2023-11-22 Nr. AB-20422-3-61-3-04247-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1683-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04247-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 21R-454(AG-400/06-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei ginčą išspręsti iš esmės; 2 ) panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Įgyvendindama projektą Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 „R. K. daržininkystės ūkio modernizavimas“ (toliau – ir Projektas) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – ir Programa) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraišką Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 (toliau – ir Paraiška), pareiškėja iš savo tėvo D. K. už 15 000 Eur įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu, kurį naudoja savo ūkyje bulvėms auginti.

2.2. Tiek R. K., tiek jos tėvo ūkiai yra savarankiški, o vien tai, kad pareiškėja traktorių su frontaliniu krautuvu įsigijo iš savo tėvo, kuris jam nebebuvo reikalingas, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. R. K. pagrindinė veikla yra daržininkystė, t. y. bulvių auginimas, o tėvo D. K. – javų auginimas. D. K. ūkis nebuvo kaip nors dirbtinai išskaidytas ar sumažintas ir jokia žemės ar ūkio dalis R. K. nebuvo perduota. Pareiškėja 2019 m. deklaravo 5,73 ha žieminių kviečių, 2020 m. – 6,35 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2021 m. – 14,64 ha (0,78 ha bulvių, vasarinių kviečių ir pievų). R. K. ūkis plėtėsi savarankiškai ir tam jokios įtakos jos tėvo D. K. ūkis neturėjo.

2.3. Agentūros išvada, kad buvo vykdoma ta pati veikla, taip pat yra nepagrįsta. Pareiškėjos naudojamos ir dirbamos žemės niekaip nėra susijusios su D. K. dirbamomis žemėmis, naudojami žemės sklypai yra skirtingose teritorijose ir nutolę pakankamai nemažu atstumu. R. K. nenaudoja ir iš tėvo neperėmė jokių jo naudojamų žemių, pagrindines pajamas ji gauna iš daržininkystės. Agentūros išvada, kad egzistuoja ekonominis ryšys, nėra pagrįsta.

2.4. Visi ūkininkavimui naudojami pareiškėjos žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), o D. K. – (duomenys neskelbtini), t. y. skiriasi ir ūkininkavimo geografinė teritorija. D. K. jokių dirbamų žemės plotų (duomenys neskelbtini) neturi. Per visą jo projekto įgyvendinimo laikotarpį traktorius buvo laikomas nuosavoje žemėje adresu: (duomenys neskelbtini), ir tik žiemą buvo laikomas uždarame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. C.. Traktorių įsigijus R. K., jis laikomas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja su savo draugu A. C. faktiškai ir gyvena pas jo motiną A. C.. D. K. jokios veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), nevykdė ir nevykdo. Pareiškėja nesutinka, kad ūkius sieja geografinis ryšys.

2.5. Agentūra, vertindama teisinį ir (arba) asmeninį ryšį, nesivadovavo Europos Komisijos rekomendacija, o vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius elementus, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, tačiau ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintoje Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) prie trečiojo rizikos kriterijaus nurodyta Teisingumo Teismo byla Nr. C-434/12, o Teisingumo Teismo byla Nr. C-110/13. Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. C-110/13 aiškino labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtį. Ūkininkai nėra priskiriami Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtai smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto kategorijai, todėl nagrinėjamo ginčo atveju ši byla nėra aktuali. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais nėra siejamas. Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12 patvirtina, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai Teisingumo Teismo nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai.

2.6. Pagal Paraiškos teikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, ribojimų investicijas įsigyti iš susijusių asmenų nebuvo, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti šio rizikos kriterijaus buvimo vien tik nustačiusi aplinkybę, jog D. K. yra pareiškėjos tėvas. Agentūra nepagrįstai susiejo jos ir jos tėvo D. K. ūkius bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ji sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti.

2.7. Pagal Paraiškos pateikimo metu galiojusių žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 17 punkte nustatytus įsipareigojimus, nebuvo numatyta draudimo investicijas įsigyti ne iš susijusių asmenų. Tokia nuostata atsirado tik žemės ūkio ministrui 2021 m. kovo 31 d. priėmus įsakymą Nr. 3D-200, kuriuo buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 metų (toliau – Įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 m.). Toks įpareigojimas buvo nustatytas minėtų taisyklių 17.17 papunktyje.

2.8. Nesutiktina su atsakovo padaryta išvada, kad egzistuoja projektų funkcinis nesavarankiškumas. Ūkiai yra skirtingose geografinėse vietovėse (pareiškėjos – (duomenys neskelbtini), o D. K. – (duomenys neskelbtini)), skiriasi vykdoma veikla (pareiškėjos pagrindinės pajamos yra gaunamos iš daržininkystės (bulvių auginimo), o D. K. – iš javininkystės). Nei R. K. vykdoma veikla D. K. ūkiui, nei D. K. veikla pareiškėjos ūkiui jokios įtakos nedaro, t. y. galutiniam rezultatui pasiekti nereikia bendros veiklos.

2.9. Vykdydama bulvių sodinimo veiklą, papildomai prie jau įsigyto traktoriaus R. K. už savo lėšas įsigijo bulvių sodinamąją bei bulvių kasimo kombainą. Abu agregatai yra tinkami prie jau įsigyto traktoriaus. Traktoriumi išimtinai savo ūkyje naudojasi tik pareiškėja ir D. K. savo žemės sklypuose, kurie yra (duomenys neskelbtini) (nutolę 30 kilometrų atstumu), minėtu traktoriumi nesinaudoja bei tikslo naudotis neturi, kadangi jo ūkyje (javininkystėje) traktorius nėra tinkamas.

2.10. Tikrinimo metu pareiškėja Agentūrai pateikė visus dokumentus, susijusius su pardavimais ir gautomis pajamomis. Ji iš ūkio 2021 m. gavo 6 500,08 Eur pajamų, iš jų – 4 600 Eur iš bulvių pardavimo ir 1 900,08 Eur – iš javų pardavimo. R. K. A. K. pardavė ne 5,5 tonos, o 5 tonas bulvių už 1 000 Eur, kitas bulves už 3 600 Eur pardavė kitiems pirkėjams.

2.11. Sprendime nėra jokių motyvų, įrodymų ir / ar argumentų, kad pareiškėja būtų sąmoningai ir dirbtinai sukūrusi kokias nors sąlygas, siekdama neteisėtai gauti paramą. R. K. jokios melagingos informacijos Agentūrai nepateikė, taip pat jokios informacijos nenuslėpė.

2.12. Pareiškėjai pritaikyta sankcija yra neteisinga ir neproporcinga, kadangi jos tikslas ir buvo įsigyti traktorių bei jį naudoti savo ūkyje.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos R. K. atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais bei prašė skundą tenkinti.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Komisijos sprendimą palikti galioti.

5. Savo poziciją Agentūra grindė šiais argumentais:

5.1. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Paramos gavėjos projektas Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 yra susijęs su kito paramos gavėjo D. K. projektu Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001, todėl projektai buvo nagrinėti pagal pagrindinius rizikos kriterijus, vadovaujantis Metodika.

5.2. Nesutiktina, kad rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ buvo nustatytas nepagrįstai. D. K. įgyvendinto projekto Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir Paramos gavėjos projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 įgyvendinimo vieta sutampa, t. y. Paramos gavėjos už paramos lėšas įsigytas traktorius saugomas adresu: (duomenys neskelbtini), remiantis 2020 m. birželio 25 d. su A. C. sudaryta panaudos sutartimi, ginčo dėl to nėra. Metodikos 1 priedo 2 lentelės 4 eilutėje yra nurodytas elementas – ta pati investicijų saugojimo vieta.

5.3. Rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ taip pat atitinka: 1) pareiškėjos Projekte yra numatyta daržininkystės veikla, taip pat ji deklaruoja ir kviečius, pievas; D. K. projekte yra numatyta augalininkystės veikla; 2) D. K. projekto Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 verslo plane ir R. K. projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 verslo plane yra nurodytos analogiškos aplinkybės, susijusios su investicijų pagrindimu; 3) paramos gavėjo D. K. projekto Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir paramos gavėjos R. K. projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 įgyvendinimo vieta yra ta pati.

5.4. Egzistuoja ir rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), kadangi D. K. yra paramos gavėjos tėvas.

5.5. Funkcinį nesavarankiškumą patvirtina tai, kad paramos gavėja naudotą traktorių įsigijo iš paramos gavėjo D. K., t. y. tėvo. Paramos gavėjos tėvas D. K. pagal projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 gavo 15 000 Eur paramos sumą už šį naują traktorių. Faktiškai Paramos gavėja prašo paramos už tą pačią investiciją – naudotą traktorių „Branson“ 5825C kartu su frontaliniu krautuvu (tėvas D. K. projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 įgyvendino, projekto priežiūra baigėsi 2019 m. kovo 16 d.). Paramos gavėjos tėvas D. K. vykdo augalininkystės veiklą – deklaruoja pasėlius, Paramos gavėja projekte vykdo daržininkystės veiklą, 2021 m. ji deklaravo 0,78 ha bulvių, ankstesniais metais, t. y. 2019 m. ir 2021 m. buvo deklaruoti vasariniai ir žieminiai kviečiai. Tiesiogines išmokas Paramos gavėja deklaruoja nuo 2019 m. (2019 m. deklaravo 5,73 ha žieminių kviečių, 2020 m. – 6,35 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2021 m. deklaravo 14,64 ha (deklaravo 0,78 ha bulvių, vasarinių kviečių ir pievų).

5.6. Paramos gavėjai (pareiškėja ir D. K.) neskatina žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai buvo išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal Programą finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną bendrą ekonominį vienetą: projektai yra įgyvendinami gretimuose žemės sklypuose, projektuose yra numatyta vykdyti veiklą, susijusią su augalininkyste, projektuose dalyvauja susiję asmenys, projektai yra susiję tarpusavyje, o už paramą įsigytą investiciją (naują traktorių „Branson“ 5825C) tėvas D. K. pardavė dukrai R. K., kuri už tą pačią investiciją (naudotą traktorių „Branson“ 5825C) vėl prašo paramos, įgyvendindama savo projektą. Galimas asmenų sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškia geografiniu, ekonominiu, asmeniniu ir kitais ryšiais.

5.7. Pareiškėja, sukurdama neteisėtas sąlygas paramai gauti, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių VI skyriuje nurodytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Nesutiktina, kad Sprendime yra nepagrįstai nurodyta, jog R. K. pažeidė žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 243.1 papunktį. Paraiškoje pareiškėja patvirtino, kad nesukūrė galbūt neteisėtų sąlygų paramai gauti.

5.8. Turi būti taikoma Paraiškos teikimo metu galiojusi Įgyvendinimo taisyklių redakcija, R. K. nėra taikomos Įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 m.

6. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir, vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais, prašė R. K. skundą atmesti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos R. K. skundą atmetė, o jos prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino.

8. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su Paraiškos pateikimu ir jos vertinimu, bei atsakovo ir Komisijos priimtų sprendimų turinį, teismas pažymėjo, kad Agentūra pareiškėjai sankciją pritaikė nustačiusi, jog paramos gavėjos R. K. projektas Nr. 19SU-KM-20-1-006613-PR001 yra susijęs su kito paramos gavėjo D. K. projektu Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir atitinka Metodikoje nurodytus rizikos kriterijus – 1) „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta“ – geografinis ryšys), 2) „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ – ekonominis ryšys), 3) „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), 4) „Funkcinis nesavarankiškumas“, o Komisija Sprendimą paliko nepakeistą.

9. Pacitavęs 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalies ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalies nuostatas bei aptaręs Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pateiktus išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai Teisingumo Teismo nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai.

10. Pacitavęs 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, 4 straipsnio ir Įgyvendinimo taisyklių 6, 7, 8, 18 bei 19 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 15 000 Eur parama buvo skirta pagal Įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 m. R. K., teikdama Paraišką ir įgyvendindama Projektą, įsipareigojo plėsti savo ūkį, teikiant prioritetą ūkio gyvybingumo didinimui, konkurencingumui ir inovacinių ūkio technologijų diegimui. Pareiškėjos Projektas ir prašoma 15 000 Eur suma atitiko Priemonės veiklos srities prioritetą, tikslinę sritį bei Europos Sąjungos kompleksinius tikslus.

11. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog įgyvendindama Projektą, R. K. už gautą paramą iš savo tėvo D. K. pagal 2021 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą serija DK Nr. 001 įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu „Branson“ 5825C, kuriam 2021 m. vasario 10 d. pervedė 15 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad yra pripažįstama ir aplinkybė, jog šį traktorių su frontaliniu krautuvu „Branson“ 5825C“ D. K. įsigijo kaip investiciją pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ paramos paraišką, pateiktą 2015 m. birželio 26 d. Nr. 19SU-KM-15-1-04590- PR001.

12. Remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 16.13 papunkčiu, teismas pažymėjo, kad parama neteikiama, jei remiantis Metodika, nustatoma, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas galbūt neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Pacitavęs Metodikos (žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-25 redakcija) 5.2, 6, 13, 14 ir 17 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad D. K. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ paramos paraiškoje Nr.19SLI-KM-15-1-04590-PR001, pateiktoje 2015 m. birželio 26 d., projekto įgyvendinimo vietą nurodė adresu: (duomenys neskelbtini). Tą pačią Projekto įgyvendinimo vietą Paraiškoje nurodė ir paramos gavėja R. K.; šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 25 d. sudaryta panaudos sutartimi A. C. ūkininkei R. K. leido naudotis traktoriumi, plūgu, kultivatoriumi, sėjama, trąšų barstykle, purkštuvu, derliaus nuėmimo ir kita technika, kol ūkininkė nusipirks savo techniką. Panaudos sutartyje panaudos davėjos ir panaudos gavėjos gyvenamoji vieta yra ta pati, t. y. (duomenys neskelbtini). Kita 2020 m. birželio 25 d. panaudos sutartimi A. C. ūkininkei R. K. leido naudotis ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), Europos Sąjungos paramos lėšomis įsigytai ir kitai technikai laikyti. Teismas sprendė, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog paramos gavėja R. K., jos tėvas D. K. ir A. C., kuri yra paramos gavėjos draugo motina, naudojasi tuo pačiu žemės sklypu bei ta pačia technika. Pareiškėja ir jos tėvas D. K. adresą: (duomenys neskelbtini) nurodė kaip projektų įgyvendinimo vietą, o paramos gavėja R. K. – ir kaip gyvenamąja vietą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir jos tėvo projektų įgyvendinimo vieta neginčytinai patvirtina Metodikos 1 priedo 1 punkte nustatytą rizikos kriterijų – geografinį ryšį.

13. Teismas pažymėjo, kad R. K. ir jos tėvo D. K. didžioji dalis vykdomos veiklos yra susijusi su augalininkyste. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Agentūros pateikti duomenys. Teismas nurodė, kad paramos gavėja projekte vykdo daržininkystės veiklą, tačiau valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, jos valdos veiklos kodas 01.50 – mišrusis ūkis, ji gauna papildomas pajamas iš augalininkystės. Pareiškėja 2021 m. deklaravo 0,78 ha bulvių, ankstesniais metais, t. y. 2019 m. ir 2021 m., buvo deklaruoti vasariniai ir žieminiai kviečiai. Tiesiogines išmokas paramos gavėja R. K. deklaruoja nuo 2019 m. (2019 m. deklaravo 5,73 ha žieminių kviečių, 2020 m. – 6,35 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2021 m. – 14,64 ha (deklaravo 0,78 ha bulvių, vasarinių kviečių ir pievų). Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ji pripažįsta, jog užsiima ir augalininkyste. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad tarp R. K. ir jos tėvo vykdomos veiklos egzistuoja ekonominis ryšys, t. y. Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus.

14. Teismas akcentavo, kad abu paramos gavėjus sieja artimas giminystės ryšys, abu paramos gavėjai projektų įgyvendinimui naudojosi / naudojasi tuo pačiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, kuris priklauso trečiajam asmeniui, su kuriuo abu paramos gavėjai yra susiję, o ši aplinkybė patvirtina Metodikos 1 priedo 3 punkte nustatytą rizikos kriterijų – asmeninį ryšį.

15. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad traktorius „Branson“ 5825C (identifikavo kodas (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. buvo įregistruotas paramos gavėjos tėvo D. K. vardu. Šį traktorių D. K. įgijo pagal įgyvendintą projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 (projekto priežiūra baigėsi 2019 m. kovo 16 d.). D. K. Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ paraiškoje Nr. 19SU-KM-15-1-04590- PR001, aprašydamas projektą, nurodė, kad: „<...sėkmingam ūkio vystymui trukdo technikos trūkumas ir dėl to negalima laiku atlikti atskirų žemės dirbimo, pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbų, todėl projekte numatyto traktoriaus įsigijimas yra ypatingai svarbus ūkininkui, tačiau sudėtinga tai pasiekti, nes ūkininkas neturi pakankamai lėšų investicijoms...>“. Nuo 2021 m. balandžio 6 d. tas pats traktorius, remiantis pirkimo–pardavimo sutartimi, buvo įregistruotas paramos gavėjos R. K. vardu, nors bylos duomenimis nustatyta, kad paramos gavėjos tėvas D. K. ir toliau vykdo augalininkystės veiklą – deklaruoja pasėlius (2021 m. buvo deklaruota 10,32 ha). Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų ir nenuginčytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog tiek pareiškėja, tiek jos tėvas užsiima ta pačia veikla, veikloje galbūt naudojasi ta pačia technika, kuri yra laikoma tuo pačiu adresu, todėl Agentūra pagrįstai Sprendime konstatavo ir Metodikos 1 priedo 4 punkte nustatytą rizikos kriterijų – R. K. Projekto funkcinį nesavarankiškumą – funkcinį ryšį.

16. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, vertindama objektyviuosius elementus, Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja ir D. K. žemės ūkio konkurencingumo faktiškai neskatina, projektuose numatyta veikla sąmoningai buvo išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal Programą finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną bendrą ekonominį vienetą: projektai įgyvendinami gretimuose žemės sklypuose; projektuose numatyta vykdyti veiklą, susijusią su augalininkyste; projektuose dalyvauja susiję asmenys (šeimos nariai, t. y. tėvas ir dukra); projektai yra susiję tarpusavyje, o už paramą įsigytą investiciją (naują traktorių „Branson“ 5825C) paramos gavėja vėl prašo paramos, įgyvendindama savo Projektą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad abu projektai buvo įgyvendinami vienas po kito, taip sukuriant galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti už tą pačią investiciją, naudojantis bendra pagal Programą finansuojama infrastruktūra, taip siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Teismas sprendė, kad paramos gavėja sąmoningai sudarė sąlygas galimai neteisėtoms sąlygoms paramai gauti, kadangi už tą patį traktorių (investiciją) per tą patį programavimo laikotarpį pakartotinai prašo paramos ir taip apeinamas tikslas: skatinti žemės ūkio konkurencingumą bei Įgyvendinimo taisyklėse nurodytas prioritetas: visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas bei tikslinė sritis: efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą.

17. Teismas nurodė, kad Sprendime yra pažymėta, jog D. K., nors ir pardavė traktorių dukrai, tačiau faktiškai ir toliau juo naudosis, kadangi traktorius kaip buvo, taip ir lieka tame pačiame ūkyje, o D. K. ir toliau užsiims augalininkystės veikla, kurios veiklai ir buvo įsigijęs nurodytą traktorių. Taip sukūrus neteisėtas sąlygas paramai gauti, siekiama už tą pačią investiciją (traktorių „Branson“ 5825C, naudojamą tame pačiame ūkyje) dar kartą gauti paramą. Teismas nustatė, kad naujas traktorius „Branson“ 5825C pagal projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 buvo įsigytas už 19 965 Eur su PVM. Pagal minėtą projektą buvo išmokėta iš viso 15 000 Eur. Pardavus tą patį traktorių paramos gavėjai R. K., pagal jos projektą prašoma 15 000 Eur paramos (už naudotą traktorių su frontaliniu krautuvu). Taip už traktorių, kuris kainavo 19 965 Eur su PVM, būtų išmokėta daugiau paramos, negu kainuoja pats traktorius, o tai prieštarauja paramos teikimo principams, kadangi parama teikiama už įsigytą investiciją, bet ne už „pasipelnymą“, įsigijus tą pačią investiciją, paskui ją pardavus ir vėl prašant paramos. Teismas pažymėjo, kad šios Sprendime konstatuotos aplinkybės bylos duomenimis nėra paneigtos. Priešingai, įvertinus Sprendime konstatuotus subjektyviuosius elementus – geografinį, ekonominį, asmeninį ir kitus ryšius, daryta išvada, kad paramos gavėjų sąmoningas veiksmų derinimas ir buvo nukreiptas ne į žemės ūkio konkurencingumą, efektyvesnį ūkininkavimą modernizuojant ūkius, tačiau į neteisėtų sąlygų paramai gauti sudarymą.

18. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų elementų egzistavimas nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodytas. Teismas pažymėjo, kad pažeidimas buvo konstatuotas ne dėl to, jog pareiškėja investiciją įsigijo iš tėvo D. K., t. y. susijusio asmens, o išnagrinėjus R. K. Projekto ryšį su D. K. projektu.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos skunde nurodytos Įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 m., nėra reikšmingos.

20. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl paramos gavėjams taikomų sankcijų ir jų dydžių, Administravimo taisyklių 188, 189 bei 246 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčio ir žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – Sankcijų taikymo metodika) 1 priedo 20 punkto bei 2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalies nuostatas bei įvertinęs tai, kad Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, jog pareiškėja sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, teismas sprendė, kad Sprendime pritaikyta poveikio priemonė yra tinkama ir proporcinga. R. K., nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų, jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė, o toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.

21. Teismas akcentavo, kad Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių. Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.

22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad Agentūra tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Agentūros pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti R. K. pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti. Teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nei skunde nurodytais, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyme nustatyto pagrindo, o Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, tinkamai nustatė ginčo bylos aplinkybes ir jas įvertino, todėl Komisijos sprendimas taip yra teisėtas bei pagrįstas.

23. Teismas pažymėjo, kad kitos R. K. skunde nurodytos aplinkybės jokios reikšmės bylos procesinei baigčiai neturi, todėl remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų neanalizavo.

24. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas buvo atmestas, teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ji neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl R. K. prašymas dėl teismo išlaidų jai priteisimo buvo atmestas.

III. 25. Pareiškėja R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 21R-454 (AG-400/06-2022) ir Agentūros 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimą Nr. SKP-18 panaikinti.

26. Savo poziciją pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai paaiškina:

26.1. Tiek Agentūra, tiek teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. K. dėl to, kad už paramą iš savo tėvo įsigijo traktorių, kurį jis buvo taip pat įsigijęs pasinaudodamas parama, sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Tik patvirtinus Įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 m., jose atsirado nuostata, jog investicijas būtina įsigyti ne iš susijusių asmenų, nurodytų paramos paraiškos II skyriuje, tačiau šių aplinkybių nei Komisija, nei teismas nevertino, tik nurodė, kad minėtos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl jų nevertina. Jokių ribojimų, jog negalima įsigyti ankščiau finansuotos priemonės, taip pat nebuvo, tai teismo posėdyje patvirtino ir Agentūros atstovė.

26.2. Teismas išvadą, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, grindė tuo, kad už tą patį traktorių yra siekiama antrą kartą gauti paramą, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi jokio ribojimo įsigyti tokį traktorių nebuvo ir R. K. traktorių galėjo įsigyti iš bet kurio subjekto, taip pat iš kito subjekto įsigyti traktorių, kurį jis buvo įsigijęs pagal paramą. Draudimas dėl pardavimo galioja tik projekto vykdymo laikotarpiu, o jam pasibaigus, toks draudimas nėra taikomas ir toks subjektas gali pagal paramą įsigytą techniką parduoti. Be to, teismo padaryta išvada neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi nesant tokio draudimo ir / ar ribojimo, toks įsigijimas nėra laikomas neteisėtu ir vertinamas, kaip neteisėtų sąlygų paramai gauti sukūrimas. Jeigu nėra galima įsigyti technikos, kuri buvo ankščiau įsigyta, pasinaudojus parama, turi būti nustatytas aiškus teisinis reguliavimas, kad ankščiau pagal paramą kito subjekto įsigytos technikos įsigyti negalima (draudžiama), tokiu atveju tiek pareiškėjai, tiek ir bet kuriam subjektui, esant nustatytam tokiam teisiniam reguliavimui, būtų aišku, jog ankščiau pagal paramą įsigytos technikos įsigyti nėra galima. Nesant tokio reguliavimo, padaryti išvadą, kad pareiškėja, įsigydama traktorių, kuriam ankščiau įsigyti buvo skirta parama, sukūrė neteisėtas sąlygas, yra nepagrįsta. Tuo labiau, kad R. K. įsigijo ne tik traktorių, tačiau įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu bei jo priedais, o tai nėra vienas ir tas pats traktorius, kadangi vien frontalinis krautuvas kainuoja apie 5 000 Eur. Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad draudimo įsigyti ankščiau finansuotą pagal paramą techniką nėra, todėl teismo padaryta išvada, jog neva buvo sukurtos neteisėtos sąlygos paramai gauti dėl to, kad paramos prašomą už traktorių, kuris buvo finansuotas pagal kitą projektą, ir kad dėl to būtų išmokėta daugiau paramos nei pats traktorius vertas, prieštarauja paramos suteikimo principams, yra nepagrįsta.

26.3. Sprendime visiškai nėra jokių motyvų, įrodymų ir / ar argumentų, kad R. K. būtų sąmoningai ir dirbtinai sukūrusi kokias nors sąlygas, siekdama neteisėtai gauti paramą; tokių veiksmų ji neatliko. Pareiškėja nei vieno žemės sklypo iš D. K. neperėmė, jos ūkis buvo ir yra savarankiškas, jos naudojami ūkininkavimui žemės sklypai niekada nebuvo naudojami D. K.. Sprendime yra nepagrįstai nurodyta, kad R. K., sukūrusi netesėtas sąlygas paramai gauti, pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 papunktį, kadangi jokios melagingos informacijos nepateikė, jokios informacijos nenuslėpė ir savo prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė.

26.4. Pareiškėja ūkininkauja (duomenys neskelbtini), o pati gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ir nurodė kaip projekto vykdymo vietą, as atitiko ir atitinka faktines aplinkybes. Vien tai, kad prieš tai jos tėvas D. K., teikdamas savo projektą, taip pat buvo nurodęs minėtą adresą kaip projekto vykdymo vietą, nesudaro pagrindo vertinti, jog projektai yra susiję ir / ar kad pareiškėja dirbtinai sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. R. K. negali atsakyti už tai ir jai net nebuvo žinoma, kokį adresą jos tėvas D. K. buvo nurodęs kaip savo projekto vykdymo vietą. Minėtu adresu D. K. niekada jokių žemės sklypų neturėjo ir jų nedirbo, kadangi visi jo dirbami žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), D. K. minėtą adresą buvo nurodęs tik kaip vietą, kur traktorius buvo laikomas uždarame sandėlyje ne sezono laikotarpiu ir kur paramos teikėjas galėtų atvykti bei, esant būtinybei, traktorių patikrinti. Nei Agentūra, nei teismas į minėtas faktines aplinkybes nesigilino ir formaliai nurodė, jog projektai yra susiję ir kad neteisėtos sąlygas R. K. sukūrė vien dėl to, jog D. K. projekte buvo nurodyta, kad projekto vykdymo vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini).

26.5. Nors pareiškėja nurodė, kad sankcija buvo skirta ne dėl to, jog ji investiciją įsigijo iš savo tėvo D. K., t. y. iš susijusio asmens, tačiau visgi buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad Projektas yra susijęs su D. K. vykdytu projektu, kad abu projektus sieja geografinis, asmeninis ir ekonominis ryšiai bei kad abu projektai yra funkciškai nesavarankiški.

26.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tiek R. K., tiek ir jos tėvas D. K. naudojasi ta pačia žemės ūkio technika ir tuo pačiu žemės sklypu, tokia teismo padaryta išvada neatitinka faktinių aplinkybių.

26.7. Tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai nurodė, kad abu ūkius sieja tas pats geografinis ryšys. Teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo, kad projektai buvo įgyvendinami gretimuose žemės sklypuose: D. K. niekada neturėjo ir niekad nedirbo jokios žemės nei (duomenys neskelbtini), nei jokiu kitu adresu (duomenys neskelbtini); visi D. K. ūkininkavimui naudojami bei deklaruoti žemės sklypai buvo (duomenys neskelbtini). Be to, tiek Agentūra, tiek teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja ekonominis ryšys, t. y. jog tiek D. K., tiek pareiškėja užsiima augalininkyste, o vien tai, kad šalia daržininkystės yra vykdama ir augalininkystė (kuri nėra pagrindinė veikla, o tik kaip papildoma), nesudaro pagrindo vertinti, jog ekonominis ryšys egzistuoja.

26.8. Agentūros ir teismo išvada, kad galbūt traktoriumi galės naudotis D. K., nėra pagrįsta. Atsakovas per visą projekto vykdymo laikotarpį turėjo galimybę bet kuriuo metu atlikti patikrinimą bei nustatyti, kaip ir kur naudojamas traktorius, tačiau per visą pareiškėjos projekto vykdymo laikotarpį nenustatė, kad ji traktoriumi naudotųsi netinkamai ar kad juo naudotųsi savo ūkyje ir D. K.. Tokie faktai nėra nustatyti ir įrodymai nėra surinkti bei pateikti, o sankcijas taikyti grindžiant vien subjektyviu spėjimu yra nepagrįsta.

26.9. R. K. gavus paramą ir pradėjus įgyvendinti Projektą, D. K. projekto vykdymo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, todėl jau vien dėl šios priežasties traktorius negali būti naudojamas tuo pačiu metu skirtingų projektų įgyvendinimui. Be to, R. K. ir D. K. niekada nesinaudojo tuo pačius žemės sklypu. Pareiškėja buvo sutarusi, kad ji traktoriui laikyti galės naudotis žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o D. K. savo projekto vykdymo laikotarpiu buvo sutaręs dėl galimybės naudotis uždaru sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl paramos gavėjai nesinaudojo tuo pačiu žemės sklypu.

26.10. Ginčo sprendimuose buvo nepagrįstai padaryta išvada, kad egzistuoja pareiškėjos projekto funkcinis nesavarankiškumas – funkcinis ryšys.

27. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovo nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad pažeidimas buvo konstatuotas ne dėl to, jog pareiškėja investiciją įsigijo iš tėvo D. K., t. y. susijusio asmens, o išnagrinėjus R. K. Projekto ryšį su kitais projektais, t. y. su D. K. projektu.

29. Atsakovas savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai akcentuoja, kad R. K. apeliaciniame skunde išskiria kiekvieną Sprendime nurodytą aplinkybę ir teigia, jog vien konkreti aplinkybė negali suponuoti pažeidimo, tačiau, nors vertinant kiekvieną aplinkybę atskirai, jos ir nėra draudžiamos, bet pažeidimas išryškėja įvertinus Sprendime nurodytus faktus ir aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pagal atskiras paraiškas buvo prašoma paramos už tą pačią investiciją, taip už tą pačią investiciją buvo išmokėta daugiau paramos, nei kainavo pati investicija, ir taip paramos lėšos buvo panaudotos neefektyviai, prieštaraujant Programos priemonės tikslams, neskatinant konkurencingumo.

30. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įvertinus visas aktualias aplinkybes, todėl yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamus reikalavimus. Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas išanalizavus ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą ir yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjai pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. 2020 m. birželio 29 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001. Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius 2020 m. spalio 5 d. raštu Nr. KM-1458(10.6.1.E) pareiškėją informavo, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja ir Projekto įgyvendinimui yra skiriama 15 000 Eur suma (100 procentų dydžio parama).

Šiame rašte R. K. buvo priminti pasirašant Paraišką prisiimti įsipareigojimai bei paaiškinta, kad parama neteikiama, jeigu, remiantis Metodika, nustatoma, jog pareiškėjas ar paramos gavėjas galbūt neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Atsakovas 2020 m. spalio 12 d. pareiškėjai pervedė 12 000 Eur paramos sumą. R. K. 2021 m. vasario 10 d. su D. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja už 15 000 Eur įsigijo pardavėjui nuosavybės teise priklausantį traktorių su frontaliniu krautuvu „Branson“ 5825C ir 2021 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu D.

K. už pagal 2021 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą serija DK Nr. 001 įsigytą traktorių su frontaliniu krautuvu „Branson“ 5825C pervedė 15 000 Eur. Atlikusi pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Agentūra 2022 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame konstatavo, kad paramos gavėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, ir, vadovaudamasi Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, pareiškėjai pritaikė visos išmokėtos paramos (12 000 Eur) susigrąžinimo bei 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją ir papildomą sankciją – paramos gavėjai neskirti paramos pagal tą pačią priemonę, t. y.

Programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, bei kitus kalendorinius metus. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 21R-454(AG-400/06-2022) jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija sprendė, kad atsakovas tinkamai nustatė atitiktį rizikos kriterijams dėl galbūt neteisėtų sąlygų gauti paramą Nr. 1–4, pagrindė jų egzistavimą bei tinkamai įvertino objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus bei, jais remdamasis, padarė pagrįstą išvadą, jog R.

K. projektu nebus pasiekti Europos Sąjungos reglamentuose, Programos priemonėje nurodyti tikslai bei, kad buvo sukurtos neteisėtos sąlygos, kuriomis paramos gavėja išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja, teikdama Paraišką ir joje pažymėdama, jog nesukūrė galbūt neteisėtų sąlygų gauti šią paramą, pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 papunktį.

33. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Agentūra tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, jos pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti R. K. pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti, skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. R. K., nesutikdama pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateiktame apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir jos skundą tenkinti. Pareiškėja teigia teismą padarius nepagrįstą išvadą, jog ji dėl to, kad už paramą iš savo tėvo įsigijo traktorių, kurį jis buvo taip pat įsigijęs pasinaudodamas parama, sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti; jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko ir prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė. Pareiškėja akcentuoja, kad jos ir jos tėvo vykdyti projektai nėra susiję, pareiškėja nesutinka, jog projektus sieja geografinis bei ekonominis ryšiai, ir mano, kad abu projektai yra funkciškai savarankiški.

34. Prašomo panaikinti Agentūros 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SKP-18 turinys patvirtina, kad atsakovas pareiškėjai sankciją pritaikė nustatęs, jog Projektas yra susijęs su kito paramos gavėjo – D. K. – projektu Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir atitinka Metodikoje nurodytus rizikos kriterijus dėl galbūt neteisėtų sąlygų gauti paramą: 1) „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta“ (geografinis ryšys), 2) „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ (ekonominis ryšys), 3) „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), 4) „Projekto funkcinis nesavarankiškumas“ (funkcinis ryšys).

35. Pagal Metodikos 5.2 papunktį, galbūt neteisėtos sąlygos gauti paramą – tai fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Kriterijų dėl galbūt neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principai, administruojant projektą ir vykdant jo priežiūrą, yra įtvirtinti Metodikos III skyriuje. Metodikos 13 punkte yra nustatyta, kad vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys) (13.1 p.); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys) (13.2 p.); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) (13.3 p.); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (13.4 p).

Tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte (Metodikos 14 p.). Agentūra, konstatuodama galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 p.).

Pagal Metodikos 6 punktą, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galbūt neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei Teisingumo Teismo rekomendacijas dėl šių bylų): objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, Programoje nurodytų tikslų (6.1 p.); subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galbūt neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal Programos paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (6.2 p.).

Nustatydama galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą Programos priemonę paramai gauti būtinas sąlygas) (Metodikos 7 p.).

36. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjos ir jos tėvo vykdyti projektai yra susiję, pagrįstai juos vertino pagal pagrindinius Metodikoje nurodytus rizikos kriterijus. Kiekvieną iš šių kriterijų Agentūra, remdamasis Metodika, išsamiai išanalizavo, t. y. faktinę situaciją įvertino pagal rizikos kriterijus detalizuojančius požymius ir juos papildančius elementus. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo padaryta išvada, kad paramos gavėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši išvada buvo padaryta įvertinus ginčijamame Agentūros sprendime detaliai aptartų faktinių aplinkybių visumą.

37. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti pirmąjį rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta“ (geografinis ryšys)“, pakanka bent vieno Metodikos 1 priedo 1 eilutėje nustatyto jį detalizuojančio požymio, vienas iš jų – keli fiziniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus tuose pačiuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal kadastro unikalius numerius). Šį kriterijų papildantis elementas yra nustatytas Metodikos 1 priedo 2 lentelės 4 punkte – ta pati investicijų saugojimo vieta, pvz., patikros vietoje metu nustatyta. Atsižvelgus tai, kad abiejų paramos gavėjų paraiškose buvo nurodyta ta pati projektų vykdymo vieta ((duomenys neskelbtini), o žemės sklypo valdymo pagrindas – 2020 m. birželio 25 d. panaudos sutartis), kur buvo saugomas už paramos lėšas įsigyta investicija (traktorius), pagrįstai tarp projektų buvo nustatytas geografinis ryšys. Pareiškėjos teiginiai, kad ginčo traktorius nurodytu adresu buvo laikomas tik žiemą ir ji negali atsakyti už tai bei R. K. net nebuvo žinoma, kokį adresą jos tėvas D. K. buvo nurodęs kaip savo projekto vykdymo vietą, priešingos išvados nesuponuoja.

38. Siekiant nustatyti antrąjį rizikos kriterijų „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ (ekonominis ryšys)“, taip pat pakanka bent vieno Metodikos 1 priedo 2 eilutėje nustatyto jį detalizuojančio požymio. Vienas iš jų – skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. K. ūkis yra mišrus: be bulvių auginimo ji taip pat deklaruoja ir kviečius, o jos tėvas žemės ūkio veiklą vykdo augalininkystės sektoriuje (augina kviečius). Aplinkybė, kad pagrindinė pareiškėjos veikla yra bulvių auginimas ir būtent iš tokios veiklos ji gauna pagrindines pajamas, vertinimo, jog R. K. taip pat vykdo ir augalininkystės veiklą (augina kviečius), nekeičia.

39. Siekiant nustatyti trečiąjį rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), pakanka bent vieno Metodikos 1 priedo 3 eilutėje nustatyto jį detalizuojančio požymio, vienas iš jų – juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, Teisingumo Teismo byla Nr. C-434/12 ir Europos Komisijos rekomendacijomis; kai paraiška pateikta pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, partnerinių įmonių reikalavimai netaikomi, o susijusių įmonių statusas nustatomos pagal santuokos ir giminystės ryšius (tėvai, vaikai, broliai, seserys, užsiimantys žemės ūkio veikla) ir (arba) pagal subjekto, turinčio daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių, valdančius asmenis ir (arba) valdymo organo narius. Šį kriterijų papildantis elementas, nustatytas Metodikos 1 priedo 2 lentelės 10 punkte, yra siejamas su pirkimų vykdymu – pirkimo dokumentuose nurodyti tie patys asmenys (pvz., tie patys asmenys yra pirkimo komisijų nariai, pasirašo dokumentus, pirkimų organizatoriai ir pan.), o pirkimus laimi skirtingi tiekėjai ir (arba) rangovai. Ginčo dėl to, kad D. K. yra R. K. tėvas, nekyla. Be to, kaip jau buvo minėta, abu paramos gavėjai žemės ūkio veiklą vykdo toje pačioje augalininkystės srityje, abu paramą gavo už tą patį traktorių, kuris įgyvendinant projektus buvo laikomas toje pačioje vietoje, be to, remdamasi 2020 m. birželio 25 d. panaudos sutartimi, R. K., prieš perpirkdama traktorių iš tėvo, galėjo juo naudotis. Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad asmenys veikė kaip vienas ekonominis vienetas. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad parama buvo prašoma įsigyjant tą pačią investiciją (traktorių „Branson“ 5825C), jos laikymas tuo pačiu adresu, kai ji priklausė skirtingiems paramos gavėjams, bei abiejų paramos gavėjų naudojimasis traktoriumi neabejotinai patvirtina, kad asmenis ryšys buvo nustatytas pagrįstai. Nors atsakovas šio rizikos kriterijaus išsamiai neįvertino, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu.

40. Siekiant nustatyti ketvirtąjį rizikos kriterijų „Projekto funkcinis nesavarankiškumas“ (funkcinis ryšys), turi būti nustatyta, kad skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis). Šį kriterijų papildo šie elementai – keičiamasi įrengimais (pvz., iš patikrų, darytų skirtingu laiku ir tikrinant po vieną paramos gavėją, matyti, kad tas pats įrengimas buvo tikrinant vieną paramos gavėją, o po to kitą); skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla viena kitai daro įtaką, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau įmonių veiklos ir (arba) investicijų (funkcinis nesavarankiškumas). Teisėjų kolegijos nuomone, išsamiai tiek atsakovo, tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintos traktoriaus „Branson“ 5825C įsigijimo aplinkybės (traktorius buvo įsigytas iš kito paramos gavėjo, kuris jį taip pat buvo įsigijęs už paramos lėšas; ginčo dėl to administracinėje byloje nėra) bei šiame teismo procesiniame sprendime aptartos aplinkybės, susijusios su minėto traktoriaus laikymo vieta ir abiejų pareiškėjų vykdoma augalininkystės veikla, neabejotinai patvirtina, kad projektai buvo įgyvendinami vienas po kito, buvo vykdoma ir ta pati ūkio veikla, už tą pačią investiciją dar kartą buvo prašoma paramos, abu paramos gavėjai naudojosi ta pačia pagal Programą finansuojama infrastruktūra, o tai reiškia, kad funkcinis projektų ryšys taip pat buvo nustatytas pagrįstai.

41. Sprendimuose atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo praktiką, išsamiai aptarė objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose ir Programoje nurodytų tikslų, bei subjektyvius elementus, kuriais remiantis, daroma išvada, kad sukūręs galbūt neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Įvertinęs Agentūros padarytas išvadas bei byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų elementų egzistavimas nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodytas. Teisėjų kolegija, pritardama šioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, teismo sprendime išdėstytų motyvų nekartoja. Aptartas sąmoningas paramos gavėjų veiksmų derinimas buvo nukreiptas ne į paramos tikslo siekimą, t. y. ne skatinti žemės ūkio konkurencingumą ir ekonominį gyvybingumą, o į neteisėtų sąlygų paramai gauti sudarymą bei paramos tikslams prieštaraujančio pranašumo įgijimą.

42. Nors pareiškėja ypač akcentuoja paties traktoriaus įsigijimo atitiktį teisiniam reguliavimui bei draudimo įsigyti investiciją, kuri jau buvo įsigyta vykdant kitą projektą, nebuvimą, tačiau pažymėtina, kad pažeidimas konstatuotas padarius išvadą, jog R. K. sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Aplinkybė, kad pareiškėja įsigijo ne tik jos tėvo už gautas paramos lėšas įsigytą traktorių, bet ir jo priedą – frontalinį krautuvą, tokio vertinimo pagrįstumo neįtakoja.

43. Pasirašydama Paraišką, pareiškėja, be kita ko, patvirtino, kad nesukūrė galbūt neteisėtų sąlygų paramai gauti, tačiau šios pareigos neįvykdė, o tai patvirtina, kad ji pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 papunktį, t. y. pateikė melagingą informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui. Įgyvendinimo taisyklių 16.13 papunktyje yra nustatyta, kad parama neteikiama, jei, remiantis Metodika, nustatoma, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas galbūt neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, atsakovas, remdamasis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais bei Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, pareiškėjai pritaikė visos išmokėtos paramos 12 000 Eur susigrąžinimo bei 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją bei papildomą sankciją – paramos gavėjai neskiriama parama pagal tą pačią priemonę, t. y. Programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Teisėjų kolegijos nuomone, R. K. pritaikyta sankcija laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią sankciją keisti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė. Pareiškėja, nepaisydama įsipareigojimų, jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė, o toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas. Nors R. K. teigė, kad jai pritaikyta sankcija yra neteisinga ir neproporcinga, tačiau šių savo teiginių nepagrindė, o jos nurodyta aplinkybė, kad jos tikslas buvo įsigyti traktorių bei jį naudoti savo ūkyje, pritaikytos sankcijos netinkamumo nesuponuoja.

44. Nagrinėjamai bylai pareiškėjos skunde nurodytos Įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 m., nebuvo taikomos, todėl teisėjų kolegija šios redakcijos Įgyvendinimo taisyklių nuostatų neanalizuoja, kaip neturinčių reikšmės kilusiam ginčui išspręsti.

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ginčą išnagrinėjęs pareiškėjos R. K. skunde nurodytais aspektais, atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino prašomus panaikinti Agentūros ir Komisijos sprendimus bei priėmė procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo pareiga pasisakyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą, o vien aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan