7949ee72-e864-41ec-a35a-b7cd1d4b91a1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1670-264/2014Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00452-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2.; 130.1.4;121.14; 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.: 2-642-182/2014 pagal ieÅ¡kovo G.

K. ieÅ¡kinį atsakovui F. H. dėl be pagrindo įgytų pinigų grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė:                                                  Ginčo esmė IeÅ¡kovo G. K. atstovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kinį dėl be pagrindo įgytų pinigų grÄ Å¾inimo Vokietijoje gyvenančiam atsakovui F. H.. Nurodo, kad ginčas yra teismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui, kadangi pagal 2000-12-22 Tarybos ReglamentÄ (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo” 16 str. 1 d. vartotojas kitai sutarties Å¡aliai bylÄ gali iÅ¡kelti valstybės narės, kurioje yra nuolatinė tos sutarties Å¡alies gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose, todėl Å¡i byla nagrinėtina Druskininkų miesto apylinkės teisme.                                   II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neduoda teismui pagrindo manyti, kad ginčas kilo iš vartojimo sutarties. Visų pirma, ieškinys reiškiamas automobilį pardavusiam fiziniam asmeniui F. H.. Jokių duomenų, kad šis asmuo versliškai verčiasi automobilių prekybos veikla, ieškinyje nėra pateikta. Ieškinyje taip pat nėra duomenų, kad automobilį atsakovas pardavė serviso vardu.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių negalima daryti preliminarios iÅ¡vados, kad prekę pardavė verslininkas. Taip pat bylos aplinkybės neleidžia teismui daryti preliminarios iÅ¡vados, kad automobilis buvo pirktas Å¡eimos ir namų Å«kio poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o pripažinti automobilio pardavimo sutarties negaliojančia. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumÄ sprendė, kad tarp Å¡alių ginčas kilo ne iÅ¡ vartojimo sutarties, todėl pateiktas ieÅ¡kinys, remiantis Reglamento 2 straipsnio 1 d., teismingas Vokietijos teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir neteismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui, todėl nepriimtinas.

                               III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai.              IeÅ¡kovas G. K. atskiruoju skundu ( b. l. 47 – 48) praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį. Nurodomi Å¡ie atskirojo skundo argumentai:1. Teismas atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį netinkamai aiÅ¡kino teisės normas bei apribojo ieÅ¡kovo galimybę ginti savo teises teisme.

Dauguma nutartyje nurodytų motyvų grindžiami prielaidomis.2. Ieškinys teismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui, kadangi ieškovas yra kreditorius turintis reikalavimo teisę bei teisę pareikšti ieškinį savo gyvenamosios vietos teisme, netgi nevertinant ar yra šiuo atveju tarp šalių susiklostę vartojimo santykiai.

3. IeÅ¡kovas nesutinka su nutarties motyvais, kad sutartis neturi vartojimo sutarties požymių. IeÅ¡kovo nuomone automobilis buvo įsigytas iÅ¡ automobilių serviso tinklo. IeÅ¡kovas įsigydamas automobilį suvokė, kad jį įsigyja iÅ¡ serviso kaip verslo subjekto. Teismas neįvertino aplinkybės, kad įsigytas automobilis priklausė juridiniam asmeniui – Volswagen Leasing.4. IeÅ¡kovas laiko nepagrįstais teismo teiginius, kad ieÅ¡kovas įsigijo automobilį ne Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti. Vien tai, kad automobilis po pargabenimo į LietuvÄ buvo parduotas neįrodo, jog jis buvo pirktas kitokiais tikslais.5.

Aplinkybė, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.              Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieÅ¡kinį priimti. Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra negalimumas ginÄÄ nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) tuomet, kai ginčas pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumo nustatymo klausimÄ nagrinėjamoje byloje, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo, kuris yra fizinis asmuo gyvenantis Vokietijoje, dėl be pagrindo gautų lėšų grÄ Å¾inimo.

IÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo bei faktinio pagrindo matyti, kad pagal šį ieÅ¡kinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementÄ . Dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles. Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos valstybė Lietuvos Respublika bei atsakovo gyvenamosios vietos valstybė Vokietija yra Europos SÄ jungos narės, bylos teismingumo klausimas sprendžiamas pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001) nuostatas. Pagal šį reglamentÄ valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose.

Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 yra įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias byla gali bÅ«ti keliama ir kitos valstybės narės teismuose nei yra atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar (juridinio asmens) registruota buveinė (Reglamento 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad specialiÄ jurisdikcijÄ nustatančios taisyklės yra imperatyvios, todėl jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai. Vadinasi, speciali jurisdikcija taikoma tik tuomet, kai jos taikymo galimybė yra konkrečiai įvardinta 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali bÅ«ti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal Å¡io skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei faktinį pagrindÄ , specialios jurisdikcijos taikymo galimybės nėra. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo argumentai, kuriais įrodinėjamas Å¡ios bylos priskirtinumas Lietuvos Respublikos teismams vadovaujantis CPK 787 straipsnyje įtvirtintais principais, atmetami kaip prieÅ¡taraujantys bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumÄ nustatančioms taisyklėms (CPK 780 str.).

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, apribojo ieÅ¡kovo galimybę ginti savo teises teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ . Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato Civilinio proceso kodeksas ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Civilinio proceso normos įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ kiekvienu atveju savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). Todėl ieÅ¡kovas savo teises gali įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, skundžiamoje nutartyje jam iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į Vokietijos teismÄ pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .Tarp Å¡alių iÅ¡kilusio ginčo nagrinėjimo teismingumo klausimÄ reglamentuoja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatos. Todėl atmestini apelianto nurodyti motyvai, kad jis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį savo gyvenamosios vietos teisme, netgi nevertinant ar yra Å¡iuo atveju tarp Å¡alių susiklostę vartojimo santykiai.

Atmestini apelianto argumentai, kad sutartis turi vartojimo sutarties požymių. Reglamento 4 skirsnio 16 str. 1 d. numatyta, kad vartotojas kitai sutarties Å¡aliai bylÄ gali iÅ¡kelti valstybės narės, kurioje yra nuolatinė tos sutarties Å¡alies gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai identifikavo ir nustatė pagal ieÅ¡kinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių pobÅ«dį.

Atsižvelgiant į vartotojo sÄ vokos aiÅ¡kinimÄ , teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuostata, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad ginčas kilo iÅ¡ vartojimo sutarties, atsakovas yra fizinis asmuo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl neaptariami.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieÅ¡kinį priimti teisingai nurodė, kad ginčas pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, tik netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nors nagrinėjamu atveju taikytinas to paties straipsnio 2 dalies 1 punktas, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo nutarties panaikinimui, nes šį klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės teisingai (CPK 328 str.).

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartis paliekama nepakeista (C P K 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a:              atskirÄ jį skundÄ atmesti.             Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                           AuÅ¡ra Baubienė