2026-02-04 Nr. AB-2557-3-61-3-04666-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-608-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04666-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2025 m. liepos 25 d. raštą Nr. 1SD-86544-(15.2.48 Mr.); 2) panaikinti NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 1SD-54811-(15.2.48 Mr.) (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. liepos 22 d. prašymą ir pateikti atsakymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi neatnaujino termino skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti šią skundo dalį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1299-442/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir neatnaujintas terminas skundui dėl Rašto paduoti bei atsisakyta priimti šį skundo reikalavimą, ir perdavė pareiškėjo skundo dalies dėl Rašto panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, kada jam buvo įteiktas Raštas, bei nurodyti, kodėl nepašalino skundo trūkumų, nustatytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-26675-1014/2025.

Pareiškėjas teismui pateikė 2025 m. gruodžio 5 d. raštą „Dėl trūkumų šalinimo“, kuriame nurodė, jog Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti ginčo objektas civiline tvarka, be to, juo atsakovas nepateikė pareiškėjo prašytos informacijos, taigi, atsakovas vilkina atlikti veiksmus, šie atsakovo veiksmai yra tęstiniai ir nėra pasibaigę, todėl turėtų būti laikoma, kad pareiškėjas nepraleido termino skųsti tokius veiksmus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kada jam įteiktas Raštas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi neatnaujino termino dėl Rašto panaikinimo ir šią skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu „Parduoti žemės sklypą (sklypus) iš laisvos žemės fondo įskaitant už žemės sklypą sumokėtas įmokas“, į kurį NŽT atsakė 2025 m. gegužės 12 d. Raštu. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog pareiškėjas 2025 m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie priimtą skundžiamą Raštą vėliausiai sužinojo 2025 m. birželio 1 d., t. y. pateikiant skundą bendrosios kompetencijos teismui, todėl paskutinė diena pateikti skundą teismui dėl Rašto panaikinimo buvo 2025 m. liepos 1 d. Kadangi pareiškėjas dėl Rašto panaikinimo į teismą kreipėsi 2025 m. rugpjūčio 25 d., teismas sprendė, kad jis praleido terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti.

Teismas atmetė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad NŽT nepateikė tinkamo atsakymo į jo 2025 m. balandžio 14 d. prašymą, t. y. vilkino atlikti veiksmus, nurodęs, kad atsakovas pateikė pareiškėjui atsakymą (Raštą), kurį ginčija pareiškėjas, bet jis neginčija atsakovo neveikimo.

Teismas, spręsdamas dėl termino skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti atnaujinimo, įvertino ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas, įvertinęs Rašte nurodytą jo apskundimo tvarką, pareiškėjo 2025 m. balandžio 14 d. prašymo turinį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad skundžiamame Rašte nėra nurodyta, į kokį teismą pareiškėjas turėtų kreiptis, siekdamas apginti savo pažeistą teisę.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiu Raštą (pažymą). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus. 2025 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu.

Teismas iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjas nusprendė nešalinti skundo trūkumų, bet pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl trūkstamų duomenų gavimo, ir pateikė atsakovui 2025 m. liepos 22 d. pakartotinį prašymą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi ne dėl suklydimo, o būtent taip siekdamas apginti savo pažeistas teises, vėliau jis iniciavo naują kreipimąsi į instituciją dėl žemės sklypo (ar kelių sklypo) perdavimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais pasirinko būdą ginti savo teises ne kreipiantis į teismą su skundu, o pakartotinai kreipiantis į instituciją su prašymu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pakartotinis kreipimasis į atsakovą manant, jog jis priėmė netinkamą individualų aktą, nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia praleistą terminą kreiptis į teismą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundo dalį dėl Rašto panaikinimo padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą dėl savo paties veiksmų (neveikimo). Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl konstatavo, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas neatnaujintinas.

III. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Rašto panaikinimo ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiu Raštą (pažymą), ir tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nustačius skundo trūkumus, jis suprato, kad Raštas yra neinformatyvus, ir turi būti naikinamas, o terminas skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai asmuo objektyviai supranta savo teisių pažeidimo pobūdį bei būtinybę gintis būtent administracine tvarka. Pareiškėjo teigimu, 2 mėnesių terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, nes skundas pateiktas per protingą laiką nuo šių aplinkybių paaiškėjimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra motyvuotas ir nurodo savo argumentus, kuriais jis grindžia šio Rašto nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas procesines pasekmes ir atsakomybę už terminų eigą perkėlė išimtinai pareiškėjui, nevertindamas sistemingo ir tęstinio NŽT neveikimo bei vilkinimo vykdyti savo tiesioginius įsipareigojimus, kylančius iš dar 1992 m. užsimezgusių teisinių santykių.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad jis neginčijo institucijos vilkinimo atlikti veiksmus ir nurodo, jog neišsamaus, neinformatyvaus rašto parengimas patvirtina, kad atsakovas vilkina atlikti savo pareigas.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti dėl savo pasirinkto pasyvaus elgesio dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese, teisės aktų ir faktinių aplinkybių klaidingo interpretavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą dėl Rašto panaikinimo ir atsisakyta priimti šią skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-602-575/2024).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia (be kita ko) apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su tuo, kad pareiškėjas su ginčijamu Raštu ir jo turinio svarbiausiais elementais galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. birželio 1 d., kai pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-26675-1014/2025, prašydamas, be kita ko, panaikinti Raštą, todėl atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, su skundu dėl Rašto panaikinimo nagrinėjamoje byloje kreipęsis į Regionų administracinį teismą 2025 m. rugpjūčio 25 d., akivaizdžiai praleido terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą dėl Rašto panaikinimo, iš tiesų ginčijo atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas Raštu atsakė į pareiškėjo 2025 m. balandžio 14 d. prašymą, ir pareiškėjas pateiktame skunde nesutinka su jam pateiktu atsakymu, nes jis yra neinformatyvus, pagrįstai vertino, jog pareiškėjo skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti atnaujinimo, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti šį terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo dalies dėl Rašto panaikinimo padavimo terminą ir priimti šią pareiškėjo skundo dalį nagrinėti iš esmės. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė