2018-10-29 Nr. AB-19499-3-61-3-00625-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-659-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00625-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Idėja Kaunui“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo G. G., dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Idėja Kaunui” (toliau – ir Asociacija) 2016 m. vasario 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. sausio 21 d. nurodymą Nr. 2R-387-(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir Nurodymas) (II t., b. l. 1–8).

2. Asociacija paaiškino, kad Inspekcija Nurodyme reikalavo: 1) nutraukti G. G. asmens duomenų tvarkymą, išskyrus 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. raštų (toliau – ir Raštai) su priedais saugojimą raštvedybos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais terminais ir duomenų, kurie tvarkomi Sutarties pagrindu neviršijant Sutartyje nustatytų įgaliojimų; 2) Raštuose esančių G. G. asmens duomenų nenaudoti ir niekam neplatinti. Nurodyme konstatuojama, kad Asociacija pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Asociacija nurodė, kad su H. K. 2015 m. birželio 8 d. sudarė sutartį, pagal kurią Asociacija įsipareigojo, jog būtų pasirūpinta ieškinio dėl G. G. veiksmų surašymu, kitų paslaugų suteikimu ir kitų funkcijų atlikimu (įskaitant kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybę).

4. Asociacija paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybei teisėtai perdavė duomenis, kuriuos teisėtai gavo ir Asociacijai teisėtai perdavė H. K. Tai, kad G. G. mėgino įtakoti H. K. per Kauno miesto tarybos narę G. S., o vėliau grasinti per Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos direktorės pavaduotoją K. B., pasak Asociacijos, yra viešai žinoma. Be to, Asociacijos nuomone, nėra draudžiama vienam juridiniam asmeniui informuoti kitą juridinį asmenį, šiuo atveju – Asociacijai nėra draudžiama informuoti Kauno miesto savivaldybę, kad jos darbuotojas (G. G.) per savivaldybės tarybos narę ir minėtos gimnazijos direktorės pavaduotoją mėgina įtakoti ir grasinti H. K.

5. Asociacija pastebėjo, kad G. G. telefono numeris yra viešai žinomas, nes jis jį yra viešai nurodęs socialiniame puslapyje Facebook. Telefono numerį jis viešai nurodo ir elektroniniuose laiškuose. Be to, telefono numeris yra žinomas ir jo darbdaviui – Kauno miesto savivaldybei.

6. Asociacijos nuomone, ji teisėtai, vadovaudamasi su H. K. sudarytomis sutartimis, pateikė ir G. G. naudoto telefono IMEI numerį, nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. atliktų skambučių datas, laiką ir trukmę, detalią informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-01166-13, kuriame G. G. buvo pripažintas įtariamuoju, eigą, G. G. H. K. siųsto elektroninio pašto turinį, tikslu pagrįsti pranešimų turinius, kad būtent G. G. iš jam priklausančio telefono dienraščio „Kauno diena“ internetinėje svetainėje po publikacija komentaruose parašė melagingus duomenis apie H. K..

7. Asociacija atkreipė dėmesį į tai, kad paskleisti duomenys susiję ne su privačiais, o su viešais asmenimis (G. G. ir K. B. – valstybės tarnautojai, G. S. – politikė). Be to, pasak Asociacijos, paskleisti duomenys nėra laikytini asmens duomenimis, privačia informacija, todėl jų paskelbimo atveju netaikoma atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnį.

8. Asociacija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į valstybės ir jos pareigūnų kritiką. Tokia teisė yra numatyta ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, todėl Asociacija ir galėjo pasinaudodama šia teise Kauno miesto savivaldybei pateikti duomenis ir juos kritiškai vertinti. Asociacija, kaip visuomenės informavimo priemonė ir viešos informacijos rengėja ir skleidėja, ne vieną kartą kritiškai pasisakė apie valstybės tarnautoją G. G., pateikiant tuos pačius duomenis, kuri pateikti ir Kauno miesto savivaldybei.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime nurodė, kad su Asociacijos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (III t., b. l. 4–7).

10. Inspekcijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl Nurodymo panaikinimo, neturėtų būti remiamasi 2015 m. birželio 8 d. sutartimi Nr. 13411, kurios Asociacija nepateikė Inspekcijai.

11. Inspekcija pažymėjo, kad Asociacija, Raštais kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę, nenurodė, kad veikia atstovaujamojo H. K. vardu, todėl laikytina, kad Asociacija, pateikdama šiuos Raštus minėtai savivaldybei, veikė savo vardu.

12. Inspekcija pastebi, kad Raštus pasirašė Asociacijos pirmininkas H. K., kuris negali atstovauti pats savęs, t. y. tokia situacija apskritai negali būti laikoma atstovavimu (CK 2.134 straipsnio 1 dalis).

13. Inspekcija paaiškino, kad Nutarime buvo konstatuota, jog Asociacija, pateikdama Kauno miesto savivaldybei Raštus, kuriuose buvo G. G. asmens duomenys, viršijo 2015 m. rugpjūčio 14 d. atstovavimo sutartyje nustatytus įgaliojimus, todėl tokius duomenis pateikė neteisėtai. Be to, G. G. nebuvo išreiškęs sutikimo dėl su juo susijusios informacijos atskleidimo savivaldybei, taip pat nebuvo jokio kito ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus pateikti savivaldybei detalią informaciją, susijusią su komentaro parašymu (be to, savivaldybė tokios informacijos Asociacijos pateikti neprašė).

14. Inspekcija nurodė, kad komentaro parašymas nebuvo susijęs su G. G. tarnybinių funkcijų vykdymu, todėl tokia informacija negali būti laikoma vieša. Dėl telefono numerio, Inspekcija pastebėjo, kad Nurodyme nebuvo nurodyta, kad telefono numeris buvo perduotas neteisėtai, tačiau informacija apie šio numerio priklausomybės G. G. laikotarpį nėra vieša ir nebuvo žinoma G. G. darbdaviui, todėl Asociacija šią informaciją savivaldybei perdavė neteisėtai.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu Asociacijos skundą tenkino ir Inspekcijos Nurodymą panaikino (III t., b. l. 181–185).

16. Teismas, aprašęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad Nurodymo motyvų išdėstymas neatitinka iš individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis) bei iš su šiuo reikalavimu tiesiogiai susijusio teisėtumo principo kylančio imperatyvo, kad viešojo administravimo institucijos sprendimai turi būti pagrįsti.

17. Teismas konstatavo, kad Asociacija Raštus teikė atstovaudama H. K. interesus. Šiais Raštais, be kita ko, buvo siekiama detaliai informuoti Kauno miesto savivaldybės administraciją apie galimai neteisėtus G. G., kuris tuo metu ėjo valstybės tarnautojo pareigas, veiksmus atliktus tarnybos metu. Teismas nurodė, kad šiuos Raštus pasirašė Asociacijos pirmininkas H. K., kuris teisėtai valdė informaciją, susijusią su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-01166-13 ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-18050-528/2015, kurioje buvo G. G. duomenų.

18. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, jog Asociacija neturėjo teisėto intereso ir pagrindo (ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas) tvarkyti G. G. asmens duomenų. Teismas sprendė, kad G. G. interesas, kad apie jo galimai tarnybos metu padarytą neteisėtą veiką nesužinotų jo darbdavys (savivaldybės administracija) negali būti pripažįstami svarbesniais, nei Asociacijos teisė, atstovaujant jos narį H. K., apie galimai padarytą G. G. pažeidimą informuoti savivaldybės administraciją.

III. 19. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Asociacijos skundą atmesti (III t., b. l. 193–197).

20. Inspekcija paaiškina, kad Asociacija iš H. K. gautus duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos su informacija apie G. G., taip pat informaciją apie civilinę bylą su G. G. asmens duomenims galėjo naudoti tik paslaugų H. K. teikimo ir atstovavimo šį fizinį asmenį tikslais, todėl vertino, kad Asociacija pateikdama Raštus Kauno miesto savivaldybės administracijai, viršijo su H. K. sudarytoje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Be to, Asociacija, teikdama savivaldybei informaciją, neturėjo G. G. sutikimo. Inspekcija nenustatė ir jokio kito ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus pateikti savivaldybei minėtą detalią informaciją, todėl Inspekcija konstatavo, kad Asociacija G. G. asmens duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė neteisėtai.

21. Inspekcija nurodo, kad Asociacija sutarties pagrindu teisėtai gavusi G. G. asmens duomenis, šiuos duomenis toliau tvarkė neteisėtai, t. y. nesant jokio teisinio pagrindo ir viršijant sutartyje nustatytus įgaliojimus, pateikė juos Kauno miesto savivaldybės administracijai.

22. Inspekcija pakartoja atsiliepimo į Asociacijos skundą argumentus, kad Asociacija, pasirašydama Raštus ir juos pateikdama savivaldybei, veikė savo vardu, o ne pagal sutartį atstovaudama H. K.. Pasak Inspekcijos, faktą, kad Asociacija veikė savo vardu patvirtina ir tai, kad šiuose Raštuose Asociacija prašė jai, o ne H. K., atlyginti G. G. veiksmais padarytą žalą Asociacijai, nes kelios įmonės atsisakė skirti tam tikrą pinigų sumą renginio organizavimui. Faktas, kad Asociacijos pirmininkas teisėtai valdė informaciją apie G. G., savaime nereiškia, kad Asociacija teisėtai atskleidė turimą informaciją trečiajam asmeniui (Kauno miesto savivaldybės administracijai). Be to, Inspekcija pakartoja atsiliepimo argumentus, kad situacija, kai Raštus pasirašo H. K. (Asociacijos pirmininkas), atstovaudamas fizinį asmenį – save, negali būti laikoma atstovavimu.

23. Inspekcijos nuomone, Asociacija neturėjo teisėto intereso teikti Nurodyme išvardytus G. G. asmens duomenis jo darbovietei dar ir todėl, kad komentaras buvo parašytas ne kaip valstybės tarnautojo, o kaip privataus fizinio asmens naudojantis jam kaip fiziniam asmeniui priklausančiu telefonu. Be to, Asociacijos Raštų savivaldybės administracijai pateikimo metu G. G. jokiu teismo sprendimu nebuvo pripažintas kaltu dėl komentaro apie H. K. paskleidimo.

24. Inspekcijos nuomone, Asociacija neturėjo teisėto intereso pateikti administracijai G. G. asmens duomenis tokia plačia apimtimi (įskaitant G. G. pilnas skambučių išklotines, G. G. asmeninio telefono aparato IMEI numerį ir kt.). Be to, šiuo atveju ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas buvo pažeistas jau vien dėl to, kad nebuvo įgyvendinta G. G. teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu. Inspekcija pažymi, kad turi būti ypatingai atidžiai vertinama, ar duomenų subjekto (G. G.) interesai nėra svarbesni, nes pats ADTAĮ skirtas būtent ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę.

25. Pareiškėjas Asociacija atsiliepime nurodo, kad su Inspekcijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 1–15).

26. Asociacija paaiškina, kad H. K. įgaliojo Asociaciją kreiptis į savivaldybės administraciją 2015 m. birželio 8 d. sutartimi Nr. 13411 bei 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutartimi Nr. 1357-2. Asociacija pastebi, kad Raštais nenurodė savivaldybės administracijai informacijos apie G. G. priklausančio telefono numerio priklausomybės laikotarpį, telefono aparato IMEI numerį, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. atliktų skambučių datas, laiką ir trukmę. Asociacija pateikė savivaldybei ikiteisminio tyrimo dokumentus, kad savivaldybė pati galėtų įvertinti tų dokumentų turinį, o ne vien remtis Asociacijos pateikta informacija. Asociacija ikiteisminio tyrimo dokumentų nesudarė, todėl nėra atsakinga už šių dokumentų turinį. Šie dokumentai buvo pateikti, kad patvirtinti Asociacijos Raštų turinį. Pasak Asociacijos, tai padaryti buvo būtina, nes tik tuose dokumentuose buvo vieninteliai objektyvūs duomenys.

27. Asociacija pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad tuo metu G. G. buvo valstybės tarnautojas, t. y. viešas asmuo, todėl pateikta informacija ir dokumentai buvo susiję su viešo asmens veiksmais. Atitinkamai, Asociacijos nuomone, jai nereikėjo gauti G. G. sutikimo dėl informacijos savivaldybei teikimo. Priešingu atveju, kiltų klausimas dėl viešo asmens kritikos suvaržymo. Asociacija nurodo, kad tuo metu (darydamas neteisėtus veiksmus) G. G. veikė kaip valstybės tarnautojas.

28. Asociacija nurodo, kad pagal ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalį nelaikytina, kad Asociacija duomenis apie G. G. būtų teikusi, nes Raštais savivaldybės administracijai pateikti duomenys apie G. G. netapo neprieinami įstatymų nustatyta tvarka, nes administracija turimų duomenų apie G. G. niekam neteikia. Be to, pagal ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalį, Asociacijos nuomone, nelaikytina, kad Asociacija tvarkė duomenis, nes duomenų „tvarkymas“ apsiribojo tuo, kad gavusi iš atstovaujamojo asmens H. K. duomenis pagal atstovavimo sutartis Raštais Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė duomenis. Taip pat, Asociacijos nuomone, galbūt turėtų būti pritaikytas ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nes duomenis reikėjo „tvarkyti“ dėl teisėto intereso, kurio siekė duomenų valdytojas (H. K.) ir dėl to duomenų subjekto (G. G.) interesai nėra svarbesni.

29. Asociacija pažymi, kad nėra išsaugojusi Raštų, kuriuos siuntė savivaldybei. Be to, Asociacija pastebi, kad savivaldybės administracija iš Raštų turinio aiškiai suvokė, kad Asociacija atstovavo H. K. interesus. Tai patvirtina administracijos 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakymas, kuris adresuotas ne Asociacijai, o H. K.. Asociacija pastebi, kad Raštuose nebuvo nurodžiusi, jog reikalauja iš administracijos atlyginti Asociacijai G. G. veiksmais padarytą žalą.

30. Asociacija nurodo, kad buvo būtina perduoti išsamius duomenis, nes G. G. atsisakė pateikti paaiškinimus, o vertinant valstybės tarnautojo elgesį, svarbu turėti išsamią informaciją, be kurios, savivaldybės administracija negalėtų priimti teisingo sprendimo dėl G. G..

31. Asociacijos nuomone, ji nėra duomenų valdytoja, todėl jai negali būti taikoma ADTAĮ 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta pareiga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje ginčas kilo dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas šioje byloje atsakovo Nurodymas Asociacijai neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir šiuo pagrindu atsakovo Nurodymą panaikino. Taip pat nustatė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog Asociacija neturėjo teisėto intereso ir pagrindo tvarkyti G. G. asmens duomenų.

34. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės aiškinimu taikytinu ginčo santykiams.

35. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pateikto apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis) daro išvadą, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė skundą atsakovui ir 2015 m. rugsėjo 29 d. jo papildymą, kuriame nurodė, kad skundžia Asociacijos veiksmus, kuriais buvo neteisėtai paskleisti jo asmens duomenys. Todėl šio ginčo atveju tikrinamas ir vertinamas minėtos Asociacijos galimai padarytas pažeidimas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi byloje nustatytų įrodymų apimtį bei jų reikšmę sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad G. G. skundą atsakovas ištyrė pilnai ir nustatė visas reikšmingas šiam ginčui aplinkybes. Šalims nepaneigus surinktų įrodymų teismas remiasi atsakovo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

38. Atsakovas, atlikęs skundo tyrimą nustatė, kad Asociacija pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai informaciją ją priskirdamas Savivaldybės darbuotojui G. G. 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 150825/08-01 ir 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 150923/08-02 neteisėtai, nesant ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyto asmens teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

39. ADTAĮ 5 straipsniu (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti tvarkomi asmens duomenys. Teisėjų kolegija visų kriterijų nevertina ir tik atsako į pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia duomenų tvarkymo teisėtumą.

40. Bylos įrodymai patvirtina, kad Asociacija minėtais Raštais informuodama Kauno miesto savivaldybės administraciją apie jos darbuotojo G. G. galimai padarytą pažeidimą nurodė jo asmens duomenis bei kartu su 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr.150923/08-02 pateikė dokumentų nuorašus gautus iš kitų institucijų, kuriuose buvo G. G. asmens duomenų. Asociacija nurodo, kad šiuos duomenis pateikė įgaliota H. K. pagal su juo sudarytą sutartį. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu, kadangi ADTAĮ 5 straipsniu nebuvo nustatytas kriterijus, suteikiantis teisę tvarkyti nedalyvavusio susitarime asmens duomenų (šiuo atveju – G. G. sutikimo).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų pateikimą pateisina tarnybos metu padarytas G. G. teisės pažeidimas apie kurį Asociacija, atstovaudama jos narį H. K., privalėjo informuoti savivaldybės administraciją. Teismas tokią išvadą grindė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

42. Apeliacinės instancijos teismo nesutikimą su minėta išvada lemia ADTAĮ 1 straipsniu nustatytas šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Tai reiškia, kad asmens duomenų tvarkytojas nustatyta tvarka privalo tvarkyti duomenis tokia apimtimi, kiek tai reikalinga teisėtam tikslui pasiekti.

43. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis suteikia teisę asmeniui teikti skundą dėl valstybės tarnautojo veiksmų ir nustato skundo padavimo tvarką. Dokumentų priedai prie skundo apie galimai padarytą pažeidimą nėra privalomi, todėl pareiškėjas jų neprivalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjas manydamas, kad G. G. padarė pažeidimą, turėjo galimybę informuoti G. G. darbdavį Kauno miesto savivaldybės administraciją, neatskleisdamas jo asmens duomenų, kurie nebuvo žinomi darbdaviui ir pasirinkti, kuriuos dokumentus pateikti arba jų neteikti, arba nurodyti įstaigas, turinčias reikšmingų dokumentų. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo interesas informuoti darbdavį galėjo būti realizuotas nepažeidžiant ADTAĮ 1 straipsnyje nurodyto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis, todėl pareiškėjo veiksmo neteisėtumas negali būti paneigiamas jo tikslingumu.

44. Atsakovas, nustatęs šias aplinkybes pagrįstai pripažino, kad Asociacija pažeidė ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes būdama duomenų valdytoja privalėjo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

45. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavusi pažeidimą turėjo pagrindą remdamasi ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, duoti duomenų valdytojui nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos.

46. Atsakovo Nurodymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus individualiam aktui dėl jo pagrįstumo bei motyvavimo, yra pagrįstas teisės aktais, todėl yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą ir panaikinęs atsakovo Nurodymą, neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas taikytinas šiam ginčui, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 146 straipsnis).

47. Panaikinus teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo Asociacijos „Idėja Kaunui” skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Asociacijos „Idėja Kaunui” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė