7946c7ba-e2f2-4ab8-91ff-94fc0c445d5d · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                        Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-524-606/2016                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02332-2016-2                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo V. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnį, paskirta 868 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, paskirtos baudos sumokėjimas iÅ¡dėstytas vienerių metų laikotarpiui, n u s t a t ė :             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimu V.

L. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį KIA MOTORS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie eismo įvykį policijos neinformavo, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.Apeliaciniu skundu nubaustasis V. L. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimÄ â€“ sumažinti jam paskirtÄ piniginę baudÄ iki 500 Eur, paskirtos baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .Apelianto teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, Å¡ios teisės normos taikymui reikÅ¡mingi du aspektai – pažeidėjo ir padaryto pažeidimo pavojingumas, taip pat teisingumo ir protingumo principai.

Nubaustasis V. L. pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė. Kad tikrai atsitrenkė į kitÄ automobilį, įsitikino tada, kai jam buvo parodytas vaizdo įraÅ¡as. Supranta, kad pasielgė neapdairiai, kadangi nesulaukė kito automobilio savininko arba nesikreipė į policijÄ , tačiau jo elgesys parodo, kad jis nesislapstė ir nesukÅ«rė jokių kliūčių įvykio iÅ¡tyrimui. Pažymi, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡ karto nenuvažiavo, bandė įsitikinti, ar buvo kontaktas su kita transporto priemone, pakankamai ilgÄ laikÄ laukė kito automobilio savininko, kito apgadinto automobilio savininkui padaryta žala yra minimali, be to, jis yra automobilį apdraudęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl padarytÄ Å¾alÄ padengs draudimo kompanija.

Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės parodo padarytų pažeidimų nedidelį pavojingumÄ . Be to, pažymi, kad jis turi daugiau kaip 40 metų vairavimo staÅ¾Ä , anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo kitokio pobÅ«džio, padaryti prieÅ¡ ilgÄ laiko tarpÄ ir tai parodo, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o pažeidimas, už kurį Å¡iuo metu baudžiamas, labiau laikytinas ne įprastu jo elgesiu, o vienkartiniu įvykiu, nesukėlusiu niekam esminės žalos.

Nubaustojo V. L. įsitikinimu, jam paskirta per didelė piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Pažymi, kad baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėsčius net 12 mėnesių laikotarpiui, per vienÄ mėnesį jis turėtų sumokėti po 72,33 Eur, o jo senatvės pensijÄ sudaro tik 150 Eur, gaunamos papildomos pajamos iÅ¡ prekybos turguje nėra labai didelės – Å¡iuo metu iki 100 Eur per mėnesį. Taigi, paskirtos baudos sumokėjimas ypač apsunkins jo finansinę padėtį.

Apelianto nuomone, jam paskirta bauda mažintina iki 500 Eur, paliekant jos iÅ¡dėstymÄ 12 mėnesių laikotarpiui, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra perteklinė nuobauda, kadangi paskyrus vien piniginę baudÄ , bus pasiekti visi įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes jis ir taip patirs realias pasekmes dėl savo netinkamo elgesio. Jau Å¡iuo metu supranta, kad patekęs į tokiÄ pačiÄ ar panaÅ¡iÄ situacijÄ , jis privalo visiÅ¡kai įsitikinti, kad tikrai niekam nepadarė žalos, o esant reikalui – kreiptis į policijÄ .

Nubaustojo V. L. tvirtinimu, jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, o jo neigiama patirtis tikrai paskatins ateityje elgtis daug apdairiau. Kartu dar kartÄ pažymi, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl mano, kad teismas turi pagrindo manyti, jog tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias kitų pažeidimų darymui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nereikalingas, todėl paskirta administracinė nuobauda Å¡velnintina.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko funkcijas atliekantis M.

Džermeika mano, kad V. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundas turi bÅ«ti netenkintinas, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimÄ . Teigia, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nustatytoms taisyklėms, gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, nes nesukėlė sunkių padarinių, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei Å¡velninti, todėl V.

L. nurodytos aplinkybės, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, padaryta žala yra minimali, byloje nėra reikÅ¡mingos ir negali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai. Administracinės nuobaudos tikslas bÅ«tent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymÄ , tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmens komfortu.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nubaustojo V. L. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas praÅ¡o sumažinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 868 Eur dydžio baudÄ ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.              Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai. Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). BÅ«tent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko funkcijas atliekančio M.

Džermeikos argumentu, kad administracinės nuobaudos tikslas bÅ«tent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymÄ , tuo siekiama prevencijos tikslų, tačiau, kaip jau buvo paminėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl skirdamas nuobaudÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir, taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, sukeltas eismo įvykis mažareikÅ¡mis, jo veiksmais kokia nors reikÅ¡minga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymÅ«s. Eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur nevyksta intensyvus eismas.

V. L. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. L. dėl to, kad po eismo įvykio ant automobilių iÅ¡ esmės neliko žymių apgadinimų, galėjo iÅ¡ karto ir nesuprasti, kad apgadino kitÄ automobilį. Tačiau nustačius, jog V. L. sukėlė eismo įvykį, jis savo atsakomybės nevengė, ant automobilio buvusių apgadinimų, kurie buvo užfiksuoti tik praėjus kelioms dienoms po įvykio, nenuslėpė. Todėl Å¡iuo atveju, skiriant asmeniui nuobaudÄ už tokio pažeidimo padarymÄ , tam, kad paskirta nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, ir yra svarbios nustatytos ir aptartos aplinkybės. Nors V.

L. per daug metų vairavimo buvo anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 5 kartus, tačiau anksčiau jo padaryti pažeidimai buvo kitokio pobūdžio, paskirtas baudas jis sumokėjo (b. l. 14–17). Aptartos aplinkybės parodo, kad V. L. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų tikrai nuoširdžiai gailisi ir suprato savo veiksmų neigiamas pasekmes, ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje naujų pažeidimų nedarys.

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrus Å¡velnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudÄ , t. y. palikus V. L. apylinkės teismo paskirtÄ 868 Eur dydžio baudÄ , kurios sumokėjimas akivaizdžiai sukels nubaustajam neigiamų pasekmių, nes jis, bÅ«damas pensininkas, gaudamas nedideles pajamas, nukentės finansiÅ¡kai, ir neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Å iuo atveju, atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda – bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, bus proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimas keistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimÄ pakeisti.Panaikinti V. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ papildomÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, subendrinus paskirtas nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, paskirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 868 eurų dydžio baudÄ .KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                Edita Lapinskienė