutuoktinę J. L. bei iÅ¡reikalauti įrodymus, susijusius su jų santuokos sudarymu bei įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto metrikacijos skyrių, nes skyrius turėjo pareigÄ patikrinti santuokos sudarymo sÄ lygas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateiktu dokumentu negalima remtis, nes tai užsienio valstybės iÅ¡duotas dokumentas ir nėra duomenų apie jo autentiÅ¡kumÄ , be to, negalima vertinti dokumente esamų duomenų atsietai nuo užsienio valstybės teisinio reguliavimo, kuris nustato tokių duomenų įraÅ¡ymo tvarkÄ .

Nurodė, kad atsakovas nors ir bÅ«damas Libano Respublikoje negali kurį laikÄ bendrauti su sÅ«numi, tačiau atsakovÄ ir sÅ«nų sieja stiprÅ«s artimi ryÅ¡iai ir atsakovas nori ir toliau palaikyti santykius su sÅ«numi ir ieÅ¡kove. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai riboja atsakovo bendravimÄ telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis su sÅ«numi. Nurodė, kad buvo sÄ Å¾iningas sudarydamas santuokÄ , nepažeidė monogamijos principo ir nenori pakenkti jų Å¡eimos santykių atkÅ«rimui, todėl susilaiko nuo argumentų dėl kitų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neteisi teigdama, kad atsakovas nustojo teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui nuo 2012-09-01, nes atsakovas du kartus siuntė po 1000 eurų ir vienÄ kartÄ 1000 dolerių sÅ«naus iÅ¡laikymui. Nurodė ir tai, kad butas buvo perkamas iÅ¡ abiejų bendrų lėšų jungtine nuosavybės teise, atsakovas laidavo pagal ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį ir įneÅ¡davo į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ atitinkamas sumas įmokoms už butÄ mokėti. Tai gali patvirtinti ieÅ¡kovės sÄ skaitos banko iÅ¡raÅ¡ai nuo Å¡alių santuokos sudarymo.

Atsakovas prašė iÅ¡reikalauti įrodymus, susijusius su atsakovo ir J. L. santuokos sudarymu: santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , prieÅ¡ santuokos sudarymÄ pateiktus dokumentus. Taip pat prašė iÅ¡duoti teismo liudijimÄ apie teisę gauti raÅ¡ytinius įrodymus – ieÅ¡kovės vardu AB Swedbank atidarytų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2004-06-04 iki Å¡iol. Tretysis asmuo R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsakovas prievolės sumokėti neįvykdė ir liko skolingas. Pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo iÅ¡ atsakovo priteisė 9 324 eurų skolos ir kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo reiÅ¡kusi reikalavimo dalintis turtu santuokoje, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo reikalavimų susijusių su turtu.

Pažymėjo, kad bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuokÄ , pripažįstant jÄ negaliojančia ar patvirtinant gyvenimÄ skyrium. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad prievoles kreditoriui vykdė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o apeliaciniame skunde, kad jai padėjo tėvai. Pažymėjo, kad sutuoktinis, kurio asmenine nuosavybe esantis turtas buvo panaudotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti ar jo vertei padidinti, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atveju turi teisę gauti atitinkamÄ kompensacijÄ iÅ¡ bendro turto, tačiau ieÅ¡kovė tokio reikalavimo nereiÅ¡kė.

Mano, kad apeliantės praÅ¡omas turto padalijimo bÅ«das pažeistų tiek trečiojo asmens, tiek ir kitų kreditorių interesus. Nurodė, kad yra suinteresuotas, kad esant nustatyta tvarka pareikÅ¡tam reikalavimui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«tų laikomasi sutuoktinių bendro turto lygių dalių pricipo. Tretysis amsuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bÅ«do atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi tai pažeistų valstybės kaip kreditoriaus interesus.

Pažymėjo, kad butas buvo įsigytas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Å alims pripažintina teisė kiekvienai į ½ dalį buto, kuris natÅ«ra priteistinas ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisiant ½ dydžio buti vertės kompensacijÄ . Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Nurodė, kad CM neturi galimybės patikrinti, ar atsakovas įregistravęs pirmosios santuokos nutraukimÄ nebuvo sudaręs naujos santuokos užsienio valstybėje. Pažymėjo, kad CM skyrius, patikrino CK 3.12 - 3.17 str. str. Nustatytas santuokos sudarymui sÄ lygas, ir nenustatęs kliūčių priėmė praÅ¡ymÄ ir įregistravo santuokÄ . Informavo, kad neturi galimybės pateikti teismui Å¡alių praÅ¡ymų dėl santuokos įregistravimo kopijų bei kartu su praÅ¡ymais pateiktų dokumentų kopijų, nes pagal 1997 m. ir 2004 m. bylų nomenklatÅ«rÄ praÅ¡ymai įregistruoti santuokÄ buvo saugomi 5 metus, o po to įstatymo nustatyta tvarka sunaikinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimas dalyje dėl šalių santuokos pripažinimo negaliojančia naikintinas ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas, dalyje dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo sprendimas paliktinas nepakeistu, byla dalyje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokos metu šalių prisiimtų prievolių pobūdžio nustatymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės Ž. M. –N. apeliacinio skundo ribose.CPK 330 str. numato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba iÅ¡aiÅ¡kino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visa bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas sprendimo dalyje dėl Å¡alių santuokos pripažinimo negaliojančia, todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina ir priimamas naujas sprendimas, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje teismas buvo įpareigojęs atsakovÄ T. C. N. pateikti santuokos nutraukimo su N. M. liudijimÄ ar kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti jo iÅ¡tuokos su N. M. faktÄ , tačiau atsakovas jokių papildomų dokumentų į bylÄ nepateikė. Taip pat ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta legalizuoti byloje esančiÄ pažymÄ 2012.02.07 Nr. 11/A.M./7481605 iÅ¡ Libano Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinės metrikacijos Å ofu administracinės apygardos, kurioje užfiksuotas atsakovo santuokos su N. M. faktas.

IeÅ¡kovė Ž. M. – N. teismui pateikė pažymÄ 2014-07-23 Nr. Zaarourieh/61 (959193/13/F), iÅ¡duotÄ Libano Respublikos Vidaus reikalų ir savivaldybių Ministerijos generalinės civilinių ryÅ¡ių valdybos, kuri 2014-08-01 legalizuota Libano Respublikos užsienio reikalų ministerijos reg. Nr. 74160 bei 2014-08-20 legalizuota Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje reg. Nr. 09-011731 ir iÅ¡versta į lietuvių kalbÄ . Apeliantė nurodė, kad iÅ¡ pateiktos pažymos matyti, jog atsakovas T.Ch. N. 2013-08-13 iÅ¡situokė su N. M., todėl sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove (2004-06-04) atsakovas buvo santuokoje su N. M..

Apeliantė nurodė, kad tai yra pagrindas pripažinti Å¡alių santuokÄ negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės nurodytų įrodymų prijungimas Å¡iuo konkrečiu atveju yra tikslingas ir ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus prijungia prie bylos. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė prašė santuokÄ , užregistruotÄ 2004-06-04, tarp Ž. M. – N. ir T. C. N. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinti negaliojančia dėl atsakovo T.

Ch. N. kaltės. Apeliantė Å¡iÄ skundo dalį iÅ¡ esmės grindė pažyma 2012.02.07 Nr. 11/A.M./7481605 iÅ¡ Libano Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinės metrikacijos Å ofu administracinės apygardos, kurioje nurodyta, jog moteris N. M. yra iÅ¡tekėjusi ir vyras T.Ch. N. vedęs ir kad jie abudu turi bent du vaikus. Nagrinėjant bylÄ pirmoje instancijoje teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ negaliojančia, nesivadovavo ieÅ¡kovės pateiktu dokumentu, kadangi konstatavo, jog jis neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

Tai užsienio valstybės iÅ¡duotas dokumentas ir nėra duomenų apie tai, kad tai yra oficialus Libano Respublikos kompetentingų institucijų iÅ¡duotas dokumentas. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė papildomai pateikė pažymÄ 2014-07-23 Nr. Zaarourieh/61 (959193/13/F), iÅ¡duotÄ Libano Respublikos Vidaus reikalų ir savivaldybių Ministerijos generalinės civilinių ryÅ¡ių valdybos, kuri 2014-08-01 legalizuota Libano respublikos užsienio reikalų ministerijos reg. Nr. 74160 bei 2014-08-20 legalizuota Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje reg.

Nr. 09-011731, iÅ¡ kurios matyti, jog T. Ch. N. iÅ¡situokė su N. M. 2013-08-13. Pažymėtina, kad CPK 197 str. 2 d. nurodo, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Kadangi ieÅ¡kovės pateikti papildomi dokumentai atitinka įstatyme numatytų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų sÄ vokÄ , apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta pažyma 2014-07-23 Nr. Zaarourieh/61 (959193/13/F), iÅ¡duota Libano Respublikos Vidaus reikalų ir savivaldybių Ministerijos generalinės civilinių ryÅ¡ių valdybos, kuri pagrindžia ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytus argumentus, jog atsakovas dar nenutraukęs santuokos su Libano Respublikos piliete N. M., 2004-06-04 sudarė santuokÄ su ieÅ¡kove.

IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad iÅ¡tuokos su N. M. data yra 2013-08-13, skyrybų liudijimas 87/2013. Pagal CK 3.7 str. 1 d. santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriÅ¡kas vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius. Å is vyro ir moters susitarimas turi bÅ«ti grindžiamas savanoriÅ¡kumo, vieÅ¡umo, geros valios ir kitais principais. CK 3.16 str. įtvirtina draudimÄ sudarant santuokÄ pažeisti monogamijos principÄ , t. y. sudaręs santuokÄ ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas T. C. N. pažeidė monogamijos principÄ , įtvirtintÄ CK 3.16 str., t. y. bÅ«damas santuokoje su kita moterimi Libano Respublikoje ir su ja neiÅ¡situokęs, sudarė naujÄ (antrÄ ) santuokÄ su ieÅ¡kove Lietuvos Respublikoje. CK 3.38 str. 1 d. numato, kad santuoka, sudaryta pažeidžiant CK 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sÄ lygas, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliÅ«tis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieÅ¡kinį.

Konstatuotina, kad atsakovui pažeidus įstatyme įtvirtintus principus, ieÅ¡kovė pagrįstai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkina, kadangi byloje yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo santuokos faktÄ su Libano Respublikos piliete N. M. iki santuokos įregistravimo su apeliante. Pažymėtina, kad kitų įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, nurodytas oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme, nėra.

Taigi, santuoka, užregistruota 2004-06-04, tarp Ž. M. – N. ir T. C. N. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pripažintina negaliojančia pažeidus CK 3.16 str. įtvirtintÄ monogamijos principÄ . CK 3.69 str. 1 d. nurodo, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. IeÅ¡kovė prašė palikti jai mergautinę pavadę „M.“. Teismas tenkina šį apeliantės praÅ¡ymÄ ir palieka Ž. M. – N. ikisantuokinę pavardę „M.“.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad taip pat nesutinka su teismo priteistu iÅ¡laikymu Å¡alių nepilnamečiui vaikui A.

T. N., gimusiam 2005 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis 700 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki A. T. N. pilnametystės. Apeliantė prašė padidinti iÅ¡laikymÄ iki 1200 Lt kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi pati kas mėnesį vaiko iÅ¡laikymui skiria po 1200 Lt, todėl ir atstovas turėtų skirti tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad 700 Lt mėnesinis iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo yra pakankamas, kad užtikrinti trylikamečio vaiko minimalius poreikius ir atitiktų atsakovo turtinę padėtį.

LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo Å¡ios pareigos, teismas priteisia iÅ¡laikymÄ pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 str.1 d.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Taigi, priteisiant iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nors vaiko poreikių kriterijai įstatyme nėra nedetalizuoti, tačiau jie nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Å iuo atveju, teismas priteisė didesnį nei minimalus mėnesinės algos dydis iÅ¡laikymÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus apie Å¡alių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaiko poreikius ir pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 700 Lt dydžio kas mėnesinį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodoma 2400 Lt/mėn. iÅ¡laikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui sudaro: vaikui paruoÅ¡ti į mokyklÄ â€“ 1000 Lt, pratybos pusmečiui – 600 Lt, bÅ«reliai – 150 Lt, sporto varžybos ir su jomis susijusios iÅ¡laidos (avalynė, apranga) – 500 Lt, komunalinės paslaugoms dviems – 600 Lt, vaistai – 100 Lt, auklės samdymas ar prailgintos grupės lankymas – 200 - 500 Lt, maistas – 700 Lt, drabužiai – 100 Lt, avalynė – 200 Lt. Kartu prie apeliacinio skundo ieÅ¡kovė pridėjo iÅ¡laidų, kurios reikalingos vaiko iÅ¡laikymui, paskaičiavimus, iÅ¡ kurių pagrindinės: pusryčiai ir pietÅ«s mokykloje – 120 Lt, prailginta grupė – 150 Lt, sporto bÅ«relis – 120 Lt, drabužiai ir avalynė – 300 Lt, maistas, maisto papildai – 800 Lt, laisvalaikis – 80 Lt, vaistai – 60 Lt, buto patarnavimai – 300 Lt, ir kitos iÅ¡laidos.

Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė bei neįrodė visų nurodytų išlaidų būtinumo bei dydžių nurodytose apimtyse pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės paskaičiavimai nėra tikslūs, kad tam tikros išlaidos nėra reikalingos kas mėnesį tokioje apimtyje. Pastebėtina, kad avalynei, drabužiams ir maistui ieškovės nurodyta suma per mėnesį laikytina neprotingai didelė. Atsižvelgiant į išdėstyta, įvertinus tėvų turtinę padėtį, berniuko bendruosius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra 1400 Lt/mėn. išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio berniuko interesus.

Pastaroji iÅ¡laikymo suma vertintina kaip protinga bei proporcinga tėvų finansinei padėčiai. Kadangi abu tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dydį 700 Lt per mėnesį.          CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas netenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo spręsti kitų ieÅ¡kovės keliamų reikalavimų dėl turto, vieÅ¡ajame registre įregistruoto kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo jos asmenine nuosavybe bei santuokos metu prisiimtų prievolių pobÅ«džio nustatymo.

Å ių ieÅ¡kovės reikalavimų teismas netenkino, nurodydamas, kad tokie reikalavimai turėtų bÅ«ti spręstini santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, Å¡ie ieÅ¡kovės reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti pilna apimtimi, remiantis byloje esančiais įrodymais. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių susijusių su turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe bei santuokos metu Å¡alių prisiimtų prievolių pobÅ«džio nustatymo, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti visus įrodymus, atskleisti bylos esmę Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje bei priimti sprendimÄ dėl reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju teismas negali iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neiÅ¡sprendė pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju, apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tÄ , bet neiÅ¡nagrinėtÄ reikalavimÄ , apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o Å¡alių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikÅ¡to reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, ieÅ¡kovo atsikirtimai.

Tačiau tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip bÅ«tų pažeistas Å¡alių rungimosi principas. Ä®vertinus byloje tirtinų įrodymų apimtį bei pobÅ«dį, jų pagrindu nustatomas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bei į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėti, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė esminių Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl pagal pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl reikalavimų susijusių su turto pripažinimo ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe bei santuokos metu Å¡alių prisiimtų prievolių pobÅ«džio nustatymo naikintina ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstomos CPK 93 str. 5 d. pagrindu. IeÅ¡kovė yra sumokėjusi 144 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teikiant ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme bei reiÅ¡kiant apeliacinį skundÄ . Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino šį apeliantės reikalavimÄ ir panaikino pirmos instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai, viso 288 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui palikus galioti sprendimo dalį dėl vaiko iÅ¡laikymo priteisimo, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas lieka galioti nustatytas pirmos instancijos teismo sprendimu. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ dalyje dėl Å¡alių santuokos pripažinimo negaliojančia panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti Å¡alių santuokÄ negaliojančia, sprendimo dalį dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo palikti nepakeistÄ ir bylÄ dalyje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokos metu Å¡alių prisiimtų prievolių pobÅ«džio nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 2, 3, 4 p.).        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a: patenkinti ieÅ¡kovės Ž.

M. – N. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ dalyje dėl Å¡alių santuokos pripažinimo negaliojančia panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės Ž. M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. C. N., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ 2004 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr.1217, negaliojančia.IeÅ¡kovei Ž. M. – N. palikti ikisantuokinę pavardę „M.“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ dalyje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokos metu Å¡alių prisiimtų prievolių pobÅ«džio nustatymo panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovo T. C. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės Ž. M. – N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 288 Lt (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                    Andrius Ignotas Asta Radzevičienė Aldona Tilindienė