2025-07-30 Nr. AB-12126-3-65-3-00500-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-789-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00500-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo mažosios bendrijos Eko gėrimai atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui mažąjai bendrijai Eko gėrimai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) Eko gėrimai (toliau – ir atsakovas) 43 727,50 Eur sumą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 15 ir 16.1 punktais nuo 2025 m. liepos 6 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms – turto areštą 43 727,50 Eur sumai, bei šį areštą įregistruoti Turto arešto aktų registre. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir atsakovas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vietos projekto vykdymo sutartį, pagal kurią projektui „Gazuotų sulčių manufaktūra Alantos miestelyje“ įgyvendinti skirta 47 927 Eur paramos suma. Pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, priėmė 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. SKP-168 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pritaikė atsakovui 43 727,50 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 4 199,50 Eur paramos sumažinimo sankciją. Pareiškėjo nuomone, siekiama susigrąžinti suma yra akivaizdžiai didelė, o žala padaryta Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės finansiniams interesams. Sprendimas priimtas dėl to, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, t. y. jis, siekdamas gauti paramą, kartu su paramos gavėjo viešosios įstaigos Sodela (toliau – ir Sodela VšĮ) vadovu A. L. sąmoningai derino veiksmus, naudos gavėjas faktiškai yra A. L.. Atsižvelgiant į konstatuoto pažeidimo pobūdį, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštavo atsakovui MB Eko gėrimai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 43 727,50 Eur sumai, o, tokio turto nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir / arba turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 43 727,50 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant į pareiškėjo sąskaitą), taip pat nurodė nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta 43 727,50 Eur dydžio paramos suma, o pareiškėjas Sprendimu pritaikė atsakovui 43 727,50 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 4 199,50 Eur paramos sumažinimo sankciją. Ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 43 727,50 Eur skolos priteisimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą: pateikė Sprendimą, kuriuo paramos gavėjui (atsakovui) pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija, taip pat patikros ataskaitą. Sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė. Taigi, pareiškėjo prašymas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, o, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, todėl yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad ši teismo išvada atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-296-624/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-968/2024).

III. Atsakovas MB Eko gėrimai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsakovas teigia, kad šiuo metu pareiškėjo prašoma priteisti suma negali būti laikoma skola, nes atsakovas apskundė Sprendimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Kadangi pareiškėjas dar neįgijo teisės reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, jis negali prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl tariamos skolos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-247-822/2024). Be to, atsakovas akcentuoja Administravimo taisyklių 22 punkto nuostatas dėl sprendimo dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo apskundimo pasekmių.

Atsakovas mano, kad neegzistuoja būtinosios sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas tvirtina, kad dauguma pareiškėjo argumentų yra susiję su Sprendimo turiniu, t. y. faktiškai su aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo išsprendimu iš esmės. Atsakovas skunde dėl Sprendimo išdėstė išsamius argumentus, įrodančius, kad Sprendime pateikta pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta. Be to, prašomos priteisti sumos dydis pats savaime nėra neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę lemiantis kriterijus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas atliko, atlieka ar siekia atlikti veiksmus, siekdamas išvengti galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kad atsakovas yra nesąžiningas ar kt.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis neturi pareigos laukti, kol pasibaigs terminas administraciniam sprendimui apskųsti, siekdamas pateikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjo veiksmai ir skundžiamas teismo sprendimas šiuo atveju yra suderinami su naujausia teismų praktika (žr. Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. eI3-011438-535/2023, Nr. eI3-12529-776/2023, Nr. eAS-599-415/2023, Nr. eAS-553-789/2024 ir t. t.).

Pareiškėjo nuomone, egzistuoja abi būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, nes pareiškėjo prašymas yra prima facie pagrįstas (atsižvelgiant į Sprendimą), ir byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, susiję su konkrečia žala Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos finansiniams interesams. Sprendime yra nustatytas asmenų neabejotinai apgaulingas elgesys, siekiant gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, o šios bylos kontekste tai gali reikšti, jog asmenys sieks visais įmanomais būdais slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų. Byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis ir pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai sąlygai pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje išsprendė įvairius klausimus ir nutarė:

1. priimti pareiškėjo prašymą;

2. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 43 727,50 Eur sumai, o, tokio turto nesant arba esant nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir / arba turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 43 727,50 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant į pareiškėjo sąskaitą);

3. nutarties nuorašą (kopiją) išsiųsti pareiškėjui, atsakovui ir valstybės įmonei Registrų centrui vykdyti – įregistruoti nutartį Turto arešto aktų registre;

4. išaiškinti atsakovui, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą;

5. nurodyti nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai;

6. išsiųsti atsakovui prašymo ir jo priedų nuorašus (kopijas);

7. įpareigoti atsakovą per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo nuorašo (kopijos) gavimo pateikti teismui raštu išsamų atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio reikalavimus, ir visus turimus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus.

