Legislator Case Law & Legislation
7949e4f1-c84e-48b8-affe-03215ae9b549 AI generated

7949e4f1-c84e-48b8-affe-03215ae9b549 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7949e4f1-c84e-48b8-affe-03215ae9b549
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                          NuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-738-562/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03206-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 47.11.; 79.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus apsk.

Legislator headnote

AI generated

7949e4f1-c84e-48b8-affe-03215ae9b549 · Vilniaus apygardos teismas: Kontrolinis patikrinimas, kaip tyrimo metodas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas, tiek pagal expressis verbis reguliavimÄ , tiek pagal teismų praktikÄ . Atsiliepime pažymima, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai negali bÅ«ti taikomi tiriant, veikas kurios nėra uždraustos baudžiamuoju kodeksu, kadangi tik Å¡is kodeksas numato atsakomybę už nusikalstamas veikas. Be to, siekiant taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus privalomas teisinio ir faktinio tokių veiksmų atlikimo pagrindo buvimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                          NuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-738-562/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03206-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 47.11.; 79.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus apsk.

VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus virÅ¡ininko funkcijas, V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. F. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17313 str. 1 d., nutraukta, n u s t a t ė : A. F. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 17313 str. 1 d. dėl to, kad jis bÅ«damas UAB “A” (duomenys pakeisti) direktoriumi, pažeisdamas Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentÅ«rų 7 str., įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentÅ«rų sertifikavimo“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. organizavo veiklÄ , kurios metu už įdarbinimo paslaugÄ užsienyje rinko pinigus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A.

F. nutraukta.Apeliaciniu skundu Vilniaus apsk. VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus virÅ¡ininko funkcijas, V. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme įpareigojant padarytÄ pažeidimÄ kvalifikuoti pagal ATPK 17313 str. 1 d. bei paskirti adekvačiÄ administracinę nuobaudÄ .Nurodo, kad 2015 m. vasario 25 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas pavedimas atlikti netikėtÄ UAB “A” (duomenys pakeisti) patikrinimÄ , kurio tikslas buvo veiklos vykdymo teisėtumas, kadangi įmonės veikla buvo susijusi su įdarbinimu užsienyje paslaugomis.

Neprisistačius dėl įdarbinimo buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A. F., kuris nurodė, kad už įdarbinimo paslaugas yra imamas mokestis, dėl to buvo sutarta su pastaruoju susisiekti kitÄ dienÄ . Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, patikrinimas pagal 2015 m. vasario 25 d. pavedimÄ atliktas nebuvo. 2015 m. kovo 3 d. pagal pavedimÄ buvo atliktas netikėtas minėtos įmonės patikrinimas, kurio metu buvo bendrauta su įmonės direktoriumi A. F. dėl įdarbinimo paslaugų. Su pastaruoju buvo susitarta dėl įdarbinimo paslaugos užsienyje bei sudaryta 2015 m. kovo 3 d. paslaugų sutartis ir pateikta sÄ skaita faktÅ«ra apmokėjimui Nr. 2175.

Pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ už paslaugas buvo sumokėta 330 eurų, taip pat Å¡ioje sÄ skaitoje buvo nurodyti UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) rekvizitai. Patikrinimo metu nustačius teisės pažeidimo požymius pagal ATPK 17313 str. 1 d., tuo pagrindu A. F. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Savo ruožtu, apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nurodė, kad atliekant patikrinimus pagal 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. kovo 3 d. pavedimus, buvo atlikti iÅ¡ esmės veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, nors tokie veiksmai nėra reglamentuoti tiriant administracinius pažeidimus, taip pat tai, kad atliekant faktinį patikrinimÄ nebuvo prisistatyta, tuo pažeidžiant Å«kio subjektų patikrinimo taisyklių 19 p., bei konstatavo, kad visi administracinėje byloje surinkti įrodymai buvo surinkti pažeidžiant įstatymus, dėl ko jais nesivadovavo.Institucija su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nesutinka.

Pažymi, kad 2003 m. liepos 18 d. Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje yra konstatavę, kad „kontrolinis pirkimas“ nėra prievartinio pobÅ«džio veiksmas. Atliekant jį nėra varžomos žmogaus teisės, todėl tokio veiksmo atlikimo metu gauta informacija nepraranda įrodomosios vertės vien dėl to, kad jis nėra reglamentuotas. Tokia pozicija iÅ¡reikÅ¡ta ir 2008 m. birželio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarime (toliau – EŽTT) (Kuzmickaja prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 27968/03), kur akcentuojama, kad nacionaliniais teisės aktais nereglamentuotas kontrolinis pirkimas ir jo metu surinkti įrodymai gali bÅ«ti kritikuojami, tačiau tai nelaidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo konkrečiu atveju policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti ar savavaliÅ¡ki.

Policijos veiklos įstatymas suteikia bendro pobÅ«džio teisę policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kintis nusikalstamas veikas, tirti ir rinkti įrodymus <...>. Teismas taip pat pabrėžė, kad nacionaliniai teismai gali geriau vertinti liudytojų patikimumÄ bei įrodymų tinkamumÄ .Skunde taip pat pažymima, kad atliekant Å«kio subjekto veiklos patikrinimÄ Vilniaus apsk. VPK KP ENTV pareigÅ«nas užsakė minėtos įmonės teikiamas paslaugas kaip bet kuris kitas eilinis pilietis, pateikdamas savo asmens dokumentÄ bei nurodydamas telefono numerį.

Dėl pinigų paėmimo fakto, konstatuoja, kad paimti pinigai formaliai nefigÅ«ruoja UAB “A” (duomenys pakeisti) įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pinigai buvo sumokėti pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ su nurodytais UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) rekvizitais. Å ios abi įmonės yra toje pačioje patalpoje, nenurodant, kad patalpoje yra įsikÅ«rusios dvi atskiros įmonės. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) atstovu dėl įmonės teikiamų paslaugų nebuvo tartasi, o sÄ skaita apmokėjimui pateikė UAB “A” (duomenys pakeisti) atstovas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A.

F. ir jo atstovas advokatas Egidijus Losis praÅ¡o Institucijos apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodo, kad apylinkės teismo nutarime iÅ¡dėstyti argumentai laikytini pagrįstais ir teisėtais, tuo tarpu Institucijos apeliacinio skundo motyvai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, ATPK ir kitiems teisės aktams. Atsiliepime pažymima, kad Institucija skundu klaidinÄ teismÄ , skundÄ grįsdamas tik selektyviai atrinktomis nurodyto EŽTT nutarimo, iÅ¡ konteksto iÅ¡imtomis citatomis, tuo iÅ¡kreipiant tikrÄ jÄ Å¡io nutarimo prasmę.

Bylos dėl A. F. suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde apskritai nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, kuris buvo ginčijamas apylinkės teisme. Tačiau nepaisant to, vienas iÅ¡ skundo dalyko reikalavimų yra įpareigoti teismÄ , pažeidimÄ kvalifikuoti pagal ATPK 17313 str. 1 d.Taip pat atsiliepime nurodoma, kad institucijos apeliacinio skundo argumentai dėl byloje esančių surinktų įrodymų teisėtumo, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, policijos veiklos įstatyme, ATPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintam teisėtumo principui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad minimu EŽTT nutarimu spręsto bylos faktinės aplinkybės ir kreipimosi teisinis pagrindas esmingai skyrėsi. EŽTT bylos ir su ja susijusiose nacionalinių teismų bylų nagrinėjimo metu, nebuvo nagrinėjamas „kontrolinis pirkimas“, kaip kriminalinės žvalgybos veiksmais griežtai reglamentuojamas specialiu įstatymu. PrieÅ¡ingai, nurodoma, kad toks veiksmas apskritai nereglamentuojamas, tokiu bÅ«du suklaidinant tiek pareiÅ¡kėjÄ , tiek EŽTT. Tuo tarpu A.

F. atžvilgiu nagrinėtoje byloje pagrindinis keliamas klausimas, dėl draudimo naudotis kriminalinės žvalgybos veiksmus tiriant administracinės teisės pažeidimus. BÅ«tent draudimÄ naudoti Kriminalinės žvalgybos veiksmus (metodus) tiriant ATPK pažeidimus ir akcentavo apylinkės teismas skundžiamame nutarime vertindamas įrodymų rinkimo teisėtumÄ . Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad apeliaciniame skunde remtis EŽTT nutarimu negalima. Be to, galimybės atlikti tokį kontrolinį patikrinimÄ nenumato nei Policijos įstatymas, nei Ūkio subjekto patikrinimo atlikimo taisyklės. Kontrolinis patikrinimas yra kriminalinės žvalgybos veiksmas, numatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 4 d.

Kontrolinis patikrinimas, kaip tyrimo metodas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas, tiek pagal expressis verbis reguliavimÄ , tiek pagal teismų praktikÄ . Atsiliepime pažymima, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai negali bÅ«ti taikomi tiriant, veikas kurios nėra uždraustos baudžiamuoju kodeksu, kadangi tik Å¡is kodeksas numato atsakomybę už nusikalstamas veikas. Be to, siekiant taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus privalomas teisinio ir faktinio tokių veiksmų atlikimo pagrindo buvimas.

Teisinis pagrindas yra teismo nutartis leidžianti atlikti minėtÄ kriminalinės žvalgybos veiksmÄ (sankcija). Å ioje byloje teismo sankcijos atlikti kontrolinį patikrinimÄ nėra ir kaip nurodė apklausti pareigÅ«nai, sankcijos nebuvo. Pagal EŽTT praktikÄ sankcijos nebuvimas atlikti slaptus veiksmus visada sÄ lygoja Konvencijos pažeidimus. Taip pat, siekiant taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktus duomenys, net ir baudžiamajame procese, keliami griežti reikalavimai. Tuo tarpu rėmimasis neteisėtai gautais duomenimis administracinio teisės pažeidimo byloje neatitinka Å¡iam procesui keliamų uždavinių, todėl daro procesÄ neteisėtÄ in corpore.

ATPK 248 straipsnyje nurodoma, kad:,, Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: [...] iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus“. IÅ¡ ko seka, kad galimybių naudoti kriminalinės žvalgybos veiksmus tikrinant administracinių teisės pažeidimų bylas nenumatytas, todėl tokių duomenų naudojimas negalimas ir neteisėtas. Griežtas slaptų veiksmų reguliavimas Kriminalinės žvalgybos įstatymu yra apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo taikant slaptas priemones.

Pusiausvyra tarp asmens apsaugos nuo teisėsaugos institucijos kiÅ¡imosi atliekant slaptus veiksmus ir vieÅ¡ojo intereso iÅ¡laikoma kriminalinės žvalgybos įstatyme imperatyviai nurodant konkrečiai kokias veikas tiriant galima taikyti slaptas priemones. Administracinių teisės pažeidimų bylas pareigÅ«nai tiria vieÅ¡ai, nevirÅ¡ydami jiems suteiktų Ä®galiojimų, kitaip jų veikimas dėl nurodytų argumentų yra neteisėtas.Be Å¡ių nurodytų aplinkybių, atsiliepime taip pat nurodoma, kad atliekant kontrolinį patikrinimÄ buvo įvykdyti ne tik aukščiau nurodyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo, bet ir Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių pažeidimai.

Pagal Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių 19 punktÄ : ,,Policijos pareigÅ«nai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti Å«kio subjektui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui), parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimu. Aptariamu atveju A. F. nebuvo pateiktas susipažinti 2015 m. vasario 25 d. pavedimas, o 2015 m. kovo 3 d. pavedimas atlikti patikrinimÄ buvo pateiktas tik atlikus patikrinimÄ (Taisyklių 19 p. pažeidimas). Taip pat pareigÅ«nai prieÅ¡ atlikdami patikrinimÄ neprisistatė, nepateikė savo pažymėjimų ir pan., kaip to reikalauja Taisyklių 19 p. Mano, kad taisyklių 19 p. iÅ¡ esmės eliminuoja bet kokiÄ galimybę atlikti „savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus“ tikrinant Å«kio subjektus.

Be to, liudytojams I. B., T. O., A. M. teisme patvirtinus, kad įvykdžius patikrinimÄ pagal 2015 m. vasario 25 d. pavedimÄ joks patikrinimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, buvo pažeistas Taisyklių 32 p. nurodantis, kad: „patikrinimo aktas privalo bÅ«ti suraÅ¡omas dėl visų Å«kio subjektų veiklos patikrinimų ir jame nurodomi patikrinimo rezultatai. Nenustačius pažeidimų, tai nurodoma patikrinimo akte“.Taip pat mano, kad Institucijos skundo praÅ¡ymas – panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme įpareigojant padarytÄ pažeidimÄ kvalifikuoti pagal ATPK 17313 str. 1 d. skiriant pažeidimui adekvačia administracine nuobaudÄ â€“ yra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais, nenustato konkrečių apeliacinio proceso ribų.

Jų vertinimu, toks apeliacinio skundo dalykas negalimas, kadangi pažeidžia A. F. teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , jo vykdymas taip pat nesuderinamas ir su ATPK 257 str., Teismų įstatymo 2 str., 3 str. ir Konstitucijos 109 str. Tokiu bÅ«du, skundu yra praÅ¡oma aukÅ¡tesnės instancijos teismo įpareigoti žemesnės instancijos teismÄ vertinti įrodymus per se faktines aplinkybes, kas sÄ lygoja veikos kvalifikacijÄ , ne pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o pagal kito teismo įpareigojimus.

Toks reikalavimas vienareikÅ¡miai pažeidžia ne tik įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje taisykles (ATPK 257 str.), bet ir Konstitucijos 109 str. 2 d., 3 d., kur imperatyviai nurodoma, kad nepriklausomas teismas klauso tik įstatymo. Be to, tokio sprendimo (įpareigoti kitÄ teismÄ ) priėmimo nenumato ir ATPK 30212 str. IÅ¡ ko seka, iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo dalykas dalyje dėl įpareigojimų pirmos instancijos teismui neteisėtas. Apeliacinio skundo dalykas yra susijęs su materialine teise, t. y. kvalifikavimu pagal ATPK 17313 str., tuo tarpu argumentų susijusių su A.

F. veikos kvalifikavimu nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent apeliacinio skundo argumentai ir dalykas nustato apeliacinio proceso ribas, Å¡iuo atveju apeliacinio skundo dalykas yra nekonkretus. Skundo argumentai susiję su procesiniais aspektais: kontrolinio patikrinimo metu gautų duomenų naudojimu administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo tarpu praÅ¡oma grÄ Å¾inti bylÄ pirmos instancijos teismui ir dėl apeliaciniame skunde nenurodytų priežasčių įpareigoti kvalifikuoti A. F. veiklÄ pagal ATPK 17313 str.

Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad apeliacinis skundas atmestinas, kadangi jo pilna apimtimi įvykdyti neįmanoma (neteisėtas), o dalykas nepagrįstas apeliacinio skundo argumentais, dėl ko nėra aiÅ¡kios apeliacinio proceso ribos.Be to, jų nuomone, administracinio teisės pažeidimo procesas prieÅ¡ A. F. pagal ATPK 17313 str. negalimas dėl ATPK 250 str. 1 d. 1 p. (nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties) ir 8 p. (dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ ) nurodytų pagrindų.

Pažymi, kad patikros akte nurodytose aplinkybėse nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. UAB “A” (duomenys pakeisti) teisės aktų nustatyta tvarka registruota Darbo biržoje kaip įdarbinimo tarpininkė, Å¡iÄ veiklÄ nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos „Dėl privačių įdarbinimo agentÅ«rų“ 7 str., teikia neatlygintinai. Kaip matoma iÅ¡ Patikrinimo akto įdarbinimo paslauga nagrinėjamoje situacijoje taip pat buvo suteikta neatlygintinai.

UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) egzistuojanti, registruota VĮ „Registrų centre“ įmonė. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus direktorių I. A., bei prie bylos prijungus pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonė „Ai“ (duomenys pakeisti) užsiima krovininių kelių transporto, perkraustymo veikla, transportui būdingų paslaugų veikla bei kita veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nuo 2010 m. lapkričio 10 d. įmonė praplėtė savo veiklos sritis ir papildomai įtvirtino besiverčianti nekilnojamo turto agentūrų bei kita apgyvendinimo veikla.

Kontrolinio patikrinimo metu buvo sudaryti du nepažeidžiantys teisės aktus sandoriai. Neatlygintinas sandoris su UAB “A” (duomenys pakeisti), bei atlygintinas sandoris dėl kelionės ir apgyvendinimo su UAB „Ai“ (duomenys pakeisti). Atsiliepime akcentuojama, kad toks, vykstantis procesas negalimas, kadangi dėl tapačios tęstinės veiklos (fakto) yra priimtas teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad 5.1. poskyryje nurodyta veikla yra teisėta ir byla nutraukta. UAB “A” (duomenys pakeisti) dėl tos pačios veiklos, kuri tęsiasi iki šiol, buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 17313 str.. 2014 m. lapkričio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės miesto nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-10164-932/2014 konstatuota, kad UAB “A” (duomenys pakeisti) vadovaujama A. F. veikla, nesudaro ATPK 17313 str. sudėties. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad A. F. yra traukiamas atsakomybės už teisėtÄ veiklÄ neturinčiÄ ATPK 17313 str. sudėties požymių, o pareigÅ«nai de facto kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , bei pakartotinai bando nubausti A. F. už veiklÄ dėl kurios priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas.Apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. F. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 17313 str. 1 d., kur nustatyta administracinė atsakomybė už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai yra surinkti pažeidžiant įstatymus, todėl jais nesivadovavo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-02-25 (b. l.

49) ir 2015-03-03 (b. l.

5) Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos virÅ¡ininko pavedimais atlikti patikrinimÄ tyrėjams I. B., T. O., A. M. buvo pavesta 2015-02-25 ir 2015-03-03 atlikti netikėtus patikrinimus UAB “A” (duomenys pakeisti), patikrinimo tikslas – veiklos vykdymo teisėtumas. Patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas tik dėl 2015-03-03 patikrinimo, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16, 18, 20 straipsniais, Ūkio subjektų patikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 5-V-549, ir 2015-03-03 pavedimu tyrėjas I. B., dalyvaujant tyrėjams A. M., T. O., UAB “A” (duomenys pakeisti) direktoriui A. F., UAB „Ai“ (duomenys pakeisti) direktoriui I. A., atliko patikrinimÄ UAB “A” (duomenys pakeisti). Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo atliktas kontrolinis patikrinimas (b. l. 6). Tyrėjas T. O. 2015-02-25/26 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2015-02-25 pagal pavedimÄ buvo vykta atlikti netikėtÄ patikrinimÄ UAB “A” (duomenys pakeisti). Taip pat pažymėjo, kad neatskleidžiant savo tapatybės buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A.

F. (b. l. 7). Tyrėjas T. O. 2015-03-03 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2015-03-03 pagal pavedimÄ buvo vykta atlikti netikėtÄ patikrinimÄ UAB “A” (duomenys pakeisti). Taip pat pažymėjo, kad neatskleidžiant savo tapatybės buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A. F.. Po atliktų veiksmų buvo prisistatyta policijos pareigÅ«nu bei praneÅ¡ta, kad yra atliekamas Å«kio subjekto veiklos patikrinimas (b. l. 8). Apklaustas pirmosios instancijos teisme T. O. paaiÅ¡kino, kad pirmas patikrinimas buvo atliekamas pagal pavedimÄ atlikti veiksmus neatskleidžiant savo pareigÅ«no tapatybės. PaaiÅ¡kino, kad tai buvo atliekamas patikrinimas, tai nebuvo slaptas veiksmas.

Jis pasakė savo vardÄ , pavardę, tik nenurodė savo pareigų ir kur jis dirba. Tai, kad jis yra policijos darbuotojas, jis nesakė ir kaip pareigÅ«nas neprisistatė (b. l. 52). Tyrėjas I. B. 2015-03-03 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2015-03-03 pagal pavedimÄ buvo atliktas netikėtas UAB “A” (duomenys pakeisti) patikrinimas. Pažymėjo, kad kontrolinio patikrinimo metu, neatskleidžiant savo tapatybės, buvo bendrauta su minėtos įmonės direktoriumi A. F. dėl įdarbinimo paslaugų (b. l. 9).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme I. B. paaiÅ¡kino, kad buvo bandyta patikrinti įmonę, bandant įsidarbinti neatskleidžiant savo pilnos tapatybės, panaÅ¡iai kaip kontrolinis patikrinimas. Ä® teismÄ dėl sankcionavimo nesikreipė, nes tai yra administracinis patikrinimas, o ne kriminalinis. Liudytojas pažymėjo, kad po to, kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis, duoti pinigai, buvo prisistatyta, duotas pavedimas ir paaiÅ¡kinta, kad bus atliktas netikėtas pakartotinis patikrinimas. Iki tol vyko taip minėtas kontrolinis patikrinimas (b. l. 52). Ūkio subjektų patikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 5-V-549, kuriomis vadovaujantis 2015-03-03 buvo atliktas UAB “A” (duomenys pakeisti) patikrinimas ir suraÅ¡ytas patikrinimo aktas, 1 p. numatyta, kad Å¡ios taisyklės nustato policijos pareigÅ«nų atliekamų Å«kio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo, rezultatų forminimo ir tvirtinimo procedÅ«ras. Taisyklių 3 p. numatyta, kad Å«kio subjektų patikrinimai atliekami siekiant vykdyti administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleisti ir iÅ¡tirti administracinius teisės pažeidimus.

Taisyklių 3 p. nustatyta, kad patikrinimas – policijos pareigÅ«nų atliekamas fizinių ir juridinių asmenų (visų rūšių ir nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų) Å«kinės, gamybinės, komercinės, finansinės ar kitokios veiklos tikrinimas. Patikrinimų rūšys: planinis patikrinimas, netikėtas patikrinimas, pakartotinis patikrinimas. Taisyklių 8 p. nustatyta, kad Å¡ių Taisyklių nuostatos netaikomos nagrinėjant skundus, pareiÅ¡kimus ar praneÅ¡imus apie nusikalstamÄ veikÄ ar esant akivaizdiems nusikalstamų veikų požymiams.

Taisyklių 19 p. nustatyta, kad policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui, parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimu. Taisyklių 32 p. numatyta, kad patikrinimo aktas privalo būti surašomas dėl visų ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir jame nurodomi patikrinimo rezultatai, nenustačius pažeidimų, tai nurodoma patikrinimo akte.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015-02-25 ir 2015-03-03 atliekant netikėtus patikrinimus UAB “A” (duomenys pakeisti) buvo nesilaikyta minėtose taisyklėse numatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo procedūrų.

Tyrėjai T. O., I. B. ir A. M., pažeisdami Taisyklių 19 p., pradėję faktinį UAB “A” (duomenys pakeisti) veiklos patikrinimÄ , neprisistatė esantys policijos pareigÅ«nais, neparodė tarnybinių pažymėjimų, su pavedimu atlikti patikrinimÄ UAB “A” (duomenys pakeisti) direktorių A. F. supažindino 2015-03-03 jau po patikrinimo atlikimo, prisistatė taip pat po patikrinimo atlikimo. Tyrėjai T. O. ir I. B. tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neatskleidžiant savo tapatybės buvo bendrauta su įmonės darbuotoju A.

F.. BPK 158 str. 1 d. numatyta, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tyrimÄ gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Å ie pareigÅ«nai Å¡io Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. Jeigu savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamais veiksmais gali bÅ«ti varžoma bÅ«sto neliečiamybė, susiraÅ¡inėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryÅ¡ių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus.

BPK 158 str. 2 d. numatyta, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai leidžiami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimÄ . Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , kurio turinys turi atitikti Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ nutarties turinį. Taigi, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tiriant nusikaltimus.

Ūkio subjektų patikrinimo taisyklės nenumato policijos pareigÅ«nų tyrimo veiksmų, tikrinant Å«kio subjektus, atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Tyrėjas I. B. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo bandyta patikrinti įmonę, bandant įsidarbinti, neatskleidžiant savo pilnos tapatybės, panaÅ¡iai kaip kontrolinis patikrinimas. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, kad kontrolinis patikrinimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bÅ«das, tikrinant gautÄ informacijÄ , įsigyjant ir nustatant apyvartoje draudžiamų daiktų ir (ar) paslaugų buvimÄ .

Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarkÄ nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. Å io įstatymo 4 str. numato, kad kriminalinės žvalgybos vieni iÅ¡ uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija ir jų iÅ¡siaiÅ¡kinimas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltinų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjas T. O. atliekant 2015-02-25 ir 2015-03-03 pavedimus dėl UAB “A” (duomenys pakeisti) patikimumo, atliko iÅ¡ esmės veiksmÄ , numatytÄ Kriminalinės žvalgybos įstatyme – „kontrolinį patikrinimÄ â€œ – pirko paslaugÄ , kas galima daryti tik tiriant nusikalstamas veikas, o ne administracinius teisės pažeidimus, tai darė neatskleisdamas savo tapatybės, kas tiriant administracinius teisės pažeidimus nėra numatyta, galima tiriant nusikalstamas veikas ir gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijÄ .

Taigi 2015-02-25 ir 2015-03-03 atliekant patikrinimus UAB “A” (duomenys pakeisti) surinkti duomenys buvo gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedÅ«ras, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad A. F. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 17313 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. F. pagal ATPK 17313 str. 1 d. nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus virÅ¡ininko funkcijas, V.

P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                 Rosita Patackienė Nuorašas           Teisėja                                                                                                                                 Rosita Patackienė