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su atskirojo skundo argumentais ir reikalavimais, konstatuoja, kad atskirojo skundo reikalavimas yra suformuluotas netiksliai, o atsakovas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje išspręsti su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susiję klausimai. Taigi, atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nurodė šią nutartį įregistruoti Turto arešto aktų registre ir nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-745-575/2025).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vietos projekto vykdymo sutartį, pagal kurią projektui „Gazuotų sulčių manufaktūra Alantos miestelyje“ įgyvendinti skirta 47 927 Eur paramos suma. Remiantis šia sutartimi, pareiškėjui buvo išmokėtas 23 900,00 Eur avansas, taip pat 10 272,50 Eur ir 9 555,00 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus. 2023 m lapkričio 16 d. mokėjimo prašymo vertinimas buvo sustabdytas dėl pažeidimo tyrimo. Agentūra 2023 m. gruodžio mėn. atliko patikrinimą atsakovo veiklos vykdymo vietoje ir parengė patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VU-1584324.

Pareiškėjas 2025 m. balandžio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė atsakovui 43 727,50 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 4 199,50 Eur paramos sumažinimo sankciją. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. raštu Nr. BRK-7357 informavo atsakovą apie priimtą sprendimą ir nurodė 43 727,50 Eur skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos pervesti į pareiškėjo sąskaitą.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su aptariamu prašymu priteisti iš atsakovo 43 727,50 Eur sumą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, taip pat su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto areštą 43 727,50 Eur sumai, bei šį areštą įregistruoti Turto arešto aktų registre.

Pirmosios instancijos teismas tikrinamą nutartį priėmė 2025 m. gegužės 27 d.

Atsakovas 2025 m. birželio 9 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su skundu, kuriame prašė panaikinti Sprendimą. Atsakovo skunde Žemės ūkio ministerijai ir atsakovo atsiliepime į pareiškėjo prašymą teismui yra išdėstyti labai panašūs argumentai.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu egzistavo procesinės prielaidos taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatė, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovui buvo išmokėta 43 727,50 Eur paramos suma, kad pareiškėjas priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo (Sprendimą) ir kad atsakovas negrąžino jam išmokėtos sumos (visiškai ar iš dalies). Atsakovas apskundė Sprendimą Žemės ūkio ministerijai, bet jis tai padarė vėliau nei pareiškėjas kreipėsi į teismą ir buvo priimta tikrinama teismo nutartis, t. y. tikrinamos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo inicijuotas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (tai reiškia, kad šios administracinės bylos faktinės aplinkybės yra kitokios nei atskirajame skunde akcentuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-247-822/2024). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 60 kalendorinių dienų grąžintinų lėšų grąžinimo terminas suėjo 2025 m. liepos 7 d. (preziumuojant, kad 2025 m. gegužės 6 d. raštas Nr. BRK-7357 buvo išsiųstas jo priėmimo dieną, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.121 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Šiuo atveju pareiškėjas neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo riziką grindžia savo vertinimu, išdėstytu Sprendime, kad atsakovas kartu su kitais asmenimis elgėsi nesąžiningai, t. y. atsakovas, siekdamas gauti paramą, kartu su paramos gavėjo Sodela VšĮ vadovu A. L. sąmoningai derino veiksmus, naudos gavėjas faktiškai yra A. L., kuris nėra atsakovo vadovas ar darbuotojas. Pažymėtina, kad Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, įskaitant jame nurodytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų ištyrimą, yra už nagrinėjamos administracinės bylos ribų.

Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo skolą ir procesines palūkanas, praėjus tik kiek daugiau nei savaitei nuo 2025 m. gegužės 6 d. rašto Nr. BRK-7357 priėmimo ir dar nesuėjus 60 kalendorinių dienų grąžintinų lėšų grąžinimo terminui. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų ir konkrečių duomenų apie tolesnius atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, duomenų apie atsakovo finansinę būklę, pavyzdžiui, duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovo turimą turtą, įsiskolinimus, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizika. Byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste buvo pripažinti nesąžiningais. Pareiškėjas tik prielaidomis grindžia bei abstrakčiai nurodo, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias individualias faktines aplinkybes ir pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo mažosios bendrijos Eko gėrimai atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kurioje išspręsti su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susiję klausimai (rezoliucinės dalies 2, 3, 4 ir 5 punktai), panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė